Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Uosto Investiciniai planai ir jų trukdžiai

    Šiemet į Klaipėdos uosto infrastruktūrą planuota investuoti apie 140 mln. Lt, tikimasi, jog bus atlikta darbų, kurių vertė - apie 120 mln. Lt.
    Visas straipsnis VE:

    Comment


      Dziugu. Dabar tik reikia sulaukti terminalo statybu pradzios.Be to manau, kad reikes naujo autubusu marsruto is sio terminalo,turistu patogumui.

      Comment


        Uostas. Šiandien Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje bus kalbama apie Klaipėdos uosto geležinkelio mazgo plėtrą, Klaipėdos uosto rinkliavų taikymo taisyklių pakeitimo projektą ir giliavandenio uosto strategijos poveikio aplinkai vertinimą. Taip pat bus aptarta uosto apsauga, Burių gatvės uždarymas ir geležinkelio vartų įrengimas šiaurinėje uosto dalyje, Lietuvos jūrų tranzito sistemos konkurencingumas ir hidrostatinių priežiūra.

        www.klaipeda.daily.lt

        Comment


          Kodėl direkcija neprašo daugiau ES lėšų?


          Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, būtų galima Europos Sąjungos (ES) fondams pateikti ir daugiau projektų, tačiau didžiąją jų dalį reikia kofinansuoti pačiai direkcijai.

          Pasak uosto vadovo, todėl pateikta tiek projektų, kiek leidžia direkcijos galimybės.

          "Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, kad Klaipėdos uosto direkcija kartu su partneriu Švedijos Karlshamno uostu dalyvauja įgyvendinant ES jūrų greitkelių programą. Klaipėdos uostas pateiks paraiškas ir tikisi iš šios programos lėšų gauti dalį pinigų hidraulinei rampai Jūrų perkėlos terminale statyti ir žemsiurbei įsigyti.

          Šiemet jau pradėti naujo keleivių ir krovinių terminalo prie antrosios perkėlos projektavimo darbai (projektuojama krantinė, geležinkelio viadukas bei dviejų lygių Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryža), kitais metais ruošiamasi pradėti jį statyti. Jam taip pat tikimasi gauti nemažai ES lėšų.

          Beje, be tų ES fondų, kurių parama naudojasi Lietuvos valstybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dar papildomai gavo lėšų iš INTERREG ir TEN-T programų viso Baltijos prospekto projektavimo darbams atlikti. Atlikti projektai bus perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei, nes ji yra tų kelių savininkė. Iš kur gauti lėšų šiems projektams įgyvendinti, bus sprendžiama vėliau.

          Vidmantas MAŽIOKAS
          www.ve.lt

          Comment


            Komunikatas dėl Europos uostų politikos


            Šiemet Europos Bendrijų Komisija (Briuselyje) jau patvirtino komunikatą dėl Europos uostams skirtos politikos.

            Europos žemyno pakrantėse, kurių ilgis - per 100 000 km, įrengta daugiau kaip 1200 prekybos uostų. Keli šimtai uostų įrengta Europos vidaus vandenų, kurių ilgis - 36 000 km, pakrantėse. Prekybos uostai yra ypač svarbūs vykdant 90 proc. Europos tarptautinės prekybos. Be to, jie padeda įgyvendinti bendrąją Europos Sąjungos (ES) transporto politiką, t. y. per juos vežama 40 proc. Bendrijos vidaus prekybos krovinių. Uostuose ir su jų darbu susijusiuose sektoriuose sukurta daugiau nei pusė milijono darbo vietų.

            Komunikatas parengtas pasibaigus 2006-2007 m. vykusioms išsamioms konsultacijoms su suinteresuotosiomis šalimis. Juo siekiama prisidėti kuriant veiksmingą ES uostų sistemą, užtikrinsiančią, kad būtų patenkinti būsimi ES transporto sektoriaus poreikiai. Komunikate išdėstomas Europos Komisijos veiksmų planas.

