Uostas

[Eimantas]

Ateina ne baubas, o solidi tarptautinė kompanija
2008 m. Rugsėjo 25 d.
http://www.ve.lt/?data=2008-09-25&ru...&id=1222279950

[URBANISTAS]

Uosto rekonstrukciją pajus ir miestas



Ketvirtadienį Klaipėdoje iškilmingai atidaromi du nauji objektai, pietinėje miesto dalyje iš esmės pagerinę krovinių gabenimo į Klaipėdos uostą ir iš jo sąlygas.

Vienas tų projektų - rekonstruota Nemuno gatvė nuo Kalnupės iki Nevėžio gatvių. Iš viso sutvarkyta 752 m kelio atkarpos. 200 metrų atkarpa nuo Nevėžio gatvės rekonstruota, o likusi dalis išplatinta. Dabar Nemuno gatvėje lengvai prasilenkti gali trys sunkiasvorės transporto priemonės. Šio projekto vertė - 6,5 mln. Lt.

Kitas projektas - sutvarkytas Nemuno geležinkelio kelynas. Nutiesti 5 nauji geležinekelio keliai, kurie eina LKAB "Klaipėdos Smeltė" nuomojama teritorija. Bendras kelių ilgis - 3 km. Anksčiau šios bendrovės teritorijoje galėjo būti laikoma 50 geležinkelio vagonų, o dabar papildomai ji galės priimti 150 vagonų. Šio projekto vertė - 19,8 mln. Lt.

Šiems dviems projektams, priklausantiems vienam didžiuliam uosto pietinės dalies geležinkelių pertvarkymo projektui, kurį sudaro net 9 etapai, iš 2004-2006 metų ES paramos skirti 15 mln. 155 tūkst. Lt.

Sutartys su rangovais dėl šių darbų pasirašytos pernai kovą, realūs darbai pradėti balandį ir gegužę, baigti anksčiau nei numatyta sutartyse. Abu objektus dar šiemet liepą priėmė Valstybinė komisija, tačiau dar reikėjo atlikti daugybę formalumų, susijusių su Europos Sąjungos (ES) lėšų naudojimu, tad iškilmingai darbų pabaiga atšvęsta tik dabar.

http://www.ve.lt/?data=2008-10-09&ru...9057&gem=video

[Eimantas]

2008-10-16, 09:05
Klaipėdos uostas - Pabaltijo lyderis
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...lyderis-160520

[Wycka]

Maersk pasirinko Ventspilį

Ventspilio Belgijos-Latvijos kompanija Noord Natie Ventspils terminlas (NNVT) sudarė bendradarbiavimo sutartį su Danijos kompanija A.P. Moller – Maesk. Kontraktas padidins transportuojamų konteinerių srautus regione.
Be to, gera geografinė padėtis ir moderni terminalo infrastruktūra NNVT teigimu, turi suintensyvinti konteinerių srautus tarp Europos , Rusijos ir Vidurinės Azijos.
Šaltinis: http://www.kelias.net/7969.html

[URBANISTAS]

Krova Klaipėdos jūrų uoste išaugo

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/t...-isaugo-164238

[tricky_kid]

Maersk pasirinko Ventspilį
Atvaizdas

Ventspilio Belgijos-Latvijos kompanija Noord Natie Ventspils terminlas (NNVT) sudarė bendradarbiavimo sutartį su Danijos kompanija A.P. Moller – Maesk. Kontraktas padidins transportuojamų konteinerių srautus regione.
Be to, gera geografinė padėtis ir moderni terminalo infrastruktūra NNVT teigimu, turi suintensyvinti konteinerių srautus tarp Europos , Rusijos ir Vidurinės Azijos.
Šaltinis: http://www.kelias.net/7969.html

O kaip žinia "Klaipėdos Smeltę" su naujuoju konteinerių terminalu prie II perkėlos į Kuršių Neriją nusipirko MSC Shipping. Konteinerių krova pastoviai auga, o ir šių kompanijų atėjimas į Baltijos rinką manau reiškia to proceso testinumą.

