[VLN] Vilniaus viešasis transportas

[sleader]

Grįžtant prie "nepasiekiamų ateities technologijų - elektrinių autobusų" ir jų įdiegimo Vilniuje temos:

Fantastika tampa realybe: kuriama žaibiško elektromobilių įkrovimo sistema
(...)
Nauja įkrovimo technologija bus pirmą kartą įdiegta didelio pajėgumo elektra varomame autobuse, talpinantį daugiau kaip 135 keleivius. Autobusas tam tikrose stotelėse bus žaibiškai įkraunamas per 15 sekundžių tuo metu, kai keleiviai išlipa ir įlipa į autobusą, naudojant naujo tipo automatinį žaibiško įkrovimo mechanizmą. Pilotinis projektas vykdomas tarp Ženevos oro uosto ir Tarptautinio parodų centro, Palexpo.
(...)

Ir kiek gi metų prireiks tokiai technologijai ištobulėti 3, 5, 7? Gal kai kuriems visgi vertėtu susimastyti ar įprastiniai troleibusai jau tokie perspektyvūs.

[Marius_vln]

Ir kiek gi metų prireiks tokiai technologijai ištobulėti 3, 5, 7? Gal kai kuriems visgi vertėtu susimastyti ar įprastiniai troleibusai jau tokie perspektyvūs.

Kada technologija bus ištobulinta, patikima, ir nebus taip, kad po 4 minučių stovint spūstyje jo akumuliatorius tiesiog nusėdo ir toliau nebegali važiuoti (nes kažkuriame šaltinyje buvo parašyta, kad kas kelias minutes jis turi pasikrauti), ir net jei ši technologija bus labai ištobulinta - kodėl manai, kad ji nebus brangi? Naujovės - ir patentuotos - vargu ar kainuoja pigiai. O dar tokiame Vilniuje, kur viešasis transportas vargu ar kada turės absoliučiai atskiras eismo juostas nuo kitų eismo dalyvių visuose maršrutuose - spūstis, ir babach tokia technologija...
Kas bus jeigu bus...

[sleader]

Kada technologija bus ištobulinta, patikima, ir nebus taip, kad po 4 minučių stovint spūstyje jo akumuliatorius tiesiog nusėdo ir toliau nebegali važiuoti (nes kažkuriame šaltinyje buvo parašyta, kad kas kelias minutes jis turi pasikrauti), ir net jei ši technologija bus labai ištobulinta - kodėl manai, kad ji nebus brangi? Naujovės - ir patentuotos - vargu ar kainuoja pigiai. O dar tokiame Vilniuje, kur viešasis transportas vargu ar kada turės absoliučiai atskiras eismo juostas nuo kitų eismo dalyvių visuose maršrutuose - spūstis, ir babach tokia technologija...
Kas bus jeigu bus...

Stovint energijos suvartojama labai mažai ir tokios situacijos turi būti apgalvotos, nesvarbu ar yra viešojo transporto juostos, ar jų nėra. Nematau jokio pagrindo baimintis, kad bus spūstis ir viskas sustos, nes išsikraus akumuliatoriai. Kaip tokiose situacijose nesibaigia dyzelinas ar dujos, taip nepasibaigs ir elektra.
Technologijos brangios, bet jos tikrai nebus neprieinamai brangios. Nėra tikslo gaminti tokias transporto priemones ir sistemas, turėti jų patentus, bet neturėti rinkos, nes pirkėjai negali tiesiog įpirkti. Dabartiniai troleibusai irgi nėra labai pigūs. O šie elektriniai autobusai (belaidžiai troleibusai) už dabartinius troleibusus brangesni galėtu būti tik elektros energijos talpyklų kaina. Čia vėlgi reikia skaičiuoti išlaidas kontaktinio tinklo priežiūrai ir rekonstravimui, kad jis suteiktų galimybę judėti reikiamu greičiu ir be pastovių stabdymų, o tas išlaidas lyginti su didesne elektrinių autobusų kaina.

