Laivyba Kuršių mariose

[Eimantas]

Kviečiama pasiklausyti paskaitos apie klaipėdiečių pramogos garlaiviais Kuršių mariose

2016 m. gegužės 9 d. 17.30 val. kviečiame į Klaipėdos etnokultūros centrą (Daržų g. 10), kur vyks istorikės doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (Klaipėdos universitetas, BRIAI) paskaita „Klaipėdiečių pramogos garlaiviais Kuršių mariose“
XIX amžiuje susisiekimo paspartinimas buvo ir industrializavimo sąlyga, ir padarinys. Visgi, susisiekimo paspartinimas buvo ne tik abstraktus pramoninės ekonomikos dydis, bet ir „didysis žavesys“. Kuršių marių kontekste, reguliaraus susisiekimo garlaiviais epocha, prasidėjusi 1840 m. ir trukusi beveik šimtmetį turėjo didelės reikšmės Klaipėdos miesto ir regiono kurortų vystymuisi, bet garlaivių epocha turėjo ir savitą žavesį. Jo aidas mus pasiekia išlikusių foto motyvų su garlaiviais, memuarų apie keliones garlaiviais, reklaminių skelbimų pavidalu, kurie liudija, jog jau XIX a. antroje pusėje klaipėdiečiai itin pamėgo pramogauti garlaiviais. Kas organizavo ir kur dažniausiai klaipėdiečiai plaukė garlaiviais pramogauti sužinosite atvykę į Klaipėdos etnokultūros centrą.

http://www.ve.lt/naujienos/kultura/r...riose-1459079/

[Tylus]

Plūdurais pažymėta valstybės sienos apsaugos zona

Sieną su Rusija Kuršių mariose saugantys pakrančių apsaugos rinktinės pasieniečiai ruošiasi vasaros sezonui - mariose plūdurais nužymėta valstybės sienos apsaugos zona (VSAZ).

Kaip ir kiekvieną pavasarį prasidėjus navigacijos sezonui, į Kuršių marias netoli sienos su Rusija buvo nuleisti ryškiai geltonos spalvos plūdurai. 31 toks plūduras mariose žymi kelių šimtų metrų pločio VSAZ, kuri yra prie pat Lietuvos ir Rusijos valstybių sienos linijos. Į šią zoną be pasieniečių leidimo įplaukti draudžiama.

Šie plūdurai yra ir įspėjamieji ženklai pramogautojams bei žvejams, kad Kuršių mariose jie turi būti atidūs, vengtų neteisėto patekimo į VSAZ ar neteisėtai nekirstų sienos su Rusija.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba primena, kad Lietuvos piliečiai ir užsieniečiai valstybės sienos apsaugos zonoje gali būti tik su pasieniečių išduotais vienkartiniais terminuotais leidimais ir asmens dokumentais.

Už neteisėtą buvimą VSAZ numatyta administracinė atsakomybė. Pirmą kartą be leidimo šioje zonoje sulaikytas asmuo gali būti įspėtas arba nubaustas pinigine bauda nuo 43 iki 86 eurų. Pakartotinai įkliuvusiam tokiam pažeidėjui gali būti skirta bauda nuo 86 iki 173 eurų.

[bato_usai]

Juodkrantę ir Dreverną sujungs reisai laivu
http://vz.lt/sektoriai/transportas-l...s-reisai-laivu

Jau šią vasarą dvi Kuršių marių skiriamas gyvenvietes – Juodkrantę ir Dreverną – sujungs reguliarūs reisai laivu. 15.000 Eur laivo nuomai skirs naująjį maršrutą pradėjusi Klaipėdos rajono savivaldybė.

Ne mažesnis nei 30 vietų laivas į Juodkrantę iš Drevernos prieplaukos kursuoti turėtų pradėti birželio pradžioje. Numatoma, kad birželį ir rugpjūtį jis plauks penktadieniais–sekmadieniais po du kartus per dieną, o liepą – dar ir ketvirtadieniais. Grafikus ketinama keisti atsižvelgiant į turistų srautus, susidomėjimą naujuoju maršrutu.

Giria idėją

Gretimos savivaldybės planus giria ir Darius Jasaitis, Neringos meras. Jis vertina, kad naujas reguliarus maršrutas ne tik paįvairins kurorte siūlomas turizmo paslaugas, bet ir prisidės prie siekio mažinti atvykstančiųjų į Neringą automobiliais skaičių.

„Mes tik už tai, kad kuo daugiau poilsiautojų atvyktų vandens keliu. Atkakliai laikomės strategijos mažinti taršą ir triukšmą Kuršių nerijoje, todėl smagu, jog kaimynai prie to prisideda“, – kalba meras ir sako neužmiršęs keltos idėjos didinti įvažiavimo į Kuršių neriją mokestį.

Anot jo, siūlymas vasarą ekologinį mokestį už automobilį didinti nuo 10 iki 20 Eur bus svarstomas artimiausiame Neringos tarybos posėdyje.

„Taigi labai tikėtina, kad plaukti į Nidą bus pigiau, nei važiuoti automobiliu“, – teigia p. Jasaitis.

