Uostas

[Tylus]

Klaipėdos uoste atnaujinta laivyba

Antradienio naktį nurimus vėjui Klaipėdos uoste buvo atnaujinta laivyba.

„Laivyba yra atnaujinta nuo vidurnakčio, laivai jau yra išvedami ir įvedami. Naktį buvo išvesti du jūriniai keltai, įvesti du konteinervežiai. Šiuo metu išvedami du laivai, įvedami bus trys laivai“, - BNS sakė Klaipėdos uosto atstovė spaudai Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė.

Pasak jos, šiuo metu vėjo greitis siekia 14 metrų per sekundę ir iki antradienio pietų vėjas turėtų rimti.

„Po pietų turimomis prognozėmis vėjas gali sustiprėti iki 15-20 metrų per sekundę“, - teigė uosto atstovė ir pridūrė, kad dėl laivybos ribojimo bus sprendžiama atsižvelgiant į esamas oro sąlygas.

[Tylus]

„Klaipėdos nafta“ pelnė geriausio naftos terminalo vardą

Praėjusią savaitę Sankt Peterburge (Rusijos federacija) vykusiame 10-jame žalios naftos, LPG ir naftos produktų kongrese „Klaipėdos nafta“ pelnė net du prizus: „Tvarumas 2015“ ir pagrindinį – „Grand Prix 2015“.

Pirmąją kongreso dieną vykusioje kas trečius metus organizuojamoje geriausių Rusijos, NVS ir Baltijos šalių naftos terminalų ir talpyklų parkų apdovanojimų ceremonijoje „Naftos terminalas 2015“ „Klaipėdos nafta“, valdanti 450 tūkst. kub. m talpyklų parką Klaipėdoje, 340 tūkst. kub. m Subačiaus kuro bazėje ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, gavo pagrindinį apdovanojimą „Grand Prix 2015“. Anot organizatorių, šis apdovanojimas reiškia, jog bendrovė yra savo veiklos etalonas visiems rinkos dalyviams.

Bendrovė taip pat buvo įvertinta ir tapo laureate nominacijoje „Tvarumas 2015“. Šis apdovanojimas skirtas už 8-10 terminalo veiklos metų laikotarpį, per kurį iš esmės nesikeitė bendrovės santykis su klientais ir esminės bendradarbiavimo sąlygos.

„Šie įvertinimai mums svarbūs tuo, jog dirbame su didele rinka, daugelį metų kuriame ir išlaikome stabilius santykius su Rusijos, Baltarusijos klientais, kasmet investuojame į įrangos tobulinimą, technologinių procesų modernizavimą bei lankstumą. Kitų metų investiciniuose planuose numatyta bendrovės terminalo talpyklų parko plėtra. Ji reikalinga tam, kad galėtume dar labiau plėsti savo klientų ratą ir patenkinti augančius rinkos poreikius“, - sakė Mantas Bartuška, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius.

Šis kongresas – tai vienas iš svarbiausių Rusijoje organizuojamų pramonės renginių, kasmet pritraukiantis daugiau nei 350 delegatų iš daugiau nei 25 šalių (Rusijos, NVS, Europos, Amerikos ir Azijos).

[Eimantas]

"Klasco" perka tylesnius kranus

"Klasco" atstovai tikino, kad reaguojama į gyventojų nusiskundimus dėl triukšmo. Jau yra užsakyti du modernūs kranai, kurie pakeis senuosius, magnetai ir kt. Ši nauja technika į Klaipėdą bus atgabenta po dviejų mėnesių.

Komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila domėjosi, koks bus žiemos uosto likimas. Pasak A. Kamarausko, kadangi uoste siekiama 17 metrų gylio, Uosto direkcija yra suinteresuota didinti ir sausumos plotus. Tačiau "Klasco" nėra suinteresuota, kad būtų užpiltas žiemos uostas. 16-18 krantinės, nors jų būklė yra prasta, yra naudojamos tam tikrų rūšių kroviniams krauti. Prie tų krantinių perkraunama apie 1 mln. t krovinių. Todėl kompanija jau kreipėsi į Uosto direkciją prašydama renovuoti minėtas krantines. Kaip kompromisą "Klasco" siūlo Uosto direkcijai 14-ąją krantinę "pastumti" 30-40 metrų piečiau. 13 krantinę bendrovė ketina išnaudoti savo laivynui švartuoti, o renovuotas 16-18 krantines - krovai.

http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...ranus-1417037/

Lyg tie elektriniai kranai riaumotų. Garsas nuo metalo kontakto su metalu.