Šiuo atveju reikia žiūrėti į ateitį, o tendencijos rodo, kad įprastiniai troleibusai su kontaktiniu tinklu greitai taps atgyvena. Dabar pirkti naujus troleibusus, atnaujinti kontaktinį tinklą – didelės investicijos, kurios po kelerių metų gali atrodyti kaip investicijos į visišką atgyveną.

[Al1]

Baikit su tuo mitu - KT atnaujinti brangu. Zuoko chebra jį paskleidė ir tam nėja jokio pagrindo. Dabar už ES pinigus atnaujinus KT bus galima 30 metų jį eksploatuoti. O jei per tą laiką atsiras patikimi elektrobusai, tai tuomet ir bus galima kalbėti apie troleibusų naikinimą. Bet pirmiausia elektrobusai turėtų eiti į intensyviausius autobusų maršrutus.
Beje, elektrobusai neatsiras anksčiau nei elektromobiliai, kurie išstums hibridus. Kol šių nėra rinkoje, tai apie patikimus autobusus, o ne prototipus nėra ko ir kalbėti.

[sleader]

Baikit su tuo mitu - KT atnaujinti brangu. Zuoko chebra jį paskleidė ir tam nėja jokio pagrindo. Dabar už ES pinigus atnaujinus KT bus galima 30 metų jį eksploatuoti.

ES lėšos nepadaro brangaus atnaujinimo pigiu. Bet kokiu atveju miestas nėra pajėgus vien savo lėšomis jo pilnai atnaujinti ir modernizuoti.
Už didelę suma jį atnaujinus, netik bus galima kelis dešimtmečius eksploatuoti, bet ir reikės tą daryti. Taigi dar už 10-15 metų ir toliau turėsime pirkti įprastus troleibusus, kurie tuo metu gali (o tikėtina ir bus) visiškai morališkai pasenę.

O jei per tą laiką atsiras patikimi elektrobusai, tai tuomet ir bus galima kalbėti apie troleibusų naikinimą. Bet pirmiausia elektrobusai turėtų eiti į intensyviausius autobusų maršrutus.
Beje, elektrobusai neatsiras anksčiau nei elektromobiliai, kurie išstums hibridus. Kol šių nėra rinkoje, tai apie patikimus autobusus, o ne prototipus nėra ko ir kalbėti.

Elektromobiliai yra ir dabar, o dar ir sparčiai tobulėja. Elektriniams miestų autobusams masiškai paplisti ir ištobulėti yra palankesnės galimybės, nei asmeniniams elektromobiliams. Kadangi iš elektromobilių yra reikalaujama didelio įveikiamo atstumo vienu pakrovimu, greito ir efektyvaus krovimo, bei plataus pakrovimo vietų tinklo. Miestų transporto maršrutai yra nustatyto ilgio (iš esmės labai mažo), pastovūs ir galima lengvai įrengti visą reikiamą pakrovimo infrastruktūra. Nėra didelių problemų autobusą greitai įkrauti kaskart įveikus 10-20 kilometrų, o kas norės tokio asmeninio elektromobilio, kurį reiktų, nors ir trumpai, įkrauti nuvažiavus tik tokį atstumą?

[Al1]

