1.4 ir 2.1 brėžiniuose matoma lėtėjimo juosta pasukimui į dešinę yra labiau nei apgailėtina.... Jei tokio ilgio lėtėjimo juostas daro tai matomai po darbų todėl ir reikia palikti ženklus 70-80. Aišku greitėjimo juosta tai irgi galėtų būti ilgesnė.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[A1] Grigiškių ruožo rekonstrukcija
Collapse
X
-
Grigiškių ruožas ir taip yra vienas pavojingiausių. Rekonstrukcijos tikslas- visų pirma padaryti jį saugesnį. O greitis tikrai nėra svarbiausia- 70 km/h visai pakanka.. Juk čia, kaip jau minėta- didelis ir judrus mikrorajonas.Parašė sleader Rodyti pranešimąPažiūrėjau brėžinius ir nesupratau šios rekonstrukcijos efekto. Viadukai, kairiųjų posūkių panaikinimai, bet rezultate vis tiek lieka tas pats 70 greitis.
Comment
-
Toks koks buvo iki rekonstrukcijos, tai taip, kelio ruožas nesaugus. Mano nuomone tą nesaugumą sukuria tam tikri veiksniai, dėl kurių egzistavimo imamasi tam tikrų reguliavimo priemonių - mažinamas greitis. Rekonstrukcija daro ruožą saugesniu, vadinasi eliminuojami tie veiksniai (panaikinami kairieji posūkiai, pėstiesiems sukuriama infrastruktūra kirsti kelią), tai jei tų veiksnių nebelieka, tai nebėra poreikio ir reguliavimo priemonėm - greičio mažinimui. Aš nesakau, kad čia reikia lėkti 130, bet 90 būtų labai racionalu.Parašė Vilnietizz Rodyti pranešimąGrigiškių ruožas ir taip yra vienas pavojingiausių. Rekonstrukcijos tikslas- visų pirma padaryti jį saugesnį. O greitis tikrai nėra svarbiausia- 70 km/h visai pakanka.. Juk čia, kaip jau minėta- didelis ir judrus mikrorajonas.
Dabar dėl mikrorajono. Tai magistralinio ir intensyviai naudojamo kelio ruožas, o ne gyvenvietė. Gyvenvietė yra vienoje šio kelio pusėje (su keletu objektų kitoje pusėje). Ir joje yra visa infrastruktūra, gatvės, šaligatviai skirti "vidiniam" eismui. Taigi A1 kelias nėra naudojamas kaip Grigiškių "vidinio" susisiekimo gatvė, absoliuti dauguma judančio transporto, pro mikrorajoną važiuoja tranzitu. Viskas labai paprasta, pastatai triukšmo mažinimo sieneles ir kelias jau yra izoliuotas. Į kitą pusę patekti yra sukurta visa infrastruktūra ir ji nesikera viename lygyje su A1 keliu. Šioje vietoje mano akimis yra absurdiška išgalvoti kažkokius pavojingumus, nes labai abejoju ar tarkim greičio padidinimas bent iki 90km/h sukeltu papildomo pavojaus.
Būtent. Jei buvusiai situacijai tiko leistinas 70 km/h greitis, tai kodėl situacijai pagerėjus vis tiek tinka tik tas pats greitis. Viskas turėtu vykti lygiagrečiai, padidėja "fizinis" kelio ruožo saugumas, tai padidėja ir leistinasis saugus greitis.Parašė Ginthus Rodyti pranešimąMatau tik eismo saugumo didinimo paramos fonda, greicio didinimo paramos fondo nerandu... Na minti turbut pagavai.
Zinoma sutinku, siek tiek kvailokai gaunasi, kad irengus visas imanomas saugumo priemones, visvien neleidziama didinti greicio. Vadinasi pries tai leidziamas greitis buvo neadekvaciai perdidelis?Paskutinis taisė sleader; 2010.12.19, 01:30.
Comment
-
Tai kad naudojamas. Norint patekti iš privačių namų rajono į centrą nėra kito kelio tik kaip per A1 kelią. Prie to dar reikia pridėti visus važiuojančius į Lentvarį ir Trakus.Parašė sleader Rodyti pranešimąDabar dėl mikrorajono. Tai magistralinio ir intensyviai naudojamo kelio ruožas, o ne gyvenvietė. Gyvenvietė yra vienoje šio kelio pusėje (su keletu objektų kitoje pusėje). Ir joje yra visa infrastruktūra, gatvės, šaligatviai skirti "vidiniam" eismui. Taigi A1 kelias nėra naudojamas kaip Grigiškių "vidinio" susisiekimo gatvė,
Comment
-
Tai galima tada pridėti gal ir į Kauną važiuojančius?Parašė RR-124 Rodyti pranešimąTai kad naudojamas. Norint patekti iš privačių namų rajono į centrą nėra kito kelio tik kaip per A1 kelią. Prie to dar reikia pridėti visus važiuojančius į Lentvarį ir Trakus.
