Uostas

[Tylus]

Prie uosto jungia dalį pajūrio

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija intensyviai rengiasi statybos, kurios susijusios su naujais gyliais. Dėl to prie uosto prisijungiamos netgi naujos teritorijos.

Vyriausybei pritarus, didės Klaipėdos uosto išorinės akvatorijos dalis. Bus prijungta papildoma 24 hektarų teritorija šalia dabartinio pietinio uosto molo. Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė sausio 20-ąją. Tai bus dalis pajūrio ir jūros prie Kopgalio.

Ši teritorija reikalinga statyti naujam pietiniam bangolaužiui.

Sprendimą prie uosto prijungti papildomą teritoriją Vyriausybė skubos tvarka priima todėl, kad rengiant Klaipėdos uosto bendrąjį planą būtina nurodyti teritorijos prie pietinio molo naudojimo ir tvarkymo reglamentus.

Papildomos teritorijos prijungimą prie uosto išorinio reido suderino ne tik įvairios ministerijos, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus buvo užsiminęs, kad prieš kurį laiką Vyriausybėje buvo pristatyti net keturi galimi uosto vartų plėtros, sutvarkant molus variantai.

Specialistų vertinimu priimtiniausias variantas yra šalia dabartinio pietinio molo statyti naują jo statybos metu panaudojant ir dalį senojo bangolaužio medžiagų.

...

[Tylus]

Laive rasta nelegalaus dyzelino už 5 200 eurų

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistai kartu su Jūros aplinkos apsaugos agentūros pareigūnais uždarosios akcinės bendrovės laive, buvusiame Klaipėdos jūrų uoste, rado įtartino dyzelino.

Sausio 20 d. 121 krantinėje stovėjusiame laive aptikta 6 760 l kuro. Kaip įtariama, kontrabandinio dyzelino vertė – 5 200 eurų.

Dėl šio įvykio įmonės vadovui gali būti skirta bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnyje, kuri siekia nuo 2896 iki 5792 eurų.

[Tylus]

Pajuto sunkumus dėl Rusijos krizės

Iš visų Klaipėdos uosto krovos kompanijų praėjusiais metais bene didžiausius sunkumus pajuto „Klaipėdos Smeltė“.

Nepalanki situacija

Pirmiausia ji neteko žymios dalies per šaldytuvų terminalą krautos šaldytos produkcijos dalies. Pripažįstama, kad jos krauta mažiau dėl nepalankios geopolitinės situacijos ir Rusijos draudimų. Skaičiai akivaizdūs – 2013 metais per „Klaipėdos Smeltę“ krauta 159 tūkst. tonų šaldytų produktų, 2014 metais – 107 tūkst. tonų, o 2015 metais – tik 55 tūkst. tonų.

Kita „Klaipėdos Smeltę“ smukdžiusi krovos dalis – konteineriai. 2013 metais jų krauta – 131,5 tūkst. TEU, 2014 metais – 176 tūkst. TEU, o 2015 metais 162,8 tūkst. TEU. Konteinerių krovos smukimas taip pat iš dalies siejamas su Rusija, tarp jos ir ES šalių susidarius nepalankioms prekybos sąlygoms.

Palankūs pažadai

Dėl konteinerių krovos mažėjimo „Klaipėdos Smeltės“ savininkams ne kartą priekaištavo Uosto direkcijos vadovybė. „Klaipėdos Smeltės“ vadovai nurodė ir objektyvias priežastis – dėl uosto direkcijos konkursų ir skundų teismuose gerokai vėlavo naujo terminalo plėtra.

„Klaipėdos Smeltės“ savininkai yra pasižadėję, kad šiemet konteinerių srautai ryškiai didės.

Jau 2015 metai išsiskyrė į „Klaipėdos Smeltę“ atplaukusiu didžiausiu visų laikų konteinervežiu „MSC Asya“, kuris ilgis 336,68 metrai, plotis - 45,6 metrai. Jis gali priimti 9178 TEU konteinerių. Klaipėdoje iš jo pakrauta 1333 TEU ir pademonstruotas didelis 64,2 konteinerio per valandą krovos rezultatas. Tai ir nuteikia optimistiškai, kad be vargo gali būti kraunami ir dar didesni konteinervežiai.