O elektrobusų pirkti nereikės? Jie tikrai pigiau kainuos už troleibusus? Troleibusai yra ir bus gaminami, nes pasaulyje ir Europoje daug miestų, kurie net neketina jų atsisakyti bei plečia tinklą. Kažkada, kai tramvajai buvo keičiami autobusais turbūt irgi tokios pasakos buvo sekamos? Nebegamina tramvajų, morališkai pasenę, brangūs... Bet išliko. Ir laimėjo tie miestai, kurie jų nesunaikino.
ES lėšos padaro brangų atnaujinimą pigesniu, nes savų reikia prisidėti penktadalį, gal ketvirtadalį. Be to atkreipkite dėmesį pagaliau į Vilniaus KT. Per pastaruosius porą metų KT dalimis daug kur atnaujinamas. Taip kad nereikia čia pasakų apie visą KT nusidėvėjimą ir viso KT modernizacijos poreikį.
Normalių elektromobilių NĖRA. Priešingai, autobusai neturi palankesnių galimybių ištobulėti pirma, nes autopramonė kiša pinigus pirmiausia į automobilius. Tai visai kita rinka, kitos galimybės. O elektriniai autobusų kūrėjai tik graibo lengvosios autopramonės sprendimus ir gyvena iš visokių ES fondų. Kol į tą procesą neįsijungė realūs ir potencialūs gamintojai, tol viskas ir bus bandymų ir prototipų lygmenyje. Kam įrenginėti kažkokią pakrovimo infrastruktūrą, jei jau yra visa reikiama elektros tiekimo infrastruktūra - KT?

Galiausiai ar žinai, kaip buvo sunaikintas VT JAV? Ogi paprastai - didžiąją dalį tramvajų ir priemiestinių geležinkelių supirko naftos koncernai ir autopromas. Tramvajus ir traukinius per dešimtmetį pakeitė autobusai, kol galiausiai ir jų pačių mažai liko. Tas procesas prasidėjo didžiosios depresijos metais, kai smarkiai krito pervežimai ir VT kompanijos atsidūrė ant bankroto ribos ir buvo užbaigtas šeštojo bei septintojo dešimtmečių sandūroje. Procesą kažkiek sulėtino Antrasis pasaulinis karas.
Ar nebus taip, kad naftininkai eilinį kartą supirks technologijas ir toliau paliksime su vidaus degimo varikliais?

[sleader]

O elektrobusų pirkti nereikės? Jie tikrai pigiau kainuos už troleibusus?
(...)
ES lėšos padaro brangų atnaujinimą pigesniu, nes savų reikia prisidėti penktadalį, gal ketvirtadalį. Be to atkreipkite dėmesį pagaliau į Vilniaus KT. Per pastaruosius porą metų KT dalimis daug kur atnaujinamas. Taip kad nereikia čia pasakų apie visą KT nusidėvėjimą ir viso KT modernizacijos poreikį.

ES lėšos investicijų kainos nepakeičia, nes tai tik kita kišenė iš kurios mokama. KT modernizavimo ženklų jokių nematau. Apie eksploatacija, kai reikia susidėvėjusį kabelį pakeisti nauju - nešneku. Kaip prieš 10 metų troleibusai ties iešmais kirsdavo per stabdžius ir vilkdavosi vėžlio greičiu, taip velkasi ir šiandien. Kaip gatvių kreivėse važiuodavo ~20 km/h, taip ir šiandien važiuoja. Man troleibusai didele atgyvena atrodo vien dėl eismo trukdymo miestų gatvėse. Jeigu paskui autobusą dar įmanoma važiuoti gatve, tai paskui troleibusą - neįmanoma, nes atrodo, kad greičiau išlipęs nueisi pėsčiomis.
Elektrobusus pirkti reikės ir tikriausiai jie nebus pigūs, bet bent jau jie galės judėti normaliai gatvėmis ir keleivius nuvežti optimaliai greitai.