Pramoginė laivyba šį sezoną gaivinama ir Kauno mariose. Kauno turizmo informacijos ir konferencijų biuras praneša, kad nuo gegužės pabaigos reguliariais reisais laivu bus galima plaukti iš Kauno į Birštoną.

[Eimantas]

Reguliarūs reisai iš Drevernos į Juodkrantę - ne utopija

Gylio problemos nebėra?
"Drevernos prieplaukos gylio problema jau išspręsta. Praėjusią vasarą pasitvarkė ir Savivaldybė, ir žvejai, tad galėjo plaukti ir mūsų 50 vietų laivas "Gintaras", kurio grimzlė - 1 m. Pernai buvo atplaukęs ir laivas "Ventainė", jis irgi turi 50 vietų keleiviams. Tiesa, tai pontoninis laivas, jam jokių problemų nekyla. Pas mus negali įplaukti tik jūrinės jachtos ir žvejybos laivai, perdaryti į pramoginius, nes jų grimzlė didesnė", - tikino D. Buivydienė.
Priekulės seniūno pavaduotojas Valerijus Velkas sakė, kad šiemet prieplaukos įplauka jau buvo tvarkyta, bet ne iki galo.

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...opija-1449147/

[Eimantas]

90 cm braukiant dumblą gal ir bus.

[Briedis]

Įdomu kodėl nieko apie Drevernos įlaukos kanalą neužsiminta.

Koks ten gylis?

https://pirkimai.eviesiejipirkimai.l...asp?PID=277726

2. Techniniai reikalavimai vandens transporto priemonei:
2.1. Keleivių skaičius vandens transporto priemonėje ne mažesnis kaip 30.
2.2. Vandens transporto grimzlė turi būti ne didesnė kaip 90 cm.
2.3. Vandens transportas turi būti pritaikytas saugiai ir tvarkingai gabenti keleivių dviračius.
2.4. Vandens transportas turi turėti navigacinę įranga.
2.5. Vandens transportas turi turėti gelbėjimosi įrangą pagal keleivių ir įgulos skaičių.
2.6. Vandens transporte turi būti wc, praustuvė ir geriamas vanduo.
2.7. Vandens transportas turi būti vairuojamas ir galu.
2.8. Vandens transporto priemonė turi būti ne senesnė kaip 2010 m. gamybos.
2.9. Vandens transporto priemonė atstumą nuo Drevernos iki Juodkrantės turi nuplaukti ne ilgiau kaip per 40-45 min.

[Eimantas]

Į Juodkrantę iš Drevernos - maršrutiniu laivu

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...laivu-1448257/

Įdomu kodėl nieko apie Drevernos įlaukos kanalą neužsiminta.

[Briedis]

Į Juodkrantę iš Drevernos - maršrutiniu laivu

15 tūkst. eurų laivo nuomai sezonui skiria Klaipėdos rajono savivaldybė. Balandžio mėnesį baigsis konkursas ir sužinosime, kokiu laivu plaukiosime į Juodkantę, bet, kaip patikino TIC‘o direktorė Daiva Buivydienė, laivas, nors ir kitoks nei plaukioja keltai iš Klaipėdos į Smiltynę, bus iš tiesų erdvus, − jame laisvai turėtų tilpti 50 žmonių dar ir su dviračiais, − nes juk norėsis aplankyti ir Nidą, ir kitus Neringos kampelius.

Laivas kursuos du kartus per dieną sezono metu (tris vasaros mėnesius) penktadieniais−sekmadieniais ir švenčių dienomis, o liepą – dar ir ketvirtadieniais. Kiek kainuos bilietas? Dėl to dar diskutuojama, bet kaina bus tikrai įkandama visiems.

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...laivu-1448257/

[Tylus]

Iš Drevernos į Juodkrantę – naujas maršrutas

Penktadienį Klaipėdos rajono savivaldybėje lankėsi Neringos meras Darius Jasaitis ir Administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šveikauskas. Susitikime taip pat dalyvavo Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė ir Turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė.

Buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės su Neringos savivaldybe turizmo srityje, kurioms plėtoti numatoma pati geriausia priemonė – reguliarus maršrutas laivu iš Drevernos į Juodkrantę ir atgal. Maršruto startas – birželio 4 d., Pamario turizmo klasterio sezono atidarymo dieną.

Laivas kursuos du kartus per dieną sezono metu (tris vasaros mėnesius) penktadieniais−sekmadieniais ir švenčių dienomis, o liepą – dar ir ketvirtadieniais. Bilieto kaina dar nėra aiški.

Neringos meras D. Jasaitis jau anksčiau viešai išreiškė pageidavimą, kad laukia į Neringą kuo daugiau atplaukiančių, o ne atvažiuojančių automobiliais poilsiautojų.

[Tylus]

Drevernos uosteliu domisi estai

Pagaliau atsirado norinčiųjų tapti Drevernos mažųjų laivų uostelio operatoriumi. Klaipėdos rajono savivaldybei septintąjį kartą paskelbus konkursą operatoriui parinkti, jame dalyvavo trys kandidatai - tarp jų ir estų įmonė.

