Uostas

[Tylus]

Latviai nepasidalina užsakymų Klaipėdos uoste

Klaipėdos apygardos teisme jau įvyko parengiamasis teismo posėdis nagrinėjant bylą, kurią inicijavo konkurso rekonstruoti krantines Klaipėdos uoste nelaimėjusi Latvijos kompanija.

Pernai spalio 23 d. Uosto direkcijos Viešųjų pirkimų komisija konkurso rekonstruoti 67-68 krantines (ilgis - 340 metrų), kuriomis naudojasi jūrų krovinių kompanija "Bega", laimėtoja pripažino AB "Latvijas tilti". Įvykdžius II ir III minėtų krantinių rekonstrukcijos etapus gylis prie jų turėtų būti 16,5 m.

Konkurse dalyvavusi kita Latvijos bendrovė BMGS ginčija tokį sprendimą. Jos atsakovai mano, kad "Latvijos tilti" pasiūlyta kaina yra neįprastai maža.

Šiuo metu teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdęs pirkimo procedūras, tad Uosto direkcija su konkurso laimėtoja sutarties nėra pasirašiusi. Tad planuotus rekonstrukcijos darbus pradėti, ko gero, teks kiek vėliau nei norėta.

BMGS atstovų manymu, Uosto direkcija turėjo atmesti "Latvijas tilti" pasiūlymą ir BMGS pripažinti laimėjusia konkursą, nes ji pasiūlė antrą pagal didumą kainą", - sakė Uosto direkcijos Teisės departamento direktorius Linas Rudys.

Pirmą ir antrą vietą konkurse užėmusių Latvijos bendrovių pasiūlyta kaina skiriasi daugiau kaip 1,5 mln. eurų. "Latvijos tilti" siūlė 13,2 mln. eurų, o BMGS - 14,9 mln. eurų.

[Tylus]

Juda naftininkų krantinių rekonstrukcijos popieriai

Aplinkosaugininkai priėmė galutinę išvadą - dviejų krantinių prie uosto vartų rekonstrukcijos poveikio aplinkai vertinimas (PAV) neprivalomas. Pirmasis toks sprendimas visuomenės sveikatos specialistams pareiškus pastabų buvo svarstomas dar kartą, tačiau rezultatas dėl to nepasikeitė. Jeigu dabar nebus sulaukta visuomenės pastabų, tokia išvada bus patvirtinta galutinai.

Šiuo metu Uosto direkcija atlieka kapitalinį AB "Klaipėdos nafta" naudojamų 1 ir 2 krantinių, esančių prie jūros vartų, remontą. Pernai šios krantinės jau aptvarkytos. Po remonto darbų bus sudarytos geresnės galimybės švartuoti laivus, knechtai pastatyti kranto zonoje, o ne prie konstruktyvų, prie kurių švartuojami laivai. Todėl prie šių krantinių bus galima išlaikyti didesnio tonažo laivus ir esant prastesnėms oro sąlygoms.

Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, tai padaryti reikėjo dar 2009-aisiais, deja, laikas buvo prarastas. Po kapitalinio remonto šias krantines dar bus galima naudoti apie 5 metus.

Vėliau 1-2 krantinės bus rekonstruojamos pritaikant jas būsimam 17 m gyliui uoste, bet tai vyks dar negreitai. Šiuo metu dar tik rengiamas tų krantinių rekonstrukcijos techninis projektas. Jis bus baigtas vasarą. Kada prasidės rekonstrukcijos darbai, dar neskelbiama.

Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriui dar 2015-ųjų vasarą padarius išvadą, kad PAV tokiai rekonstrukcijai nėra privalomas, į jį kreipėsi Klaipėdos visuomenės sveikatos centras ir prašė klausimą persvarstyti. Šio centro specialistams pasirodė, kad nepateikta išsami informacija apie prognozuojamą triukšmą, vibraciją, įtaką gyvenamosios ir visuomeninės aplinkos kokybei, žmonių sveikatai ir t. t.