[Al1]

Nematai, nes nenori matyti. O aš matau. Lietuva ir taip iš ES lėšų viešajam transportui beveik nieko neskiria. 20 milijonų KT rekonstrukcijai tai menki pinigai. Keičiami ne kabeliai, keičiami ištisi KT ruožai gatvėse - su visais tvirtinimais, laidais ir t.t. Tai, kad per iešmus ir kreivėse velkamasi yra nieko nedarymo daugybę metų pasekmė. Iešmai nėra tokie jau brangūs, palaipsniui galima buvo juos keisti naujais ir moderniais. Ne, deja, montuojami patys paprasčiausi, didelio kampo. Troleibusai velkasi ne vien dėl KT, bet dėl debiliškai sudarytų grafikų. Beje, autobusai taip pat. Elektrobusai nebus kitokio manevringumo nei nauji troleibusai. Elektrobusai nebus pigūs, nes tai troleibusas + santykinai brangi dalis - akumuliatoriai su pakrovimo sistema. Taip kad vieną kartą už ES lėšas dabar sutvarkius KT, jį būtų galima eksploatuoti daug metų ir pirkti pigesnius už elektrobusus troleibusus. Be to elektros energijos perdavimas laidais yra mažiau nuostolingas nei jos kaupimas akumuliatoriuose.

[Pilaitis]

Al1 teisus. Šiuo metu, sleader, pasižiūrėk, kodėl troleibusai taip lėtai važiuoja Vilniuje ir kodėl taip greitai Kryme (max 80 km/h) arba Ciūriche.
Kryme kalnuose nėra jokios spec. technikos greitam važiavimui, bet Škodos važiuoja gan greitai. Na taip, juk ten tarpmiestis. O štai Ciūrichas : KT tinkamas greitam eismui (iešmai automatiniai, vingiai ir pan.). Važinėja net trigubi troleibusai. Tokie tikrai tiktų 16, 2 arba maršrutui Stotis-Santariškės. Galiausiai, troleibusai nėra jau tokie brangūs - vieną Amber Vilnis surinkome už 720 tūkst. litų. Tiek pat kiek autikas, ane?


O bet tačiau. Ne man vienam aiškus Zuoko norai - nulis troleibusų, daugiau teršiantys pseudo CNG autobusai ir kažkokie Man autobusai (kurie net triukšmingesni nei troleibusai), ir aišku, mūsų prabangenybė - vienbėgis tramvajus!. Cha, o kam gi jis. Ogi Zokiukas nori otkato.

O kodėl gi netaip :
1.Platinamos gatvės A juostoms. Kur trys juostos - neplatinama. Kai kuriuose sankryžose statomi viadukai VTui, specialūs šviesoforai. Palaipsniui įdiegiama stotelių pagal pareikalavimą tvarką(nori išlipti - spausk Stop mygtuką;nori įlipti - mojuok ranka). Pagaliau yra Ebilietas ir švieslentės autobusuose/troleibusuose. Yra ir tvarkaraščių švieslentės stotelėse. VT jau gana puikus ir greitas
2.1 Remontuojamas esamas troleibusų tinklas
2.2 Plečiamas troleibusų tinklas.
2.3 Perkama ~ 300 naujų troleibusai, iš jų 50 - trigubi. Senos Škodos nurašomos
2.4 Elektra pigi, tad troleibusai dažnai važinėja
3 VT tolygiai paskirstomas. Nelieka dalies dubliuojančių maršrutų
4 Statoma Park&Ride sistema
5 Statomi apvažiavimai(aplinkkeliai), kai kurie kiti infrastrūkturos objektai.

Aišku, kainuos daug, bet...

[sleader]

Al1 teisus. Šiuo metu, sleader, pasižiūrėk, kodėl troleibusai taip lėtai važiuoja Vilniuje ir kodėl taip greitai Kryme (max 80 km/h) arba Ciūriche.