            Daugiau konteinerių

            2005 m. Europos uostuose buvo perkrauta daugiau nei 3 milijardai tonų krovinių. Pastaraisiais metais konteinerių vežama gerokai daugiau - jais buvo vežama maždaug trečdalis krovinių. 2005 m. visame pasaulyje buvo vežta 250 milijonų konteinerių (tuščių ir su kroviniu), ketvirtis iš jų vežta Europoje. Ekspertai prognozuoja, kad 2010 m. konteinerių vežimas padidės 50 proc.

            30 proc. Europos krovinių 2005 m. perkrauta Roterdamo, Antverpeno ir Hamburgo uostuose. Didžiausiuose 9 Viduržemio jūros uostuose buvo perkrauta tik 20 proc. viso krovinių kiekio. Manoma, kad tokį prekybos ir vežimo iš pakrantės į valstybės gilumą pasiskirstymą patvirtins ir 2006 bei 2007 m. duomenys.

            Plėtra

            Manoma, jog uostų plėtros perspektyvos pirmiau turėtų būti tinkamai įvertintos ir tik tada svarstoma, kokią naują infrastruktūrą reikėtų statyti. Plėtrą privaloma aptarti su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir tik tada numatyti, kokia ji turėtų būti, bei ją įgyvendinti gavus didesnės suinteresuotųjų šalies dalies sutikimą. Susitarti su suinteresuotosiomis šalimis iš tikrųjų būtų lengviau, jeigu uostų generaliniai planai būtų reguliariai atnaujinami. Naujų pagrindinių uosto įrenginių statyba ar esminis eksploatuojamų įrenginių plėtimas visų pirmiausia turėtų būti grindžiamas tinkamai atliktu poveikio, kurį numatoma plėtra padarytų vežimo srautams, ekonominiu įvertinimu.

            Atlikus įvairius įvertinimus gali būti padaryta išvada, kad privaloma didinti uosto pajėgumus modernizuojant uosto įrenginius. Tokiais atvejais valdžios institucijos privalės apsispręsti, kuri tolesnės plėtros pasirinktis geriausiai atitiktų viešuosius interesus.

            Mažinti taršą iš laivų

            Siekiama sumažinti iš laivų į jūrą išmetamų atliekų ir krovinio likučių kiekį. Valstybės narės turi įgyvendinti tam skirtą direktyvą.

            Visą laiką turi būti laikomasi reikalavimo užkirsti kelią dirvos teršimui, ypač modernizuojant ar statant aukštupio link ir uostuose naujus įrenginius.

            Oro kokybė daugelyje didelių uostų kelia susirūpinimą. Oras teršiamas teršalais, kuriuos išmeta laivai ir kitas transportas. Taryba sutiko, kad išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki 2020 m. būtų sumažintas bent 20 proc. Kad minėtas reikalavimas būtų įvykdytas, reikės taip pat sumažinti laivų išmetamą CO2 kiekį. Rengiant priemones laivų išmetamam CO2 kiekiui sumažinti reikėtų atsižvelgti į pokyčius tarptautiniu lygiu.

            Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) įsipareigojo 2008 m. nustatyti griežtesnius išmetamų teršalų kiekio apribojimus. Komisija aktyviai rems tarptautines pastangas sumažinti iš laivų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o jeigu tokiomis pastangomis nepavyks pasiekti pažangos, tai svarstys galimybę tokių priemonių imtis ES lygiu.

            Komisija nagrinėja galimybę uoste stovintiems laivams elektros energiją tiekti iš uosto įrenginių. Ši galimybė pirmiausia turėtų būti išnagrinėta reguliariais reisais plaukiojantiems laivams, pavyzdžiui, keltams, trumpųjų atstumų jūrų laivybos laivams arba vadinamaisiais jūrų greitkeliais plaukiojantiems laivams. Komisija ketina pateikti pasiūlymus, kuriais būtų sumažintas iš uoste stovinčių laivų išmetamas teršalų kiekis, t. y. ji ketina panaikinti nepalankią mokestinę padėtį dėl tos elektros energijos, kuri tiekiama iš kranto įrangos.

            Muitinės procedūros

            Netrukus bus privaloma naudoti naujas saugą jūroje ar saugumą užtikrinančias sistemas, pvz., SafeSeaNet, AIS (automatinis identifikavimas) ir LRIT (nuotolinis identifikavimas ir sekimas). Tada bus įmanoma sekti tam tikru reisu plaukiantį laivą ir jo artėjimą prie uosto. Ši pažanga bus naudinga uostams ir visai jūros laivybos sistemai.

