Uostas

[ValdasJ]

Nedidelis fotoreportažas iš pietinės uosto dalies- Malkų įlankos.

Uosto prieigos. "Draugystės" stotis. Čia formuojami per pietinę uosto dalį keliaujančių krovinių sąstatai:


Šalia įsikūręs garažų miestelis:


Iš uosto į "Draugystę" keliauja vagonai. Gerai įsižiūrėjus kairėje esančių bėgių gale matosi laukiantis jau kitas sąstatas su mėlynai geltonu lokomotyvu. Beje, kairieji bėgiai veda į medienos terminalą, iš kurio nuotraukų taipogi bus:


Per šią vietą eina dviračių takas "Gintaro kelias". Visai neseniai pastatyta sustojimo vieta dviratininkams su informaciniu stendu šiandien jau atrodo taip:


Kelias iš tarptautinės perkelos. Kaip ir nurodo rodyklės senamiestis bei turistų informacija po dešine...


už maždaug aštuonių kilometrų:


Stulpelio pastatymą parėmė PHARE:


Vienas iš Klaipėdos krašto paveldo objektų- Vilhelmo kanalas:


Kanalo šliuzas ir III-oji Klaipėdos vandenvietė, aprūpinanti vandeniu pietinę Klaipėdą:

[ValdasJ]

Vaizdas link Kuršių marių. Priekyje matosi Kiaulės nugaros sala bei per ją einanti aukštos įtampos linija, kuria tiekiama elektros energija visai Neringai:


Šioje tarptautinės perkelos dalyje šiuo metu vyksta kažkokios statybos:


Sveiki atvykę į Klaipėdą. Kairysis kelias veda į tarptautinę perkelą, dešinysis - į Klaipėdą. Dešinėje nuotraukos dalyje- konteinerių terminalas, centrinėje ir kairėje dalyje- Malkų įlanka bei už jos esanti "Vakarų laivų gamykla" (kątik pasitikslinau, oficialus pavadinimas būtent gamykla, o ne statykla):


Geležinkelis link tarptautinės perkelos. Kaip žinia ji pritaikyta perkelti ne tik žmones bei mašinas bet ir vagonus:


Eilė link tarptautinės perkelos:




Perkėlos administracija:

[ValdasJ]

Malkų įlanka žvelgiant nuo tarptautinės perkelos:


Žvejų laiveliai:


Lietuvos karinis laivynas:


Tolumoje raudonuoja pietiniai Klaipėdos rajonai:




Atkreipkit dėmesį į laivelį kairiajam nuotraukos krašte. Tai vienas iš senųjų keltų aptarnavusių Naująją Smiltynės perkelą:


"Vakarų laivų gamyklos" draidokai:


Vienas iš buvusių Klaipėdos simbolių. Šis draidokas su užrašu "LĖTA EIGA" stovėdavo "Laivitės" teritorijoje, šalia šiaurinio rago ir ilgą laiką buvo praktiškai ryškiausias Klaipėdos akcentas žvelgiant iš senosios perkėlos bei nuo kelio į Jūrų muziejų (pataisymas: visgi dokas ne taspats o tik labai panašus ):

[ValdasJ]

Konteinerių terminalas:

[ValdasJ]

Vaizdas nuo tiltelio per Vilhelmo kanalą. Kairėje- konteinerių terminalas, dešinėje- medienos terminalas:


Medienos terminalas:








Kolkas viskas

[taimis]

Ačiū už reportažą, dar niekada nemačiau mūsų uosto taip išsamiai .

Per šią vietą eina dviračių takas "Gintaro kelias". Visai neseniai pastatyta sustojimo vieta dviratininkams su informaciniu stendu šiandien jau atrodo taip:

Neseniai tai yra..?

[tricky_kid]

ValdasJ
Vienas iš buvusių Klaipėdos simbolių. Šis draidokas su užrašu "LĖTA EIGA" stovėdavo "Laivitės" teritorijoje, šalia šiaurinio rago ir ilgą laiką buvo praktiškai ryškiausias Klaipėdos akcentas žvelgiant iš senosios perkėlos bei nuo kelio į Jūrų muziejų

negi Laivitė jau pardavė savo doką ? Na o šitas nuotraukoje tai tikrai ne tas pats, nes skiriasi galai ... taip išsigandau, kad net paieškojau Laivitės doko fotkės ir palyginau

beje tas miškelis, kurį praėjai, link konteieriu terminalo traukamas, buvo o gal ir tebėra botaninis draustinis, nes ten yra kažkokių retų augalų.