Aš žiūriu ir matau, kad Vilnius tai ne Ciurichas. Apie ką ir kalbu, kad norint pasiekti jog troleibusai galėtų judėti normaliai mieste reikia iš esmės modernizuoti (tuo pačiu ir rekonstruoti) visą KT. Kiek tas kainuoja realiai, jeigu planuose ir kitur skelbiami skaičiai neatitinka tikrovės? Didžiąją dalį troleibusų irgi reikia keisti naujais. Viską sudedame ir gauname nemažus skaičius. Technologijos tobulėja ir jau horizonte šviečiasi elektriniai autobusai, kurie yra taip pat ekologiški, ekonomiški (jeigu kalbėti apie nuostolius dėl akumuliatorių, tai vertėtu įvertinti ir naujų traukos variklių sąnaudas lyginant su senais). Čia ir atsiranda kryžkelė, ką daryti?
1) Kišti pinigus į dabartinį KT, pirkti troleibusus, kurių judėjimo erdvė apribota ir išlaikyti tokią sistemą kelis dešimtmečius.
2) Rizikuoti, pamažu ruoštis elektrinių autobusų laikams (sudėvint turimą troleibusų parką ir neatnaujinant), kurie už troleibusus turi daugiau pliusų. Ir pavykus būti moderniu, bei novatorišku miestu.
Reikia strateginio ir ilgalaikio sprendimo. O jei kalbant apie atkatus, tai tokių galima prigalvoti visur: perkant troleibusus, naujus KT iešmus, elektrinius autobusus ar bet ką kitą. Sprendimui esmės tai nekeičia.

[Creatium]

Aš pritariu sleader nuomonei, kad ilgalaike prasme yra žymiai logiškiau dabar iki pat paskutinių sulčių išspausti viską iš troleibusų ir tuomet iš karto peršokti į elektrobusų traukinį. Ir čia duoti kitų miestų, kurie plečia troleibusų tinklus, pavyzdį manau nelabai tinkama, dėl šių priežasčių:
1. visi minėti miestai savo troleibusų tinklą nuolatos atnaujina, investuoja į jį - tai yra nuolatinės investicijos;
2. Vilnius jau krūvą metų iš esmės neinvestuoja į troleibusų tinklą (neskaitant dviejų pagamintų bandomųjų troleibusų ir kelių nupirktų troleibusų).

Esminis skirtumas tarp 1. ir 2. punktų yra tas, jog vienu atveju investicijos į KT plėtimą kainuoja, tarkim 10 mln. Lt, tuo tarpu antruoju - kelis šimtus milijonų. Ir šiuo momentu atsiranda natūralus klausimas ar tos šimto milijonų litų investicijos atsipirks, jeigu jau po ~10 metų nusimato elektrinių autobusų didelė pasiūla. Plius turint omenyje, kad mūsų troleibusai ir KT patempti gali. Kitas visai reikalas būtų, jeigu mūsų KT būtų naujas, turėtume visus naujus troleibusus. Tuomet tikrai nebūtų logiška juos nurašyti. Bet mes šią galimybę jau pametėm seniai.

[Al1]

Kažkur buvo skelbta, kad KT atnaujinimas kainuotų 30 mln. Dar kartą kartoju, kad viso KT atnaujinti nereikia. Dalis jo yra gera ir dar gali tarnauti 10-15 metų be atnaujinimo. Troleibusus reikia keisti naujais. Kas pigiau- troleibusas ar elektrobusas? Aišku, kad troleibusas. Troleibusas ar autobusas - žiūrint kokie navarotai. Kas ekologiškiau - troleibusas lokaliai ekologiškesnis ir už dujinius ar hibridus, ir už elektrobusus.
Elektros variklių naudingumo koeficientas siekia 95-98 procentus. Nieko čia jau nebepadidinsi. Viską, ką galima sutaupyti yra variklio valdymas ir rekuperacinės energijos panaudojimas. Troleibuso atveju energija varoma atgal į tinklą, elektrobuso - kraunami akumuliatoriai.
O tramvajų judėjimo erdvė neapribota? Suprask pagaliau, kad norint turėti gerą VT realaus VT pirmumo prieš kitas transporto priemones. Kitaip nei autobusai, nei elektrobusai prieš troleibusus neturės jokių esminių pranašumų judrume. Išgujus automobilius ir suteikus realią pirmenybę VT, sutvarkius KT, troleibusai važinės taip pat greitai ir judriai kaip ir autobusai. Vėlgi, tobulėjant tiems patiems elektrobusams, tobulės ir troleibusai. Ir į troleibusu bus galima sumontuoti elektrobusų akumuliatorius, tik nedidelės talpos, kurie leis troleibusui pavažiuoti kilometrą kitą be KT - čia labiau aktualu kliūčių apvažiavimui. O taip pat ir pratęsti maršrutus keliomis stotelėmis kur nėra KT, laikinai pakeisti troleibuso trasą dėl gatvės remonto ar renginių. Tokiu būdu nereikės jokių specialių krovimo stočių įrengimo, akumuliatoriai krausis iš KT.
Kad reikia strategijos tai ir taip seniai aišku. Tik kad strategija turi būti optimali, o ne utopinė. Kodėl šveicarai turi bene geriausiai išvystytą VT? Todėl kad nepuolė griauti buvusių sistemų, kai atsirasdavo naujos transporto rūšys. Taip, aišku, neišvengta ir kai kurių tinklų susitraukimo ar likvidavimo, bet tai buvo tais laikais, kai vyko masinis VT naikinimas visame pasaulyje atiduodant prioritetus automobiliams.