Krovė ir grūdus

„Klaipėdos Smeltės“ kompanijoje mažiau krauta ir metalo laužo. Jo krova 2013 metais buvo 103,8 tūkst. tonų, 2014 metais – 123 tūkst. tonų, o 2015 metais – 89 tūkst. tonų.

Užtai 2015 metai „Klaipėdos Smeltei“ išskirtiniai buvo net 113 tūkst. tonų birių žemės ūkio produktų krova, ko ankstesniais metais nebuvo. Grūdai buvo kraunami prie 82 krantinės.

[Tylus]

Birių krovinių terminalas planuoja didžiules investicijas

Birių krovinių terminalas (BKT), kur 30 proc. akcijų valdo Baltarusijos „Belaruskalij“, 2015 metais krovė 7,2 mln. tonų krovinių ir tapo antrąja uosto bendrove po KLASCO.

BKT planuoja plėtoti terminalą ir per artimiausius metus investuos per 50 mln. eurų.

Šios investicijos yra pasirengimas dar didesniems krovinių srautams iš Baltarusijos. „Belaruskalij“ ateityje planuoja plėsti gamybą ir didinti eksporto apimtis per šį terminalą.

Šiuo metu Uosto direkcija vykdo dviejų BKT naudojamų krantinių rekonstrukciją. Po jų prie krantinių bus 14 metrų gylis. Tai gerokai padidins BKT krovos galimybes.

Kaip tik dėl krantinių rekonstrukcijos ir naujo gylio ir sudėliotos pačios BKT investicijos į suprastruktūrą.

[Tylus]

„Vikingo“ perspektyvos didėja

Lietuvos geležinkeliai pasirašė krovinių ekspedijavimo susitarimą su Turkijos ekspeditorių kompanija „Ozsoy Group“.

Tikslas – pritraukti daugiau krovinių į konteinerinį traukinį „Vikingas“ iš Turkijos. Tai kol kas yra ketinimų dokumentas ir apie galimus konkrečius krovinių kiekius nekalbama.

Kita viltis - iš Ukrainos Iljičovsko uosto, kur užsuka „Vikingas“, pradėta nauja linija į Kiniją. Traukinys iš Iljičovsko juda Gruziją, Azerbaidžaną, keltu per Kaspijos jūrą, toliau Kazachstaną ir Kiniją. Tai yra maždaug 5,5 tūkst. kilometrų vadinamasis pietinis šilko kelias aplenkiantis Rusiją.

Lietuvoje taip pat ne kartą kalbėta apie galimą pietinio šilko kelio naudą, nors Lietuvai palankesnis susisiekimas su Kinija yra per Rusiją.

Palankiai apie „Vikingo“ perspektyvas atsiliepia ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

„Vikingo“ projektas yra labai gerai pasiteisinęs. Tolesnė pagrindinės Juodosios jūros ir Baltijos jūros jungties perspektyva priklausys nuo Ukrainos ekonomikos, netgi privatizavimo proceso sėkmės. Man patinka, kad Odesoje tam tikrų žingsnių ėmėsi „DFDS Seaways“, kad plėtotų laivybos linijas. Jie žino Klaipėdą ir pasistengs, kad atplukdyti krovinius, kurie galėtų toliau keliauti „Vikingu“, - svarstė A.Vaitkus.

[Tylus]

Į uostą atplaukė ilgiausias tanklaivis

Prie „Klaipėdos naftos“ naudojamos krantinės kraunamas ilgiausias kada nors iki šiol į Klaipėdos uostą įplaukęs tanklaivis. Laivo „Hrvatska“ ilgis siekia 280,98 m, plotis – 48,2 m. Planuojama, kad su Kroatijos vėliava plaukiojantis laivas bus pakrautas apie 100 000 tonų mazuto.

„Sparčiai plėtojant uostą, kasmet didėja galinčių įplaukti laivų parametrai. Tai yra signalas, kad ateityje galėtume saugiai įvesti dar didesnius laivus ir esant prastesnėms oro sąlygoms, bus būtina iš esmės keisti uosto įplaukos kanalo parametrus, mažinant laivų plaukimo per vartus posūkio kampą. Bus būtina perstatyti pietinį molą“, - sakė Eduardas Ringis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uosto kapitono pavaduotojas.

2014 m. uoste buvo pakrautas 274 m ilgio ir 49 m pločio tanklaivis „HS Alcina“, o daugiausiai krovinio – 106 000 tonų pernai išgabeno tanklaivis „Delta Sky“.