Galutinė išvada, kad PAV nėra privalomas, buvo padaryta remiantis informacija, jog atliekant rekonstrukcijos darbus numatoma naudoti vibropoliakalę, negeneruojančią impulsinio triukšmo. Teigiama, kad triukšmas artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje - Vėtros ir Smilčių gatvėse - nebus didelis. Krantinių demontavimo ir rekonstrukcijos darbus planuojama atlikti darbo dienomis nuo 6 iki 18 val. Statybų metu esą bus imamasi triukšmą ir dulkes mažinančių priemonių.

[Tylus]

Užteršto grunto valymas kol kas sustojo

Nepaisydama atsiradusių kliūčių, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dar šiemet ketina išvalyti užterštą gruntą iš plaukiojančiųjų dokų duobių Malkų įlankoje.

Užterštas gruntas iš plaukiojančiųjų dokų duobių pradėtas valyti 2014-aisiais naudojant unikalią technologiją. Iš AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) dokų jis buvo pumpuojamas vamzdynu į specialius maišus, esančius užteršto grunto aikštelėje, įrengtoje nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje. Darbus vykdė Latvijos BMGS kompanija. Deja, pernai su ta kompanija sudaryta sutartis dėl užteršto grunto valymo įrengtoje užteršto grunto aikštelėje buvo nutraukta.

Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, direkcijos netenkino Latvijos kompanijos darbo
tempai, reikėjo ieškoti kitų variantų, tad latvių darbai buvo nutraukti.

Naujojo Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Gedimino Zumaro teigimu, jau pasirašyta sutartis dėl techninio projekto pakoregavimo. Jame bus numatytas didesnis darbo našumas ir reikalavimai naujam rangovui, atliksiančiam šiuos darbus.

Planuojama gauti statybas leidžiantį dokumentą šių metų gegužės pabaigoje ir skelbti rangos darbų atlikimo konkursą.

Tikimasi, kad per vasarą pavyks pasirašyti sutartį jau su nauju rangovu ir Malkų įlankoje dokų duobių valymo darbus atlikti dar šiais metais. Kitų dokų duobės - Vakarų Baltijos laivų statykloje, AB "Klaipėdos laivų remontas", ko gero, bus valomos jau 2017 metais.

Kol kas latviai išvalė VLG didžiojo doko duobę ir dar pusę kitos VLG doko duobės. Turi būti išvalytos trijų VLG dokų duobės.

[Eimantas]

2016 01
Nemuno g.

[P`q]

2016 01
Nemuno g.

Atvaizdas

Visada sakiau kad vietoj 100 Eimanto siunciamu nuorodu i laikrascio puslapi geriau ikelti kokia nuotrauka, kuri praplės akirati ir bendra vaizda.
O siaip labai nustebau, nejau Nemuno gatve taip pasiketusi???

[Tylus]

Karinių jūrų pajėgų laivą apgadino platforma

Penktadienį Klaipėdos kruizinių ir karo laivų terminalo krantinėje buvo apgadintas Karinių pajėgų patrulinis laivas "Aukštaitis" (P14).

Anot Krašto apsaugos ministerijos, laivo galinę dalį apgadino platforma, kurią tempė laivas-vilkikas "Perkūnas". Karinių jūrų pajėgų civilių ir karių bendradarbiavimo karininkas Antanas Brencius Eltą informavo, kad įvykio metu žmonės nenukentėjo, o nelaimė įvyko "Perkūnui" tempiant platformą su kranu iš "Baltijos laivų statyklos". Vilkiko įgula šiuo metu tikrinasi blaivumą.

A. Brenciaus teigimu, apgadinto laivo korpusas yra pagamintas iš stiklo pluošto, tačiau po susidūrimo vanduo pro įskilusį korpusą į "Aukštaitį" nepradėjo tekėti.

"Įvykio vietoje dirba narai, jie nustatys laivui padarytą žalą ir toliau bus sprendžiama dėl laivo remonto", - telefonu Eltai sakė A. Brencius.