            Komisija pasiūlė, kad vykdant muitinės, komercinę veiklą būtų įmanoma apsieiti be popierinių dokumentų, įskaitant "vieno langelio" principą teikiant duomenis. Moderni sekimo įranga padėtų įgyvendinti šį Komisijos pasiūlymą.

            Laivyba kol kas negali naudotis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitų rūšių transportas. Tarp dviejų ES uostų plaukiojančiam laivui taikomos sudėtingesnės procedūros, kurias atliekant gaištama ilgiau, nei kad jos būtų taikomos sunkvežimiui.

            Siekiant panaudoti visas Europos jūrų laivybos sektoriaus galimybes tos jūrų transportui nepalankios sąlygos, palyginti su kitų rūšių transportu, turės būti pašalintos paprastinant administracines ir muitinės procedūras, kurios taikomos ES viduje teikiant vežimo jūrų transportu paslaugas.

            "Vakarų ekspreso" inf.
            www.ve.lt

            Comment


              Smeltės pusiasalyje bus naujų terminalų

              Vytautas Božys

              Smeltės pusiasalyje planuojama statyti naujų terminalų. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) prašymu pradėta svarstyti Smeltės pusiasalio teritorijos dalies prie 144-osios krantinės detaliojo plano koncepcija.

              Įrengs 20 talpų

              Smeltės pusiasalyje ketinama įrengti devyniems produktams krauti skirtą skystų produktų terminalą, taip pat šaldytuvus vaisiams ir daržovėms bei mėsai ir žuviai krauti.

              Skystų produktų terminale numatoma įrengti 20 talpų. Iš viso vienu metu bus galima sutalpinti 70,8 tūkst. kubinių metrų skystų produktų. Bus įrengta po šešis tūkstančius kubinių metrų talpų techniniam aliejui, melasai, 20 tūkst. kubinių metrų - bioetanoliui, 16 tūkst. kubinių metrų - naftos produktams, po penkis tūkstančius kubinių metrų - metanoliui, karbamido formaldehido koncentratui ir acto rūgščiai, 1,2 tūkst. kubinių metrų – anglies dvideginiui (CO2) ir 6,6 tūkst. kubinių metrų – lijaliniams vandenims.

              Techninis aliejus ir melasa, chemijos produktai, bioetanolis, naftos produktai bus atgabenami geležinkelio cisternomis, CO2 atvežama automobilių ir geležinkelio cisternomis, lijaliniai vandenys priimamai iš laivų, atplaukusių į Klaipėdos uostą. Jie bus valomi, o atliekos išvežamos automobilių transportu.

              Saugios talpyklos

              Visus skystus produktus numatyta laikyti ant žemės paviršiaus įrengtuose vertikaliuose rezervuaruose. Jie bus apjuosti apsauginiais aptvarais. Talpos bioetanoliui ir metanoliui bus įrengtos su plaukiojančiais stogais, metanolio rezervuaras netgi su dviguba sienele. Rezervuarus melasai, lijaliniams vandenims ir mazutui numatoma apšiltinti ir šildyti garais.

              Bioetanoliui ir metanoliui priimti numatyta įrengti atskiras geležinkelio estakadas. Jose bus įrengtos aikštelės su bortais, su požeminiais avarinio nuotekų surinkimo rezervuarais.

              Statys ir krantinę
              Skystų produktų terminalą, kuris užims maždaug dviejų hektarų plotą, planuojama statyti Smeltės pusiasalio dalyje tarp geležinkelio linijos ir kelio į jūrų perkėlą ties Malkų įlanka.

              Tiek vaisių ir daržovių, tiek mėsos ir žuvies šaldytuvai bus maždaug po 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto. Juos numatoma įrengti laisvoje teritorijoje šalia Malkų įlankos, tarp konteinerių terminalo ir Jūrų perkėlos, prie 144-osios krantinės. Šiuo metu toje vietoje krantinės nėra. 470 metrų ilgio krantinę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija planuoja pastatyti iki 2009 metų pradžios.