[Al1]

Aš pritariu sleader nuomonei, kad ilgalaike prasme yra žymiai logiškiau dabar iki pat paskutinių sulčių išspausti viską iš troleibusų ir tuomet iš karto peršokti į elektrobusų traukinį. Ir čia duoti kitų miestų, kurie plečia troleibusų tinklus, pavyzdį manau nelabai tinkama, dėl šių priežasčių:
1. visi minėti miestai savo troleibusų tinklą nuolatos atnaujina, investuoja į jį - tai yra nuolatinės investicijos;
2. Vilnius jau krūvą metų iš esmės neinvestuoja į troleibusų tinklą (neskaitant dviejų pagamintų bandomųjų troleibusų ir kelių nupirktų troleibusų).

Esminis skirtumas tarp 1. ir 2. punktų yra tas, jog vienu atveju investicijos į KT plėtimą kainuoja, tarkim 10 mln. Lt, tuo tarpu antruoju - kelis šimtus milijonų. Ir šiuo momentu atsiranda natūralus klausimas ar tos šimto milijonų litų investicijos atsipirks, jeigu jau po ~10 metų nusimato elektrinių autobusų didelė pasiūla. Plius turint omenyje, kad mūsų troleibusai ir KT patempti gali. Kitas visai reikalas būtų, jeigu mūsų KT būtų naujas, turėtume visus naujus troleibusus. Tuomet tikrai nebūtų logiška juos nurašyti. Bet mes šią galimybę jau pametėm seniai.

Vilnius iš esmės į VT neinvestuoja jau nuo 2006 m., kai buvo gauti paskutiniai nauji autobusai ir troleibusai. Dabar užpirks autobusų. Bet net ir jų nepakankamai, kad atnaujinti parką. Tai apie kokius elektrobusu ateityje galima kalbėti, jei metai iš metų nėra lėšų. Tai dabar reikės laukti 10 ar daugiau metų ir po to masiškai pakeisti troleibusus elektrobusais? O tam atsiras pinigų? Gal nuosekliai atnaujinti troleibusų parką ir KT visgi yra labiau ekonomiškai pagrįsta? Štai Liublinas plečia troleibusų tinklą ir atnaujina parką. Manai, kad ten troleibusai buvo geresnės buklės? Manai, kad ten KT labai geras? Taip, iešmai ten geri. Bet tik dėl iešmų Vilniuje naikinti troleibusus? Visose šalyse VT stengiamasi gaminti, surinkti ir pas save. Troleibusus galima būtų surinkinėti ir Lietuvoje. Netgi tuos pačius MAZus. Tik nereikai čia pradėti apie rusišką baltarusišką techniką pasakų. MAZus perka net ir Vokietijoje. Autobusus, beje.

