Viešasis transportas

[Pilaitis]

ir vieni ir kiti gadiną orą. Autobusas išmeta CO2 tiesiogiai - pro išmetimo vamzdį, troleibusui reikalinga elektros energija, tam deginamas kuras, kuris irgi teršią orą.

Aišku galima taip sakyti, tačiau kuras būna skirtingas - vėjas, vanduo, saulė, dujos, mazutas ir t.t. Tačiau tris pirmieji yra ekologiški.

tai kas blogiau - CO2 lekiantis pro kaminą Elektrėnuose dideliais kiekiais, ar CO2 lekiantis pro išmetimo vamzdį lokaliai?

1 variantas. Elektrinės nebūtinai yra su kaminais, kurie išmeta tą CO2. Būna gi HE'sai, HAE'sai, ir t.t.
[quote]dabartinių dujinių autobusų CO2 emisijos, spėju, nėra didelės.[quote]
Kaip čia pasakyti... Gal naujieji Manai kolkas ir neteršia, tačiau po kokio penkmečio bus jau ne EEV, o Euro 4 gal. O štai troleibusai su laiku tampa tesiog triukšmingesni.

Spūstys susidaro tiek vienu, tiek ir kitu atveju. net ir automobilių kiekis sudaro spūstis. tačiau, Pilaiti, aš parašiau gana aiškiai, kad autobusai yra greitesni konkrečiose situacijose, taip sudardami mažesnę blogybę bendruoju atveju.

O čia reikia mesti akmenis į SĮSP tvarkaraščių kurėjų kabinetus. Jeigu troleibusas vėluoja, tik laikykis už turėklų

beje, galima tada paprašyt info iš objektyvaus šaltinio, kur nurodyta, jog troleibusų greitis yra didesnis, nei autobusų?

Niekas nesako, kad troleibusai VISADA yra greitesni. Tačiau kartais troleibusai aplenkia autobusus (teko netgi važiuoti). Dar pvz. 2008 tai buvo normalu. Deja, ir kūdikiui aišku, kad su tokia valdžia nepadarysime KT Vilniuje tokio, kaip Ciūriche.

Lietuvišką troleibusą turime(patys savo rankomis surinkome),pasirodo greitu laiku per bortą ir pradėsime rinkti lietuvišką dujinuką autobusiuką kol pasiruošime tam procesui ir skalūninės dujas jau turėsime.Ledas pajudėjo gerbiami ponai.VALIO.

Čia rimtai? Tai planai surinkti elektrobusus nublanko? Tada troleibusai tikrai neišnyks.

[Al1]

Troleibuso vidutinis greitis mieste - 17.5 km/h;

Autobuso - 21km/h.

šaltinis: Šaltinis

Autobusas greičiau rikiuojasi juostose, nei troleibusai, taip sudarydami mažesnius kamščius už savęs. tokiu būdu, sudarydamas mažesnes eiles važiuojantiems iš paskos, taip išmetama mažiau CO2 į aplinką, nes nereikia stoviniuoti, automobilių greitis išlieka pastovesnis, greičiau pravažiuojama ta pati atkarpa.

labai geras pavyzdys yra T. Narbuto kalnas, važiuojant nuo centro pusės link Laisvės pr. jei troleibusui reikia pajudėti iš stotelės ir važiuoti link Karoliniškių, visada susidaro spūstis važiuojantiems tiesiai į Pilaitę ar į tą patį Laisvės pr.

Autobusai tai padaro žymiai greičiau, nes jiems nereikia peršokinėt per KT.

Aš suprantu, kad entuziazmas yra gerai ir kad transporto priemonių įvairovė skatina konkurenciją, tačiau didesnis vidutinis greitis mieste reiškia mažesnes spūstis ir mažesnį CO2 kiekį ore, tad reiktų žiūrėt objektyviau..

ir vieni ir kiti gadiną orą. Autobusas išmeta CO2 tiesiogiai - pro išmetimo vamzdį, troleibusui reikalinga elektros energija, tam deginamas kuras, kuris irgi teršią orą.

tai kas blogiau - CO2 lekiantis pro kaminą Elektrėnuose dideliais kiekiais, ar CO2 lekiantis pro išmetimo vamzdį lokaliai?

dabartinių dujinių autobusų CO2 emisijos, spėju, nėra didelės.