              Klaipėdos jūrų krovos kompanijos technikos direktorius Juozas Benetis teigė, kad skystų produktų terminalas ir šaldytuvai bus pradėti projektuoti kitų metų kovą. Pastatyti juos planuojama dviems etapais. Pirmuoju etapu bus įrengti šaldytuvai, talpos lijaliniams vandenims, melasai ir bioetanoliui priimti. KLASCO tai kainuos apie 60 tūkst. litų. Manoma, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuri įrengs krantinę ir geležinkelio atšaką, turės skirti apie 80 mln. litų.

              Atlaisvins teritorijas

              Talpas lijaliniams vandenims ir melasai greičiau, anot J.Benečio, reikia įrengti todėl, kad dabar ši veikla vykdoma Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo bendrovės teritorijoje. Toje vietoje jau kitais metais bus pradėtas statyti naujas keleivių terminalas.

              Dvi bioetanolio talpos reikalingos todėl, kad iki 2009 metų Telšių rajone planuojama pastatyti bioetanolio gamyklą. Jau sutarta, kad ji per KLASCO eksportuos dalį produkcijos.

              Kada bus įgyvendinamas antrasis etapas, tai yra įrengiamos talpos chemijos produktams gabenti, kol kas nėra aišku. Tam, kad būtų įrengtos talpyklos reikės papildomai pailginti ir dalį krantinių.

              www.klaipeda.daily.lt

              Comment


                Atidarytas naujas šaldytuvų terminalas

                Laivų krovos akcinė bendrovė "Klaipėdos Smeltė" vakar oficialiai atidarė naująjį šaldytuvų terminalą.

                Bendrovės vadovai tikisi, kad 50 mln. litų atsiėjusiame terminale per metus bus perkraunama apie 300 tūkst. tonų šaldytos žuvies ir mėsos. Didžioji dalis šios produkcijos bus išvežama geležinkeliais į NVS šalis.

                "Klaipėdos Smeltė" prognozuoja, kad šio naujo objekto dėka ilgam pavyks įtvirtinti šaldytų krovinių srautus Klaipėdos uoste, nes panašūs terminalai Rygos ir Ventspilio uostuose turėtų iškilti tik 2008-ųjų pabaigoje ar net vėliau.

                Kroviniai terminale pradėti aptarnauti spalio pradžioje. Jo paslaugomis naudojasi dvi kompanijos iš JAV ir Norvegijos. Iki šiol jau perkrauta 15 tūkst. tonų šaldytos produkcijos.

                Terminale sukurta 60 naujų darbo vietų. Tikimasi, kad šis projektas atsipirks per septynerius metus. "Klaipėdos Smeltės" prezidentas Martinas Gusiantinas neatmeta galimybės, kad terminalas gali būti išnuomotas kokiais nors kompanijai, nes interesantų esą netrūksta.

                www.ve.lt

                Comment


                  "Vakarų krovos" biodyzelino terminalas jau veikia

                  Vakarų laivų gamyklos antrinės bendrovės "Vakarų krova" už 6,5mln. litų Klaipėdos uoste įrengtas biodyzelino terminalas jau veikia.
                  Praėjusią savaitę iš šio terminalo į Norvegiją išplukdytas pirmasis 2 tūkst. tonų metilo esterio (biodyzelino) krovinys, pirmadienį rašo dienraštis "Klaipėda".
                  "Vakarų krovos" terminalų vadovo Evaldo Rutkausko teigimu, iš pradžių per metus planuojama krauti iki 100 tūkst. tonų metilo esterio. Vėliau terminalo krovos apimtis numatoma didinti.
                  Vienu metu talpose galima laikyti 4 tūkst. kubinių metrų produkcijos. Terminale sumontuota speciali įranga kurui ir degalams krauti, įdiegta naujausia kompiuterizuota valdymo programinė įranga.

                  BNS. 2007.11.26

                  Comment


                    Didės baltarusiškų krovinių srautai į Klaipėdos uostą

                    Savaitės pradžioje Klaipėdoje apsilankiusi Baltarusijos Respublikos transporto ir komunikacijų ministerijos atstovų bei verslininkų delegacija užtikrino, kad kitąmet mūsų uostą pasieks didesni krovinių srautai, o nuo kasmečių šalių susitarimų tikimasi pereiti prie ilgalaikių.