[Eimantas]

2008-10-28, 13:26
Uždaroma keltų linija Orhusas-Obenro-Klaipėda

2008-10-27
Klaipėda automobiliais kol kas nesižavi

2008-10-24, 10:29
KLASCO sulaukė naujo vilkiko

[Eimantas]

Bendrovė „Vakarų krova“ krizės nepajuto
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...epajuto-176971

[Fanas]

Klaipėdos konteinerių terminalas raitojasi rankoves

http://www.ve.lt/?data=2008-11-20&ru...&id=1227127107

Ruošiamasi statyti cechų kompleksą

http://www.ve.lt/?data=2008-11-20&ru...&id=1227127181

[groundzer]

KLASCO trąšų terminale - krovos rekordas

„Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" (KLASCO) trąšų terminale šeštadienį pasiektas Klaipėdos uosto trąšų krovos rekordas. Į laivą „Swift-Fortune" pakrauta 64,7 tūkst. tonų kalio trąšų. Iki šiol į vieną laivą pakrautų trąšų rekordas buvo 64,3 tūkst. tonų, KLASCO trąšų terminale pakrautos prieš trejus metus.

Pasak KLASCO trąšų terminalo viršininko Lino Likšos, 32 metrų pločio ir 242 metrų ilgio laivas „Swift-Fortune", plaukiantis su Liberijos vėliava, yra ilgiausias laivas pakrautas prie KLASCO krantinių. Pakrauto laivo grimzlė siekė beveik 13 metrų.

„Swift-Fortune" krova truko savaitę. Darbus sunkino prastos oro sąlygos, be to buvo kraunamos dviejų rūšių - baltosios ir raudonosios kalio trąšos.

„Nors ir simbolinis, tačiau rekordas yra gera žinia šiuo laikotarpiu, kai krova uoste mažėja. Be to, tai geras pavyzdys mūsų bendradarbiavimo su Baltarusijos trąšų gamintojais, kurių produkcija ir buvo pakrauta į rekordinį Klaipėdos uostui laivą", - sako KLASCO generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas.

KLASCO yra didžiausia Klaipėdos uosto krovos kompanija, perkraunanti apie trečdalį visų uosto krovinių.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...ekordas-187264

[URBANISTAS]

Klaipėdos naftos" krova auga dvigubai


Valstybės valdoma AB "Klaipėdos nafta" per lapkritį į tanklaivius perpylė 693,9 tūkst. tonų naftos produktų.

Šis rezultatas yra beveik 2 kartus didesnis nei pasiektas pernai tą patį mėnesį- 350,2 tūkst. tonų.

"Klaipėdos nafta" šiemet sausį-lapkritį iš viso perpylė jau 7,49 mln. tonų naftos produktų ir, preliminariais skaičiavimais, gavo 108,1 mln. litų pajamų - atitinkamai 53,2 proc. ir 53,8 proc. daugiau nei per vienuolika mėnesių pernai. 2007-ųjų sausį-lapkritį bendrovės pajamos buvo 70,3 mln. litų, o naftos produktų krova - 4,89 mln. tonų.

Bendrovė per tris šių metų ketvirčius uždirbo 27,99 mln. litų grynojo pelno - 3,3 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai grynasis pelnas buvo 8,456 mln. litų. Įmonės pajamos palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 51 proc. iki 91,7 mln. litų.

Šių metų rugsėjo pabaigoje įmonėje dirbo 304 žmonės.

Rugsėjo 30 d. duomenimis, 70,63 proc. įmonės akcijų priklausė Ūkio ministerijai, 6,77 proc. - AB "Achema". Ji savo akcijų paketą nuo birželio pabaigos padidino 1,03 proc. 4,04 proc. "Klaipėdos naftos" akcijų valdė "Skandinavska Enskilda Banken" fondai, 2,05 proc. - "Hansabank" fondai, 1,46 proc. - "SEB Estonia AS".

http://www.ve.lt/?data=2008-12-03&ru...&id=1228245492

P.S vienas iš paskutinių uosto rekordų

[URBANISTAS]

Klaipėdos uoste - rekordinė krova
Klaipėdos uoste pasiektas krovos rekordas. Per vienuolika šių metų mėnesių Klaipėdos uoste pasiekta didžiausia krovinių apyvarta istorijoje - 27,67 mln. tonų, t. y. 1,1 proc. daugiau nei visų praėjusių metų krova arba 11,1 proc. daugiau nei 2007 m. sausio - lapkričio mėn. perkrautas krovinių kiekis.