Pernai į Klaipėdos uostą įplaukė 215 laivų, ilgesnių kaip 200 m, o 2014 m. – 198.

[Tylus]

Uoste dėl sustiprėjusio vėjo ribojama laivyba

Prognozės dėl ketvirtadienį pajūryje siautėsiančios audros – pildosi. Kaip ir buvo perspėta, po pietų uostamiestyje vėjas įsismarkavo, dėl ko teko riboti laivų eismą Klaipėdos uoste.

„Sustiprėjus vėjui, šiandien nuo 13 val. 30 min. Klaipėdos jūrų uoste pradėtas riboti laivų eismas. Šiuo metu vėjo stiprumas siekia 18 m/s, gūsiais – 23 m/s, bangos aukštis jūroje – 4-5 m. Išoriniame reide įplaukti į uostą šią valandą laukia trys laivai, išeiti iš uosto – vienas. Turimomis prognozėmis, apie 21 val. vėjas turėtų rimti“, – pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene Nijolė Dvarionaitė.

Laivyba uoste paprastai ribojama, kai vėjo greitis pasiekia 20 m/s ribą. Tačiau kiekvienu atveju dėl laivo įvedimo ar išvedimo iš uosto sprendimą priima uosto kapitonas.

[Tylus]

Laivyba uoste iš dalies atnaujinta

Penktadienio naktį aprimus vėjui, Klaipėdos uoste iš dalies atnaujinta laivyba - nuo vidurnakčio į uostą gali įplaukti mažesni laivai. Pasak uosto atstovės, tikimasi, kad didesni laivai galės įplaukti dar penktadienį.

„Laivyba yra atnaujinta nuo maždaug vidurnakčio, bet kol kas įvedami ir išvedami yra mažesni laivai, nes jūroje bangos dar siekia apie 3 metrus. Tikimės, kad visiškai laivyba bus atnaujinta šiandien“, - BNS sakė uosto atstovė Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė.

Pasak jos, šiuo metu į uostą įplaukti laukia 6 didesni laivai, o išplaukti - 2.

Laivyba uoste dėl stipraus vėjo buvo sustabdyta ketvirtadienio popietę.

[Tylus]

Kinai steigs atstovybę Klaipėdoje

Kinijos kompanija „China Merchants group“ planuoja steigti atstovybę Vilniuje, o jos įmonė, užsiimanti uostų veikla – Klaipėdoje.

Kinijos kompaniją domina galimybė Klaipėdos uoste įsigyti terminalą, o ateityje dalyvauti vystant išorinį uostą. Dėl šių planų bei atstovybės steigimo uoste lankėsi „China Merchants Holdings (International) Co., Ltd“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Henry Feng.

„Jie mato Klaipėdą, kaip patrauklią Šilko kelio, kurį šiuo metu plėtoja Kinijos vyriausybė, vietą transporto ir logistikos centrui vakaruose. Uosto direkcija pasiūlė patalpas atstovybei, kurios jiems tiko“, – sako Artūras Drungilas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius.

Pernai Uosto direkcija su „China Merchants group“ bei „China Merchants Holdings (International) Co., Ltd“ pasirašė keturis memorandumus dėl galimybės įsteigti Šilko kelio transporto ir logistikos centrą Klaipėdoje bei dėl strateginės partnerystės vystant šio centro steigimo projektą, taip pat dėl galimybės plėtoti išorinį uostą.

„China Merchants group“ – viena stambiausių Kinijos valstybinių kompanijų, lyderė tarp Kinijos valstybinių uostų operatorių. Įmonė taip pat teikia bankininkystės, vertybinių popierių, draudimo ir draudimo tarpininkavimo, fondo ir fondo valdymo paslaugas, vertybinių popierių emisijų, interneto vertybinių popierių prekybos paslaugas, taip pat yra tiesioginių investicijų valdymo paslaugų platforma. „China Merchants group“ šiuo metu įgyvendina 300 mln. dolerių vertės projektą Baltarusijoje, greta Minsko oro uosto kompanija kuria milžinišką pramonės parką „Didysis akmuo“. Pirmąjį etapą planuoja atlikti iki 2016-ųjų pabaigos. Vykstant statyboms per Klaipėdos uostą numatoma vežti statybines medžiagas, įrangą, konstrukcijas, o pradėjus gamykloms veikti – įvežti joms žaliavas.