                    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje (KVJUD) įvykusio VIII Lietuvos ir Baltarusijos transporto darbo grupės posėdžio metu sutarta, jog visi ankstesni susitarimai įvykdyti, svarstyti Baltarusijos užsienio prekybos krovinių pervežimo ir perkrovimo per Klaipėdos uostą optimizavimo klausimai, baltarusiškų krovinių pervežimo per mūsų šalies uostą apimtis ir sąlygos 2008 metais. Kalbėta ir apie galimybes tranzitu gabenti krovinius iš Lietuvos per Baltarusiją į Rusiją ir Kazachstaną.

                    "Norime pasidžiaugti, kad su Klaipėda mus sieja geranoriškas kolegialus darbas, o transportuojami kiekiai yra stabilūs. Su darbo grupe aptarėm pasiekimus ir galime teigti, kad šie metai buvo ypač sėkmingi - baltarusiškų krovinių Klaipėdos uostą pasiekė kur kas daugiau nei anksčiau - net 5 mln. tonų. Numatoma, jog didėjimo tendencija išliks ir kitąmet", - sakė Baltarusijos transporto ir komunikacijų ministro pavaduotojas, šios darbo grupės Baltarusijos pusės vadovas Aleksandras Nesterovičius.

                    Tam pritarė ir LR susisiekimo ministerijos sekretorė Liudmila Zumerienė. "Srautai nuolatos auga, tiek Baltarusijos krovinių, tiek per Baltarusiją vežamų tranzitu į Lietuvą ir per ją. Mūsų keleto metų darbas duoda gerus rezultatus, ir kitąmet visi krovinių srautai iš Batarusijos ir keliaujantys per ją tikrai turėtų augti, - sakė L. Zumerienė.

                    - Aptarėme ir bendrus galimus projektus, kuriuos atskiri ekspertai ir įmonės dar aptars ir detaliai išanalizavę pateiks savo pasiūlymus dėl tolesnio bendradarbiavimo plėtojimo."

                    Kol kas pagrindinis vežamas krovinys iš Baltarusijos - kalio trąšos, o ar atsiras naujų krovinių tipų, kol kas vengta kalbėti. Pasak KVJUD generalino direktoriaus Sigito Dobilinsko, Klaipėdos krovos kompanijos gauna įvairių kitų krovinių - ne tik kalio trąšų, bet tai nėra dideli kiekiai, o norint didesnių - reikia tobulinti logistinę grandinę.

                    Be kita to, prabilta, kad reikėtų pasirašyti sutartis ne vieneriems metams, o ilgesniam laikotarpiui, galbūt net trejiems metams.

                    Dvi dienas viešėjusi Baltarusijos delegacija, kurios sudėtyje yra Baltarusijos Respublikos transporto ir komunikacijų ministerijos, Baltarusijos geležinkelių, muitinės komiteto, koncerno "Belneftechim", kalio trąšų gamintojo "Belaruskalij" ir kalio trąšų eksportuotojo UAB "Beloruskaja kalijnaja kompanija" ir kitų šios šalies pramonės įmonių atstovai, vizito Klaipėdoje metu plaukiojo laivu po uosto akvatoriją bei apžiūrėjo uosto kompanijų veiklą, domėjosi jų pajėgumu.

                    Lina NARBUTAITĖ
                    http://www.ve.lt/?data=2007-11-29&ru...&id=1196276867

                    Comment


                      Superinė naujiena tik deja tinkamesnės temos neradau:

                      Estai rado nuskandintą „Prezidentą Smetoną“

                      „Lietuvos rytas“
                      2007-11-29 15:35



                      Paieškas jūroje lydėjo sėkmė

                      Estijos povandeninės archeologijos specialistai atskleidė dar vieną Antrojo pasaulinio karo paslaptį – Baltijos jūros gelmėse aptiktas nuskandintas Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas „Prezidentas Smetona“.

                      Galutinai atskleistos ir šiurpios jo žūties aplinkybės.