[Tylus]

Nevėžio gatvė iš direkcijos planų dar neišmesta

Prieš pusmetį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo pasirengusi perimti iš miesto Nevėžio gatvę ir ją sutvarkyti. Tačiau situacija pasikeitė, ir dabar uostui reikia dar ir kitų miesto gatvių.

Prieš metus, pernai spalį, Uosto direkcija buvo susikibusi su Savivaldybe dėl Nevėžio gatvės rekonstrukcijos. Direkcija pageidavo, kad Nevėžio ir Senosios Minijos gatvės rekonstrukcijos imtųsi Savivaldybė, o ji ketino finansuoti techninio projekto rengimą ir išpirkti nekilnojamąjį turtą. Norėta sutvarkyti įvažiavimo kelius į LKAB "Klaipėdos Smeltė" ir UAB Birių krovinių terminalo nuomojamas teritorijas.

Nevėžio gatvę buvo ketinama rekonstruoti dviem etapais. Per pirmąjį planuota įrengti dvi eismo juostas, per antrąjį - tris. Savivaldybė nesutiko būti šio projekto vėliavneše. Po ilgų diskusijų buvo nuspręsta, kad Uosto direkcija perims iš Savivaldybės abi minėtas gatves ir pati jas rekonstruos.

Tačiau uosto įmonėms pradėjus sparčiai plėsti savo veiklą, situacija keičiasi.

"Su miesto valdžia jau aptarėme klausimą, kad šiuo metu reikia tvarkyti jau nebe Nevėžio gatvę. Ji tuojau bus suskaidyta į kelias dalis su geležinkelio bėgiais, kurie eis į intermodalinius taškus. Vienas iš tokių taškų yra buvusi "Progreso" teritorija, į kurią kroviniai bus gabenami ne tik autotransportu, bet ir geležinkelio bėgiais", - sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Priminsime, kad šiuo metu statoma estakada, turinti sujungti "Klaipėdos Smeltės" nuomojamą teritoriją su buvusia įmonės "Progresas" teritorija. Estakada turėtų atsirasti Nemuno gatvės tęsinyje, Senosios Smiltelės gatvėje. Ji turėtų būti baigta statyti kitų metų viduryje.

Nevėžio gatvę Uosto direkcija įsivaizduoja kaip uosto vidinę gatvę, ir esminiai planai dėl jos nesikeičia. Tik tiek, kad ją kerta du geležinkeliai ir pagal abipus gatvės esančių teritorijų šeimininkų planus galima spręsti, kad ateityje geležinkelių eismas toje vietoje gali žymiai didėti.

Paskutiniame Klaipėdos uosto tarybos posėdyje kalbėta apie tai, kad reikia ieškoti alternatyvos, kur galėtų būti tas išvažiavimas. Dar nenuspręsta, ar vis dėlto reikia palikti tam Nevėžio gatvę, nes kompanijos mato galimybę įvažiuoti į naujuosius terminalus būtent per šią gatvę, ar tam panaudoti dalį Kalnupės gatvės, ar daryti dar vieną geležinkelio viaduką Nemuno gatvės tęsinyje, Senosios Smiltelės gatvėje.

Taigi yra trys variantai, kuriuos Uosto direkcija yra įpareigota išnagrinėti ir pateikti išvadas Uosto tarybai. Kuris variantas bus pasirinktas, priklausys ir nuo kainos, ir nuo įgyvendinimo galimybių.

[Tylus]

Uosto direkcijai skirti nauji apdovanojimai

Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pelnė „Metų sportiškiausios įmonės“ apdovanojimą bei buvo įvertinta papildomu sertifikatu kaip bendruomeniškiausia įmonė.

„Mums ypač svarbu, kad mūsų valstybės strateginėje įmonėje žmonės jaustųsi saugūs materialiai, o nuo šio pagrindinio principo strateguojami ir kiti klausimai“, – sakė generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Uosto direkcija įvertinta už sporto iniciatyvų palaikymą, populiarinimą, įsitraukimą, krašto garsinimą ir ryžtą nugalėti. Uosto direkcija ir Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos federacijos iniciatyva Smiltynėje kasmet rengiamos tarptautinės bėgimo varžybos „Gintarinė jūrmylė“. Įmonės komanda nuolat dalyvauja Baltijos uostų krepšinio čempionate, yra rengiamos „Drakonų“ valčių lenktynės bei vyksta nemažai kitų sporto renginių.