Ačiū už gerą reportažą !

taimis
Neseniai tai yra..?

Tie sustojimai visose vietose prastai atrodo, nes valdžia, kaip ir dažniausia nutinka, juos pastatė ir mano, jog jie savaime nusidažo, nusipjauna žolė ir pan. Aišku visokie buduliai ir šiaip juos niokoja. Geriausia Karklėj ... visi suolai sudenginti tik palikti du su minimaliu lentu kieku, kad kur subines padėti būtų ...

[ValdasJ]

Neseniai tai yra..?

Bijau pameluoti, bet rodos prieš kokius 2 metus. Panašiu laiku kai pietinę žaliakelio dalį darė.

negi Laivitė jau pardavė savo doką ? Na o šitas nuotraukoje tai tikrai ne tas pats, nes skiriasi galai ... taip išsigandau, kad net paieškojau Laivitės doko fotkės ir palyginau

OK, vadinasi apsigavau. Jau patvarkiau aprašymą, dėkui už pataisymą.

beje tas miškelis, kurį praėjai, link konteieriu terminalo traukamas, buvo o gal ir tebėra botaninis draustinis, nes ten yra kažkokių retų augalų.

Ačiū už gerą reportažą !

Jo, ten vis dar draustinis. Prie perkelos stovi stendas su Malkų įlankos planu ir ten pažymėtu draustiniu (norėjau nufotografuot bet po to kažkodėl persigalvojau). Kitur šiaip įspėjamieji ženklai apie draustinį sudėlioti.

Tie sustojimai visose vietose prastai atrodo, nes valdžia, kaip ir dažniausia nutinka, juos pastatė ir mano, jog jie savaime nusidažo, nusipjauna žolė ir pan. Aišku visokie buduliai ir šiaip juos niokoja. Geriausia Karklėj ... visi suolai sudenginti tik palikti du su minimaliu lentu kieku, kad kur subines padėti būtų ...

Reiks pravažiuot pasižiūrėt. Galiu tik patvirtinti, kad prie BIG'o esančiam sustojime vaizdas labai panašus. Tuo metu ten sėdėjo kažkoks bomžas ir prašė manęs veržlėrakčio buteliui atsidaryt.

[ValdasJ]

Didės savivaldybės įtaka uoste

Vidmantas Matutis

Uoste didėja Klaipėdos miesto savivaldybės įtaka. Uosto plėtojimo taryboje nuo šiol miestui atstovaus nebe vienas savivaldybės atstovas, o keturi.

Vyriausybė pritarė, kad į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybą būtų įtraukta daugiau savivaldybės tarybos narių.

Anksčiau miestui Uosto plėtojimo taryboje atstovaudavo tik meras. Dabartiniame projekte įrašyta, kad atstovauti miestui pagrindinėje patariamąjį balsą turinčioje uosto valdymo institucijoje galės du savivaldybės tarybos ir du savivaldybės administracijos atstovai.

Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius pritarė, kad tokiu būdu gerokai sustiprinamos savivaldybės pozicijos uosto valdyme. Iš viso Uosto plėtojimo taryboje kartu su keturiais savivaldybės atstovais bus 23 nariai. Tarybą sudaro įvairių ministerijų, mokslo ir asocijuotų struktūrų atstovai.

Savivaldos įtaką uoste jį valdančios valstybės institucijos stiprina tikėdamos, kad tai gali būti naudinga ateityje rengiantis statyti giliavandenį uostą.

