Uostas

[Tylus]

Dideli laivai į uostą plaukia saugiai

[Tylus]

Šiauliečiai valys laivybos kanalą

Klaipėdos uosto laivybos kanalo valymo darbų konkursą laimėjo UAB "Green Line Shipping", registruota Šiauliuose. Uosto direkcijos atstovai tikina, kad pagrindo netikėti, jog šiauliečiai nesusitvarkys su specifiniais darbais uoste, tikrai nėra.

Pernai sąnašų valymo darbus Klaipėdos uoste atliko viena didžiausių pasaulio gilinimo ir valymo darbų kompanijų - belgų bendrovė "Jan DE Nul N.V".

Šiemet balandžio pabaigoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė akvatorijos valymo darbų sutartį su UAB "Green Line Shipping", registruota Šiauliuose.

Kadangi pernai metų darbai buvo baigti, šiemet skelbtas konkursas ir su laimėtoju pasirašyta vadinamoji budinčioji sutartis dviem metams su galimybe pratęsti dar metams. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktoriaus Vidmanto Paukštės, būtina turėti rangovą, galintį esant poreikiui atlikti eksploatacinius valymo darbus.

Pasak V. Paukštės, Uosto direkcijos žemsiurbė, kurią ji ketina pasistatyti, į Klaipėdos uostą atkeliaus galbūt po dvejų metų. "Kai turėsime savo žemsiurbę, žinoma, stengsimės kiek galima daugiau darbų atlikti su ja, bet kol kas jos neturime, o projektinį gylį laivybos kanale užtikrinti reikia", - sakė V. Paukštė.

Sutartį su UAB "Green Line Shipping" Uosto direkcija pasirašė šiemet balandžio pabaigoje. Iš konkurse dalyvavusių 6-7 bendrovių ji pasiūlė mažiausią kainą. Pasak V. Paukštės, konkurse dalyvavo ir užsieniečiai, kurie yra dirbę Klaipėdos uoste anksčiau.

Sutarties vertė - iki 4,9 mln. eurų įskaitant PVM. Atsiskaitoma bus už kiekvieną iškastą kubinį metrą sąnašų. Sutartyje yra parašyta 1 kub. m kaina atsižvelgiant į tai, kokioje vietoje bus dirbama ir kur bus plukdomos sąnašos - į artimąjį sąvartyną jūroje, ar į tolimąjį. Įkainiai svyruoja nuo daugiau kaip 2 ir daugiau kaip 5 eurų.

Iškviestam rangovui mokama už technikos mobilizaciją (šiuo atveju ji nėra brangi - apie 70 tūkst. eurų) plius už faktiškai atliktus darbus. Tai standartinė schema, kurios Klaipėdos uoste laikomasi jau daug metų.

...

[Tylus]

Klaipėdos uosto krovos apžvalga

2016 m. sausio–balandžio mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 9,1 proc. – krauta 13,29 mln. t, t. y. 1 108,8 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–balandžio mėn. Pagal procentinį krovos pokytį (9,1 proc.)

Klaipėdos uostas – 1-as tarp Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų, o pagal krovos prieaugį tonomis (1 108,9 tūkst. t) – 3-as. 2016 m. sausio–balandžio mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 2 214 laivų, t. y. 10,5 proc. arba 211 laivų daugiau nei 2015 m. sausio–balandžio mėn. Keleivių apsilankė 47 645, t. y. 0,2 proc. arba 91 keleiviu daugiau.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:

generaliniai kroviniai – krauta 4 090,6 tūkst. t, +9,1 proc. arba +342,4 tūkst. t;
skystieji kroviniai – pilta 4 222,8 tūkst. t, +25,2 proc. arba +848,8 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 4 972,9 tūkst. t, -1,6 proc. arba -82,4 tūkst. t.

[Tylus]

Uostas tapo valstybės pasididžiavimu

[Tylus]

Pietinėje dalyje – nauji geležinkeliai

Projektuotojai parengė pasiūlymus Klaipėdos uosto pietinėje dalyje nutiesti 12 naujų privažiuojamųjų geležinkelio trasų.

Klaipėdos uosto pietinės dalies infrastruktūros plėtra leis efektyviau panaudoti uosto teritorijas, padidinti jose veikiančių įmonių efektyvumą ir pritraukti daugiau investicijų. Tikimasi, kad plėtra užtikrins efektyvią veiklą tokiose krovos įmonėse kaip „Birių krovinių terminalas“, „Nemuno terminalas“ ir „Klaipėdos Smeltė“.