Spūstys susidaro tiek vienu, tiek ir kitu atveju. net ir automobilių kiekis sudaro spūstis. tačiau, Pilaiti, aš parašiau gana aiškiai, kad autobusai yra greitesni konkrečiose situacijose, taip sudardami mažesnę blogybę bendruoju atveju.

beje, galima tada paprašyt info iš objektyvaus šaltinio, kur nurodyta, jog troleibusų greitis yra didesnis, nei autobusų?

Troleibusai lėtesni tik dėl kontaktinio tinklo, o dar tiksliau - dėl iešmų, kryžmių ir per didelio kampo laužčių kreivėse. Autobusai irgi negali nardyti tarp juostų, nes jie ne lengvieji automobiliai. Visas kitas troleibusų lėtumas tik dėl tyčia per daug ištemtų tvarkaraščių. Juk reikia diskredituoti troleibusus. Taip kad tie statistiniai rodikliai nėra objektyvūs.l

Dabar dėl taršos. Ne CO2 reikia skaičiuoti, o kietąsias daleles, sieros, azoto ir sunkiųjų metalų junginius, kuriuos išmetami į orą deginant kurą. CO2 neteršia ir nei žmogui, nei aplinkai tiesiogiai nekenkia. O klimato kaita yra mistifikuota ir moksliškai neįrodyta. Viskas tik diskusijų lygyje. Tuo tarpu minėti teršalai (ne CO2) yra realiai kenksmingi. Taigi, autobusų atveju jie išmetami lokaliai mieste, o troleibusų atveju jų išmetimas paskirstomas. Be to elektrą galima gaminti ir kur kas švaresniais būdais. O Lietuva daugiau nei pusę elektros importuoja.
Kas dėl spūsčių, tai jas sukelia būtent lengvieji automobiliai. Kol jų tiek nebuvo, gatvėse važinėjo maždaug tiek pat autobusų ir troleibusų, bet apie spūstis niekas nežinojo. Taip kad nereikia sukeitinėti priežasties su pasekme.

[Grazvis]

Pilaiti,

Taip, kuras gali būti skirtingas, tačiau žymią dalį elektros energijos, kurią pasigamina Lietuva, yra ne iš visokių HE, HAE, vėjo ar saulės, o būtent iš termofikacinių.

Niekas dabartinių autobusų nedraudžia parduoti po 5 ar 8 metų, įsigyjant naujus. Be to, vykdoma techninė transporto apžiūra, kuri gali pasakyti ar technika jau kenksminga aplinkai, ar dar ne. nematau problemos, kai ieškai sprendimo būdo.

Aš neteigiau, kad autobusas yra VISADA greitesnis už troleibusą. Troleibusai greitai startuoja dėl to, kad turi elektrinius variklius, tačiau jie turi esminį trūkumą - KT, kuris del savo technologinių subtilybių ir stabdo, troleibusas priverstas sumažinti greitį prieš iešmus,kryžmes, kad galėtų pasukt reikiama linkme.

A|1, kaip pats ir pasakei, tai didžiausia bėda KT. nejaugi nesimato, kad tai gana ryški problema? Tiek tu, tiek Pilaitis kalbat apie tvarkaraščius, niekur aš apie juos nekalbėjau. noriu tik atkreipt dėmesį, kad troleibusai turi esminę bėdą - KT ir ribotą mobilumą, ko neturi autobusai, todėl pastarųjų vidutinis greitis ir yra didesnis.

CO2, CO, siera ar kas tik nori, išmetama pro kaminą - lokalų ar centralizuotą, tik teršalų kiekio ir koncentracijos klausimas.tačiau laikaus nuomonės, kad centralizuotas teršimas yra didesnė blogybė, nei pasiskirstęs po kažkokį regioną - didesnė teršalų koncentraciją mažesniame plote ar tūryje, turi didesnę įtaką aplinkai.

Ir taip, meskim lauk visus automobilius, važinėkimes troleibusais kad ir nuo Vilniaus iki Panevėžio ir bus labai liuks

Kamščius kelia kiekis transporto priemonių ir skirtingas jų greitis, netolygus važiavimas, kuriam įtakos turi ir VT ir sunkusis ir kiti veiksniai.

P.S. nepalaikau nei autobusų, nei troleibusų pusės. tik labai nepatinka aklas vienos TP protegavimas, dažnai neįvertinant objektyvių minusų. jei abu būtumėt tik už autobusus, turbūt, ateičiau su autobusų minusais ir draskyčiau akis, kad troleibusas geriau

[Pilaitis]

Pilaiti,

Taip, kuras gali būti skirtingas, tačiau žymią dalį elektros energijos, kurią pasigamina Lietuva, yra ne iš visokių HE, HAE, vėjo ar saulės, o būtent iš termofikacinių.