Pageidavimas didinti savivaldybės įtaka uoste buvo pareikštas šių metų gegužę Vyriausybėje vykusiame pasitarime dėl giliavandenio uosto statybos galimybės.

http://www.klaipeda.daily.lt/

[Eimantas]

Uoste pradėjo veikti naujas šaldytuvų terminalas

Vidmantas Matutis

„Klaipėdos Smeltės“ bendrovė prie rekonstruotų 200 metrų ilgio 105-106 uosto krantinių pastatė šaldytuvų terminalą, kur vienu metu galima sukaupti iki 23 tūkst. europalečių, arba 25 tūkst. tonų krovinio.

Šaldytuvas per metus gali krauti 350 tūkst. tonų įvairių rūšių krovinių. Jame įrengtos penkios šaldymo kameros, kurių vienoje temperatūra bus 28 laipsniai šalčio, o likusiose po 25 laipsnius šalčio. Šalčiausia kamera skirta jūros gėrybėms laikyti, o kitos – mėsos ar žuvies produktams.

Šią savaitę prie naujojo šaldytuvo pradėjo švartuotis pirmieji laivai. Iš laivo „Green Bergen“ iškrauta 2400 tonų šaldytos žuvies iš Norvegijos, o iš ,,Selmos” - 5541 tona šaldytos mėsos, kuri atplukdyta iš Amerikos.

Vienu metu prie krantinių gali stovėti du iki 10 tūkst. tonų talpos refrižeratoriai.

Ateityje planuojama pastatyti 70 metrų ilgio pirsą, todėl didės ir šaldytuvo pajėgumas. Investicijos į krantines ir pirsą sieks maždaug 30 mln. litų. Šiuos pinigus skyrė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Pati „Klaipėdos Smeltė“ šaldytuvui pastatyti skyrė 50 mln. litų.

Pradėjęs veikti šaldytuvas yra pats moderniausias Baltijos regiono šalyse. Jame įrengta naujoviška kompiuterizuota europalečių išskirstymo bei brūkšninio kodo krovinių apskaitos ir nustatymo sistema.

Tai reiškia, kad krovinys, kur bebūtų padėtas, prireikus iš karto bus paimtas ir pakrautas. Sunkvežimiams pakrauti įrengtos šešios rampos, iš laivų į šaldytuvą - trys padavimo vietos.

Šiuo metu šaldytuve dirba 39 darbuotojai.

Kai bus pasiekti planuojamas pajėgumas, turėtų dirbti 80 darbuotojų.

www.klaipeda.daily.lt

[Aš]

Klaipėdos uostas ir Lietuvos geležinkeliai didžiuojasi 9 mėnesių veiklos rezultatais

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenimis, šių metų sausio – rugsėjo mėnesiais uosto krova, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2006 metais, išaugo net 16,5 proc. Padaugėjo skystųjų, birių ir generalinių krovinių. O Lietuvos geležinkeliai per tą patį laiką pagerino krovinių vežimą 6 procentais.

Per devynis šių metų mėnesius Klaipėdos jūrų uoste perkrauta 20,42 mln. t. krovinių.

<...>

AB „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė nuo metų pradžios 39,8 mln. t krovinių.

[Metropolis]

Naftos produktų vamzdynas iš Mažeikių į Klaipėdą

Kadangi temos apie Lietuvos vamzdynus (dujotiekius, naftotiekius, produktotiekius) kol kas nėra, todėl info tebus čia.

Info: BNS. 2007.10.30

Pirmadienį Susisiekimo ministerijoje pristatyta Lenkijos koncerno "PKN Orlen" valdomos bendrovės "Mažeikių nafta"
užsakymu rengiama daug diskusijų keliančio naftos produktų vamzdyno tiesimo iš Mažeikių į Klaipėdą projekto studija.
Viename variantų numatyta vamzdyną tiesti šalia geležinkelio linijų. Vamzdynai galėtų būti tiesiami palei beveik nenaudojamą geležinkelio liniją iš Skuodo per Darbėnus į Kretingą, antradienį rašo dienraštis "Klaipėda".
Iš viso buvo pristatytos penkios schemos, kur galėtų būti tiesiamas produktotiekis. Susisiekimo ministerijos sekretorė L. Zumerienė akcentavo, kad vamzdyno tiesimas šalia geležinkelio - viena alternatyvų. Anot jos, tai buvo pirmasis susitikimas su "Mažeikių naftos" atstovais, todėl ji kol kas
negalinti vertinti, kiek realu yra tiesti naftos produktų vamzdžius palei geležinkelį.
"Mažeikių naftos" bendrovės viešųjų ryšių direktorius R.
Gorbačiovas tvirtino, kad taip pat kol kas negalįs komentuoti, nes tai esanti tik tarpinė studija.
Vienas būsimojo produktotiekio statytojų valstybės valdomos bendrovės "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius J. Aušra teigė, kad linijos tiesimas palei geležinkelį yra tik vienas galimų variantų. Anot jo, gerai izoliuoti vamzdžiai galėtų būti įrengti ir ant specialių atramų.
"PKN Orlen" naftotiekiui tiesti žadėjo skirti pinigų. Anksčiau buvo
teiginių, kad tam ji skirs milijardą JAV dolerių.