                      Vienintelio tarpukario Lietuvos karo laivo žūties vieta buvo žinoma apytiksliai – 1945 metų sausį išplaukęs iš Helsinkio uosto jis nuskendo Suomijos įlankoje, patekęs į minų užtvarą.

                      Kitų šaltinių duomenimis, jį nuskandino vokiečių povandeninis laivas U745.

                      Talino jūrų muziejaus darbuotojai prieš porą metų pasigyrė aptikę lietuviams brangų laivą, bet vėliau paaiškėjo, kad jų žinios nebuvo tikslios – giluminiais prietaisais užfiksuotas jūros dugne gulintis medinis burlaivis.

                      Ši klaida estus tiktai paskatino tęsti paieškas.

                      „Šįkart neapsirikome – Suomijos įlankos viduryje, maždaug 80 metrų gelmėje, gulintis skenduolis – jūsiškis laivas „Prezidentas Smetona“. Dėl to nėra jokių abejonių“, – sensacingu radiniu džiaugėsi jau 30 metų Baltijos gelmes naršantis Talino jūrų muziejaus istorikas Vello Massas.

                      Estų išvadas patvirtino Klaipėdos universiteto povandeninių tyrimų centro specialistas Jūratis Liachovičius: „Baltijos dugne aptikto skenduolio konstrukcija atitinka laivo „Prezidentas Smetona“ aprašus, nuotraukas. Iš tikrųjų atrastas vienas mūsų šalies valstybingumo simbolių“.

                      Užgrobtas laivas tapo taikiniu

                      Šį 1917 metais Vokietijoje pastatytą 60 metrų ilgio ir 586 tonų vandentalpos laivą Lietuva įsigijo 1926 metais ir pavadino tuomečio šalies prezidento Antano Smetonos vardu.

                      Vienintelis karo laivas saugojo jūros sienas, buvo naudojamas kaip valstybės vadovo jachta.

                      Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Šventosios uoste stovėjęs laivas „Prezidentas Smetona“ atiteko saugumiečiams.

                      Nuleidus valstybės vėliavą ir išvijus lietuvišką įgulą, jis buvo pervardintas „Pirmūnu“. Okupantai šį laivą Baltijos jūroje naudojo pakrančių apsaugai, minavimui.

                      Karo pradžioje laivui „Prezidentas Smetona“ buvo suteiktas kitas vardas – „Koral“. 1945 metų pradžioje laivas lydėjo iš Helsinkio į Taliną plukdomą kraną.

                      Suomijos įlankoje tada jį atakavo ir nuskandino vokiečių povandeninis laivas. Maždaug pusė įgulos narių žuvo.

                      „Laivo padėtis jūros dugne rodo, kad į jį buvo paleista torpeda – sumaitotas pirmagalys atitrūkęs nuo korpuso. Tokią žūties versiją patvirtina ir rusiški, ir vokiški šaltiniai“, – „Lietuvos rytui“ sakė V.Massas.

                      Po vandeniu – laivų kapinės

                      Lemtingą šūvį į „Koral“ paleidęs vokiečių povandeninis laivas U745 netrukus Baltijoje nuskandino dar vieną suomių laivą, o po to ir pats sprogo prie Alandų salų (Suomija) užplaukęs ant minų užtvaros.

                      Raudonarmiečių užgrobtą Lietuvos laivą nuskandinę ir žuvę vokiečių jūrininkai nepamiršti – vienoje Alandų salų jiems pastatytas paminklas. Jame iškalta ir laivo U745 kapitono pavardė.

                      Istorinių aplinkybių į mūšių areną nublokšto vienintelio Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivo atminimas iki šiol niekaip neįamžintas.

                      „Pagal jūroje dunksančias nuskendusių laivų kapines atsekamos mūšių ir šiurpių katastrofų vietos“, – kalbėjo pats ne vieną skenduolį aptikęs Klaipėdos universiteto rektorius ir archeologas Vladas Žulkus.

                      Vienas įspūdingiausių V.Žulkaus radinių – ties Nemirseta į jūros dugną nugarmėjęs Vokietijos transporto laivas „Fussiller“. Jį besibaigiant karui nuskandino sovietų artilerija. Laivu plaukė 300 kariškių ir civilių.