Per sausio-lapkričio mėn. daugiausia pagal apimtis augo naftos produktų, konteinerių (tonažo atžvilgiu), birių trąšų, žemės ūkio produktų bei cukraus žaliavos krova, lyginant su 2007 m. tuo pačiu periodu.

Konteinerių vienetų perkrovimas išaugo 18,5 proc. (skaičiuojant TEU), o Ro-Ro vienetų krova sumažėjo 6,8 procentais.

Per vienuolika mėnesių bendras keltais uostą aplankiusių keleivių skaičius, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 1,4 proc. ir sudarė 267,3 tūkst.

Būtingės terminale 2008 metų sausį - lapkritį perpilta 8,27 mln. tonų nevalytos naftos. Bendros krovos apimtys padidėjo daugiau kaip du kartus.

Nepaisant to, kad antrąjį pusmetį vartojimo sumažėjimas pasaulyje atsispindi ir uosto krovos rezultatuose, numatoma, kad šiemet Klaipėdos uostas užbaigs metus pasiekdamas didžiausią savo istorijoje krovinių apyvartą 30 mln. tonų.


http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...e-krova-188734

[Fanas]

Vietoje giliavandenio uosto - didžiausių laivų kompleksas

Prieš šventes posėdžiavusiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybai buvo pristatytas projektas, pagal kurį bus rengiami giliavandenio uosto techninės užduoties pasiūlymai. Projektą parengė konkursą laimėjęs Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, konkrečiai - dr. Saulius Gulbinskas, profesoriai Vytautas Paulauskas ir Brunonas Gailiušis.

Patvirtinus techninę užduotį, būtų atliekama galimybių studija ir poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Pasak S. Gulbinsko, tiems darbams numatomi dveji metai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko manymu, iki tol, kol šis objektas būtų atidarytas, praeitų 12-15 metų.

Uosto tarybos nariai turėjo nemažai pastabų minėto projekto rengėjams, tad papildyta techninė užduotis dar turėtų būti svarstoma jau kitų metų sausio vidury planuojamame Uosto tarybos posėdyje.

Esminis dalykas, kurį akcentuoja mokslininkai, - giliavandenis uostas reikalingas ir dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo. Jis galėtų būti pradinis giliavandenio uosto etapas ir neužkirstų galimybės ateityje plėsti uostą. AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Jurgis Aušra siūlo jį vadinti naftos produktų ir suskystintų dujų terminalu.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas jau ne pirmą kartą siūlo giliavandenį uostą vadinti Klaipėdos uosto išplėtimu su "Baltmax" tipo laivų kompleksu. Toks pavadinimas, jo manymu, labiau atspindėtų esmę, nes ir dabartinis Klaipėdos uostas yra giliavandenis, tačiau jis negali priimti "Baltmax" tipo laivų, t. y. didžiausių laivų, kokie gali įplaukti į Baltijos jūrą.

Tik kaip alternatyvą, jeigu PAV parodytų, kad giliavandenis uostas darytų labai neigiamą poveikį aplinkai, mokslininkai siūlo palikti svarstyti uosto Būtingėje statybos variantą. Posėdžio dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kad tai būtų jau ne Klaipėdos uosto plėtra, o naujas atskiras uostas, kurio kaina, turint omenyje, kad natūralus tokiam uostui reikalingas gylis jūroje yra už 8 km nuo kranto, būtų "auksinė", ir, pasak profesoriaus V. Paulausko, jo mes niekada neturėtume. Miesto vyriausiojo architekto Almanto Mureikos teigimu, uostininkai renkasi inžineriniu požiūriu pigiausią variantą. Pasak jo, turėtų būti analizuojami bent 3-4 variantai.