Visagino AE?

Niekas dabartinių autobusų nedraudžia parduoti po 5 ar 8 metų, įsigyjant naujus. Be to, vykdoma techninė transporto apžiūra, kuri gali pasakyti ar technika jau kenksminga aplinkai, ar dar ne. nematau problemos, kai ieškai sprendimo būdo.

Kiek tai kainuos?

Aš neteigiau, kad autobusas yra VISADA greitesnis už troleibusą. Troleibusai greitai startuoja dėl to, kad turi elektrinius variklius, tačiau jie turi esminį trūkumą - KT, kuris del savo technologinių subtilybių ir stabdo, troleibusas priverstas sumažinti greitį prieš iešmus,kryžmes, kad galėtų pasukt reikiama linkme.

Yra automatiniai iešmai/kryžmės. Tokie yra netgi Kaune.

A|1, kaip pats ir pasakei, tai didžiausia bėda KT. nejaugi nesimato, kad tai gana ryški problema? Tiek tu, tiek Pilaitis kalbat apie tvarkaraščius, niekur aš apie juos nekalbėjau. noriu tik atkreipt dėmesį, kad troleibusai turi esminę bėdą - KT ir ribotą mobilumą, ko neturi autobusai, todėl pastarųjų vidutinis greitis ir yra didesnis.

Tvarkaraščiai sudarinėjami tesiog taip, kad troleibusas šliaužtų.
Mobilumas? Soliariai ir Amberiai turi akumoliatorius, su kuriais gali v ažiuoti ~7 km.

CO2, CO, siera ar kas tik nori, išmetama pro kaminą - lokalų ar centralizuotą, tik teršalų kiekio ir koncentracijos klausimas.tačiau laikaus nuomonės, kad centralizuotas teršimas yra didesnė blogybė, nei pasiskirstęs po kažkokį regioną - didesnė teršalų koncentraciją mažesniame plote ar tūryje, turi didesnę įtaką aplinkai.

Ekologiškos elektrinės.

Ir taip, meskim lauk visus automobilius, važinėkimes troleibusais kad ir nuo Vilniaus iki Panevėžio ir bus labai liuks

Gal galima be sarkazmo?

Kamščius kelia kiekis transporto priemonių ir skirtingas jų greitis, netolygus važiavimas, kuriam įtakos turi ir VT ir sunkusis ir kiti veiksniai.

Dėl fūrų atskiras klausimas. Statomi vakarinis ir išorinis. 2018 galbūt turėsim ir Šiaurinį aplinkkelį, ir gal Šiaurinę gatvę.

[Grazvis]

Visagino AE?

Prie ko čia ji?

Kiek tai kainuos?

Techninė apžiūra ir dabar kainuoja. berods VT ji atliekama kas pusę metų ir kainuoja ~200 lt? (dėl laiko ir kainų galiu klyst).

Yra automatiniai iešmai/kryžmės. Tokie yra netgi Kaune.

yra. ir vis tiek reikia prieš ją pristabdyt. atvažinėjau Kaune ir Vilniuje su VT pakankamai laiko, tad abi sistemos man puikiai pažįstamos.

Kaune, kai prieš keletą metų streikavo troleibusų parko darbuotojai, juos pakeitė autobusai, vežantys tuo pačiu maršrutu. kelionė autubusu būdavo greitesnė. faktas, kuriam Vilniaus savivaldybės bandymai pakenkti troleibusų parkui, neturėjo jokios įtakos.

Tvarkaraščiai sudarinėjami tesiog taip, kad troleibusas šliaužtų.
Mobilumas? Soliariai ir Amberiai turi akumoliatorius, su kuriais gali v ažiuoti ~7 km.

ir vėl tvarkaraščiai.. prie ko jie? kalbam apie techninį greitį maršrute, važiuojant per kontaktinį tinklą. ok, gali. ar važiuoja? pilni keleivių? nevažiuoja. tai atsarginis arba parke naudojamas būdas keliauti. tai ir yra ribotas mobilumas. nesu matęs, kad troleibusas sustotų, nusiimtų ūsus ir pralėktų 5 km, nes taip mėgintų pasivyti grafiką.