Skatindama sveiką gyvenseną, Uosto direkcija skiria ypatingą dėmesį ir savo darbuotojų sveikatai, sportinėms veikloms.

„Kadangi mūsų kolektyvas yra gerokai mažesnis už kaimyninių uostų kolektyvus, tai reiškia, kad vieno žmogaus išdirbis yra labai didelis, kiekvieno žmogaus sveikata – labai didelis turtas. Be kitų priemonių, šiemet visi darbuotojai buvo apdrausti savanorišku sveikatos draudimu“, – pabrėždamas apdovanojimų svarbą teigė A. Vaitkus.

Apskaičiuota, kad per pastaruosius 14 metų Klaipėdos miesto gerovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skyrė apie 38 mln. eurų. Miesto sportui ir kultūrai, visuomeniniams projektams 2014 metais skirta apie 170 tūkst. eurų.

[Eimantas]

Nevėžio gatvė iš direkcijos planų dar neišmesta

"Su miesto valdžia jau aptarėme klausimą, kad šiuo metu reikia tvarkyti jau nebe Nevėžio gatvę. Ji tuojau bus suskaidyta į kelias dalis su geležinkelio bėgiais, kurie eis į intermodalinius taškus. Vienas iš tokių taškų yra buvusi "Progreso" teritorija, į kurią kroviniai bus gabenami ne tik autotransportu, bet ir geležinkelio bėgiais", - sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Nevėžio gatvė jau "šimtas metų" suskaidyta geležinkelio į kelias dalis.

[Tylus]

Privatininkai vilioja Uosto direkcijos specialistus

[Tylus]

15 metrų gylis - naujos uosto galimybės

Šiemet Klaipėdos uoste toliau buvo tęsiami gilinimo darbai, apėmę šiaurinę Klaipėdos uosto dalį. Jie buvo atliekami dviem etapais. I etapo metu 0,5 metro buvo gilinamas uosto vidinis laivybos kanalas nuo jūros vartų iki 10 krantinės. 2 km 900 m ilgio uosto laivybos kanalo atkarpa pagilinta nuo 14,5 iki 15 metrų.

Gilinimo darbus Austrijos statybos milžinė "Strabag Wasserbau GmbH" pradėjo šiemet gegužę, o lapkričio 12 d. jau buvo pasirašytas jų baigimo aktas. Per pusmetį ji iškasė apie 260 tūkstančių kubinių metrų grunto. Jis išplukdytas ir nugramzdintas jūroje.

Uosto direkcija dėkinga šiai kompanijai, kad darbus, kiek leido oro sąlygos, atliko laiku: dėjo visas pastangas, mobilizavo techniką, paskutinėmis dienomis dirbo net trys jos ekskavatoriai.

Rangos darbų sutarties vertė - 5 mln. eurų, Uosto direkcija sumokėjo 4,3 mln. eurų - mokama už faktiškai iškastą grunto kiekį. Iš jų daugiau kaip 3 mln. eurų sudarė Europos Sąjungos (ES) lėšos.

Antras etapas - 1,5 km ilgio laivybos kanalo gilinimas už uosto vartų nuo 15 m iki 15,5 m - dar tebevyksta. Šiems darbams atlikti buvo skelbiamas atskiras konkursas, nes jie nebuvo finansuojami iš ES lėšų. Jį laimėjo belgų bendrovė "Jan DE Nul N.V". Projekto vertė - 1,2 mln. eurų, darbų trukmė - 2 mėnesiai.

Belgų žemkasė už uosto vartų pradėjo dirbti prieš dvi savaites. Esant dabartinėms oro sąlygoms, darbai vyksta sudėtingai. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktoriaus Vidmanto Paukštės, tikimasi, kad ir antras darbų etapas bus baigtas dar šiemet ir visa laivybos kanalo atkarpa iki 10 krantinės turės puse metro didesnį gylį. Belgai pasitelkė galingą techniką, tad žemkasės kapitonas tikisi Kalėdas sutikti namie. "Mes visi džiaugsimės, jeigu taip ir bus", - juokavo V. Paukštė.

...

[Tylus]

„Klaipėdos naftos“ krova jau viršijo praėjusių metų krovinių kiekį

„Klaipėdos nafta“ per 11 šių metų mėnesių savo terminaluose perkrovė 5,76 mln. t naftos produktų, kai pernai per visus metus jų perkrauta 5,5 mln. t. Didesni krovinių srautai lėmė ir 18 proc. išaugusias pajamas.