[Metropolis]

Klaipėdos jūrų uoste krova padidėjo 17 proc. beveik iki 23 mln. tonų

BNS. 2007.11.06
Klaipėdos jūrų uoste krovinių krova šiemet sausio-spalio mėnesiais pasiekė 22,799 mln. tonų - 17,4 proc. daugiau negu
pernai tuo pačiu metu.
Vien spalį, palyginti su pernykščiu spaliu, krova uoste 26 proc. iki 2,382 mln. tonų, pranešė uosto direkcija.
Didžiausi augimo tempai šiemet sausį-spalį pasiekti birių trąšų (46,3 proc. daugiau), žemės ūkio produktų (45,5 proc. daugiau), medienos ir miškininkystės produktų (45,5 proc. daugiau), konteinerių vienetų (43 proc. daugiau) krovoje.
Šiemet sausį-spalį Klaipėdos jūrų uoste didėjo visų krovinių rūšių
(generalinių, birių ir suverstinių, skystų) perkrovimai. Skystų krovinių didėjimą nulėmė auganti skystų trąšų krova - per dešimt mėnesių krova išaugo 39,6 proc. - 1,32 mln. tonų, o naftos produktų perpilta 4,5 proc. daugiau -6,09 mln. tonų.
Šiemet Klaipėdos jūrų uoste trąšų perkrauta daugiau kaip 4,42 mln. tonų ir pagal krautą krovinių kiekį tai antras rezultatas po naftos produktų krovos.
Pasak direkcijos pranešimo, paskutiniais mėnesiais uoste stebimas ir kitų birių krovinių - žemės ūkio produktų, ferolydinių, mineralų, miškininkystės produktų krovos didėjimas.
Konteinerių perkrovimas šiemet sausio-spalio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 43 proc. iki 265,1 tūkst. sąlygų vienetų (TEU), o ro-ro vienetų - 9 proc. daugiau iki 184 tūkst. Ro-ro vienetų padidėjimą nulėmė augantys autotreilerių, treilerių, lengvųjų automobilių
bei sunkvežimių perkrovimai Klaipėdos uoste.

[groundzer]

Autotreileriai su katik is Amerikos atplukdintomis "gerybemis" Klaipedos konteineriu terminale. Dauguma ju dauztos,arba kaip lietuviai sako "skenduoles"

[groundzer]

Tiek bokštui, tiek giliavandeniam uostui - vienodos sąlygos


Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas juokauja, kad tiek norint statyti Laivų eismo tarnybos bokštą Kopgalyje, tiek giliavandenį uostą ties Melnrage, reikia atlikti beveik tokias pačias procedūras.

Apie tai, kad Uosto direkcijos Laivų eismo tarnyba (LET) atsidūrė intensyvios krovos zonoje AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nuomojamoje teritorijoje, kad neturi gerų darbo sąlygų, kalbama irgi jau kelerius metus. Pasak uosto vadovo, dėl to bokšto statybos itin baiminosi aplinkosauginikai. Iš pradžių Kopgalyje buvo projektuojamas panašus bokštas į tą, kuris stovi KLASCO teritorijoje. Įvertinus jo statybos kaštus, nuomonė pasikeitė: jis - per didelė prabanga.