„Pastaraisiais metais pietinėje uosto dalyje – teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių – veikiančios kompanijos sparčiai plečia savo veiklą, todėl čia būtina įmonių poreikius atitinkanti susisiekimo infrastruktūra. Vyriausybei siūlome pritarti specialiojo plano rengimui, kurio pagrindinis tikslas – darni, moderni ir saugi Klaipėdos uosto susisiekimo infrastruktūra“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Siekiama, kad geležinkelių transportu iš ir į Klaipėdos uostą būtų vežama daugiau nei 2/3 krovinių. Šiam tikslui būtina numatyti naujas privažiuojamųjų geležinkelių trasas. Tarp tokių naujų trąsų – geležinkelio linijos į buvusią „Klaipėdos hidrotechnikos“ teritoriją.

Prognozuojama, kad nutiesus geležinkelio kelius į krantines 118, 119 ir 120 metinė krova Klaipėdos uoste vidutiniškai padidėtų 672,2 tūkst. tonų.

[Tylus]

Pertvarkomos apleistos uosto krantinės

Nurašytos krantinės

Buvusią „Senosios Baltijos“ žvejybos dalį jau keletą metų naudoja pati Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Čia įrengta jos laivyno ir gelbėjimo įrangos bazė. Jau prieš kurį laiką Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus užsiminė, kad yra pernelyg didelė prabanga krantinėse, kurios gali būti naudojamos krovai, laikyti uosto direkcijos laivus.

Šiuo metu jau parengtas projektas ir vykdomas konkursas dėl 113-117 krantinių pritaikymo krovai. Jau suplanuota, kad bus nuardytas iš krantinių Nr. 114 (ilgis 43 metrai), Nr. 115 (ilgis 18 metrų) ir Nr. 116 (ilgis 57 metrai) suformuotas pirsas. Šios krantinės, kurių likutinė vertė pernai buvo atitinkamai 36; 15 ir 49 tūkst. eurų, 2015 metais nurašytos kaip netinkamos naudoti dėl nusidėvėjimo.

Ardys pirsą

Šios krantinės yra dar su mediniais poliais, statytos pokaryje ir iki šiol nerekonstruotos. Prie jų yra vos 4 metrų gylis.

Krantinių ardymas truks apie du mėnesius. Jų darbų vertė apie 230 tūkst. eurų. Kaina nemaža, nes griovimo darbus suplanuota vykdyti nuo plaukiojančios baržos.

Nuardžius šias krantines bus rekonstruojamos 23 metrų ilgio 113 ir 36 metrų ilgio 117 krantinės.

Oficialiuose Uosto direkcijos dokumentuose „Kamineros krovinių terminalas“ nurodomas ir kaip galimas rekonstruotų 113-117 krantinių naudotojas. Ši palyginti jauna uosto bendrovė įkurta tik 2013 metais.

Jos savininkai perėmė nemažą buvusios „Klaipėdos hidrotechnikos“ turto dalį.

Ne paskutinė rekonstrukcija

Taip pat numatyta rekonstruoti 210 metrų ilgio 118 bei 163 metrų ilgio 119 krantines ir kapitališkai remontuoti 60 metrų ilgio 120 krantinę. Į jas ateityje planuojama nutiesti ir geležinkelio atšaką.

118 krantine anksčiau naudojosi „Klaipėdos hidrotechnika“, bet šiai žlugus ji stovėjo pustuštė, prie krantinės glausdavosi įvairių uosto rangovų statybinė technika. 119 krantine naudojosi Lietuviškų durpių krovos bendrovė, po to bendrovė „Mabre LPC“. Dabar abi krantines ir teritorija šalia jų naudojasi „Kamineros krovinių terminalas“.

Ši bendrovė yra pateikusi pageidavimą prie 118-119 krantinių statyti apie 270 tonų sveriantį laivų krautuvą. Jis galėtų krauti iki 230 metrų ilgio laivus.

Dabar prie 118-119 krantinių yra 10 metrų gylis. Po rekonstrukcijos jis padidėtų iki 10,8 metrų.

118-119 krantinių rekonstrukcija pagal skaičiuojamąją vertę kainuotų apie 700 tūkst. eurų. Bet po konkurso kaina gali būti ir mažesnė, nes uoste išlieka kainų mažėjimo tendencijos.

118-119 krantinių rekonstrukcija – ne paskutinė. Ateityje jas teks dar kartą rekonstruoti pritaikant 14 metrų gyliui.