[Creatium]

Vilnius iš esmės į VT neinvestuoja jau nuo 2006 m., kai buvo gauti paskutiniai nauji autobusai ir troleibusai. Dabar užpirks autobusų. Bet net ir jų nepakankamai, kad atnaujinti parką. Tai apie kokius elektrobusu ateityje galima kalbėti, jei metai iš metų nėra lėšų. Tai dabar reikės laukti 10 ar daugiau metų ir po to masiškai pakeisti troleibusus elektrobusais? O tam atsiras pinigų? Gal nuosekliai atnaujinti troleibusų parką ir KT visgi yra labiau ekonomiškai pagrįsta? Štai Liublinas plečia troleibusų tinklą ir atnaujina parką. Manai, kad ten troleibusai buvo geresnės buklės? Manai, kad ten KT labai geras? Taip, iešmai ten geri. Bet tik dėl iešmų Vilniuje naikinti troleibusus? Visose šalyse VT stengiamasi gaminti, surinkti ir pas save. Troleibusus galima būtų surinkinėti ir Lietuvoje. Netgi tuos pačius MAZus. Tik nereikai čia pradėti apie rusišką baltarusišką techniką pasakų. MAZus perka net ir Vokietijoje. Autobusus, beje.

Ne. Aš sakau, kad neverta dabar pradėt 10 ar daugiau metų ilgumo investicinį laikotarpį į troleibusus ir jų tinklą, kuomet po tų pačių 10 metų jau galima bus pakankamai normalia kaina (tarkim dabartinio troleibuso) įsigyti elektrobusą, kurio galbūt net nereikės krauti kiekvienoje stotelėje. Todėl aš ir sakau, kad geriau tuos 10 metų palaukti (tarkim susitvarkyti kelių infrastruktūrą arba pilnai ištraukti VT iš skolų, susitvarkyti savivaldybės skolas) ir po to pradėt investicijas į transportą, kuris gyvuos ilgiau, negu troleibusams liko.

P.S. Tu prisigalvoji kažkokių sakinių, kurių mes nesakom ir po to juos paneiginėji. Tai kaip su tavimi diskutuoti?

[Al1]

Į VT turi būti investuojama nuolat ir nuosekliai. Tik tuomet jis bus geras. Pas mus to nėra. Todėl ne tik kad reikia, bet ir būtina investuoti į troleibusus, o ne manyti, kad vieną kartą sukišus po to kelis dešimtmečius nieko daryti nereikės. Panašus mąstymas buvo Gruzijoje, kur troleibusai, tramvajai per visą 20-30 eksploatavimo laiką net nebuvo dažomi, KT, bėgiai neprižiūrimi. Ir kai viskas nusidėvėjo, pasirodė, kad atnaujinti iškarto yra nepakeliama našta.

[Creatium]

Į VT turi būti investuojama nuolat ir nuosekliai. Tik tuomet jis bus geras. Pas mus to nėra. Todėl ne tik kad reikia, bet ir būtina investuoti į troleibusus, o ne manyti, kad vieną kartą sukišus po to kelis dešimtmečius nieko daryti nereikės. Panašus mąstymas buvo Gruzijoje, kur troleibusai, tramvajai per visą 20-30 eksploatavimo laiką net nebuvo dažomi, KT, bėgiai neprižiūrimi. Ir kai viskas nusidėvėjo, pasirodė, kad atnaujinti iškarto yra nepakeliama našta.

Nu tai apie ką ir eina kalba. Kam dabar pradėti 10-15 metų troleibusų parko ir infrastruktūros atnaujinimo projektą, jeigu po tų paties 10 metų jau bus elektrobusai? Kame logika?