[Tylus]

Sutarta bendradarbiauti su Ukrainos uostu

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje lankėsi Ukrainos Južnyj jūrų uosto atstovų delegacija. Vizito metu su vienu iš pagrindinių Juodosios jūros uostų pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas.

„Klaipėdos uosto įmonės, kurias vienija asociacija, kasmet lankosi kuriame nors uoste. Šiemet numatoma vykti į Ukrainą, tad ir šis susitarimas su Južnyj uostu dėl patirties mainų sutampa su mūsų uostininkų planais“, – teigia Artūras Drungilas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius.

Južnyj uostas yra universalus, besispecializuojantis krauti chemijos krovinius ir trąšas, birius, skystus ir generalinius krovinius. 2015 m. šio uosto krovinių apyvarta siekė apie 48,5 mln. t.

Pernai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė memorandumą su Odesos jūrų uosto direkcija. Šiuo susitarimu numatyta bendradarbiauti informacijos mainų, patirties sklaidos, bendrų rinkodaros projektų srityse.

[Tylus]

Nuosekliai stebės uosto taršą

Uosto direkcija rengiasi įgyvendinti didžiulį taršos stebėjimo uosto akvatorijoje ir jūroje tyrimą, kuris truks nuo šių metų iki 2018-ųjų pabaigos.

Daugybė stočių ir postų

Uosto akvatorijoje bus išdėstyta 12 aplinkos stebėjimo stočių, jūroje – 18. Dar numatyta 17 postų numatoma Baltijos jūros pakrantėje nuo šiaurinio molo iki pajūrio ties Kukuliškių kaimo. 10 postų bus prie Smiltynės kranto nuo jūros pusės ir 6 postai nuo uosto akvatorijos.

Ilgalaikių stebėjimų tikslas nustatyti, kokį poveikį aplinkai kelia uosto valymas ir gilinimas, kokia dalis taršos atsiranda dėl natūraliai vykstančių procesų.

Vykdant uosto aplinkos tyrimą bus stebimo ne tik paviršiaus, bet ir giluminiai, priedugnio vandenys. Bus fiksuojamos ir atskiros teršalų rūšys – naftos produktai, metalai, atskiros cheminės medžiagos.

Dirbtinė ir natūrali tarša

Panašūs stebėjimai Klaipėdos uoste vykdomi nuo 2005 metų, bet šis stebėjimas bus gerokai didesnės apimties.

Uoste vanduo labiausiai užteršiamas, kai vyksta gilinimai ir valymai. Taip pat kažkiek uostą teršia ir atskiros jame veikiančios bendrovės. Ne paslaptis, kad kraunant kai kuriuos krovinius jų dulkių dalelės patenka į vandenį.

Kartais teršalai į uosto akvatoriją pakliūva ir iš laivų.

Natūrali uosto akvatorijos tarša yra iš Kuršių marių ir Danės upės. Koks tos taršos mastas iki šiol nėra ištirta. Didžioji dauguma teršalų iš uosto plaukia į jūrą. Taip pat jūra teršiama ir pilant į sąvartyno rajonus iš uosto išgabentą gruntą. Atskiri taršos stebėjimo postai bus ir jūros sąvartynuose. Todėl bus tiksliai žinoma, koks yra jūros taršos lygis iš uosto išgabentais gruntais.

Įtaka Vilhelmo kanalui

Dar viena taršos vieta Malkų įlanka. Bus įrengti stebėjimo postai ir Vilhelmo kanale, kad būtų galima įsitikinti, ar iš Malkų įlankos partenka teršalai į šį kanalą ir į III vandenvietės vandens paėmimo zoną.

Tyrimų duomenys iš visų tyrimo stočių ir postų bus apibendrinti ir pateikti kiekvieną ketvirtį. Taip pat bus rengiamos lyginamosios metinės taršos ataskaitos.

Kas atliks šiuos tyrimus kol kas neaišku, nes kaip tik šiomis dienomis paskelbtas didžiulio uosto aplinkos monitoringo rangovo konkursas.

[Tylus]

Lietuva stumiama link juodosios vėliavos

Lietuvos jūrų laivininkystės finansinės problemos praėjusiais metais pasėjo daugybę Lietuvos vėliavos laivų pažeidimų.