Naujasis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Tarybos posėdyje nedalyvavo, Susisiekimo ministerijos sekretorius A. Vaitkus perdavė jo nuostatą - susilaikyti nuo bet kokių skubotų sprendimų.

http://www.ve.lt/?data=2008-12-29&ru...&id=1230484019

[Fanas]

"Klaipėdos Smeltė" planuoja "konteineringus" metus

Šiais metais 96 proc. laivų krovos bendrovės "Klaipėdos Smeltė" akcijų įsigiję verslininkai užsieniečiai paskelbė norintys į Klaipėdą prisivilioti okeaninius laivus.

Per 96 proc. "Klaipėdos Smeltės" akcijų nusipirkusi kompanija "Terminal Investment Limited Nerine Trust Company" yra glaudžiai susijusi su antra pasaulyje konteinerių gabenimo laivybos kompanija "Mediterranian Shipping Company" (MSC).

Naujieji "Smeltės" savininkai pasaulyje valdo per 30 konteinerių terminalų, kuriuose siekia sudaryti prioritetines sąlygas MSC, pernai gabenusiai apie 22 milijonus TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių).

Pirmadienį pranešta, kad nuo sausio 1-osios visas MSC konteinerių srautas Lietuvos uoste keliaus per "Klaipėdos Smeltę". Tad dalies krovinių neteks UAB "Klaipėdos konteinerių terminalas".

Be to, naujieji savininkai norėtų į Klaipėdą nukreipti didelius, apie 6 tūkst. TEU gabenti galinčius laivus iš Šiaurės Amerikos. Tačiau čia labai svarbus yra Klaipėdos laivybos kanalo gylio klausimas, todėl "Smeltė" jau užsisakė studiją, kuri atsakys į klausimą, ar galima įvesti į Klaipėdos uostą tokius didelius laivus.

http://www.ve.lt/?data=2008-12-29&ru...rub=1190113119

[Rokas]

Manau, jog tokius laivus yra įmanoma priimt, o galimybių studija tai bus oficialus dokumentas, kuris tai patvirtins. Na, jei visgi pavyks priviliot bei įvest į uostą tokius laivus, tuomet ir pačiai "Smeltei" teks vėl plėstis.

[groundzer]

Uosto plėtra naujo ministro akimis


STRATEGINIS. Bus siekiama, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas būtų pripažintas strateginės reikšmės valstybės objektu.

Sprendžiant iš to, kokius dalykus plėtojant Klaipėdos valstybinį jūrų uostą akcentavo naujasis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, iš esmės bus laikomasi ankstesnės Susisiekimo ministerijos vadovybės pozicijos. Šiokių tokių pokyčių bus, tačiau itin didelių naujovių neplanuojama.

Ministro susitikimą Klaipėdoje su uosto įmonių vadovais inicijavo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija. Kartu su E. Masiuliu į susitikimą su uostininkais atvyko Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys, Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Audrius Endzinas ir jų kolegos, ministro pirmininko patarėjas profesorius Algimantas Šakalys.

Vadovai

Pasak naujojo ministro, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nėra išimtis kalbant apie visas Susisiekimo ministerijos kuruojamas valstybines įmones ir akcines bendroves. Ir Uosto direkcijos generaliniam direktoriui Sigitui Dobilinskui yra suformuluota užduotis mažinti valdymo išlaidas. Todėl turėtų paprastėti uosto administracijos struktūra, mažėti darbo užmokesčio fondas, reikėtų atsisakyti kai kurių nebūtinų funkcijų. Į klausimą, ar bus keičiamas Uosto direkcijos vadovas, ministras atsakė: "Kai bus priimtas sprendimas, informuosiu. Šiuo metu S. Dobilinskas yra vadovas, ir kol kas nėra kitaip."

Pasiteiravus, ar bus atleidžiamas AB "Smiltynės perkėla" generalinis direktorius Algirdas Žukauskas, ministras sakė, girdėjęs, jog jis balandį ruošiasi išeiti į pensiją.

Prognozės

Susisiekimo ministerija prognozuoja, jog šiais metais krovinių Klaipėdos uoste mažės 10-15 proc. Pernai perkrauta 30 mln. t krovinių, šiemet tikimasi 26,5 mln. t. Tačiau šios prognozės, ministro teigimu, bus tikslinamos įvertinus pirmojo ketvirčio rezultatus.

