Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[Edd]

Yra psichologinis barjeras, kurį perlipti labai sunku. Aš ir pats negimiau ant dviračio. Daugelis žmonių patys nesupranta ir negali rišliai paaiškinti, kodėl į darbą už 1.5km centre važiuoja mašina ir stovi 40 minučių kamštyje, kai galėtų nauju ir plačiu dviračių taku ant dviračio ar paspirtuko atsidurti vietoje per 7 minutes. Nenoriu jų vadinti kvailiais, nes pats asmeniškai pažįstu ne vieną žmogų tokioje situacijoje ir žinau, kad jie tikrai nėra kvailiai. Manau tiesiog reikia šiek tiek laiko.

Pats asmeniškai važiuoji į darbą dviračiu ir žiemą?

[John]

Pats asmeniškai važiuoji į darbą dviračiu ir žiemą?

Be abejo.

[Edd]

Be abejo.

Ir kokia situacija su dviračių takų būkle, sniego/ledo valymu? Aš pats vaikštau apie 2 km iki darbo žiemą pėsčias, o kitais metų laikais dviračiu/paspirtuku/pėsčias, tai tiesiog smalsu kokia važiavimo patirtis žiemą, kiek pastebėjau tai dviračių takai praktiškai būna tušti.

[Sula]

Ir kokia situacija su dviračių takų būkle, sniego/ledo valymu? Aš pats vaikštau apie 2 km iki darbo žiemą pėsčias, o kitais metų laikais dviračiu/paspirtuku/pėsčias, tai tiesiog smalsu kokia važiavimo patirtis žiemą, kiek pastebėjau tai dviračių takai praktiškai būna tušti.

Praėjusią žiemą sniegas ir šaltukas laikėsi gana ilgai, tai buvo proga išbandyti. Dviračių takas nuo Lazdynų iki pat Galvės g. gal savaitę laukė, kad būtų nuvalytas, tai nebent važiuojamąja dalimi galima buvo judėti. Tas valymas irgi toks "belarus" tipo pravažiavimas.

[dondc]

Ir kokia situacija su dviračių takų būkle, sniego/ledo valymu? Aš pats vaikštau apie 2 km iki darbo žiemą pėsčias, o kitais metų laikais dviračiu/paspirtuku/pėsčias, tai tiesiog smalsu kokia važiavimo patirtis žiemą, kiek pastebėjau tai dviračių takai praktiškai būna tušti.

Didžiausias pavojus yra plikledis. Su tam tikrais įgūdžiais ir skyrus dvigubai daugiau laiko vykimui į darbą, galima gana saugiai pravažiuot, be jokių metalo dyglių padangose. Buvau kritęs ties Spaudos rūmais, kur asfaltas pasikeitė į šaligatvį. Per agresyviai kilstelėjau ratą per skersinį vejos bortą, šaligatvis įdubęs, tad kritau. Su burna trinktelėjau grindinį, bet dantys sveiki. Su praplėštais džinsais ir kruvinu keliu pradirbau, nieks net nepastebėjo. Paraudusio smakro dėl poros dienų neskustos barzdos irgi nesimatė. Gal tai buvo įspėjimas prieš važiuojant T. Natbuto g. kreivų plyteliųtą šaligatviu pro stulpus ir šalia gatvės – ateities plikledžiams tokioje vietoje imčiau gamtinę alternatyvą, Karoliniškių miško taką, kur papresuotas sniegas, net kritus ten, bent nesitrenktum į stulpą ar nenuvirstum į greitą gatvę. Medžių šaknys neįtikėtinai slidžios, net neverta mėgint važiuot šaltuko metu, kaip stiklas.

Valo įvairiai, dažnai gali vėluoti savaitę. Tas pats takas tą pačią dieną Žemynos g. (paskutinė atkarpa niekad nevalyta):







Klasikinis nelegalus parkingas irgi nepadeda, nenuvalius susiformuoja ledo šlaitas, kurio po to net nesant automobilio nenuvalo. Justiniškių g.:

[John]

Praėjusią žiemą sniegas ir šaltukas laikėsi gana ilgai, tai buvo proga išbandyti. Dviračių takas nuo Lazdynų iki pat Galvės g. gal savaitę laukė, kad būtų nuvalytas, tai nebent važiuojamąja dalimi galima buvo judėti. Tas valymas irgi toks "belarus" tipo pravažiavimas.

Taip, praėjusi žiema buvo tragedija dviračių takų ir šaligatvių valymo požiūriu. Kitas dalykas, kad buvo bloga situacija su Covid, tai kelionių poreikis po miestą krito belenkiek. Bet čia manau pataisomi dalykai.