„Klaipėdos nafta“ per Klaipėdos naftos bei Subačiaus kuro bazės terminaluose nuo sausio iki lapkričio mėnesio imtinai perkrovė beveik 5,8 mln. t krovinių kai pernai per tą patį laikotarpį – 4,9 mln. t. Per visus praėjusius metus bendrovės terminaluose apdorota 5,5 mln. t krovinių, tad šiųmetė krova jau viršija praėjusių metų rodiklį.

Lapkričio mėnesio krovos rodiklis palyginti su praėjusių metų lapkričiu buvo išlaikytas tame pačiame lygyje.

„Stebėdami teigiamas naftos produktų rinkos tendencijas šiemet priėmėme sprendimą investuoti į šių produktų krovos pajėgumų didinimą ir lapkritį paskelbėme šviesiųjų naftos produktų talpyklų parko naujų talpyklų statybos konkursą, planuojame investuoti apie 10 mln. Eur. Turimų pajėgumų lankstumo didinimas ir plėtra yra mūsų prioritetiniai kitų metų uždaviniai“, - akcentavo Mantas Bartuška, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius.

Per 11 mėnesių „Klaipėdos nafta“ iš naftos produktų krovos ir kitos veikos Klaipėdos naftos terminale bei Subačiaus kuro bazėje gavo 36,1 mln. eurų pajamų, kurios, lyginant su praėjusių metų atitinkamu periodu, yra 18,8 proc. didesnės. Iš viso, kartu su SGD terminalo veikla, kuri yra reguliuojama valstybės, bendrovės preliminarios 2015 m. 11 mėn. pajamos sudaro 95,4 mln. eurų.

[Tylus]

Gyvenimas šalia uosto: maksimalus komfortas neįmanomas?

[Tylus]

Lietuvos konteinerių dalis Baltijos jūroje

Šiemet rytinės Baltijos jūros uostuose konteinerių krova 25,7 proc. mažesnė nei pernai. Per 10 mėnesių krauta 4,6 mln. TEU.

Iš jų 35,9 proc. teko Rusijos, 25,8 proc. - Suomijos, 21 proc. – Lenkijos uostams. Lietuvos, o tiksliau Klaipėdos uosto, dalis (apie 320 tūkst. TEU) sudaro apie 7 procentus.

Vertinant procentais konteinerių krova šiemet labiausiai mažėjo Kaliningrado uoste (-49,6 proc.). Bet skaičiuojant pagal TEU daugiausiai jų neteko Rusijos Sankt Peterburgo uostas – net 563 tūkst. TEU. Jo krovos kritimas procentais palyginti su 2014 metais siekė 28,2 proc.

Talino uoste konteinerių krova šiemet per 10 mėnesių palyginti su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 20,7 proc. (- 45991 TEU), Ust Lugos 16,6 proc. (-15072 TEU), Klaipėdos – 14,1 proc. (-52496 TEU), Gdansko – 12,9 proc. (iš viso per 10 mėnesių krauta 575 tūkst. TEU), Rygos – 8,4 proc. (-27178 TEU).

[Tylus]

Su uostų veikla skiedžiama ideologija

Dar prieš pusmetį Rusijoje buvo tikinama, kad „Naujasis šilko kelias“ jungsiantis Kiniją su Europa šimtu procentu aplenks rytinės Baltijos jūros šalis. Dabar, kai to kelio atšaka jau beveik suka per Klaipėdos uostą, tonas Rusijoje kiek sušvelnėjo.

Kinai atsiras Klaipėdoje

Prieš porą savaičių Kinijoje lankęsis Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius atvėrė kinų investicijų kelius į Lietuvą ir Klaipėdos uostą. Lietuva taps Kinijos strateginiu partneriu įgyvendinant „Naujojo šilko kelio“ iniciatyvas.

A.Butkevičiaus teigimu, susitarimas tarp Kinijos korporacijos „China Merchants Group“ ir Klaipėdos uosto laisvosios ekonominės zonos leis tapti Lietuvai Kinijos prekių skirstymo Rytų Europoje centru.

O „China Merchants Group“ dukterinės kompanijos „China Merchants Logistics“ bendros įmonės įkūrimas su „Lietuvos geležinkeliais“ atvers galimybes vystyti tarptautinius logistikos koridorius tarp Kinijos, Lietuvos ir Baltarusijos.

Šis susitarimas atvers galimybes tiekti į Baltarusiją Kinijos įrangą ir medžiagas. Kaip žinia, Kinijos „China Merchants Group“ šalia Minsko planuoja pastatyti industrinį parką „Didysis akmuo“.