Kaip pažeidėjai 2015 metais buvo sulaikyti Lietuvos jūrų laivininkystės laivai „Romuva“ -birželio 12 d. Italijoje, „Venta“ – rugsėjo 5 d. Kanadoje ir „Voruta“ – gruodžio 17 d. Ispanijoje. Visi šie sulaikymai įskaitiniai ir bus įtraukti kaip pažeidimai vertinant šalies vėliavos laivybos lygį pagal Paryžiaus memorandumo susitarimą.

Prie šių Lietuvos jūrų laivininkystės laivų prisidėjo ir bendrovės „Baltnautic shipping“ laivas „Lyrika“, kuris kovo 20-ąją su 13-a pažeidimų buvo sulaikytas Belgijoje.

Praėjusių metų Lietuvos vėliavos laivų sulaikymas yra vienas didžiausių per pastaruosius metus.

Nuo 2010 metų Lietuvos vėliavos laivai užsienio uostuose buvo sulaikyti net 22 kartus. Iš jų net 14 kartų – Lietuvos jūrų laivininkystės laivai. Per tą laiką net po tris kartus su įvairiais pažeidimais įkliuvo laivai „Raguva“ ir „Venta“.

Rekordiniai 2010 ir 2012 metų laivų sulaikymai nubloškė Lietuvą į Pilkąjį sąrašą. 2015 metų laivų sulaikymai ją gali stumtelėti net ir į juodąjį sąrašą. Tai būtų didžiulis smūgis Lietuvos vėliavai.

Lietuvos vėliavos laivų nuolat mažėja. Lietuvos saugios laivybos administracijos duomenimis šių metų sausio 1 dieną Lietuvos jūrų laivų registre buvo 107 laivai. Iš jų 25 krovininiai, 9 transportiniai refrežeratoriai, 8 keltai, 46 žvejybiniai, 11 vilkikų, o likę įvairios paskirties laivai.

Per 2015 metus jūrų laivų skaičius nepakito. Jo sumažėjimo laukiama vykstant Lietuvos jūrų laivininkystės bankroto procesui.

[Tylus]

Dėl stipraus vėjo Klaipėdos uoste ribojama laivyba

Dėl stipraus vėjo nuo antradienio nakties Klaipėdos jūrų uoste ribojamas laivų eismas.

„Nuo vidurnakčio buvo iš dalies apribota, o nuo antradienio ryto ir mažesnieji laivai neįleidžiami į uostą ir neišleidžiami išplaukti. Laivyba yra apribota“, - BNS sakė Klaipėdos uosto atstovė Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė.

Pasak jos, šiuo metu išoriniame uosto reide įplaukti į uostą laukia 6 laivai, o iš Klaipėdos išplaukti - vienas.

Uosto atstovės teigimu, vėjo gūsiai uostamiestyje šiuo metu siekia 22-23 metrus per sekundę ir prognozuojama, kad trečiadienį vėjas dar stiprės.

Laivyba Klaipėdos uoste dėl stipraus vėjo buvo apribota ir praėjusią savaitę.

[Tylus]

Bevardė audra tik gąsdina

Klaipėdai grasina stichinis vėjas. Trečiadienio rytą Uosto kapitono tarnyboje užfiksuoti vėjo gūsiai – 25 m/s. Šiuo metu išoriniame reide leidimo įplaukti į Klaipėdą laukia 8 laivai, o išplaukti – trys. Jūroje bangų aukštis siekia 5 metrus.

Uostamiestį jau trečią parą talžo stiprus vėjas. Antradienį, kai apie vidurdienį vėjo gūsiai siekė 22–23 m/s, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste sustabdytas laivų eismas.

"Visi uosto naudotojai ir laivų agentai apie tai yra įspėti. Laivų eismas yra apribotas iki šiol, tačiau kol kas vėjas mažesnis nei prognozuota. Gūsiuose jis siekia 21 m/s", – šįryt teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė Nijolė Dvarionaitė.

Hidrometeorologų duomenimis, stiprūs vėjai veikiausiai išsilaikys iki šiandienos vakaro.

"Šaltuoju metų laiku tokios audros yra dažnos. Pietvakarių, vakarų vėjas stiprės iki 18–23 m/s, gūsiuose sieks iki 28–30 m/s. Tai jau traktuojama kaip stichinis vėjas. Katastrofinis arba uraganinis vėjas siekia 33 m/s. Tokio šį kartą nelaukiame", – tikino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių grupės vyriausiasis specialistas Lionginas Pakštys.