Net ir po dabartinės rekonstrukcijos dėl per mažo 10,8 metrų gylio dideli iki 230 metrų ilgio laivai prie 118-119 krantinių nebūtų pilnai pakrauti ir jas reikėtų baigti krauti prie kurios nors kitos uosto krantinės.

[Tylus]

Latvijos statybininkai klampina uostą

[Lettered]

Pasiplaukiojimas uostu nuo jūros vartų iki konteinerių terminalo.

[Lettered]

[Lettered]

[Lettered]

[Lettered]

[Lettered]

[Lettered]

[Tylus]

Klaipėdos uoste geriausias gegužės mėn. krovos rezultatas

Š. m. birželio 6 d. duomenimis, gegužės mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,4 mln. t krovinių, t. y. 0,5 proc. arba 17,8 tūkst. t daugiau nei 2015 m. gegužės mėn. Tai geriausias gegužės mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje. Ankstesnis rekordas pasiektas 2015 m. gegužės mėn. – krauta 3,38 mln. t.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai 2016 m. gegužės mėn.:

generaliniai kroviniai – krauta 1 024,0 tūkst. t, +19,5 proc. arba +166,9 tūkst. t;
skystieji kroviniai – pilta 1 140,7 tūkst. t, +16,3 proc. arba +160,1 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 1 237,9 tūkst. t, -20,0 proc. arba -309,2 tūkst. t.

[Tylus]

Uostas ieško naujų teritorijų

Jau daugybę metų kalbama apie tai, kad Klaipėdos miesto III vandenvietės didžiulė teritorija galėtų tapti Klaipėdos uosto dalimi, bet nė vienas uosto vadovas nesiimdavo tos problemos spręsti iš esmės.

Panašu, kad bręsta laikas tai daryti. Didėjant konkurencijai tarp rytinės Baltijos uostų kaimyninių uostų atstovai vis dažniau bado pirštais į Klaipėdą, kad jos uostas nebeturi kur plėstis.

...

Kaip tik šiomis dienomis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė Klaipėdos miesto III vandenvietės iškėlimo galimybių studijos konkursą.

Iškeldinus III vandenvietę prie dabar pietinėje dalyje numatytų 336 ha uosto rezervinių teritorijų būtų prijungta apie 290 ha III vandenvietės dalis. Taip susidarytų vientisa ir patraukli uosto plėtros zona. Įvertinus tai, kad netoliese yra privačios teritorijos, kurių savininkai anksčiau ar vėliau planuoja jose logistikos veiklą, iš viso susidarytų apie 1,5 mln. ha teritorijų.

Jau minėta Klaipėdos miesto III vandenvietės iškėlimo galimybių studija turės nustatyti tris alternatyvas iš kur Klaipėda 50 kilometrų spindulius galėtų imti geriamąjį vandenį. Taip pat bus parengtos ne mažiau kaip dviejų alternatyvių geriamo vandens prijungimo prie Klaipėdos miesto tinklų stočių statybos, įskaitant su sklypų išpirkimo ir kitais būtinais kaštais.

III vandenvietės iškėlimo galimybių studija pirmiausia yra reikalinga rengiant Klaipėdos uosto bendrąjį planą. Jame turės būti pateiktas atsakymas, ar III vandenvietės teritorija taps Klaipėdos uosto rezervine dalimi.

Norų iškeldinti Klaipėdos miesto III vandenvietę buvo jau kelis kartus. Kaskart viskas baigdavosi išgirdus preliminarią III vandenvietės iškeldinimo kainą. Maždaug 2001 metais III vandenvietės iškeldinimo kaina buvo įvardinama 50 mln. litų. 2012 metais ji buvo išaugusi iki 100 mln. litų. Mat per tą laiką nuo pirmo ketinimo iškeldinti III vandenvietę iki antrojo į ją papildomai buvo investuota beveik 40 mln. litų.

...

[Tylus]

Atnaujins laivų stebėjimo sistemą

Lietuvos saugios laivybos administracija atnaujins Nacionalinę laivų stebėjimo sistemą (NLESIS).

Vyks operacinių sistemų, serverių, programinės įrangos keitimas. Sistema fiksuoja į Lietuvą plaukiančius laivus, įvairius duomenis apie juos, įskaitant gabenamus krovinius.

NLESIS sujungta su Europos saugios laivybos agentūros (EMSA) informacinėmis sistemomis ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivybos uoste valdymo informacine sistema (LUVIS).