Karininko teigimu, iš "Aukštaičio" gale esančių talpų kuras buvo perpumpuotas į kitas talpyklas, kad pažeista laivo dalis pakiltų į viršų. Ar avarijos metu buvo pažeisti laivo vairai bei sraigtai, turėtų paaiškėti po narų apžiūros.

Apie įvykį pranešta Klaipėdos valstybinio uosto dispečeriui ir Lietuvos saugios laivybos administracijai.

[Eimantas]

Visada sakiau kad vietoj 100 Eimanto siunciamu nuorodu i laikrascio puslapi geriau ikelti kokia nuotrauka, kuri praplės akirati ir bendra vaizda.
O siaip labai nustebau, nejau Nemuno gatve taip pasiketusi???

Atkarpa prie Klaipėdos kartono nepakitusi. Atkarpa nuo Naujosios perkėlos iki Riporto visiškai sunaikinta, paraleliai buv. "Progresui" (kaip ir matyti foto) išplatinta, ties Nevėžio gatve aklinai perkirsta geležinkelio, o likęs galiukas pusiau praretintas ir pakitęs.

[Tylus]

2016-ieji uostui bus sunkūs

Praėję metai Klaipėdos uostui buvo rekordiniai - perkrauta 38,4 mln. t krovinių. To dar uosto istorijoje nėra buvę. Nors sakoma, kad 2016-ieji uostininkams bus gana įtempti, vis dėlto prognozuojama perkrauti 38 mln. t krovinių. Šiemet investicijos uoste bus mažesnės nei anksčiau, nes vyks parengiamieji didelių projektų darbai.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, 2016-ieji uostui bus labai sunkūs. Tai esą ne pesimizmas, o "informuotas realizmas".

"Jeigu šiemet perkrausime 38 milijonus tonų krovinių, tai bus labai gerai", - sakė jis.

Prognozuojama, kad tarp uostų vyks didelė konkurencinė kova. Esant tokiai geopolitinei situacijai Rusija toliau įgyvendins strategiją maksimaliai nukreipti krovinius į savo uostus. Kad šioje šalyje ženkliai mažėja krovinių, Klaipėdos uostas jaučia per konteinerių srautą. Rublio devalvacija, pramonės smukimas Rusijoje darys įtaką visų rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų veiklai. Pasak Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, kiti Baltijos regiono uostai žada apyvartų smukimą.

...

Šiemet Uosto direkcija planuoja investuoti 23,4 mln. eurų. Iš jų direkcijos lėšos sudarys 17,5 mln., 6 mln. eurų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos. Šiemet vyks pasirengiamieji didelių projektų darbai - bus rengiama 15 techninių projektų, o 2017-aisiais metais investicijos jau bus kur kas didesnės. Iki 2024 m. Uosto direkcija planuoja investuoti 407 mln. eurų.

[Eimantas]

Uostas pradėjo įsisavinti dar vieną nenaudojamą lopinėlį šalia Minijos gatvės ir Jūrininkų prospekto. Apibrėžta raudonai. O žaliai apibrėžiau prieš kelis metus pradėtą naudoti plotą, lyg ir asfaltuota aikštelė buvo, dabar kraunamas metalo laužas pagrinde.


www.maps.lt

2015 12









Geležinkelio keliai atsišakoja nuo pagrindinio privažiuojamojo kelio iš Draugystės geležinkelio stoties. Dešinysis jau Lietuvos laikais nutiestas į dabartinio "Klaipėdos konteinerių terminalo" generalinių krovinių terminalą greta KJP teritorijos, o kairysis pernai ar užpernai, kerta minėtos įmonės teritoriją ir nutiestas į šiauriausio VLG cecho vidų. Dalis cechų ploto berods ir sovietmečiu nebuvo panaudoti, dabar bus naudojami sandėliavimui ir krovai.