[Pipe]

Na, su plikledžiu kaip suprantu labai padėtų dygliuotos padangos. O yra kitų problemų žiemą? Atitaikyti aprangą, kad nebūtų karšta darbe? Nekyla problemų su rūdimis dėl druskų?

[Riedis]

Žiemai keičiu padangas į storiausias ir nestipriai pripučiu - pakanka stabilumo ir trumpuose apledijusiuose ruožuose. Druskos barstymo laikotarpiu arba plauti ir džiovinti (dabar plovyklų savitarnų priviso, tai gan paprasta), arba nusiteikti po žiemos keisti grandinę su žvaigdžių bloku. Kai kas nusiperka pigų "winter beater" ir tiesiog surudijusiu važinėja.

Termoapranga po plonesniais drabužiais su šilta striuke ir jei nereikia įveikinėt kalvų ramiu tempu minimaliai suprakaituoji (jei nėr kaip ar nepatogu persirengt). Nemaloniausia tik išvažiavus, jei tingisi daryti apšilimą ir lygus/nuokalnė kelias.

Dėl takų valymo praeitą žiemą, tai man didžioji dalis buvo neblogai valomi. Prasčiausia situacija ant tiltų, kur pribarstė druskos ir nenugremžė, tai pojūtis kaip per pelkę minti. Per sniegą paprasčiau kastis.

[John]

Žiemai keičiu padangas į storiausias ir nestipriai pripučiu - pakanka stabilumo ir trumpuose apledijusiuose ruožuose. Druskos barstymo laikotarpiu arba plauti ir džiovinti (dabar plovyklų savitarnų priviso, tai gan paprasta), arba nusiteikti po žiemos keisti grandinę su žvaigdžių bloku. Kai kas nusiperka pigų "winter beater" ir tiesiog surudijusiu važinėja.

Termoapranga po plonesniais drabužiais su šilta striuke ir jei nereikia įveikinėt kalvų ramiu tempu minimaliai suprakaituoji (jei nėr kaip ar nepatogu persirengt). Nemaloniausia tik išvažiavus, jei tingisi daryti apšilimą ir lygus/nuokalnė kelias.

Šiaip nereikėjo nei grandinės, nei žvaigždžių keisti. Tereikia laikyti sausoje aplinkoje ir nuolat važinėti. Jei pravažiuosi kartą per mėnesį, tai tada tikriausiai reiks viską keisti.

[dondc]

Na, su plikledžiu kaip suprantu labai padėtų dygliuotos padangos. O yra kitų problemų žiemą? Atitaikyti aprangą, kad nebūtų karšta darbe? Nekyla problemų su rūdimis dėl druskų?

Dygliuotos duos maksimalų saugumą, nors jau pradėtos gaminti grynai žieminio mišinio padangos. Nepatogumas tas, kad dėl dyglių ir kuo platesnių padangų prisideda svoris, dygliai dar stabdo riedėjimą, krenta komfortas, atsiranda papildomas triukšmas važiuojant pilnai nuvalytu keliu. Įtariu, kad labai agresyviai važiuojant sukibimas pilnai nuvalytame kelyje mažėja, nes kontaktuosi ne plačiai guma, o tik metalo dyglių galais.

Aprangai: turiu sudaręs lentelę, kur pasirašau ką renktis prie kokios temperatūros, kad niekada nešalt ar neperkaist. Į darbą mindavau sportinio tipo spec. prisegamais batais (nes „sportiniai spec. pedalai”), tad turėdavau vežtis įprastą avalynę kuprinėje, kad galėčiau normaliai vaikščioti. Ten įsimesdavau ir džemperį, o mindavau maikute ir striuke. Per pietų pertrauką po kavines vaikščiodavau su maikute, džemperiu ir striuke. Namo mindavau vėl su džemperiu kuprinėje. Minant į T. Narbuto g. kalną, praversdavo striukės užtrauktukas atsisegantis ir iš apačios – atsisegdavau iki pusės iš apačios kylimo metu, o plaučiai šiltai uždengti viršutine striukės dalimi. Slidinėjimo striukė šalčiausiam orui, šonuose atsisega „prasivėdinimo angos”. Nuo -10°C galima užsisegt pilnai.