Ekologiškos elektrinės.

neperseniausiai saulės energija varomas lėktuvas apskrido pasaulį. ar jau prasidėjo tarpžemyniniai skrydžiai? ne. kodėl? neefektyvu. neturim nei tinklų, nei galimybių, kolkas, Lietuvoje naudoti ekologiškas elektrines.

Gal galima be sarkazmo?

kiekvienam juoke yra teisybės. kokia ilgiausia trasa pasaulyje? berods Ukrainoje yra 160 km trasa. tai atstumas didesnis, nei nuo Vilniaus iki Panevėžio.

Dėl fūrų atskiras klausimas. Statomi vakarinis ir išorinis. 2018 galbūt turėsim ir Šiaurinį aplinkkelį, ir gal Šiaurinę gatvę.

Labai vyliuosi. tikiuosi, kad tai įvyks kuo greičiau.

[KitoksBrolis]

Tvarkaraščiai sudarinėjami tesiog taip, kad troleibusas šliaužtų.

Ir vėl tu matai tik vieną medalio pusę. Kada pastebėsi, kad ir autobusų tvarkaraščiai sudarinėjami taip pat? Puikus to pavyzdys - 31 autobuso maršrutas. Niekada netikėjau, bet pamatęs kažkur internete keleivių nusiskundimus, nusprendžiau pats išbandyti šitą maršrutą. Likau apakęs. 40 minučių, kai realybėje galima įveikti trasą maksimum per 30 minučių. Vasaros metu net per 25-28. Ypač suerzino tokios atkarpos kaip Genių - Grigaičiai, Grigaičiai - Strelčiukai, Strelčiukai - Alėja ir, tobuliausia vieta, Alėja - Gamtininkų (net 4 minutės). Aš išvis nesuprantu, kodėl taip sudarinėjami tvarkaraščiai...
Čia aš paėmiau, mano manymu, ryškiausią įdomybę tvarkaraščių prasme. Tačiau visame mieste pilną autobusų maršrutų, kurie taip pat lėtai važinėja...

[Pilaitis]

Prie ko čia ji?

Prie to, kad AE neišmeta nieko. Aišku, pradėsi sakyti, gali sprogti, ir t.t. Tačiau Černobylio reaktorius Ignalinoje juk nesprogo

yra. ir vis tiek reikia prieš ją pristabdyt. atvažinėjau Kaune ir Vilniuje su VT pakankamai laiko, tad abi sistemos man puikiai pažįstamos.

Kaune VT nesinaudojau, todėl sakyti negaliu. Užtat pvz. Ciūriche jie važinėja per iešmus gal 50 km/h.

faktas, kuriam Vilniaus savivaldybės bandymai pakenkti troleibusų parkui, neturėjo jokios įtakos.

Koks faktas?

ir vėl tvarkaraščiai.. prie ko jie? kalbam apie techninį greitį maršrute, važiuojant per kontaktinį tinklą. ok, gali. ar važiuoja? pilni keleivių? nevažiuoja. tai atsarginis arba parke naudojamas būdas keliauti. tai ir yra ribotas mobilumas. nesu matęs, kad troleibusas sustotų, nusiimtų ūsus ir pralėktų 5 km, nes taip mėgintų pasivyti grafiką.

Ar tu supranti, KAD DĖL TP GREIČIO KALTI TVARKARAŠČIAI, NES UŽ IŠVAŽIAVIMĄ ANKŠČIAU LAIKO VAIRUOTOJAMS YRA MAŽINAMAS ATLYGINIMAS. Jeigu troleibusas vėluoja, pasiekia maždaug 50 - 60 km/h greitį. Mieste tai yra normalu. Dėl mobilumo. Vilniuje kol kas nėra atkarpų, kur troleibusai važiuoja autonomiškai, todėl akumoliatoriai nėra užkraunami/įjiungiami pasikrauti prie KT.

neperseniausiai saulės energija varomas lėktuvas apskrido pasaulį. ar jau prasidėjo tarpžemyniniai skrydžiai? ne. kodėl? neefektyvu. neturim nei tinklų, nei galimybių, kolkas, Lietuvoje naudoti ekologiškas elektrines.

Gerai, išjungiam elektrines, naikiname elektrifikacijas, grįžtame į akmens amžių. Elektrobusams tai pat reikės elektros. O dyzeliniai autobusai teršia.

kiekvienam juoke yra teisybės. kokia ilgiausia trasa pasaulyje? berods Ukrainoje yra 160 km trasa. tai atstumas didesnis, nei nuo Vilniaus iki Panevėžio.