[Tylus]

Naujojo Uosto direkcijos infrastruktūros vadovo iššūkiai

Nuo sausio 1 dienos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros skyriui, į KLASCO išėjus Algirdui Kamarauskui, pradėjo vadovauti 35 metų Gediminas Zumaras.

Uosto direkcijos infrastruktūros vadovo pozicija uoste yra svarbi. Ji turi įtakos ne tik valstybės prestižui, bet ir bendrai viso uosto veiklai. Nuo operatyvaus, tikslaus, protingo, skaidraus, nekonfliktiško uosto infrastruktūros vystymo priklauso ir uosto kompanijų sėkmė.

...

Laukia dideli iššūkiai

G.Zumaras ypač akcentavo šiuo metu vykstantį Uosto bendrojo plano rengimą. Tai numatys kokybišką uosto šuolį.

„Šis planas svarbus tiek Uosto direkcijai, tiek uosto kompanijoms. Joms bus palengvinta daug uosto vystymo procedūrų. Nereikės daryti atskirai detaliųjų planų. Bendrajame plane įvertinta esama būklė. Numatytos probleminės vietos, kurias vadinu butelio kakliukais“, – teigė G.Zumaras.

Šiais metais Uosto direkcija planuoja atlikti investicijų už 23,4 mln. eurų. Iš didesnių planuojamų vykdyti objektų bus dviejų lygių sankryžos pabaigtuvės į „Klaipėdos Smeltę“, „Begos“, „Klaipėdos naftos“, Birių krovinių terminalo krantinių rekonstrukcija, tolesnis uosto gilinimas.

Bene svarbiausi iššūkiai bus rengtis 2017 m., kai startuos keli dideli uosto gilinimo laivybos kanalo platinimo, molų pertvarkymo projektai.

Jau šių metų pradžioje bus skelbiamas Klaipėdos uosto kanalo gilinimo iki 17 metrų poveikio aplinkai vertinimo konkursas. Per 2016 m. reikės parengti 15 naujų uosto plėtros nuo 2017 m. techninių projektų.

Projektavimo veiklos patirties turintis Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius žada padaryti viską, kad pasirengimas naujiems uosto vystymo darbams vyktų sklandžiai.

„Konsultuojamės su užsienio kompanijomis, domimės svarbiausiomis uostų vystymo naujovėmis. Imantis tokių didelių planų, kokie mūsų laukia, svarbu nepadaryti klaidų. Reikės tinkamai suvaldyti didžiules statybas užtikrinsiančius uosto finansinius srautus, pasirūpinti, kad vykdant infrastruktūros gerinimo projektus uoste būtų užtikrinta saugi laivyba“, – svarbiausius savo artimiausių metų veiklos niuansus apibūdino G.Zumaras.

[Tylus]

Popietės blyksnis. Klaipėdos konteinerių terminalas.

[Tylus]

Į Klaipėdą bus atplukdyta amerikiečių karinė technika

Ketvirtadienį į Klaipėdos uostą bus atplukdyta naujos Jungtinių Valstijų pamainos Lietuvoje karių naudojama technika.

Rotaciniu laikotarpiu apie 140 karių treniruosis su 19 šarvuotų transporterių „Stryker“, iš jų – 16 karinių, du vadovavimo ir vienas medicininės pagalbos šarvuotis.

Taip pat į Lietuvą bus atgabenti aštuoni visureigiai HMMWV ir apie 20 kitų logistinės paskirties sunkvežimių, BNS pranešė Sausumos pajėgų viešųjų ryšių karininkas kapitonas Andrius Dilda.

Visa ši technika į Ruklą, kur bus dislokuoti ir amerikiečiai kariai, geležinkeliu bus gabenama penktadienį.

Nauja Jungtinių Valstijų pajėgų rotacija Lietuvoje bus iki šių metų balandžio pabaigos arba gegužės pradžios.

Amerikiečiai kariai į Lietuvą savaitės pradžioje atvyko iš JAV sausumos pajėgų Europoje 3-iosios divizijos 2-ojo kavalerijos pulko, kuris dislokuotas Vilseke, Vokietijoje.

JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Lenkijoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje.

[Tylus]

Šiemet investicijų į infrastruktūrą bus mažiau

[Tylus]

Vėlyvą popietę šalia birių krovinių terminalo Malkų įlankoje nusitęsė ilga sunkvežimių eilė.

[Tylus]

Uosto pinigai kelia ekonomiką

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas tampa šalies pinigų kalve. Jo įtaka šalies, o ypač Klaipėdos regionui, didėja su kiekviena naujai perkrauta tona.

„Man džiugu, kad bankinis sektorius uosto veiklą vertina geriausiai. Uosto direkcija vienintelė iš Lietuvos valstybinių įmonių išlaiko nuolat kylančią pajamų surinkimo kreivę“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus po logistikos forumo Vilniuje.

Pagal turimus analitinius uosto įtakos Lietuvos valstybei tyrimus A.Vaitkus konstatavo, kad 2015 metais uostas ir su juo susieta veikla valstybei atnešė apie 684 mln. eurų. Palyginti su 2013 metais, kai šis skaičius buvo 595 mln. eurų, uosto veiklos efektas šoktelėjo žymiai ir akivaizdžiai.

Uosto veiklos efektas skaičiuojamas vertinant Klaipėdos uoste perkrautą vieną toną. Įvertinus įvairius aspektus nustatyta, kad Klaipėdos uoste krauta viena tona Lietuvos valstybei duoda 17,8 eurų pajamų.

Ir tai, kaip akcentuoja A.Vaitkus, yra ne atskiras Uosto direkcijos, o visų uosto kompanijų, visos Lietuvos transporto sistemos indėlis.

Niekas kitas Lietuvoje nedemonstruoja tokio stabilumo kaip Klaipėdos uostas. 2014 metais jo augimas palyginti su 2013-aisiais buvo 8 proc. didesnis. O 2015 metais, palyginti su 2014-aisiais – net 9,9 proc. didesnis.

Jis net tris kartus didesnis nei Lietuvos ekonomikos augimas. Uosto veikla akivaizdžiai parodo, kad skaidrus, pasitikėjimu pagrįstas valstybės ir privataus verslo bendradarbiavimas duoda puikius rezultatus.

...

[Tylus]

Technologijos daro uostą modernesnį

Nuo šių metų Klaipėdos uoste pradėjo veikti nauja radiolokacinė įranga, įdiegti kiti techniniai pakeitimai gerinantys uoste laivybą, bendravimą tarp klientų.

Uosto režimo ir technologijų departamento direktorius Egidijus Kuzmarskis teigė, kad per 2015 metus buvo pastatyti penki nauji radarai su meteoroginėmis stotimis, akvatorijos stebėjimo kameromis, radiopelengatoriumi ir kitais įrenginiais, kurie automatiškai nustato laivų parametrus, jų judėjimo kryptis.

Nauja Radarų sistema vertinama kaip uosto siekis vystytis moderniai kartu su naujausiomis technologijomis. E.Kuzmarskis pastebėjo, kad nauji pakeitimai gerokai palengvina uosto laivų eismo tarnybos ir locmanų darbą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono pavaduotojo Eduardo Ringio pastebėjo, kad inovacijos laivų eismo tarnyboje padeda geriau užtikrinti uoste saugią laivybą.

Tai ypač svarbu uoste daugėjant didelių laivų. Iš 7058 laivų, kurie pernai lankėsi uoste, 215 buvo didesni nei 200 metrų ilgio.

Pernai klaipėdiečiai stebėjo į uostą įplaukiančius ypatingo dydžio laivus kaip 336 metrų ilgio konteinervežis „MSC Azia“, 317 metrų ilgio kruizinis laivas „Celebrity Eclipse“. Uoste atsirado ir nauja laivų rūšis – dujovežiai. Jų pernai Klaipėdos uoste lankėsi penki, o nuo dujų terminalo atidarymo pradžios, kartu su „Independence“ iš viso įvesti 8 dujovežiai.

