Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Reto Baltijos uosto istorija tokia turtinga kaip Klaipėdos


    Neseniai dienos šviesą išvydo naujas albumas apie Klaipėdos uostą. Tai antrasis pataisytas ir papildytas 1999 m. išleisto albumo "Klaipėdos uostas" leidimas.

    Senojo albumo knygynuose nebeliko jau prieš trejus metus. Jis sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo. Idėja išleisti antrąjį šio albumo leidimą kilo prieš keletą metų. Iniciatyvos autoriai - Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

    Per prabėgusius metus Klaipėdos uostas neatpažįstamai pasikeitė - dar labiau išaugo ir sumodernėjo: pradedant naujaisiais uosto vartais, iki 14,5 m pagilėjusiu farvateriu ir naujomis krantinėmis bei terminalais KLASCO, "Begoje", "Klaipėdos Smeltėje" ir baigiant nauju Kruizinių laivų terminalu.

    Retas Baltijos uostas gali pasigirti tokia turtinga istorija. Karališkasis jūrų ir prekybos miestas Klaipėda - pirmasis gavęs miesto teises dabartinėje Lietuvos teritorijoje - yra vienas seniausių uostų Baltijos pajūryje. Albume lietuvių ir anglų kalbomis pateikiama trumpa Klaipėdos uosto istorija nuo seniausių laikų iki dabar. Teksto ir daugelio fotografijų autorius - leidyklos "Libra Memelensis" savininkas Kęstutis Demereckas.

    Naujasis albumas papildytas ne tik šiuolaikinėmis modernų uostą reprezentuojančiomis fotografijomis, bet ir senomis, niekur nepublikuotomis nuotraukomis. Leidinyje galima pamatyti senuosius uosto žemėlapius, planus, locijas bei graviūras. Beje, albume pristatomas ir šiandieninis miestas - "veidu atsuktas į jūrą".

    Istorijos vingiuose miestas ir uostas visada buvo neatsiejami. Tik sovietmečiu atsirado tvoros, atskyrusios iki šiol miestą nuo uosto. Kas būtų Lietuva be uosto, o lietuviai be jūros? Dar 1420 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas suprato, kad Lietuvai Klaipėda reikalinga kaip langas į pasaulį. Deja, tik paskelbus nepriklausomą Lietuvos Respubliką ir 1923 m. atsiėmus Klaipėdą, uostas grįžo tikriesiems šeimininkams. Lietuva tapo jūrų valstybe. Tik tuomet Klaipėdos uostas pradėjo normaliai vystytis. Jis augo ir plėtėsi taip greitai, kaip joks kitas Baltijos uostas.

    "Vakarų ekspreso" inf.
    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

    Comment


      /\ Turiu namie vieną nuotraukų albumą apie Klaipėdą, išleistą kažkur 1982. Nemažai kas pasikeite nuo to meto. Dabar puoselėju viltį kadanors sugrįžus į Lietuvą su fotoaparatu pereiti per tas pačias albume pavaizduotas vietas ir padaryti keletą nuotraukų. Gautųsi gan įdomus palyginimas - Klaipėda dabar ir prieš 25 metus

      Bristol
      Cambridge nuo vandens
      Šiaurės Velsas: Conway pilis ir Llandudno kurortas
      Senasis Chester
      Manchester
      Cambridge senamiestis
      Kunigaikščio dvaras - Chatsworth house
      Šiaurės Anglijos miestelis - Durham
      Liverpulio Katedros

      Comment


        As tai knygele turiu apie senaja klaipeda ten irgi foto yra netgi pavaizduotas tu laiku tramvajus
        ⌂╠═╗⌂⌂⌂
        ⌂╚╤╬╧╤╤╣⌂⌂⌂
        ⌂ ⌂ ╢□□⌂⌂⌂□⌂

        Comment


          Parašė Hazard Rodyti pranešimą
          As tai knygele turiu apie senaja klaipeda ten irgi foto yra netgi pavaizduotas tu laiku tramvajus
          Kokia knygelė?
          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

          Comment


            Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
            Kokia knygelė?
            Aij tokia knygele apie buvusias prekybos vietas, kaip jos atrode, pastatai, gatves, namai, kas liko ir kas ne... ta knygele jau senoka
            ⌂╠═╗⌂⌂⌂
            ⌂╚╤╬╧╤╤╣⌂⌂⌂
            ⌂ ⌂ ╢□□⌂⌂⌂□⌂

            Comment


              Bet biski as cia ne i tema parasiau su ta knygele
              ⌂╠═╗⌂⌂⌂
              ⌂╚╤╬╧╤╤╣⌂⌂⌂
              ⌂ ⌂ ╢□□⌂⌂⌂□⌂

              Comment


                „Klaipėdos Smeltėje“ daugėja konteinerių

                Vidmantas Matutis

                Įsibėgėja „Klaipėdos Smeltės“ bendrovės konteinerių terminalo veikla.