Tačiau tam, kad Kopgalyje būtų pastatytas gerokai supaprastintas ažūrinis LET bokštelis (kuriame bus tik įrengimai be darbuotojų), prireikė kelerius metus trukusių diskusijų, ministrų, netgi premjero įsikišimo.

Pagaliau šiemet spalio 25 d. Klaipėdos miesto taryba patvirtino detalųjį planą. Dabar S. Dobilinskas jau nusiteikęs optimistiškai ir mano, kad bokštas Kopgalyje jau bus pastatytas 2008 metų pirmą pusmetį. Dėl bokšto įrangos derybos Vokietijoje jau buvo pradėtos anksčiau.

Pats bokštas kainuos kelis šimtus tūkstančių litų, o įranga brangiau - per milijoną litų.

Likę kryžiaus keliai

Ką dar reikia padaryti, kad bokštas būtų pastatytas? Pirmiausia Uosto direkcija turi parengti sklypo, kuriame jis stovės, planą. Tada bus kreipiamasi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir prašoma leisti sklypą įregistruoti. Kai jis bus įregistruotas, vėl bus prašoma apskrities administracijos leisti tą sklypą išsinuomoti Uosto direkcijai, nes toje vietoje yra apskrities administracijos valdoma žemė. Šios procedūros, S. Dobilinsko manymu, jau neturėtų ilgai užtrukti.

Kai sklypas jau bus išsinuomotas, tada bus prašoma Klaipėdos savivaldybės išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Tada pagal jį bus rengiamas projektas ir derinamas su visomis institucijomis, kaip tai buvo daroma ir su detaliuoju planu.

Kai projektas bus parengtas, bus kreipiamasi į Savivaldybės nuolatinę komisiją, kad jį patvirtintų. Ir tik gavusi teigiamą atsakymą iš Savivaldybės, Uosto direkcija kreipsis į Vyriausybę dėl leidimo statyti pajūrio zonoje. Gavusi jos pritarimą, vėl turės kreiptis į apskrities administraciją dėl statybos leidimo išdavimo. Tik turėdama šį leidimą galės pradėti statyti. "Ne tik žmonės eina kryžiaus kelius, direkcija taip pat", - juokavo S. Dobilinskas.

LET tebėra krovos zonoje

Kol kas LET darbuotojai tebedirba senajame bokšte, nors jau seniai žadėta juos iškelti į bokštą antrojoje perkėloje. Iš krovos zonoje esančio pastato iškelta tik uosto kapitono valdyba, kuri įsikūrė buvusiame pirmojo Lietuvos kapitono Liudviko Stulpino name. LET darbuotojų iškėlimo klausimas dar tebesprendžiamas, nes, pasak S. Doblinsko, tik pajudi iš vietos, tuoj prireikia 1-2 milijonų litų. L. Stulpino namą reikėjo suremontuoti, atlikti kitus darbus - visai tai kainavo apie pusę milijono litų.

LET darbuotojai į antrosios perkėlos bokštą bus perkelti tik laikinai. Uosto direkcija ketina statytis administracinį pastatą senojoje perkėloje kartu su AB "Smiltynės perkėla", kurio projektavimo darbai bus pradėti artimiausiu metu. Į tą pastatą pirmiausia ir bus perkelti ir LET darbuotojai, ir dispečeriai. Ar uosto kapitonas liks L. Stulpino mane, pasak Uosto direkcijos vadovo, - ateities klausimas, tačiau sakė nemanąs, kad turėtų likti.

Valentinas UBAS
www.ve.lt

[Metropolis]

Tiek bokštui, tiek giliavandeniam uostui - vienodos sąlygos

www.kelias.net (Valentinas Ubas):