...

[Tylus]

Pertvarkymai – prie uosto draustinio

Uosto direkcija paskelbė Malkų įlankos botaninio draustinio krantinės rekonstrukcijos konkursą. Tuo pačiu bus rekonstruojama ir dalis 145 krantinės prie Tarptautinės jūrų perkėlos smaigalio.

Rekonstrukcijos mąstai dideli. Pagal „Sweco hidroprojektas“ parengtą projektą pagal Malkų įlankos Smeltės pusiasalio krantą bus įrengta 1019 metrų ilgio povandeninė inkaruota plieninė sienelė. Taip pat bus įrengta 124 metrų ilgio 145 krantinės dalis, pradžioje su 6,5 metrų gyliu, o ateityje su 14 metrų gyliu.

Krantas pagal draustinio ribas, kurios siekia 570 metrų, bus tvirtinamas 96 tonų poliais ir gelžbetoninėmis plokštėmis. Derinant kranto tvirtinimo projektą iškilo klausimas, ar nereikėtų pagal visą kranto ilgį įrengti naujų krantinių.

Kol kas neišspręsta problema dėl botaninio draustinio, kuris užima 2,8 ha teritoriją, iškeldinimo. Draustinyje, kuris įkurtas 1988 metais, auga reti augalai, kaip trispalvis astras, pajūrinė pienažolė, druskinis vikšris ir pajūrinė narytžolė. Jos kranto tvirtinimu metu bus išsaugotos, nes darbai vyks nuo vandens. Ir tvirtinimo sienutė bus maždaug už 20 metrų nuo kranto.

...

Ateityje, po to, kai bus įrengta Smeltės pusiasalio kranto apsauginė sienutė, Malkų įlanką planuojama pradėti gilinti iki 14,5 metrų, prie krantinių iki 14 metrų.

Apsauginės sienutės įrengimas sudarytų sąlygas prie dabar Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) naudojamos 144 krantinės įrengti iki 180 metrų pirsą. Toks pirsas yra numatytas detaliojo plano sprendiniuose.

Tačiau Uosto kapitono tarnyba buvo pareiškusi, kad pirsas trukdytų saugiau laivybai Malkų įlankoje. Šiuo metu sąlygos yra pasikeitusios.

Suderinta, kad Malkų įlankoje bus pertvarkomos 129-138 krantinės ir griaunami prie jų įrengti seni pirsai. Tai atvertų galimybes malkų įlankoje apsukti didelius laivus. Tuo pačiu susidarytų sąlygos prie 144 krantinės pastatyti saugų pirsą.

KLASCO yra deklaravusi, kad prie būsimojo pirso statytų skystų maisto produktų terminalą.

[Tylus]

Netekčių išvengė tik Lietuvos uostai

Iš visų rytinės Baltijos šalių uostų vieninteliai Lietuvos uostai – Klaipėda ir Būtingė išvengė netekčių palyginti su 2014-aisiais metais.

...

Pastaruosius metus su Rygos uostu labiausiai konkuruojantis Klaipėdos uostas 2015 metais pasiekė savo visų laikų rekordą – 38,44 mln. tonų. Krova 5,6 proc. didesnė nei pernai.

Per 2015 metus Klaipėdos uostas jau sugebėjo priartėti prie Rygos, bet vis tiek dar išliko daugiau kaip 1,5 mln. tonų takoskyra.

Klaipėdos uoste net 28,2 proc. augo skystų krovinių (iš viso 10,11 mln. tonų), pagrinde naftos produktų krova. Beveik tokio pat lygio kaip pernai išliko birių krovinių krova ir 2,9 proc. krito kitų krovinių krova, pagrinde dėl gerokai – apie 15 proc. smukusios konteinerių krovos.

Būtingės naftos terminalas, kaip ir Klaipėdos uostas 2015 metais išlaikė teigiamą krovos balansą.

...

[Tylus]

Šiandien mažųjų žvejybinių laivų uostelyje.

[Tylus]