[Tylus]

Aprimus vėjui, Klaipėdos uoste iš dalies atnaujinta laivyba

Trečiadienio vakarą aprimus vėjui, Klaipėdos uoste iš dalies atnaujinama laivyba - leidžiama išplaukti ir įplaukti mažesniems laivams, o nurimus bangavimui atviroje jūroje, tai galės padaryti ir didesni laivai.

„Vėjas rimsta, dabar jo greitis siekia 13-15 metrų per sekundę. Šiuo metu iš uosto išplaukia vienas jūrinis keltas, laivybą pamažu bandoma atnaujinti“, - BNS sakė uosto atstovė Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė.

Jos teigimu, vėjui nestiprėjant ir sumažėjus bangavimui, laivyba bus atnaujinta.

„Pirmiausiai bus išvedami ir įvedami mažieji laivai ir jūriniai keltai, o paskui bus žiūrima pagal bangos aukštį ar galės locmanai išeiti į jūrą ir aptarnauti didžiuosius laivus“ - kalbėjo N.Dvarionaitė-Milkintienė.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis Klaipėdos uosto akvatorijoje pūtė 24–27 metrų stiprumo vėjas.

[Tylus]

„Klaipėdos nafta“ sausį pažymėjo trimis rekordais

Dėl „Klaipėdos naftos“ technologinių įrenginių ir procesų lankstumo bei efektyvumo šių metų sausio mėnesį perkrautas naftos produktų kiekis buvo rekordinis ir praėjusių metų sausio krovą viršijo net 25,4 proc. Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo pirmąsias veiklos metines taip pat žymi rekordas – į gamtinių dujų sistemą patiektas iki šiol didžiausias gamtinių dujų kiekis.

Per pirmąjį 2016 m. mėnesį „Klaipėdos naftos“ bei Subačiaus kuro bazės terminaluose į talpyklas perkrovė 790 tūkst. t naftos produktų, t.y. net 25,4 proc. daugiau lyginant su praėjusių metų sausio mėnesiu, kai perpilta 630 tūkst. t produkcijos. Šis rezultatas pasiektas bendrovės technologinių įrenginių ir procesų efektyvumo dėka bei dėl pagrindinių klientų preciziškai įvykdytų krovos planų.

Per pastaruosius 10 metų tai rekordinis sausio mėnesį perkrautas naftos produktų kiekis, paskutinį kartą panašus kiekis buvo perkrautas 2010 m. gegužės mėn.

Sausio mėnesį išdujintas ir perduotas į perdavimo sistemą rekordinis gamtinių dujų kiekis – iš viso 90 mln.nm3, per visą terminalo eksploatacijos laikotarpį tokio kiekio per mėnesį išdujinta nebuvo. Didžiausias iki šiol išdujintas ir patiektas į sistemą kiekis – praėjusių metų kovo mėnesį, kuris siekė 43 mln.nm3.

Sausio mėnesį prie bendrovės antrosios krantinės buvo prišvartuotas ilgiausias istorijoje tanklaivis – 281 m ilgio „HRVATSKA“, į kurį perkrautas mazuto krovinys.

„Sausio mėnesio rezultatai viršijo mūsų pačių iškeltus tikslus ir lūkesčius, tačiau jų pasiekėme ne vien dėl efektyvumo ir lankstumo, bet ir mūsų pagrindinių klientų, ypač „Orlen Lietuva“ optimaliai sustyguoto darbo ir sėkmingo bendradarbiavimo“, - rezultatus apibendrino Mantas Bartuška,
„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius.

[Tylus]

Kas geriau - naujas "Rybportas" ar išorinis uostas?

Architekto Edmundo Andrijausko išsakyta nuomonė, kad vadinamąjį "Rybporto" rajoną reikėtų atiduoti uostui, o jo gyventojus iškelti į šiaurinę miesto dalį, išprovokavo diskusijų. Uosto ir miesto vadovai sako, kad tokiu atveju mieste atsirastų antras "Rybportas". Abu jie mano, kad uostas turėtų plėstis ten, kur nėra gyvenamųjų rajonų, tačiau kalbant apie konkrečią vietą jų nuomonės skiriasi.