85 km. Nebent įskaičiuota ir Jalta, ir Alušta.

[Al1]

Pilaiti,

Taip, kuras gali būti skirtingas, tačiau žymią dalį elektros energijos, kurią pasigamina Lietuva, yra ne iš visokių HE, HAE, vėjo ar saulės, o būtent iš termofikacinių.

Termofikacinių, kurios kūrenamos Rusijoje ir neteršia Lietuvos. Dar kartą kartoju, kad CO2 kaip globalaus atšilimo sukėlėjas nėra moksliškai neįrodytas.

Niekas dabartinių autobusų nedraudžia parduoti po 5 ar 8 metų, įsigyjant naujus. Be to, vykdoma techninė transporto apžiūra, kuri gali pasakyti ar technika jau kenksminga aplinkai, ar dar ne. nematau problemos, kai ieškai sprendimo būdo.

Net ir turtingose šalyse autobusai po 5-8 metų eksploatacijos neparduodami. Nebent vežėjas bankrutuotų. Kas dėl taršos kontrolės, tai atsimink, kad gyveni Lietuvoje. Ir ta formali kontrolė per apžiūras yra nuperkama. Nes bet kuris kelių metų senumo autobusas teršia virš normų. Ir pigiau duoti kyši TA kontrolieriui, nei sureguliuoti autobuso teršalų emisiją, kuri vis tiek už kelių dienų ar, geriausiu atveju savaičių, bus kokia buvo ar dar didesnė.

Aš neteigiau, kad autobusas yra VISADA greitesnis už troleibusą. Troleibusai greitai startuoja dėl to, kad turi elektrinius variklius, tačiau jie turi esminį trūkumą - KT, kuris del savo technologinių subtilybių ir stabdo, troleibusas priverstas sumažinti greitį prieš iešmus,kryžmes, kad galėtų pasukt reikiama linkme.

A|1, kaip pats ir pasakei, tai didžiausia bėda KT. nejaugi nesimato, kad tai gana ryški problema? Tiek tu, tiek Pilaitis kalbat apie tvarkaraščius, niekur aš apie juos nekalbėjau. noriu tik atkreipt dėmesį, kad troleibusai turi esminę bėdą - KT ir ribotą mobilumą, ko neturi autobusai, todėl pastarųjų vidutinis greitis ir yra didesnis.

Troleibusų mobilumas, kaip sakai, labai priklauso ir nuo vairuotojo. Dauguma priešpensijinio amžiaus moterų vairuotojų važiuoja taip, tarsi važiavimas 40 km/h būtų skridimas. T.y. jos flegmtiškai bijo ar nenori vairuoti ekspresyviau. Štai ir šiandien mačiau Antakalnyje kaip Škoda lenkė autobusą, mikliai įsmukdama į antą juostą, kuria važiavo ir lengvieji automobiliai.
Kas dėl kontaktinio tinklo, tai viskas pasaulyje jau sukurta, visoms Vilniuje egzistuojančioms problemoms su KT yra sprendimai, kurie padidina važiavimo greitį. Tik tereikia investuoti po kelis milijonus per metus, pradedant nuo pačių problematiškiausių vietų, ir po kelių metų KT nebebus problema.

CO2, CO, siera ar kas tik nori, išmetama pro kaminą - lokalų ar centralizuotą, tik teršalų kiekio ir koncentracijos klausimas.tačiau laikaus nuomonės, kad centralizuotas teršimas yra didesnė blogybė, nei pasiskirstęs po kažkokį regioną - didesnė teršalų koncentraciją mažesniame plote ar tūryje, turi didesnę įtaką aplinkai.

Šiais laikais transportas yra didžiausiais teršėjas, ne pramonė ir netgi ne energetika. O autobusai prisideda prie lokalios automobilių taršos miestuose. Norint, elektrinių emisiją kur kas lengviau sukontroliuoti nei daugybės transporto priemonių. TA yra juokinga. Automobilis sutvarkomas tik apžiūrai, o paskui jis teršia. Tas pats ir autobusai, kurių TA perkama. Nes taip pigiau. Jei nebūtų perkama, o tikrinama būtų preciziškai laikantis normatyvų, dauguma autobusų iš viso neturėtų važinėti.

P.S. nepalaikau nei autobusų, nei troleibusų pusės. tik labai nepatinka aklas vienos TP protegavimas, dažnai neįvertinant objektyvių minusų. jei abu būtumėt tik už autobusus, turbūt, ateičiau su autobusų minusais ir draskyčiau akis, kad troleibusas geriau

Visos VT rūšys turi pliusų ir minusų, tačiau dalį troleibusų minusų yra galimybė panaikinti. Ir tai kur kas pigiau, nei juos keisti į autobusus.