Mažėjant krovinių šiemet šiek tiek mažiau bus investuojama į uosto infrastruktūrą - apie 170 mln. Lt. Pasak ministro, sunkmetis verčia gerokai pasukti galvą, ką būtų galima padaryti geriau, nei buvo daroma iki šiol. Jo manymu, Klaipėdos uostas yra nuskriaustas kalbant apie jo įgyvendinamų projektų finansavimą naudojant Europos Sąjungos paramą. Yra projektų, kurie bus finansuojami ES lėšomis iš 2007-2013 metų programos, tačiau jų sumos nėra didelės. Anot E. Masiulio, uostui reikia ruoštis naujai finansinei perspektyvai - parengti projektus ir pritraukti daugiau ES pinigų.

"Uosto rinkliavos - mano domėjimosi laukas. Akivaizdu, kad kai ateina ekonominis nuosmukis, ekonominė logika verčia darytis labiau konkurencingiems ir patraukliems. Todėl reikia turėti patrauklesnę rinkliavų mokesčių politiką, palyginti su kitais uostais. Rinkliavos turėtų būti peržiūrimos siekiant pritraukti naujus arba išlaikant turimus krovinius", - spaudos konferencijoje sakė naujasis ministras.

Pasak Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininko A. Endzino, vystyti verslą ekonominio augimo sąlygomis yra viena, o sėkmingai jį plėtoti ar išlaikyti turimus rezultatus ekonominio nuosmukio sąlygomis ir esant tokiai aštriai aplinkinių valstybių uostų konkurencijai - visai kas kita. Kita vertus, juokavo A. Endzinas, tik ekonominės įtampos metu ir galima pagauti didžiausią žuvį.

Kelią privačiam kapitalui

Vienas iš tokių dalykų, kuris, E. Masiulio manymu, galėtų būti labai stipriai pastūmėtas į priekį - kelio privataus kapitalo investicijoms į uosto infrastruktūrą atvėrimas. Tam reikėtų, kad Seime kuo greičiau būtų priimtas viešojo ir privataus kapitalų partnerystės modelio įstatymas, sudarysiantis teisines prielaidas privačiam kapitalui investuoti. Iki šiol valstybė tik viena investuodavo į viešą infrastruktūrą ir tuo remiantis buvo sukurti įstatymai. Pasak ministro, naudojant privatų kapitalą kai kurie projektai, kuriems trūksta valstybės finansavimo, galėtų būti greičiau įgyvendinami. Jo teigimu, tokie įstatymai jau seniai parengti, bet ankstesnės kadencijos Seimui trūko politinės valios juos priimti.

D. Budrys, praėjusį penktadienį pirmą kartą su savo komiteto nariais atvykęs susipažinti su uosto problemomis, sakė, jog tiesioginė Seimo Ekonomikos komiteto parama uostui - teisės aktų, reglamentuojančių uosto veiklą, peržiūrėjimas atsižvelgiant į tai, kad uostas yra specifinis valstybės objektas. Pasak A. Endzino, akivaizdu, kad įstatyminę bazę reikia tobulinti atsižvelgiant į šiandienos reikalavimus. Ir profesoriaus A. Šakalio manymu, opiausia šiandienos uosto problema - teisinė bazė. Pasak jo, buvo labai naudinga išgirsti iš pirmų lūpų poreikius ir problemas. Jis pažadėjo pas premjerą susirinkus patarėjams išsakyti jam uosto problemas.

Abipusiai įsipareigojimai

Kyla klausimas, ar visada investicijos į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą naudojamos tikslingai. Pasak E. Masiulio, per daugelį metų investuota daug lėšų ir uostas yra ženkliai pasikeitęs, palyginti su tuo, koks jis buvo prieš 10-15 metų. Tačiau, naujojo ministro manymu, įsipareigojimai turi būti abipusiai. Jeigu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įsipareigoja investuoti į vieną ar kitą krantinę, tai krantinės operatorius taip pat turėtų prisiimti tam tikrą atsakomybę ir įsipareigoti padidinti krovinių apimtį, kad būtų aišku, jog Uosto direkcija per rinkliavas galės atsiimti dalį investuotų lėšų.

