Uostas imasi Smeltės pusiasalio
Antradienį posėdžiavę uostamiesčio Tarybos Teritorijų planavimo komiteto nariai po ilgų diskusijų leido Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) pradėti Smeltės pusiasalio planavimo procedūras.
Antrą kartą peržiūrėję KVJUD prašymą svarstyti Klaipėdos jūrų uosto teritorijos Smeltės pusiasalio projektinius pasiūlymus ir išklausę KVJUD generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko atsakymus į ankstesniame teritorijų planavimo komitete jam pateiktus klausimus politikai sutiko, kad būtų išduodamas sąlygų sąvadas detaliajam planui rengti su keturiomis privalomomis komitete suformuluotomis pastabomis.
KVJUD atstovų buvo teirautasi, koks numatomas užteršto grunto aikštelės, turėjusios atsirasti vietoj seniau miesto pradėtos statyti valčių bei mažųjų laivelių prieplaukos, likimas. Pasak S. Dobilinsko, 2002–2003 metais planuotoji aikštelė “sunkiai skynėsi kelią”. Po 2004 metų, didėjant krovai bei pasikeitus statybos kaštams, paaiškėjo, jog pigiau būtų užterštą gruntą vežti valyti į Dumpius, o aikštelės vietoje įrengti logistikos centrą. Dėl galimybės išvežti gruntą artimiausiu metu bus tariamasi Strateginiame komitete prie Vyriausybės.
Į antrąjį klausimą – kada gi atsiras seniai pažadėtoji, tais pačiais 2002-2003 metais uosto ir miesto “išsimainytoji” valčių bei mažųjų laivelių prieplauka, buvo atsakyta, jog “prie jos dirbama toliau”: atliekami archeologiniai tyrimai bei poveikio aplinkai vertinimas. S. Dobilinskas paminėjo, jog prieplauka galėtų pradėti funkcionuoti 2011–2012 metais.
Buvo kelti klausimai ir dėl aukštos įtampos elektros linijos bei pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos kelio. Generalinio direktoriaus žodžiais, elektros linija – ne uosto, o AB "Lietuvos energija" nuosavybė, tad kabelių klausimo sprendimai taip pat bus priimami Strateginio komiteto posėdžiuose.
Dėl pietinio aplinkkelio buvo atsakyta, jog kol nėra projekto ir nėra parengta galimybių studija, nieko konkretaus atsakyti negalima.
Teritorijų planavimo komiteto nariai priekaištavo KVJUD vadovui dėl to, kad atsakymai esą nekonkretūs – nepasiūlyta jokių sutarčių su įsipareigojimais iš direkcijos pusės, kur būtų nurodyti darbai ir jų atlikimo terminai. Priminta, jog kai kurios pasirašytos sutartys – dėl dumblo aikštelės bei valčių ir mažųjų laivelių prieplaukos – nebuvo vykdomos.
Be to, replikuota, jog numatomas krovos didinimas Smeltės pusiasalyje bei padidėsiantys transporto srautai – kai kuriais skaičiavimais, kas 2 minutes iš šios teritorijos “pajudės” po vieną konteinerį,- kai nėra pietinio aplinkkelio, primena situaciją, kai statomas oro uostas be pakilimo takų. O kelintą kartą besikartojantys atvejai, kai į Teritorijų planavimo komitetą ateinama su uosto pietinių teritorijų plėtros projektais ir neva dangstomasi uosto investicijomis į Baltijos prospekto rekonstrukciją, miesto nebetenkina.
Politikams priminta, jog pasikeitus Teritorijų planavimo įstatymui, detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimui gali būti pasirašomos infrastruktūros sutartys tarp savivaldybės bei užsakovo, tačiau tik tada, kai tie sprendiniai bus. Dabar gi prašoma leisti rinkti sąlygas detaliojo plano rengimui.
Balsų dauguma toks leidimas duotas, tačiau su sąlyga, kad visi minėtieji keturi klausimai – dėl užteršto grunto aikštelės; dėl valčių ir mažųjų laivų prieplaukos; dėl aukštos įtampos elektros linijos kabelių tiesimo bei dėl to, kokiu būdu uosto direkcija prisidės prie Pietinio aplinkkelio projektavimo bei tiesimo,- atsispindės sąlygų sąvade, kurį KVJUD dar turės teikti Teritorijų planavimo komitetui.
http://www.ve.lt/?data=2009-03-03&ru...rub=1190113119
Antradienį posėdžiavę uostamiesčio Tarybos Teritorijų planavimo komiteto nariai po ilgų diskusijų leido Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) pradėti Smeltės pusiasalio planavimo procedūras.