[Grazvis]

Pilaiti,

Prie to, kad AE neišmeta nieko. Aišku, pradėsi sakyti, gali sprogti, ir t.t. Tačiau Černobylio reaktorius Ignalinoje juk nesprogo

tikrai ne, esu visoms keturioms už tokias statybas

Koks faktas?

gal neaiškiai išsskyriau skyrybos ženklais, tačiau norėjau pabrėžt, kad tuo metu, kai važinėjau nuo namų iki universiteto, kai troleibusų vairuotojai protestavo, o juos buvo pakeitę autobusai, kelionė truko trumpiau. ir tai buvo faktas

Ar tu supranti, KAD DĖL TP GREIČIO KALTI TVARKARAŠČIAI, NES UŽ IŠVAŽIAVIMĄ ANKŠČIAU LAIKO VAIRUOTOJAMS YRA MAŽINAMAS ATLYGINIMAS. Jeigu troleibusas vėluoja, pasiekia maždaug 50 - 60 km/h greitį. Mieste tai yra normalu. Dėl mobilumo. Vilniuje kol kas nėra atkarpų, kur troleibusai važiuoja autonomiškai, todėl akumoliatoriai nėra užkraunami/įjiungiami pasikrauti prie KT.

Šaukt nebūtina, skaityt ir taip moku žiūriu, mes nesusišnekam, bet A|1, pagavo mintį, ką mėginu pasakyt, kad: troleibusų greitis ilgoje distancijoje gali siekt, būt lygus ar net lenkti autobuso, tačiau - troleibusų kontaktinis tinklas nėra vientisas, todėl pastarasis turi suletėti, pagreitėti, persimesti savo ūsus ir t.t. tai yra netolygus važiavimas, greičio numetinėjimai daro savo įtaką bendrai transporto eismo sistemai mieste. ne atkarpos Antakalnis - stotis, bet tų trumpų distancijų visuma, kur susijungia KT, kur troleibusai turi keisti savo greitį. Tikiuos paaiškinau.

Gerai, išjungiam elektrines, naikiname elektrifikacijas, grįžtame į akmens amžių. Elektrobusams tai pat reikės elektros. O dyzeliniai autobusai teršia.

tai kas ten apie sarkazmus ir pan. dalykus kalbėjo? gerbiamasis, nervinates. be reikalo.

85 km. Nebent įskaičiuota ir Jalta, ir Alušta.

Man galvoj buvo užstrigęs ilgis iš 15min.lt kažkokio pažintinio strapsnio apie Ukrainą. (kažkas panašaus į šitą, bet negaliu tvirtint, jog šis.)

A|1,

nesupratau ryšio tarp Lietuvos ir Rusijos elektrinių. kalbėjau,kad Lietuvoje dažniausiai pasitaikančios yra ne "žalios", o šiluminės elektrinės.

Net ir turtingose šalyse autobusai po 5-8 metų eksploatacijos neparduodami. Nebent vežėjas bankrutuotų. Kas dėl taršos kontrolės, tai atsimink, kad gyveni Lietuvoje. Ir ta formali kontrolė per apžiūras yra nuperkama. Nes bet kuris kelių metų senumo autobusas teršia virš normų. Ir pigiau duoti kyši TA kontrolieriui, nei sureguliuoti autobuso teršalų emisiją, kuri vis tiek už kelių dienų ar, geriausiu atveju savaičių, bus kokia buvo ar dar didesnė.

Ok, metų skaičių parašiau iš lempos. nebūtina taip atidžiai į tuos du skaičiukus žiūrėt.

Taip, pas mus, deja, kontrolės svertai silpni ir klesti korupcija..

Kas dėl kontaktinio tinklo, tai viskas pasaulyje jau sukurta, visoms Vilniuje egzistuojančioms problemoms su KT yra sprendimai, kurie padidina važiavimo greitį. Tik tereikia investuoti po kelis milijonus per metus, pradedant nuo pačių problematiškiausių vietų, ir po kelių metų KT nebebus problema.

Net neabejoju, kad yra sukurta ir naudojama, tačiau, mes, kaip ir pats sakei, gyvenam Lietuvoj, tad tos technologijos, vietomis atsilieka gerokai nuo pasaulio..