[Al1]

Kas iš viso garantuoja, kad bus tie elekrobusai. Daugybė įvairių transporto priemonių buvo kuriama, bet taip ir nesukurta. Kaip deginamas buvo dyzelis, dujos ar benzinas, taip ir tebedeginamas.
Tegul atsiranda elektrobusai už 10-15 metų. O ką tuos 10-15 metų daryti? Esamos VT priemonės neatlaikys? Net dabar perkami nauji autobusai po tiek laiko bus bebaigiantys savo laiką. Vadinasi kišti lėšas reikia į autobusus. Tai bent pažanga, tai bent įvaizdis, tai bent ekologija... O kodėl pakeitus troleibusu autobusais vėliau turėtų būti kišami pinigai į elektrobusus? Juk autobusas visuomet bus pigesnis už elektrobusą. Tik dėl kažkokios ekologijos? O tai kodėl dabar dėl tos pačios ekologijos neinvestuojama į troleibusus? Troleibusų infrastuktūra jau yra, jos nereikia naujai kurti, kaip kad įkrovimo infrastuktūros. Troleibusų infrastruktūrą reikia tik atnaujinti ir tai nekainuoja šimtų milijonų. Troleibusų naujų taip pat reikia ir čia jokio skirtumo, ar autobusu pirkti, ar troleibusus. Bogdanai, MAZai pigesni už vakrietiškus autobusus. Troleibusas bet kokiu atveju tarnaus ilgiau už autobusą.
Ir pakaks čia paistyti apie elektrobusus, kurių realiai nėra neaišku kada bus. Troleibusai realiai yra, realios jų eksplpatacinės charakteristikos ir ypatumai aiškūs, priešingai nei elektrobusų, ir reikia toliau plėtoti troleibusus, o ne juos naikinti.

[Ametistas]

Keleivių asociacija: kas atsitiks su maršrutiniais taksi?

Vertinant aptarnavimą maršrutiniais taksi ir privačiais autobusais, reikėtų atsižvelgti į keletą kriterijų: išorinis įvaizdis (vairavimo ypatybės ir vairuotojų bendravimas su keleiviais), transporto rūšies įtaka miestui ir visai viešojo transporto sistemai, praeities ir dabarties kontrastas, poreikis pateisinti savo egzistavimą visoje viešojo transporto sistemoje (modernėjimas, paslaugos gerinimas) ir kt. Vieni aspektai gali būti keičiami vežėjų, kiti gi – savivaldybių rūpestis. Kurie neatliko namų darbų?

„Kalbant apie investavimą į paslaugų kokybę, aš sutinku – mums reikia atnaujinti autobusų parką. Bet pamąstykite, kaip mes galime investuoti į naujas transporto priemones, kai jau kelerius metus sutartys pratęsiamos tik pusei metų? Mes, kaip ir savivaldybių vežėjai, taip pat reaguojame ir imamės reikalingų priemonių, kad keleiviai būtų patenkinti mūsų teikiamomis paslaugomis ir susisiekti (pateikti skundą – red.) su mumis nėra jokių problemų“, – teigia UAB „Kolegita“ direktorius Eduardas Dubovičius.

Skaityti visą: http://www.marsrutai.lt/tinklarastis...ais-taksi.aspx

[lietus]

Kas iš viso garantuoja, kad bus tie elekrobusai. Daugybė įvairių transporto priemonių buvo kuriama, bet taip ir nesukurta. Kaip deginamas buvo dyzelis, dujos ar benzinas, taip ir tebedeginamas...

Kaip traukė konkės vagonus arkliai taip sėkmingai galėjo ir traukti ir kodėl Vilnius su Kaunu neinvestavo į konkės atnaujinimą kuri buvo pigesnė už dar tik pradėjusius atsirasti autobusus....

[Al1]

Ne į konkę reikėjo investuoti, o į elektrinį tramvajų. Ar bent jau benzomotorinį. Geras to pavyzdys - Talino tramvajus, kuriame buvo naudojama ir elektrinė, ir vidaus degimo variklių trauka.