Iki šiol pasitaikydavo ir tokių dalykų, kad Uosto direkcijai investavus lėšas, vėliau pasikeisdavo krovinių struktūra ir jos investicija neduodavo tokios grąžos, kaip planuota.

Konkursai

E. Masiulio manymu, ne visada investicinės lėšos panaudojamos optimaliai. "Pasigendu konkurencijos konkursuose, kurie skelbiami norint įgyvendinti investicinius projektus. Matome tas pačias kompanijas, laiminčias konkursus. Tai gal ir nėra blogai, jos turi patirties, tačiau, kita vertus, kai konkurse dalyvauja ne 2-3, o 5-10 kompanijų, galima geriau pasirinkti ir suderėti optimalią kainą", - sakė ministras.

Pasak jo, Susisiekimo ministerija yra pasirengusi naikinti bet kokius barjerus, galbūt dirbtinai sukurtus, neleidžiančius dalyvauti konkursuose kitoms kompanijoms.

Į vienas rankas

Kaip labai svarbų dalyką E. Masiulis prabrėžė valstybinio jūrų uosto ir "Lietuvos geležinkelių" sąveiką. Tai tos pačios ministerijos kuruojamos sritys. Jos turėtų labiau koordinuoti savo veiksmus, labiau integruotai veikti tiek tarifų, tiek investicijų politikoje. "Bendras jų darbas galėtų duoti daugiau naudos abiem pusėms. Manau, ministerijos struktūras reikėtų perorganizuoti taip, kad abu sektoriai būtų kuruojami vieno departamento ir būtų vieno viceministro rankose", - sakė E. Masiulis.

A. Šakalio teigimu, kalbant apie uosto ir geležinkelių sąveikos bei investicijų harmonizavimą, reikėtų pamąstyti platesne prasme, kad būtų galima suderinti mūsų veiksmus ir investicijas su kaimynais kitoje Baltijos pusėje, t. y. su Švedija ir Vokietija.

Aplinkosauga

Pasak E. Masiulio, pastaruoju metu kyla vis daugiau klausimų, ar uosto plėtra yra suderinta su Klaipėdoje gyvenančių žmonių poreikiais, su juos supančia gamta. "Būnant ministru jau du kartus teko susitikti su aplinkos ministru. Abiejų susitikimų tema buvo Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, jo galimybės plėstis nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų. Manau, kad uoste dirbančių kompanijų žmonės yra draugiški aplinkai. Jie čia pat gyvena ir neturi priimti tokių sprendimų, kurie pakenktų aplinkai. Kita vertus, ekonominė plėtra negali būti stabdoma gal ne visai pamatuotais aplinkosauginiais reikalavimais", - įsitikinęs ministras.

Kaip pavyzdį E. Masiulis nurodė buvusio aplinkos ministro Artūro Paulausko įsakymu patvirtintą Lietuvos aplinkos normatyvinį dokumentą (LAND), kuriame ekologiniai reikalavimai gruntui, iškasamam gilinant uosto akvatoriją, 1000 kartų griežtesni nei aplinkinėse valstybėse. Pasak E. Masiulio, su naujuoju aplinkos ministru Gediminu Kazlausku jis randa bendrą kalbą ir ateityje ekonominė plėtra bus subalansuota su aplinkosauga. E. Masiulio manymu, bet kuriuo atveju aplinkosauga negali užkirsti kelio ekonominei plėtrai.

Dėl giliavandenio uosto

Paklaustas, ar naujasis ministras, kaip ir jo pirmtakas, toliau reikalaus, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Klaipėdos miesto savivaldybė pakoreguotų savo bendruosius planus taip, kad juose būtų pažymėta giliavandenio uosto ties Melnrage perspektyva, E. Masiulis atsakė: "Kalbant apie giliavandenį uostą reikia labai įsigilinti į tai, koks jis galėtų būti ir kokį poveikį gali padaryti Klaipėdos miesto ir jo apylinkių žmonių gyvenimui. Kalbėti apie uosto plėtrą mes privalome, turėtų būti parengtas ilgalaikis planas iki 2030 metų, kuris atspindėtų, kaip mes įsivaizduojame uostą ir visą su juo susijusią infrastruktūrą. Tačiau nereikėtų aklai vadovautis japonų atlikta studija, būtina ieškoti tokių sprendimų, kurie nepakenktų uosto vystymuisi, bet ir nesugriautų mūsų rekreacinių zonų."