                Pernai rugsėjį pradėjęs veikti terminalas krovė apie 5 tūkst. sąlyginių vienetų (TEU) konteinerių. Konteinerius į „Klaipėdos Smeltės“ terminalą gabena dvi linijos – „Team Lines“ ir „Baltic Containers Line“.

                Jau šiemet prognozuojamas žymus „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo krovos augimas. Planuojama pakrauti 50 tūkst. TEU konteinerių. Į terminalą investuota per 45 mln. litų.

                Septynių hektarų ploto konteinerių terminalas vienu metu gali sukaupti iki 5 tūkst. TEU konteinerių. Prie 550 metrų ilgio krantinių, kur gali stovėti laivai su 11,5 metro gramzda, jau šiandien gali būti priimti iki 2 tūkst. TEU talpos konteinervežiai.

                Konteineriams krauti „Klaipėdos Smeltė“ yra įsigijusi du šiuolaikinius 104 tonų galios kranus „Liebherr LHM 400 Litronic“ ir tris specialius krautuvus „CVS Ferrari“.

                „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo vadovas Linas Miceika teigė, kad terminale vidutinis aptarnautų laivų greitis viršijo 20 konteinerių per valandą.

                Tai atitinka analogiško dydžio Vakarų Europos konteinerių terminalų rodiklius.

                Taip pat „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminale sėkmingai veikia kompiuterinė valdymo sistema „Autostore“. Naudojantis ja vieno konteinerio aptarnavimas terminale neviršija 10 minučių. „Klaipėdos Smeltė“ yra pirmoji kompanija tarp rytinės Baltijos pakrantės terminalų, kuri įdiegė šiuolaikinę terminalo valdymo kompiuterinę sistemą su rankinėmis terminalo darbo organizavimo ir apskaitos stotelėmis, kurios sujungtos su centriniu kompiuteriu radijo ryšiu.

                „Klaipėdos Smeltė“ kol kas vienintelė Klaipėdos uoste ir netgi konkuruojančiame Rygos uoste pasiūlė paslaugą konteineriuose šaldytuvuose atgabentą produkciją krauti į konteinerių terminalo sandėlį šaldytuvą.

                „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalas panaudojamas ir laivų sangrūdoms Rusijos Sankt Peterburgo uoste, kur konteinerių krova pernai buvo didesnė nei 1 mln. TEU, sušvelninti. Klaipėdoje buvo iškrauta keletas laivų su konteineriais, kurie skirti gavėjams iš Rusijos. Vėliau tie konteineriai vėl pakrauti į laivus ir išsiųsti į Sankt Peterburgą.

                Taip pat naujajame „Klaipėdos Smeltės“ terminale pernai krauti dideli negabaritiniai kroviniai, kurių svoris siekė 100 tonų ir daugiau. Tai buvo „Achemos“ koncernui skirtos vėjo jėgainės, turbinos ir jų dalys - Panevėžio miesto elektrinei, galingas kranas „Mažeikių naftai“, įvairūs įrenginiai Rusijos įmonėms. „Klaipėdos Smeltėje“ iškeltas ir sunkiausias Klaipėdos uosto istorijoje krovinys – 147 tonas svėręs elektros generatorius. Atskiri jo moduliai buvo iki 49 metrų ilgio ir išgabenti specialiomis automobilinėmis platformomis.

                Daugelis „Klaipėdos Smeltėje“ krautų sunkiasvorių krovinių prieš tai buvo kraunami Rusijos arba Estijos uostuose.