Dėl rūdžių, jei naudoji vaško tipo tepalą, tai žiemai irgi toks būna, tik specialus žieminis. Su vasariniu vaškiniu tepalu sportavau visą žiemą, tai viskas apėjo rūdimis, prieš žiemą keista kasetė pavasary / vasarą pradėjo kartais „šaudyt”, bet iki dabar dar nekeičiau, nes vasara šiuo dviračiu nesportuoju ir minu gana lengvai. Standartinis tepalas labiau apsaugotų nuo rūdžių.

Vienintėlis užknisantis dalykas, tai aplipus sniegui po kiekvieno važiavimo, įsivežus į namus, viskas tirpsta ir reikia išsivalyti balas po dviračiu.

[John]

Dygliuotos duos maksimalų saugumą, nors jau pradėtos gaminti grynai žieminio mišinio padangos. Nepatogumas tas, kad dėl dyglių ir kuo platesnių padangų prisideda svoris, dygliai dar stabdo riedėjimą, krenta komfortas, atsiranda papildomas triukšmas važiuojant pilnai nuvalytu keliu. Įtariu, kad labai agresyviai važiuojant sukibimas pilnai nuvalytame kelyje mažėja, nes kontaktuosi ne plačiai guma, o tik metalo dyglių galais.

Aprangai: turiu sudaręs lentelę, kur pasirašau ką renktis prie kokios temperatūros, kad niekada nešalt ar neperkaist. Į darbą mindavau sportinio tipo spec. prisegamais batais (nes „sportiniai spec. pedalai”), tad turėdavau vežtis įprastą avalynę kuprinėje, kad galėčiau normaliai vaikščioti. Ten įsimesdavau ir džemperį, o mindavau maikute ir striuke. Per pietų pertrauką po kavines vaikščiodavau su maikute, džemperiu ir striuke. Namo mindavau vėl su džemperiu kuprinėje. Minant į T. Narbuto g. kalną, praversdavo striukės užtrauktukas atsisegantis ir iš apačios – atsisegdavau iki pusės iš apačios kylimo metu, o plaučiai šiltai uždengti viršutine striukės dalimi. Slidinėjimo striukė šalčiausiam orui, šonuose atsisega „prasivėdinimo angos”. Nuo -10°C galima užsisegt pilnai.

Dėl rūdžių, jei naudoji vaško tipo tepalą, tai žiemai irgi toks būna, tik specialus žieminis. Su vasariniu vaškiniu tepalu sportavau visą žiemą, tai viskas apėjo rūdimis, prieš žiemą keista kasetė pavasary / vasarą pradėjo kartais „šaudyt”, bet iki dabar dar nekeičiau, nes vasara šiuo dviračiu nesportuoju ir minu gana lengvai. Standartinis tepalas labiau apsaugotų nuo rūdžių.

Vienintėlis užknisantis dalykas, tai aplipus sniegui po kiekvieno važiavimo, įsivežus į namus, viskas tirpsta ir reikia išsivalyti balas po dviračiu.

Čia jau kažkoks ultra-hyper-hardcore pasirengimas. Aš tiesiog užsidedu kokią nors vėjui atsparesnę striukę (paprastai tą pačią, su kokia šiaip eičiau į lauką tokiu oru), kepurę+kapišoną ir šiaip stengiuosi nepalikti skylių, kur lengvai patektų vėjas. Ir viskas. Dviračio išvis netepu, išskyrus grandinę retkarčiais su kokiu WD-40 papurškiu. Visi tie ultra-hyper-super-duper pasirengimai būdingi šalims, kur nėra dviračių infrastruktūros ir važiuotojai mina labai greit ir labai blogomis sąlygomis (važiuojamąja dalimi ir pan.). Nėra nei jokių rūdžių ant dviračio, nei purvo. Jeigu labai reikia su kokiu škurliu prabraukiu ir viskas švaru.

[Kukumalu]

Čia jau kažkoks ultra-hyper-hardcore pasirengimas. Aš tiesiog užsidedu kokią nors vėjui atsparesnę striukę (paprastai tą pačią, su kokia šiaip eičiau į lauką tokiu oru), kepurę+kapišoną ir šiaip stengiuosi nepalikti skylių, kur lengvai patektų vėjas. Ir viskas. Dviračio išvis netepu, išskyrus grandinę retkarčiais su kokiu WD-40 papurškiu. Visi tie ultra-hyper-super-duper pasirengimai būdingi šalims, kur nėra dviračių infrastruktūros ir važiuotojai mina labai greit ir labai blogomis sąlygomis (važiuojamąja dalimi ir pan.). Nėra nei jokių rūdžių ant dviračio, nei purvo. Jeigu labai reikia su kokiu škurliu prabraukiu ir viskas švaru.