Antrą kartą peržiūrėję KVJUD prašymą svarstyti Klaipėdos jūrų uosto teritorijos Smeltės pusiasalio projektinius pasiūlymus ir išklausę KVJUD generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko atsakymus į ankstesniame teritorijų planavimo komitete jam pateiktus klausimus politikai sutiko, kad būtų išduodamas sąlygų sąvadas detaliajam planui rengti su keturiomis privalomomis komitete suformuluotomis pastabomis.
KVJUD atstovų buvo teirautasi, koks numatomas užteršto grunto aikštelės, turėjusios atsirasti vietoj seniau miesto pradėtos statyti valčių bei mažųjų laivelių prieplaukos, likimas. Pasak S. Dobilinsko, 2002–2003 metais planuotoji aikštelė “sunkiai skynėsi kelią”. Po 2004 metų, didėjant krovai bei pasikeitus statybos kaštams, paaiškėjo, jog pigiau būtų užterštą gruntą vežti valyti į Dumpius, o aikštelės vietoje įrengti logistikos centrą. Dėl galimybės išvežti gruntą artimiausiu metu bus tariamasi Strateginiame komitete prie Vyriausybės.
Į antrąjį klausimą – kada gi atsiras seniai pažadėtoji, tais pačiais 2002-2003 metais uosto ir miesto “išsimainytoji” valčių bei mažųjų laivelių prieplauka, buvo atsakyta, jog “prie jos dirbama toliau”: atliekami archeologiniai tyrimai bei poveikio aplinkai vertinimas. S. Dobilinskas paminėjo, jog prieplauka galėtų pradėti funkcionuoti 2011–2012 metais.
Buvo kelti klausimai ir dėl aukštos įtampos elektros linijos bei pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos kelio. Generalinio direktoriaus žodžiais, elektros linija – ne uosto, o AB "Lietuvos energija" nuosavybė, tad kabelių klausimo sprendimai taip pat bus priimami Strateginio komiteto posėdžiuose.
Dėl pietinio aplinkkelio buvo atsakyta, jog kol nėra projekto ir nėra parengta galimybių studija, nieko konkretaus atsakyti negalima.
Teritorijų planavimo komiteto nariai priekaištavo KVJUD vadovui dėl to, kad atsakymai esą nekonkretūs – nepasiūlyta jokių sutarčių su įsipareigojimais iš direkcijos pusės, kur būtų nurodyti darbai ir jų atlikimo terminai. Priminta, jog kai kurios pasirašytos sutartys – dėl dumblo aikštelės bei valčių ir mažųjų laivelių prieplaukos – nebuvo vykdomos.
Be to, replikuota, jog numatomas krovos didinimas Smeltės pusiasalyje bei padidėsiantys transporto srautai – kai kuriais skaičiavimais, kas 2 minutes iš šios teritorijos “pajudės” po vieną konteinerį,- kai nėra pietinio aplinkkelio, primena situaciją, kai statomas oro uostas be pakilimo takų. O kelintą kartą besikartojantys atvejai, kai į Teritorijų planavimo komitetą ateinama su uosto pietinių teritorijų plėtros projektais ir neva dangstomasi uosto investicijomis į Baltijos prospekto rekonstrukciją, miesto nebetenkina.
Politikams priminta, jog pasikeitus Teritorijų planavimo įstatymui, detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimui gali būti pasirašomos infrastruktūros sutartys tarp savivaldybės bei užsakovo, tačiau tik tada, kai tie sprendiniai bus. Dabar gi prašoma leisti rinkti sąlygas detaliojo plano rengimui.
Balsų dauguma toks leidimas duotas, tačiau su sąlyga, kad visi minėtieji keturi klausimai – dėl užteršto grunto aikštelės; dėl valčių ir mažųjų laivų prieplaukos; dėl aukštos įtampos elektros linijos kabelių tiesimo bei dėl to, kokiu būdu uosto direkcija prisidės prie Pietinio aplinkkelio projektavimo bei tiesimo,- atsispindės sąlygų sąvade, kurį KVJUD dar turės teikti Teritorijų planavimo komitetui.
http://www.ve.lt/?data=2009-03-03&ru...rub=1190113119
Comment