Šiais laikais transportas yra didžiausiais teršėjas, ne pramonė ir netgi ne energetika.

Šventa trejybė transportas, energetika ir pramonės visokios rūšys yra didžiausi teršėjai..

[Al1]

gal neaiškiai išsskyriau skyrybos ženklais, tačiau norėjau pabrėžt, kad tuo metu, kai važinėjau nuo namų iki universiteto, kai troleibusų vairuotojai protestavo, o juos buvo pakeitę autobusai, kelionė truko trumpiau. ir tai buvo faktas

Autobusai važiavo greitai, nes jiems nebuvo rimto grafiko. Jie tiesiog važiavo tuo maršrutu kuo greičiau.

Šaukt nebūtina, skaityt ir taip moku žiūriu, mes nesusišnekam, bet A|1, pagavo mintį, ką mėginu pasakyt, kad: troleibusų greitis ilgoje distancijoje gali siekt, būt lygus ar net lenkti autobuso, tačiau - troleibusų kontaktinis tinklas nėra vientisas, todėl pastarasis turi suletėti, pagreitėti, persimesti savo ūsus ir t.t. tai yra netolygus važiavimas, greičio numetinėjimai daro savo įtaką bendrai transporto eismo sistemai mieste. ne atkarpos Antakalnis - stotis, bet tų trumpų distancijų visuma, kur susijungia KT, kur troleibusai turi keisti savo greitį. Tikiuos paaiškinau.

Bet juk aš parašiau, kad tai išspręsta ir techninės priemonės egzistuoja. Tik reikia jas nupirkti.

A|1,

nesupratau ryšio tarp Lietuvos ir Rusijos elektrinių. kalbėjau,kad Lietuvoje dažniausiai pasitaikančios yra ne "žalios", o šiluminės elektrinės.

Lietuva daugiau nei pusę energijos importuoja. Todėl Lietuvoje veikiančių šiluminių elektrinių pagaminama energija sudaro nedidelę dalį. Kogeneracijos įskaičiuoti negalima, nes elektra jose yra šalutinis produktas. O šilumą vis tiek reikia gaminti, bet užuot perteklių varant į vandens telkinius, gaminama elektra.
O kur dar hidro, vėjo, saulės jėgainės.

Net neabejoju, kad yra sukurta ir naudojama, tačiau, mes, kaip ir pats sakei, gyvenam Lietuvoj, tad tos technologijos, vietomis atsilieka gerokai nuo pasaulio..


Šventa trejybė transportas, energetika ir pramonės visokios rūšys yra didžiausi teršėjai..

Tik mokėk pinigus ir turėsi tuos modernius iešmus ir kitą įrangą.
Transportas yra teršėjas Nr. 1.

[Mettal]

Čia aš paėmiau, mano manymu, ryškiausią įdomybę tvarkaraščių prasme.

Ryškiausias yra 40 maršrutas. Jeigu paklausi vairuotojo, ką jis tiesiai šviesiai mano apie šito maršruto grafiką, yra labai didelė tikimybė, jog išgirsi daug naujų epitetų ir įdomių tvarkaraščių sudarinėtojų gyvenimo "faktų".

[digital]

O tai vairuotojai negali to kažkam pranešti? Negi į jų nuomones neatsižvelgiama?

[Resutas]

O tai vairuotojai negali to kažkam pranešti? Negi į jų nuomones neatsižvelgiama?

Vairuotojai vistiek bijos skustis. Tokia tiesa.

[KitoksBrolis]

Vairuotojai vistiek bijos skustis. Tokia tiesa.

Tai reikia tada susisiekti su Zuoku, jis iškart tvarką įves.

[Kristinėlė]

Antradienį teko važiuoti iš Panevėžio į Vilnių. Panevėžyje, ryte, prie Vilniaus stotelės priėjo "dušmanas", kuris gan įkyriai ir vos ne per prievartą bandė įsisodinti į mikriuką ir anot jo, žadėjo nuvežti PIGIAI, SAUGIAI ir GREITAI. Beje, ne mane vieną taip naglai bandė užverbuoti. Įdomiausia, kad Dorsimus apsauga tuo metu stotyje aplinkui vaikščiojo ir girdėjo, kaip "dušmanas" rėkia "Į Vilnių, į Vilnių, tuoj pat į Vilnių', tačiau nesureagavo ir dušmano neišvijo. Pastebėtina, kad dažnai tas pats žmogus dažnai taip gaudo žmones, tačiau senai taip bebuvo pristojęs naglai.