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius S. Dobilinskas juokauja, kad tiek norint statyti Laivų eismo tarnybos bokštą Kopgalyje, tiek giliavandenį uostą ties Melnrage, reikia atlikti beveik tokias pačias procedūras.
Apie tai, kad Uosto direkcijos Laivų eismo tarnyba (LET) atsidūrė intensyvios krovos zonoje AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nuomojamoje teritorijoje, kad neturi gerų darbo sąlygų, kalbama irgi jau kelerius metus. Pasak uosto vadovo, dėl to bokšto statybos itin baiminosi aplinkosaugininkai. Iš pradžių Kopgalyje buvo projektuojamas panašus bokštas į tą, kuris stovi KLASCO teritorijoje. Įvertinus jo statybos kaštus, nuomonė pasikeitė: jis - per didelė prabanga.
Tačiau tam, kad Kopgalyje būtų pastatytas gerokai supaprastintas ažūrinis LET bokštelis (kuriame bus tik įrengimai be darbuotojų), prireikė kelerius metus trukusių diskusijų, ministrų, netgi premjero įsikišimo.
Pagaliau 2007 m. spalio 25 d. Klaipėdos miesto taryba patvirtino detalųjį planą. Dabar S. Dobilinskas jau nusiteikęs optimistiškai ir mano, kad bokštas Kopgalyje jau bus pastatytas 2008 m. pirmą pusmetį. Dėl bokšto įrangos derybos Vokietijoje jau buvo pradėtos anksčiau.
Pats bokštas kainuos kelis šimtus tūkstančių litų, o įranga brangiau - per milijoną litų.

Likę kryžiaus keliai

Ką dar reikia padaryti, kad bokštas būtų pastatytas? Pirmiausia Uosto direkcija turi parengti sklypo, kuriame jis stovės, planą. Tada bus kreipiamasi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir prašoma leisti sklypą įregistruoti. Kai jis bus įregistruotas, vėl bus prašoma apskrities administracijos leisti tą sklypą išsinuomoti Uosto direkcijai, nes toje vietoje yra apskrities administracijos valdoma žemė. Šios procedūros, S. Dobilinsko manymu, jau neturėtų ilgai užtrukti.
Kai sklypas jau bus išsinuomotas, tada bus prašoma Klaipėdos savivaldybės išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Tada pagal jį bus rengiamas projektas ir derinamas su visomis institucijomis, kaip tai buvo daroma ir su detaliuoju planu.
Kai projektas bus parengtas, bus kreipiamasi į Savivaldybės nuolatinę komisiją, kad jį patvirtintų. Ir tik gavusi teigiamą atsakymą iš Savivaldybės, Uosto direkcija kreipsis į Vyriausybę dėl leidimo statyti pajūrio zonoje. Gavusi jos pritarimą, vėl turės kreiptis į apskrities administraciją dėl statybos leidimo išdavimo. Tik turėdama šį leidimą galės pradėti statyti. "Ne tik žmonės eina kryžiaus kelius, direkcija taip pat", - juokavo S. Dobilinskas.

LET tebėra krovos zonoje

Kol kas LET darbuotojai tebedirba senajame bokšte, nors jau seniai žadėta juos iškelti į bokštą antrojoje perkėloje. Iš krovos zonoje esančio pastato iškelta tik uosto kapitono valdyba, kuri įsikūrė buvusiame pirmojo Lietuvos kapitono L. Stulpino name. LET darbuotojų iškėlimo klausimas dar tebesprendžiamas, nes, pasak S. Doblinsko, tik pajudi iš vietos, tuoj prireikia 1-2 milijonų litų. L. Stulpino namą reikėjo suremontuoti, atlikti kitus darbus - visai tai kainavo apie pusę milijono litų.
LET darbuotojai į antrosios perkėlos bokštą bus perkelti tik laikinai. Uosto direkcija ketina statytis administracinį pastatą senojoje perkėloje kartu su AB "Smiltynės perkėla", kurio projektavimo darbai bus pradėti artimiausiu metu. Į tą pastatą pirmiausia ir bus perkelti ir LET darbuotojai, ir dispečeriai. Ar uosto kapitonas liks L. Stulpino mane, pasak Uosto direkcijos vadovo, - ateities klausimas, tačiau sakė nemanąs, kad turėtų likti.

[Gaxas]

Pilies uoste dar prieš iškeldinimą


Jachta "Vagant"

Kranas Klaipėdos laivų remonte


Laivas kruizinių laivų terminalo vidinėje krantinėje, matosi šiek tiek nuotraukoje laivas "Constellation"

[ValdasJ]

Šengeno pinigų lietus pajūryje

Vidmantas Matutis, "Klaipėda"

Baigiami įrengti už Šengeno lėšas finansuojami dauguma Pakrančių apsaugos rinktinės objektų.