                „Klaipėdos Smeltė“, kuri uoste yra negabaritinių ir sunkiasvorių krovinių krovos lyderė, dviem „Liebherr LHM 400 Litronic“ kranais gali krauti iki 200 tonų sveriančius krovinius.
                www.klaipeda.daily.lt
                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                Comment


                  Uoste išaugo krovinių apimtys, padaugėjo keleivių
                  Parašas :)

                  Comment


                    KTG šiandien švenčia

                    Šiandien UAB Klaipėdos terminalo grupei (KTG) bus teikiamas ISO liudijimas. Be to, laukiama į Klaipėdos uostą atgabenant konteinerių krautuvo "Libhher", skirto geležinkelio platformoms aptarnauti. Apie 1,5 mln. Lt kainuosiantis krautuvas gali kelti konteinerius į 6 aukštą, jo banano formos strėlė sudaro galimybę sumažinti papildomus konteinerių perkrovimus, norint pakrauti reikalingą konteinerį. Tokio krovos įrenginio dar neturi nė vienas rytinės Baltijos jūros šalių uostas.

                    "Vakarų ekspreso" inf.
                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                    Comment


                      Automobiliu per Baltiją – mažesne kaina

                      Jelena Listopad

                      Laivybos kompanija „DFDS LISCO“ vasaros sezono metu prioritetu pasirinko keltų keleivius automobiliais ir jiems numatė nemenkų nuolaidų.

                      Nugabenti automobilį jūrų keltu iki Kylio uosto Vokietijoje kainuos 280 litų. Jeigu automobiliu važiuoja trys ir daugiau žmonių, mokestis už jį mažėja iki 210 litų.

                      Jūra keldamas automobilį į Vokietijos Zasnico uostamiestį keleivis už tai mokės 210 litų, jeigu vyks trys ir daugiau žmonių – 190 litų. Keltu perkelti automobilį į Švediją kainuos 200 litų.

                      „Mėgėjai vasarą po Europą keliauti automobiliais vis dažniau ten vyksta ne Lenkijos keliais, bet keltais keliasi per Baltiją. Jie įvertina kelionės jūra patogumą ir saugumą. Per pastaruosius penkerius metus mūsų keltų linijose penkis kartus padaugėjo keleivių automobiliais“, - sakė kompanijos „DFDS LISCO“ komunikacijų ir reklamos grupės vadovas Vaidas Klumbys.

                      Vakar valstybiniame turizmo departamente vykusiame seminare V.Klumbys pristatė jūrų transporto vasaros sezono naujienas. Jis akcentavo, kad, prieš metus kompanijos pavadinimą pakeitus į „DFDS LISCO“, lietuviškas prekybinis ženklas LISCO neišnyko iš keleivinio jūrų transporto rinkos, jis ten įsitvirtina. Su šiuo ženklu organizuojamas keleivių gabenimas tarp Klaipėdos ir Kylio bei Zasnico uostų Vokietijoje, Karlshamno - Švedijoje. Nuo gegužės 1 dienos kompanija atnaujins keltų eismą tarp Rygos ir Liubeko. Tam Norvegijoje išsinuomojo 140 keleivinių vietų jūrų keltą.

                      Kompanija spėjo iki vasaros sezono atnaujinti visus savo keltus, todėl padidėjo jų komfortiškumas bei keleivinio serviso standartai. Šiuo metu baigiamas kosmetinis paskutinio kelto „LISCO Gloria“ remontas.

                      www.klaipeda.daily.lt

                      Jis akcentavo, kad, prieš metus kompanijos pavadinimą pakeitus į „DFDS LISCO“, lietuviškas prekybinis ženklas LISCO neišnyko iš keleivinio jūrų transporto rinkos, jis ten įsitvirtina.
                      Aha, tik ant laivų nebe LISCO "L", o DFDS kryžius
                      Paskutinis taisė Eimantas; 2007.04.20, 01:31.
                      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                      Comment


                        Jūrininkai atsisveikino su „Kapitonu A.Lučka“

                        Jelena Listopad

                        Lietuvos jūrų laivų registre motorlaivio „Kapitonas A.Lučka“ daugiau nėra.

                        Senas Lietuvos jūrų laivininkystės balkeris dar kovą aukcione buvo parduotas Panamos laivybos kompanijai. Tačiau, susitarus su pirkėju, iki balandžio 19 dienos dirbo Lietuvos laivyne.