Vis dėlto, anot rajono Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo Audriaus Kampo, vieno iš trijų konkurso dalyvių kandidatūra bus atmesta, kadangi ji - ne juridinis, o fizinis asmuo.

"Juk čia slypi mokesčių mokėjimo, įdarbinimo ir kiti klausimai. O ką gali fizinis asmuo... Taigi vienas iš trijų atkris", - atskleidė A. Kampas.

Likusių dviejų įmonių įvardinti pašnekovas kol kas negalėjo, nes tai esą gali pažeisti konkurso konfidencialumą. Jis taip pat negalėjo pakomentuoti ir pasiūlymų turinio, kadangi vakar, atplėšus vokus, buvo tik patikrinta, ar yra visi reikalauti dokumentai ir ar jie tvarkingi.

Išnagrinėti pasiūlymus ir nuspręsti, kam suteikti galimybę tapti Drevernos mažųjų laivų uostelio operatoriumi, leidžiama per 30 dienų.

"Per tą laiką galbūt dar prašysime kai ką paaiškinti. O galbūt užteks to, ką turime", - sakė A. Kampas. Paklaustas, ar dokumentai atrodo tvarkingi, jis atsakė trumpai: "Įvairiai."

Savivaldybė surasti operatorių Drevernai tikisi jau nuo 2009 metų ir džiaugiasi, jog šį kartą (beje, ir pirmąsyk) atsirado net trys rimti interesantai.

[Tylus]

Drevernos uostelis ir vėl ieško operatoriaus

Klaipėdos rajono savivaldybė jau septintą kartą skelbia konkursą Drevernos mažųjų laivų uostelio operatoriui parinkti. Nors pasiūlymų kol kas dar niekas nepateikė, Savivaldybė nusiteikusi pozityviai.

Pasak rajono Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo Audriaus Kampo, į dalyvių sąrašą jau prašėsi būti užregistruota viena estų įmonė. Tačiau kol kas tai nieko nereiškia ir gali lygiuotis su prašymu "būti įregistruotam į potencialių jaunikių sąrašą".

"Konkursu domėjosi ir daugiau įmonių. Tačiau kol kas neturiu nė vieno oficialaus pasiūlymo. Žinoma, dar laiko yra, o juk reikia surinkti krūvą dokumentų apie dalyvį, užpildyti pasiūlymą, susidėlioti šiokį tokį verslo planelį", - sakė A. Kampas.

Paklaustas, kas, jeigu ir vėl neatsiras nė vieno norinčio tapti Drevernos mažųjų laivų uostelio operatoriumi, pašnekovas sakė, kad ir vėl bus skelbiamas konkursas.

Vis dėlto dar pernai pavasarį Lietuvos verslo paramos agentūra grasino milijonine bauda, jeigu koncesininkas nebus surastas per pusmetį. Esą tokiu atveju Savivaldybė agentūrai grąžins turtą.

"Tuomet jie galės ieškoti operatoriaus, o jei neras, patys ir "operuoti", - tikino A. Kampas ir pridūrė niekaip nesuprantantis, kaipgi priversti verslininkus dalyvauti konkurse.

Beje, pernai buvo atsiradęs potencialus operatorius, tačiau keitėsi sąlygos ir šis nusprendė iš konkurso pasitraukti.
Konkurso laimėtojas galės vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su Drevernos mažųjų laivų uosto eksploatavimu, valdymu, atnaujinimu, remontu, naudojimu ir priežiūra, organizuoti su turizmu, kultūra, sportu ir laisvalaikio paslaugomis susijusias veiklas.

Tarp reikalavimų taip pat yra per 24 mėnesius po sutarties pasirašymo pastatyti bent vieną vandens turizmo infrastruktūros objektą, užtikrinti, kad Drevernos prieplaukoje per kalendorinius metus apsilankytų ne mažiau nei 5 000 turistų ir būtų suorganizuota ne mažiau nei penki renginiai.

[Eimantas]

Taip vadinamoji prieplauka turbūt kažkada buvo (?).

[Eimantas]

Ventės ragas

Švyturys







Dabar nėra jokios lemputės (buvo berods kažkokia simbolinė). Galbūt bus sumontuota tinkamas žiburys tiesioginei funkcijai.

[Eimantas]

[Eimantas]

Savaeigiai pontoniniai būstai ant vandens

[Eimantas]

[Eimantas]

Dreverna

2015 06

[DeSadas]

Kaip ir visur truputi netvarka, uostelius pastate but iplaukos kanalo iki kursiu mariu ne... tad ir galima tik su valtim plaukioti! O butu gana neblogas objektas vasara... is Nidos I Kintus su jachta ir tt.

[laimutis]

/\

Dėkui už gražias nuotraukas, na bet įplauka čia net nepavadinsi, nebent natūrali nepaliesta gamta.

[UMBAS]

Kintai

Kintų prieplauka

Krantinė nuo įplaukos






Slipas su keltuvu

(...)

Viskas puiku, džiugina akis. Kyla klausimas :

Nemuno deltos regioninis parkas, įplauka liks tokia?