Iki 2016 metų pabaigos šiame parke planuojama įrengti 50 tūkst. kv. metrų sandėliavimo patalpų, parodų ir verslo centrą, viešbutį. jau yra pareiškusios norą industriniame parke vykdyti veiklą apie 30 kompanijų. Iš jų apie 10 jau įsiregistravo.

Šiuo metu vyksta vertinimai, kurių šalių uostai taps pagrindiniu „Didžiojo akmens“ partneriai. Tarp norinčiųjų bendradarbiauti yra ir Latvijos uostai. Tačiau geriausioje pozicijoje yra arčiausiai Minsko esantis Klaipėdos uostas. Juo labiau, kad jau pasirašinėjami ketinimų dokumentai.

...

[Tylus]

2016-aisiais Malkų įlankoje prasidės sujudimas

[Tylus]

Kitąmet Baltijos uostų laukia stipresnė konkurencinė kova

[Tylus]

Klaipėdos uoste kursuos vandens autobusai?

[Tylus]

Smirdėjo, nes plovė talpyklas?

Vakar į redakciją skambinę Melnragės ir Mažojo Kaimelio gyventojai skundėsi, kad jautė tokį baisų kvapą, "kokio per 10 metų nėra buvę". Kai kurie net pagalvojo, kad kažkur uoste įvyko avarija.

Mažajame Kaimelyje gyvenanti moteris sakė, kad labai nemalonus kvapas buvo juntamas jau ir ketvirtadienį, o penktadienį rytą jis dar labiau sustiprėjo. Moteris pamanė, kad gal kur pas kaimynus įvyko avarija, gal koks dujų nuotėkis susidarė.

AB "Klaipėdos nafta" atstovai vakar dievagojosi, kad jie patys jaučia kvapą, kuris esą tikrai sklinda ne iš jų teritorijos.

"Vakar bendrovėje lankėsi Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai, išmatavo kvapus įvairiuose įmonės taškuose ir nenustatė jokių kvapų normatyvų pažeidimų", - teigė įmonės atstovai.

Šalia "Klaipėdos naftos" esančio Krovinių terminalo generalinis direktorius Albertas Gimbutas vakar teigė, kad jo vadovaujamoje bendrovėje vakar nieko nekrauta - laivo krova buvo baigta prieš parą. Pasak jo, bendrovė "sunkiųjų" produktų nekrauna, tik standartinius - benziną, dyzeliną. Tiesa, jis pats vakar vakarop Klaipėdoje nebuvo, tad išsamiau komentuoti situacijos negalėjo.

Tačiau Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktorius Rimantas Jonas Pilipavičius vakar sakė, kad jo darbuotojai nustatė, jog kvapai sklido būtent iš Krovinių terminalo, nes ten buvo plaunamos atviros talpyklos.

[Tylus]

Uosto direkcija pripažinta sėkmingai dirbančia įmone

Lietuvos pramonininkų konfederacija Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją paskelbė viena sėkmingiausiai dirbančių 2015 metais įmonių.

„Tai yra mūsų profesionalios komandos darbo įvertinimas. Be abejo, dirbdami ranka rankon su uosto operatoriais, visi galime pasiekti gerų rezultatų“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Kiekvienas uosto gylio centimetras generuoja didesnius krovinių srautus. Šiemet laivybos kanalas nuo uosto vartų iki dešimtos krantinės išgilintas puse metro – nuo 14,5 m iki 15 m. Atlikti darbai kainavo 4,14 mln. eurų. Vykdomi gilinimo iki 15,5 m darbai atviroje jūroje esančiame laivybos kanale, kurių vertė – 1,08 mln. eurų. Iš uosto kanalo šiais metais už 3,7 mln. eurų išvalyta apie 900 tūkst. m3 grunto.

Šiemet uostas prognozuoja rekordinę krovinių apyvartą bei rekordines pajamas. Šių metų sausio – lapkričio mėnesių krovinių apyvarta siekė 35,14 mln. t, tai yra 5,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Per vienuolika šių metų mėnesių surinkta 42,56 mln. eurų uosto rinkliavų – 9,4 proc. daugiau nei pernai sausio – lapkričio mėnesiais.

[Tylus]

Krovos rekordas – visų uostininkų pasiekimas

[Tylus]

Uoste neturės likti konfliktų

Pradėtas rengti uosto bendrasis planas indentifikuojant problemas iškėlė nemažai karštų taškų tarp uosto ir miesto. Jiems suderinti numatytas maždaug 1,5 metų laikotarpis.