                        Lietuvos jūrų laivininkystės technikos direktorius Viktoras Čepys sakė, kad daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus statytą motorlaivį „Kapitonas A.Lučka“ pavyko parduoti už šiek tiek didesnę nei startinę 1,9 milijono dolerių kainą.

                        Kroatijos Rijekos uoste laivas buvo perduotas naujiesiems šeimininkams, o jame nuleista Lietuvos vėliava.

                        Atsisveikinusi su senuoju balkeriu, įgula ir kapitonas Jevgenijus Michailovas šiandien pereis į motorlaivį „Kapitonas Stulpinas“, kurio jūrininkai vyks ilsėtis.

                        Šiemet laivininkystė planuoja aukcione parduoti dar vieną iš likusių keturių balkerių. Pelningai dirbanti kompanija, atsikratydama senų laivų, kasmet įsigyja po vieną ar du modernius daugiatikslius motorlaivius.

                        Sužinojęs, jog parduotas 1981 metais tragiškai žuvusio žinomo lietuvių kapitono Alfredo Lučkos vardu pavadintas motorlaivis, jo brolis Jūrų kapitonų klubo pirmininkas Ričardas Lučka paprašė iš laivo išvykstančios įgulos pasiimti A.Lučkos portretą bei kitus su jo vardu susijusius daiktus. Šios relikvijos ir laivo spaudas užims deramą vietą Lietuvos jūreivystės kolegijos, kurioje kadaise mokėsi žinomas kapitonas A.Lučka, muziejuje. Tik dviejų pokario Lietuvos kapitonų vardai po jų mirties buvo suteikti Lietuvos prekybos laivyno laivams. Tai Alfredo Lučkos ir ilgamečio kelto „Kaunas” kapitono Levo Ševčenkos.

                        www.klaipeda.daily.lt
                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                        Comment


                          KROVINIAI. Klaipėdos uostas sėkmingai baigė 2007 m. pirmąjį ketvirtį. Iš viso krauta 6,32 mln. tonų krovinių – 12,6 proc. daugiau nei pernai šiuo laikotarpiu.


                          BALTARUSIJOS NAFTA. Baltarusija nuo 2008 metų planuoja iš Venesuelos ir Irako importuoti naftą per “Klaipėdos naftos” ir Būtingės terminalus. Baltarusijos naftos perdirbimo įmonėms reikia maždaug 21,5 mln. tonų naftos kasmet.
                          www.klaipeda.daily.lt
                          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                          Comment


                            Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
                            BALTARUSIJOS NAFTA. Baltarusija nuo 2008 metų planuoja iš Venesuelos ir Irako importuoti naftą per “Klaipėdos naftos” ir Būtingės terminalus. Baltarusijos naftos perdirbimo įmonėms reikia maždaug 21,5 mln. tonų naftos kasmet.
                            Per visus praeitus metus uoste perkrauta 23,6 mln. t. krovinių, o čia beveik tiek vien naftos jie importuoja. Tai, suprantama, visos jiems reikalingos naftos baltarusai per Klaipėdos uostą neimportuos, bet neabejoju, kad tai bus didelis pokytis krovos rodikliuose. Džiugu girdėt, kad Baltarusija pasirinko būtent mus. Kažin, kokie terminalų pajėgumų rezervai.
                            Paskutinis taisė ; 2007.04.21, 01:00.
                            Įžvalgos.lt - FB - G+

                            Comment


                              Klaipėdos nafta: 9 mln t. http://www.oil.lt/index.php?id=404
                              Būtingės terminalas: 14 mln t. http://www.mn.lt/content.php?pid=55
                              Krovinių terminalas: 2 mln t. http://www.terminal.lt/

                              Klaipėdos naftos svetainėje neužsimenama apie žalios naftos krovą, bet vadovybė teigė, kad ji galima.
                              Kiek gali importuoti Būtingės terminalas neparašyta, tik teigia, kad gali pilnai aprūpinti MN, o pateiktas skaičius eksporto galimybės.
                              Krovinių terminalas skirtas šviesiesiems naftos produktams.
                              reikėtų dar pažiūrėti pernykščius krovos rezultatus ir taip apytiksliai rezervą sužinoti, nors neaišku kiek Būtingė gali importuoti. Ir šiaip gal dar per anksti meškos kailį dalintis.