...

E. Andrijauskas 2016 01 15 "Vakarų eksprese" paskelbtame straipsnyje miesto dalį už Baltijos prospekto tarp Nemuno g. ir Taikos pr. pavadino didele fragmentiškai neefektyviais gyvenamaisiais namais užstatytomis teritorijomis su įsiterpusiomis uosto, pramonės ir transporto infrastruktūros įmonėmis, kur gyvenimo kokybę mažina ir vakarų vėjai.

Anot jo, ateina laikas, kai krantinių ilgis turi didėti ne tik išnaudojant marių krantą, bet ir formuojant kanalus į kontinentą, "kaip tai numatė 1937 m. projektuotojai".

Pasak architekto, 35 ha teritorijoje tarp Minijos, Kalnupės, Nemuno g. ir Baltijos pr. tęsinio stovi apie 60 morališkai ir fiziškai pasenusių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų, laukiančių milijoninių investicijų į renovaciją.

"Rybporto" gyventojų persikėlimas į komfortiškus šiaurinius ar rytinius miesto gyvenamuosius rajonus užtikrintų jiems geresnes gyvenimo sąlygas, sudarytų prielaidas normaliai uosto plėtrai ir taip bent šioje miesto dalyje pašalintų įtampą tarp miesto ir uosto", - mano architektas.

Jis apskaičiavo, kiek uostui, jo įmonėms ar valstybei galėtų kainuoti toks radikalus projektas.

"Apie 2 500 vidutinių butų plotas sudaro 125 000 kv. m. Vidutinė 1 kv. m ploto kaina naujame gyvenamajame name - 1 200 Eur. Tad bendri kompensavimo kaštai sudarytų 150 mln. eurų", - konstatavo E. Andrijauskas.

Anot jo, įvertinus teritorijos patrauklumą uostui, išvystytą inžinerinę ir transporto infrastruktūrą, miesto ir valstybės interesą, tai esą tikrai pigiau negu įsisavinti teritorijas jūros, marių ar vandenvietės sąskaita. O kur dar geresnės gyvenimo sąlygos tūkstančiams gyventojų, pagyvinti statybos procesai.

[Tylus]

Klaipėdos uosto krovos apžvalga

2015 m. sausio–gruodžio mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 5,8 proc. – iš viso krauta 38,51 mln. t, t. y. 2,10 mln. t daugiau nei 2014 m. sausio–gruodžio mėn.

Tai absoliučiai geriausias Klaipėdos uosto metinis rezultatas! Tai 5,3 proc. arba 1,92 mln. t daugiau nei ankstesnis rekordas, fiksuotas 2011 metais, kuomet krauta 36,59 mln. t.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai 2015 m. sausio–gruodžio mėn.:

skystieji kroviniai – pilta 10 117,9 tūkst. t, +28,2 proc. arba +2 225,2 tūkst. t;
generaliniai kroviniai – krauta 11 156,7 tūkst. t, -2,9 proc. arba -332,3 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 17 232,5 tūkst. t, +1,2 proc. arba +203,7 tūkst. t.

2015 m. sausio–gruodžio mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 7 059 laivai, t. y. 1,4 proc. arba 95 laivais daugiau nei 2014 m. sausio–gruodžio mėn.

[Tylus]

Tarp priebėgos uostų – ir Klaipėda

[Tylus]

Miesto senjorai domisi uosto veikla

Šiemet birželį 25 metų įkūrimo sukaktį minėsianti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pradėjo Atvirų durų dienų ciklą įvairioms visuomenės grupėms. Į pirmąjį susitikimą rinkosi miesto senjorai.

„Uosto direkcija yra atvira, mums svarbi miesto gyventojų nuomonė dėl uosto veiklos, dėl plėtros planų“, – sveikindamas susirinkusius senjorus sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Senjorams pristatyta uosto veikla, plėtros perspektyvos, gyventojams tiesiogiai atsakyta į jiems labiausiai rūpimus klausimus. Į atvirų durų dienas bus kviečiamos miesto bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, verslo, akademinės bendruomenės atstovai.

Uosto direkcijos jubiliejinių renginių programoje – paroda, paskaitos apie uostą gimnazistams, studentams, o miesto progimnazijų moksleiviai dalyvauja piešinių konkurse „Mano Klaipėdos uostas“.