...

Didžiulė uosto ir miesto santykių problemų grupė yra privažiavimo keliai į uostą – tiek automobilių transportas, tiek geležinkeliai.

Vienas iš būdų nukreipti uosto transporto srautus į pietinį apvažiavimą, kitas - rasti sprendimus dėl Baltijos prospekto susikirtimų su Taikos prospektu, o ypač Šilutės plentu. Šilutės plentas tampa problematiškiausia Klaipėdos gatve.

Geležinkelių srityje svarbiausias iššūkis sumažinti mieste gyvenamųjų namų apsuptyje atsidūrusią geležinkelio stoties svarbą. Nenormalu, kad dalis krovinių, kurie gabenami į pietinę uosto dalį, sąstatų formuojami Klaipėdos miesto geležinkelio stotyje.

Uostininkai pageidauja, kad iš miesto būtų iškeldinama geležinkelio stotis į užmiesčius, o į pietinę uosto dalį daugiau krovinių būtų tiekiama geležinkelio linija nuo Pagėgių pusės.

...

Probleminiai yra uosto vartai ir jie turės būti pertvarkomi. Jei uostas bus gilinamas iki 17 metrų, už Kiaulės Nugaros reikės įrengti pietinius uosto vartus. Taip pat teks sutvirtinti Smiltynės krantą.

Uosto bendrasis planas rengiamas 25 metų laikotarpiui. Šiandien nėra aiškaus atsakymo, kiek milijonų tonų Klaipėdos uostas kraus po 25 metų. Įvardinami preliminarūs skaičiai – nuo 80 iki 140 mln. tonų.

Šiandien Klaipėdos uostas yra vienas iš sparčiausiai besivystančių rytinės Baltijos jūros regione. Jei išliks tokios tendencijos uostas peržengs 100 mln. tonų ribą. Jei netgi to ir nebūtų, Bendrojo plano rengėjai turėtų numatyti galimybes krauti apie 140 mln. tonų krovinių.

A.Vaitkaus teigimu, jau dabar Klaipėdos uostas yra vienas iš efektyviausiai regione naudojančių turimas krantines ir teritoriją. Plėtros teritorijų stoka Klaipėdos uostui yra nemaža problema. Tačiau pietinėje dalyje link Kairių yra apie 1000 hektarų teritorija, kuri gali būti naudojama kaip sausojo uosto zona.

Kita problema, kurią pastebi uostininkai, yra tai, kad uostas ir miestas turėtų išlaikyti pakankamus atstumus tose vietose šalia uosto, kurios dar neužstatytos gyvenamaisiais namais. Deja, to padaryti nepavyksta. Netgi pietinėje uosto dalyje netoli uosto statomi nauji gyvenamieji kvartalai. Tokios statybos ateityje intensyvėjant uosto krovai užprogramuos konfliktus, kokie dabar yra šiaurinėje uosto dalyje.

...

[Tylus]

Miesto biurai – buvusioje „Laivitėje“

“Buvusios “Laivitės” teritorijoje gali atsirasti Uosto direkcijos administracinis pastatas. Sprendimas bus priimtas pasitarus su Susisiekimo ministerija – kas pigiau – kapitališkai pertvarkyti dabartinį Uosto direkcijos administracijos pastatą Janonio gatvėje ar statyti visiškai naują”, - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Jo teigimu, dėl naujo uosto direkcijos administracinio pastato statybos buvusioje “Laivitės”, o vėliau “Memelio miesto” teritorijoje jau vykusios diskusijos su šios teritorijos savininkais bendrove “Litectus”. Ji yra nekilnojamuoju turtu užsiimanti SEB banko grupės įmonė. Tas turtas jai buvo perduotas po to, kai 2014 metų viduryje bankrutavo teritoriją valdžiusi bendrovė „Memelio miestas“.

A.Vaitkus tikisi, kad Uosto direkcija galėtų suteikti impulsą buvusioje „Laivitės“ teritorijoje statyti Klaipėdos miesto centrinius biurus.

Taip išpildytų Klaipėdos miesto vizija teritoriją, kuri turi priėjimą prie vandens, paversti išskirtinės svarbos zona - nauju centru.

Kaip iš tiesų atrodys buvusi „Laivitės“ teritorija paaiškės kitų metų pirmoje pusėje, kai „Litectus“ užsakymu bus baigtas rengti tos teritorijos detalusis planas.

...