                      Narams nusileidus į jūros dugną, 19 metrų gelmėje jiems prieš akis atsivėrė dramatiški vaizdai – „Fussiller“ denyje išmėtyti ginklai, pabūklai, sunkvežimiai.

                      Laivo kajutės per pusšimtį metų beveik nepasikeitė, išliko net medinės spintos su surikiuotais šautuvais.

                      http://www.lrytas.lt/?id=11963334361194988260&view=4

                      Gal kas nusimano apie tuos dalykus- ar įmanoma tą laivą būtų iškelti?

                      Comment


                        Manau įmanoma,tik įdomu kokia metalo būklė...
                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                        Comment


                          Jei jis 62 metus pragulėjo jūros dugne, ten metalo laužo krūva bus, beto dar laivapriekis nuplėštas.. suremontuoti nerealu manau, paprasčiau būtu nauja pastatyti.. Bet kokiu atveju kalba eitu nuo dešimčių milijonu.. Vėlgi ka su tokiu 60 metriniu daryti, turbut užtektu ir sumažinto modelio kažkuriam muziejuj..

                          Comment


                            Parašė RDA Rodyti pranešimą
                            Vėlgi ka su tokiu 60 metriniu daryti <...>
                            Į Dangę arba elingą

                            Comment


                              Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
                              Manau įmanoma,tik įdomu kokia metalo būklė...
                              Jei jis gulėjo tokioje dugno vietoje, kur nėra deguonies gali būti ir visai neblogai išsilaikęs. Jei ne - geriau net nebandyt traukt. Subyrės bekeliant.
                              Post in English - fight censorship!

                              Comment


                                Kad kadanors jis plaukiotu Puse Dangės pločio užstatytumėm
                                Idomu koks elingo aukštis, bet manau tas karinis nuo bazinės linijos iki anstato ar kaminų viršaus būtu nuo 15m + karučiu aukštis..

                                Parašė ValdasJ Rodyti pranešimą
                                ... tinkamesnės temos neradau ... :
                                "Jūros Vartai"

                                Comment


                                  Nemanau, kad AS bus judinamas. Gerai, kad buvo rastas, bet, manau, kad užtenktų, kad jį į istorijos vadovėlius įtrauktu. O gal jau tai ir padaryta?

                                  Comment


                                    Yra knyga apie tarpukario Lietuvos karinį laivyną, tai ten praktiškai viskas apie šį laivą parašyta.
                                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                    Comment


                                      Kokia ten knyga? Būtų įdomu paskaityt.

                                      Comment


                                        Sunku apsispresti dėl to elingo, bet aš norėčiau ten muzikinį teatrą matyti

                                        Dar radau, kad pačio elingo aukštis 25 m, tai erdvė po konstrikcijomis turėtų būti apie 21 - 22 m aukščio. Butų labai panašu į Vasamuseet - Vazos muziejų Stockholme. Nors čia galėtų toks labiau konsepcinis būti. Pati elingo konstrukcija lyg nebaigtas pastatas ir dar tas laivas "nesuklijuotas", bet tiesiog sudėtos tos dalys, po kurias aišku butų galima ir palandžioti.


                                        Hmm po šios pastraipos pagalvojau, kad gal geriau elingą paversti į tokį muziejų, o va muzikinį teatrą geriau šiauriniam rage Danės ir sujungti šiuos objektus nauju tiltu per upę ... būtų šaunu.
                                        Propoganda ir penas mintims >>>

                                        Idėjos, mokslo pasiekimai ir įdomybės
                                        www.ted.com

                                        Comment


                                          Parašė tricky_kid Rodyti pranešimą
                                          <...> Nors čia galėtų toks labiau konsepcinis būti. Pati elingo konstrukcija lyg nebaigtas pastatas ir dar tas laivas "nesuklijuotas", bet tiesiog sudėtos tos dalys, po kurias aišku butų galima ir palandžioti.
                                          <...>
                                          Mano mintis perskaitei t.y. jei kelti Antaną Smetoną į elingą tai jo neatrestauruoti, o tik užkonservuoti ir eksponuoti tokį koks yra išlikęs.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X