Nuo rugsėjo pradžios Pakrančių apsaugos rinktinė jau naudojasi įdiegta nacionaline Šengeno informacine sistema.

Neseniai atidarytas 10,5 mln. litų kainavęs Palangos užkardos Karklės atraminis punktas. 4,3 hektaro plote pastatytas administracinis pastatas, šaudykla, sporto aikštynas, kinologinis pastatas su šunų voljerais ir dresiravimo takeliu, garažai.

Už 11,2 mln. litų baigiama dalies Kopgalio krantinių rekonstrukcija. Valstybinė komisija jau priėmė įplaukiančių ir išplaukiančių mažųjų laivų tikrinimo krantinės rekonstrukcijos I etapo darbus. Oficialiai krantines numatoma atidaryti lapkričio pabaigoje.

Izraelio kompanija „Elbit System Ltd“ už 33,3 mln. litų baigia įdiegti radiolokacinę teritorinės jūros ir Kuršių marių stebėjimo sistemą. Nidoje, Juodkrantėje, Kopgalyje, Nemirsetoje, Šventojoje ir Rusnėje sumontuoti nauji bokštai.

Juose įrengta radiolokacinė ir vaizdo pakrančių stebėjimo sistema. Statyba jau baigta. Radiolokacinė teritorinės jūros ir Kuršių marių stebėjimo sistema derinama.

Naujoji Pakrančių apsaugos rinktinės uosto užkarda bus įrengta Naikupės g.2/Nemuno g. 123. Už 7,6 mln. litų 9,3 aro plote įrengta sulaikytų automobilių aikštelė, o 34 arų plote pastatyti administracinis ir automobilių apžiūros pastatai, garažai ir stoginės automobiliams.

Pasieniečiai į naujas patalpas iš Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos Jūrų perkėlos terminalo persikels šių metų pabaigoje.

Perkėloje liks valstybinės sienos apsaugos tarnybos postai, skirti tikrinti iš trečiųjų šalių atvykusius asmenis ir transporto priemones. Čia taip pat vyks nereguliari užsieniečių kontrolė prie Europos Sąjungos vidaus sienų.

Pasieniečiai pradės dirbti naujomis sąlygomis pagal Šengeno reikalavimus. Prioritetas bus teikiamas mobiliosioms sargyboms, kurios uoste atliks pasirinktinius tikrinimus pagal rizikos analizę ir turimus operatyvius duomenis.

Kaip teigė Pakrančių apsaugos rinktinės Štabo sienos apsaugos skyriaus specialistė Vesta Flick, pasienio pareigūnų šiuo metu uoste vykdomos funkcijos nesikeis.

Darbo vietos, anot jos, gali būti keičiamos atsižvelgiant į asmenų ir transporto priemonių srautus per valstybės sieną.

Didesnis dėmesys bus skiriamas Europos Sąjungos išorinių sienų apsaugai.

[ValdasJ]

Keltai į Švediją plaukios kasdien

Vidmantas Matutis, "Klaipėda"
2007 lapkričio mėn. 13 d. 11:01

Žiemą padaugės bendrovės „DFDS Lisco“ jūrinių keltų reisų iš Klaipėdos į Švedijos uostą Karlshamną. Nuo gruodžio 1 dienos iš Klaipėdos į Karlshamną keltai kursuos kasdien. Dabar keltai plaukioja šešis kartus per savaitę.

Iš Klaipėdos išplaukdavo kasdien, išskyrus šeštadienį, iš Karlshamno kasdien, išskyrus sekmadienį.

Nuo gruodžio 1 dienos tiek iš Klaipėdos, tiek iš Karlshamno keltai išvyks vakare.

Liniją aptarnaus ir dabar joje plaukiojantys keltai „Lisco Patria“ ir „Kaunas“. Šių keltų kelionė nuo vieno uosto iki kito trunka 14 valandų.