Kiekviena Baltijos jūros šalis turi savo Nacionalines laivų stebėjimo sistemas. Jų jungtis su EMSA sukuria vieningą saugios jūros tinklą. Keitimasis informacija apie laivų judėjimą tarp Europos Sąjungos šalių padeda išvengti jūroje nelaimingų atsitikimų, taršos, o jei tai įvyksta padeda greičiau išsiaiškinti, kas dėl to kaltas.

[Tylus]

Dvigubai didins kompanijos pajėgumą

Klaipėdos uosto „Birių krovinių terminalas“ rengiasi investuoti 40 mln. eurų ir du kartus padidinti savo krovos pajėgumą.

Planuojama iš uosto teritorijos iškeldinti administracinį pastatą ir vietoje jo įrengti penkis trąšų sandėlius. Kiekviename iš jų bus galima laikyti po 40 tūkst. tonų trąšų.

Bendras metinis „Birių krovinių terminalo“ pajėgumas 2018 metais padidės iki 15 mln. tonų.

[Tylus]

Klaipėdos uostas – krovos lyderis

Valstybinis Klaipėdos uostas pagal krovos apimtis šiemet pirmauja tarp Baltijos valstybių. Tuo pačiu metu, kai Rygos, Talino ir Ventspilio uostų krova smuko, Klaipėdoje buvo priešingai – rodikliai išaugo daugiau nei 7 proc.

Per penkis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 16,69 mln. t krovinių – 7,2 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Krova Rygos uoste sumažėjo 10 proc. (iki 15,507 mln. t), Ventspilio – susitraukė 24 proc. (iki 8,956 mln. t,) Liepojos padidėjo 2,3 proc. (iki 2,319 mln. t).

Talino jungtinio uosto krovos apimtys šiemet sausį–gegužę buvo 15,5 proc. kuklesnės – 8,791 mln. t.

Tokias tendencijas, pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, kaimyniniuose Baltijos šalių uostuose lėmė jų komerciniai ryšiai su Rusija.

"Rygoje Rusijos krovinių yra 80 proc., pas mus jų yra tik 5 proc. Tuo viskas ir pasakyta. Kai Rusija pasistatė savo uostus, ji po truputį nukreipia anglių ir naftos krovinius į juos. Tai ir yra pagrindinė kaimynų krovos mažėjimo priežastis", – teigė A.Drungilas.

Esą Klaipėdos uostas į Rusijos krovinių nukreipimo tendencijas reagavo anksčiausiai, dar 2000-aisiais. Tada Rusijoje tris kartus pabrango geležinkelių tarifai kroviniams, gabenamiems į svetimus uostus. Tuo metu Klaipėda nukentėjo labiausiai ir uoste krovos kritimas siekė 10–12 proc.

"Mes persiorientavome į kitas, stabilesnes, rinkas ir su jomis dirbame. Ir štai – rezultatas", – džiaugėsi A.Drungilas.

[Tylus]

Keisis uosto žemės nuomos tvarka

Seimas priėmė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimus, kuriais nutarta pakeisti uosto žemės nuomos tvarką. Už teisės akto pataisas balsavo 102 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai.

Priimtomis įstatymo pataisomis įtvirtinta, kad Uosto direkcija uosto žemę galės išnuomoti tik viešosios procedūros tvarka, išskyrus atvejus, susijusius su nacionaliniu saugumu.

Įstatyme įtvirtinama, kad viešoji uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra - viešas uosto žemės nuomos teisės suteikimo būdas, vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka, užtikrinant nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo, objektyvumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo principų laikymąsi.

Pagal naujas nuostatas uosto žemės nuomos sutartis įsigalios po to, kai viešosios procedūros laimėtojas visiškai sumokės perleidžiamo turto kainą nuomininkui nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Iki šiol Uosto direkcija uosto žemę galėjo išnuomoti ne konkurso tvarka, kai uosto žemė išnuomojama juridiniams asmenims, kurie įsigijo statinius; šiuo atveju jiems buvo išnuomojami tik statinių pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingi uosto žemės plotai.

Kaip ir iki šiol, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžiai turės būti tvirtinami ne trumpesniam kaip 5 metų terminui, o nuomos mokesčio dydis uosto žemės naudotojams galės būti didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į uosto žemės naudotojo atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastus.

Nauju reglamentavimu tikimasi sukurti palankias sąlygas vykdyti nuoseklias investicijas uoste, tokiu būdu didinant uosto konkurencingumą Baltijos jūros regione, užtikrinti stabilias uosto plėtros ir veiklos sąlygas.