                              Dar įdomu kokia transportavimo chema būtų iš Būtingės: nuo Mažeikių geležinkeliu ar iki Polocko (Novapolocko) vamzdynu. Iš Klaipėdos tai geležinkeliu, cisternos ir atgal ne tuščios riedėtų.
                              GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                              Comment


                                Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
                                Klaipėdos nafta: 9 mln t.
                                Iš jų 2006-aisais išnaudota 5,5067 mln. t. krovos.

                                http://www.vpk.lt/uploads/met_pran_2006.pdf
                                Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
                                Būtingės terminalas: 14 mln t.
                                Būtingės terminale perkrauta 5 888 446,4 t..
                                Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
                                Krovinių terminalas: 2 mln t.
                                Iš jų per 9-is 2006-ųjų metų mėnesius (pradėjo veikti tik nuo kovo):
                                ,,Krovinių terminalas” perpylė daugiau kaip 1,43 mln. t naftos produktų.
                                Naftos produktų krova uoste 2006-aisiais - 6,77 mln. t (pokytis +17,1 proc.).
                                http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/...va_2006_m/4637

                                Išvada, kad didžiausi rezervai Būtingės terminalo. Manau, turėtume išsiverst

                                Tačiau, kaip pats minėjai, Būtingės terminalo pajėgumai nurodyti eksportui. Eksportuojant krovinys pakraunamas tiesiai į laivą. Importuojant krovinys turės būti sandėliuojamas, todėl, manau, realūs Būtingės terminalo importo pajėgumai dar priklausys ir nuo šių rodiklių:
                                Būtingės sausumos terminalo

                                bei naftos produktų krovos terminalo.

                                Nors, kitas vertus, labai tikėtina, kad nafta į Baltarusiją bus transportuojama vamzdynu (mano nuomone, tai realesnis variantas).
                                Paskutinis taisė ; 2007.04.21, 02:41.
                                Įžvalgos.lt - FB - G+

                                Comment


                                  Parašė Eimantas Rodyti pranešimą

                                  Dar įdomu kokia transportavimo chema būtų iš Būtingės: nuo Mažeikių geležinkeliu ar iki Polocko (Novapolocko) vamzdynu. Iš Klaipėdos tai geležinkeliu, cisternos ir atgal ne tuščios riedėtų.
                                  Baikit juokus žmonės, kiek teko girdėti, tai tokių kiekių joks geležinkelis NEATLAIKYTŲ Gal galėtų tai pakomentuoti nusimanantis apie geležinkelio pervežimo pajėgumas. Man problematiška būtų pateikti kokie yra mūsų geležinkelių maksimalūs krovinių pervežimo pajėgumai.
                                  Parašas :)

                                  Comment


                                    Parašė Svecias Rodyti pranešimą
                                    Baikit juokus žmonės, kiek teko girdėti, tai tokių kiekių joks geležinkelis NEATLAIKYTŲ Gal galėtų tai pakomentuoti nusimanantis apie geležinkelio pervežimo pajėgumas. Man problematiška būtų pateikti kokie yra mūsų geležinkelių maksimalūs krovinių pervežimo pajėgumai.
                                    O koks tas kiekis būtų?
                                    Šiaip didelė dalis "Klaipėdos naftoje" kraunamos produkcijos yra iš "Mažeikių naftos" ir viskas gabenama geležinkeliu, kaip ir Baltarusijos ir Rusijos naftos produktai.
                                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                    Comment


                                      Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
                                      O koks tas kiekis būtų?
                                      Šiaip didelė dalis "Klaipėdos naftoje" kraunamos produkcijos yra iš "Mažeikių naftos" ir viskas gabenama geležinkeliu, kaip ir Baltarusijos ir Rusijos naftos produktai.
                                      Tai gal čia 1 ar 2 mln. tonų per metus, bet abejoju ar 20mln. tonų galėtų pervežti geležinkeliu. Čia nebent tik vamzdynu tiek galėtu gabenti.
                                      Paskutinis taisė Svecias; 2007.04.21, 23:56.
                                      Parašas :)

                                      Comment


                                        Pernai KN krovė 5,5 mln tonų, o visas uostas virš 20 ir didžioji dalis geležinkeliu atgabenta. Galima ir dar 20 milijonų (dalis nuo Mažeikių?), tik aišku be geležinkelio plėtros jau turbūt neapsieitų.
                                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                        Comment

                                        Working...
                                        X