[ssnaiperis]

Antradienį teko važiuoti iš Panevėžio į Vilnių. Panevėžyje, ryte, prie Vilniaus stotelės priėjo "dušmanas", kuris gan įkyriai ir vos ne per prievartą bandė įsisodinti į mikriuką ir anot jo, žadėjo nuvežti PIGIAI, SAUGIAI ir GREITAI. Beje, ne mane vieną taip naglai bandė užverbuoti. Įdomiausia, kad Dorsimus apsauga tuo metu stotyje aplinkui vaikščiojo ir girdėjo, kaip "dušmanas" rėkia "Į Vilnių, į Vilnių, tuoj pat į Vilnių', tačiau nesureagavo ir dušmano neišvijo. Pastebėtina, kad dažnai tas pats žmogus dažnai taip gaudo žmones, tačiau senai taip bebuvo pristojęs naglai.

Vilniuje man irgi dažnai tenka matyti prie autobusų stoties stovintį "dušmaną", sakantį "Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys..". Kartais man tikrai įkyru būna tokio klausyt..

[Raikkonen]

Ant naujų Transrevio mikroautobusų atsirado ženklai informuojantys apie veikiantį WiFi. Šaunuoliai ir didelis akmuo į TOKS daržą.

[TheCoach]

Dar kartą kartoju, kad CO2 kaip globalaus atšilimo sukėlėjas nėra moksliškai neįrodytas.

Kadangi jau daug tamstos pranešimų esu skaitęs, neturiu vilties, kad esate linkęs keisti nuomonę kad ir kokie įrodymai jums būtų pateikiami, bet vistiek norėčiau jus informuoti, kad jūsų traukinys jau seniai nuažiavo ir tamsta, su savo įsitikinimu neva mokslininkai visdar neapsisprendę del klimato kaitos ir CO2 svarbos joje, likote paliktas.
Manau vertėtų paskaityti ši straipsnį ir straipsnius kuriais jis remiasi, bei jų šaltinius ir sužinoti apie tikrąją mokslinės bendruomenės nuomonę šiuo klausimu.

Kas dėl visos diskusijos apie troleibusus ir autobusus, turiu pridurti ieną faktą.
Didelės dujinės, skysto kuro jėgainės yra efektyvesnės, nei maži varikliai/generatoriai, todėl net įskaičiaus paskirstymo tinklais prarandamą energija, modernus troleibusas mažiau žalingas aplinkai negu modernus autobusas.

[Al1]

Kadangi jau daug tamstos pranešimų esu skaitęs, neturiu vilties, kad esate linkęs keisti nuomonę kad ir kokie įrodymai jums būtų pateikiami, bet vistiek norėčiau jus informuoti, kad jūsų traukinys jau seniai nuažiavo ir tamsta, su savo įsitikinimu neva mokslininkai visdar neapsisprendę del klimato kaitos ir CO2 svarbos joje, likote paliktas.
Manau vertėtų paskaityti ši straipsnį ir straipsnius kuriais jis remiasi, bei jų šaltinius ir sužinoti apie tikrąją mokslinės bendruomenės nuomonę šiuo klausimu.

Gali sakyti ką tik nori, kišti visokias nuorodas į neaiškios kilmės rašliavas, bet NĖRA visuotinio mokslininkų sutarimo dėl to, kad CO2 daro įtaką globaliam atšilimui. O toje rašliavoje rašoma tik tai, kad mokslininkai mano, jog žmogus daro įtaką klimato kaitai.
Bendrai paėmus, visa tai yra POLITIKA. Pastarajai dažniausiai nereikia jokių objektyvių įrodymų. Tiesiog daug kartų kartojamas melas tampa tiesa.

[KitoksBrolis]

Gali sakyti ką tik nori, kišti visokias nuorodas į neaiškios kilmės rašliavas, bet NĖRA visuotinio mokslininkų sutarimo dėl to, kad CO2 daro įtaką globaliam atšilimui. O toje rašliavoje rašoma tik tai, kad mokslininkai mano, jog žmogus daro įtaką klimato kaitai.
Bendrai paėmus, visa tai yra POLITIKA. Pastarajai dažniausiai nereikia jokių objektyvių įrodymų. Tiesiog daug kartų kartojamas melas tampa tiesa.

Būtų netikėta ir pasaulis sugriūtų, jeigu Jus kada nors sutiktumėte su kitų nuomonę ir pateiktais faktais.