A. Šakalio manymu, rengiant teisinę bazę ir įteisinant rezervines teritorijas reikia žengti spartesnius žingsnius įsisavinant tas teritorijas, kurios jau yra nuomojamos uosto kompanijoms.

http://www.ve.lt/?data=2009-02-05&ru...762938&gem=hot

[groundzer]

Uostui ir „Lietuvos geležinkeliams“ siūlyta vienyti jėgas

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis šiandien surengė pasitarimą su bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovais. Aptardamas krovinių pervežimo bei krovos klausimus, ministras pakvietė uosto direkciją ir „Lietuvos geležinkelius“ vienyti jėgas ir kurti bendrą konkurencingą krovinių vežimo sistemą.



Posėdyje aptarti krovinių vežimo tarifai, jūrų uosto ir geležinkelių infrastruktūros plėtros planai, bendradarbiavimas su uoste dirbančiomis įmonėmis, krovinių tranzito per Lietuvą skatinimo galimybės. Pažymėta, kad apie 80-85 proc. per Klaipėdos uostą gabenamų krovinių yra vežami geležinkeliais.

„Pagrindinis dalykas, kurį turime suvokti - tai būtina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir „Lietuvos geležinkelių“ sąveika. Ekonominio nuosmukio metu privalome kurti bendrą sistemą, kuri leistų išlaikyti esamus krovinių srautus bei pritraukti naujus ir padėtų didinti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje krovinių gabenimo rinkoje“,- sakė ministras E.Masiulis.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka patikino, kad įmonė yra pasirengusi vykdyti labai lanksčią tarifų politiką. Jo teigimu, kaimyninės valstybės - per Lietuvą einančios logistinės grandinės partneriai ir konkurentai jau yra padidinę pervežimų geležinkeliais tarifus, Lietuvoje šie tarifai vieni iš mažiausių. Ministras E. Masiulis pritarė pasirinktai įmonės strategijai, nes ji gali padėti pritraukti daugiau krovinių, o trumpu laikotarpiu nuostolinga veikla atneštų naudos tolimesnėje ateityje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys pasiūlė pusei metų įšaldyti krovinių vežimo geležinkeliais į Klaipėdos uostą tarifus ir įvertinti, kokią įtaką „tarifų moratoriumas“ turėtų „Lietuvos geležinkeliai“ pajamų mažėjimui. Jo manymu, jei tarifų įšaldymas nebūtų pernelyg didelė našta „Lietuvos geležinkeliams“, vertėtų tarifų nedidinti ir vėliau.

„Su „Lietuvos geležinkelių“ vadovybe labai intensyviai sekame situaciją. Sėkmingos įmonės veiklos pirmiausia sieksime ne didindami tarifus, bet mažindami sąnaudas. Manau, kad tai teisingas kelias“,- sakė susisiekimo ministras.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis atkreipė dėmesį, kad krovinių gabenimui svarbi visa pervežimų grandinė nuo laivo triumo iki paskirties vietos. Šioje grandinėje kroviniui taikomi įvairūs mokesčiai. Ministro E.Masiulio nuomone, visa pervežimų grandinė, išskyrus privačius operatorius, turi būti vienose rankose ir priklausyti Susisiekimo ministerijai.

„Tikiu, kad problemas spręsime operatyviai. Nuomonės sutampa, taigi reikia tik noro ir valios“,- baigdamas susitikimą teigė ministras E.Masiulis.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...i-jegas-199637

[groundzer]

"Bega" investicijų nestabdys

http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/...stabdys-201849

[kaskas]

Puiki kompanija, nors kažkas dar likę Lietuviško..

[Bandit_romis]

Nu jo, kad investuoja į savo teritorijos šiaurinę dalį, tai gerai. Bet ką jie darys su buvusiu celiuliozės cechu? Ar tik nepradės judintį po plytą, o po to paskelbs, kad pastatas pats nugriuvo?..