“Turime galimybę didinti reisų skaičių šioje linijoje, kadangi vienas savaitinis reisas į Baltijsko uostą buvo pakeistas mūsų naujuoju kombinuotu - geležinkelių ir kelių autotransporto maršrutu iš Zasnico/Mukrano į Baltijską.

Pajėgumų padidinimas tarp Klaipėdos ir Karlshmno yra reakcija į rinkos ir mūsų klientų poreikius“, - sakė DFDS kompanijos direktoriaus pavaduotojas ir “DFDS Lisco” generalinis direktorius Andersas Refsgaardas.

Tarp Klaipėdos ir Karlshamno nuolat daugėja krovinių. Šiemet per 10 mėnesių gabenta per 34 tūkst. krovinių vienetų treilerių, puspriekabių ir kitokio transporto. Tai yra beveik 8 procentais daugiau nei pernai.

Kompanija ir kitais metais Baltijos jūroje planuoja didinti pajėgumus.

Nuo 2008 m. vasario DFDS linijoje tarp Danijos Fredericijos/Kopenhagos ir Klaipėdos pradės plaukioti naujai pastatytas keltas „Tor Corona“. Tai bus pirmasis iš keturių Kinijoje statomų naujų DFDS keltų.

„Tor Corona“, kuri galės gabenti 3178 metrus ilginio krovinio. Jis pakeis keltą „Tor Maxima“. „Tor Corona“ linijos tarp Fredericijos/Kopenhagos ir Klaipėdos talpą padidins 33 procentais.

[groundzer]

JAV ekspertai teigiamai įvertino Klaipėdos uosto saugą




2007 m. lapkričio 6-9 d Lietuvoje viešėję JAV pakrančių apsaugos Tarptautinės uostų apsaugos programos grupės ekspertai labai gerai įvertino Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų ) apsaugos kodekso reikalavimų įgyvendinimą Klaipėdos valstybinio jūrų uoste.

Lietuvoje viešėjusių JAV pakrančių apsaugos Tarptautinės uostų apsaugos programos grupės ekspertų vizito tikslas – apsikeisti informacija dėl Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso įgyvendinimą ir pažiūrėti pasirinktų uostų apsaugos priemones.

Ekspertai analizavo pateiktą informaciją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, lankėsi AB „Klaipėdos nafta, UAB „Klaipėdos terminalo grupė“ bei Keltų terminale (ro-ro).

Pateiktose pirminėse JAV ekspertų išvadose Klaipėdos uosto bei atskirų terminalų apsauga įvertinta labai gerai, pateikta tik keletas rekomendacijų dėl efektyvesnio nacionalinių apsaugos pratybų ir mokymo vykdymo.

„Pagirtinas bendradarbiavimas tarp kiekvieno terminalo ir Klaipėdos uosto direkcijos. Matosi, kad Klaipėdos uosto direkcija ir terminalai dirba kartu, kad pasidalintų idėjomis ir supratimu bei apsaugos praktika. To rezultatas – griežtesnė apsauga uoste“,- teigiama JAV ekspertų išvadose. Ekspertai taip pat rekomendavo, kad būtų įgyvendinta pagal scenarijų programa uosto terminaluose.

Kaip geros praktikos pavyzdžiai buvo paminėta įėjimo į terminalus kontrolės bei keleivių kontrolės terminale sistemos, tinkamai įrengtos terminalų apsaugos pareigūnų darbo vietos, leidžiančios šiuolaikinių technologijų pagalba užtikrinti teritorijos stebėjimą bei apsaugą. Šie geros praktikos pavyzdžiai, įgyvendinti Klaipėdos uoste, bus pristatyti ir kitų šalių uostuose kaip pavyzdiniai.

Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, toks Klaipėdos uosto apsaugos įvertinimas reikšmingas plėtojant tarptautinius laivybos santykius tarp Lietuvos ir JAV, kadangi Klaipėdos uostas bus vertinamas kaip patikimas ir saugus uostas, o laivams plaukiantiems iš Klaipėdos uosto, nereikės taikyti papildomų apsaugos lygio tikrinimo priemonių.

JAV pakrančių apsaugos pareigūnai taip pat pakvietė Lietuvos atstovus atsakomajam vizitui į JAV.

www.transp.lt