Bet kiekvienam važiavimui* reikia vis kitų kelnių - t.y. turi turėt pakankamą kiekį rotacijai tokių kurių negaila skalbt 2 kart savaitėj.

*kiekvienam važiavimui lapkričio-kovo mėnesiais. Kovą-Lapkritį būna kažkiek dienų kai galima normaliai dviračiu važiuot.

[John]

Bet kiekvienam važiavimui* reikia vis kitų kelnių - t.y. turi turėt pakankamą kiekį rotacijai tokių kurių negaila skalbt 2 kart savaitėj.

*kiekvienam važiavimui lapkričio-kovo mėnesiais. Kovą-Lapkritį būna kažkiek dienų kai galima normaliai dviračiu važiuot.

Nu paprasti džinsai. Plius po jais paprasčiausios thermal kelnės arba pėdkelnės, jeigu lauke - 20C ar šalčiau.

[Edd]

Ačiū už pasidalintą patirtį, asmeniškai gal žiemą geriau aš tiesiog vaikščiosiu pėsčias. 2km nėra daug, jei reiktų įveikti daugiau km tada pagalvočiau apie dviratį.

[Kukumalu]

Nu paprasti džinsai. Plius po jais paprasčiausios thermal kelnės arba pėdkelnės, jeigu lauke - 20C ar šalčiau.

Paprasti tai paprasti, bet juk apsitaško purvais/purvinu vandeniu/sniegu. Nebent važiuoji labai lėtai. bet tada jau geriau kaip ir Edd sako - pėščiom eiti

[John]

Paprasti tai paprasti, bet juk apsitaško purvais/purvinu vandeniu/sniegu. Nebent važiuoji labai lėtai. bet tada jau geriau kaip ir Edd sako - pėščiom eiti

Niekada neapsitaškė dar. Kaip ir vasarą per balas važiuojant neapsitaško.Tam yra purvasargiai.

[John]

Ačiū už pasidalintą patirtį, asmeniškai gal žiemą geriau aš tiesiog vaikščiosiu pėsčias. 2km nėra daug, jei reiktų įveikti daugiau km tada pagalvočiau apie dviratį.

Aš būtent tokiu atstumu kas dieną važinėju ir neįsivaizduoju, kad galėčiau tokį atstumą keliauti kaip nors kitaip, nei dviračiu. Pėsčias, žinoma, sudeginčiau daugiau kalorijų, bet laiko praradimai pėsčiam vs dviračiu yra apie 30 minučių per dieną.

[10.000]

Aš būtent tokiu atstumu kas dieną važinėju ir neįsivaizduoju, kad galėčiau tokį atstumą keliauti kaip nors kitaip, nei dviračiu. Pėsčias, žinoma, sudeginčiau daugiau kalorijų, bet laiko praradimai pėsčiam vs dviračiu yra apie 30 minučių per dieną.

Tai kad 2 kilometrus nueiti pėsčiomis ir užtrunka būtent 30 minučių (gal netgi mažiau šiek tiek, aš pvz.: greitai vaikštau tai nueičiau per 20). Tai reiškias, nėra šitokio didelio laiko laimėjimo renkantis dviratį, o ne ėjimą pėsčiomis

[John]

Tai kad 2 kilometrus nueiti pėsčiomis ir užtrunka būtent 30 minučių (gal netgi mažiau šiek tiek, aš pvz.: greitai vaikštau tai nueičiau per 20). Tai reiškias, nėra šitokio didelio laiko laimėjimo renkantis dviratį, o ne ėjimą pėsčiomis

Kažkokia šleiva tavo matematika

Paaiškinsiu suprantamiau.

Kelionė pirmyn ir atgal:
- Pėsčiomis: 25min. + 25min. =50min.
- Dviračiu: 8min+ 8min. =16 min
Laiko sutaupymas: 50min. - 16min. =34min.

Tikiuosi pavyko suprasti.

[Edd]

Pamatavau tiksliau, gaunasi apie 1.65km. Skubant suvaikštau per 15 min, einant šiek tiek lėčiau gaunasi 20 min. Su dviračiu važiuojant gan sparčiu tempu gaunasi 7 minutės. Tai tarkim nuo 35 min iki 14 min, t.y. 21 min susitaupytų per dieną, kas manau nėra daug, turint omeny kad prasieiti irgi sveika, o galvos skausmo žiemą panašu kad gerokai daugiau su dviračiu. Jei atstumai būtų didesni tikrai pagalvočiau apie dviratį ir žiemą.