Visgi daugeliu atvejų po rekonstrukcijos iš vieno Grigiškių galo į kitą nuvažiuot galima bus net jei ir greitkeliu, tai bent jau su greitėjimo ir letėjimo juostų pagalba, t.y. jokio skirtumo, kur automobilis važiuoja, jis į srautą įsilies netrukdydamas kitiems eismo dalyviams.
Comment
-
Na, 80-90 km/h gal ir galima leisti, bet tik tuomet, kai bus panaikintos visos vieno lygio sankryžos bei kairieji posūkiai. Bet važiuoti greičiau nei 90 km/h aš vargu ar leisčiau Grigiškių ruože, nes nori nenori, bet prie gyvenvietės vistiek liks didesnė tikimybė susidurti su netikėta kliūtimi (pvz: neatsargūs ar girti pėstieji) nei važiuojant gūdžiu užmiesčiu. O šiaip, šis kelias naudojamas tikrai ne tik tranzitiniam eismui. Visi Grigiškių gyventojai bei popieriaus fabriko darbuotojai juo važiuoja į/iš miesto. Žinoma, nutiesus naująjį kelią į mikrorajoną prie Emsi degalinės, dauguma vietinių gyventojų naudojasi būtent juo. Bet liko tas pavojingas apsisukimas prie fabriko, daugiausia jis naudojamas viešojo transporto. O ką daryti su juo, aš nė neįsivaizduoju.Parašė sleader Rodyti pranešimąToks koks buvo iki rekonstrukcijos, tai taip, kelio ruožas nesaugus. Mano nuomone tą nesaugumą sukuria tam tikri veiksniai, dėl kurių egzistavimo imamasi tam tikrų reguliavimo priemonių - mažinamas greitis. Rekonstrukcija daro ruožą saugesniu, vadinasi eliminuojami tie veiksniai (panaikinami kairieji posūkiai, pėstiesiems sukuriama infrastruktūra kirsti kelią), tai jei tų veiksnių nebelieka, tai nebėra poreikio ir reguliavimo priemonėm - greičio mažinimui. Aš nesakau, kad čia reikia lėkti 130, bet 90 būtų labai racionalu.
Dabar dėl mikrorajono. Tai magistralinio ir intensyviai naudojamo kelio ruožas, o ne gyvenvietė. Gyvenvietė yra vienoje šio kelio pusėje (su keletu objektų kitoje pusėje). Ir joje yra visa infrastruktūra, gatvės, šaligatviai skirti "vidiniam" eismui. Taigi A1 kelias nėra naudojamas kaip Grigiškių "vidinio" susisiekimo gatvė, absoliuti dauguma judančio transporto, pro mikrorajoną važiuoja tranzitu. Viskas labai paprasta, pastatai triukšmo mažinimo sieneles ir kelias jau yra izoliuotas. Į kitą pusę patekti yra sukurta visa infrastruktūra ir ji nesikera viename lygyje su A1 keliu. Šioje vietoje mano akimis yra absurdiška išgalvoti kažkokius pavojingumus, nes labai abejoju ar tarkim greičio padidinimas bent iki 90km/h sukeltu papildomo pavojaus.
Būtent. Jei buvusiai situacijai tiko leistinas 70 km/h greitis, tai kodėl situacijai pagerėjus vis tiek tinka tik tas pats greitis. Viskas turėtu vykti lygiagrečiai, padidėja "fizinis" kelio ruožo saugumas, tai padidėja ir leistinasis saugus greitis.
Comment
-
Tam žmonija išrado tvoras. Tiesa pasakius vakar kaip tik važiavau, tai ruože tarp Didžiulio ežero ir Rykantų mačiau du pėsčiuosius einančius kelkraščiu be jokių atšvaitų, nors ten greitis nesumažintas ir jokių įspėjimų nėra. O tuo tarpu Grigiškėse, apšviesto ruožo kelkraštyje nemačiau nei vieno pėsčiojo (įrengti pėsčiųjų takai). Tai remiantis vien faktu, kad netyčia galima sutikti kažkokį paklydusį pėstyjį, visame greitkelyje (išskyrus aptvertuose ruožuose) leiskime tik 70 km/h greitį.Parašė Vilnietizz Rodyti pranešimąNa, 80-90 km/h gal ir galima leisti, bet tik tuomet, kai bus panaikintos visos vieno lygio sankryžos bei kairieji posūkiai. Bet važiuoti greičiau nei 90 km/h aš vargu ar leisčiau Grigiškių ruože, nes nori nenori, bet prie gyvenvietės vistiek liks didesnė tikimybė susidurti su netikėta kliūtimi (pvz: neatsargūs ar girti pėstieji) nei važiuojant gūdžiu užmiesčiu.
Ruožas tikrai naudojamas tranzitiniam eismui. Reiktu atskirtį kai kelias naudojamas nuo namų nuvykti iki artimiausio kiosko ar parduotuvės, o kai iš vieno mikrorajono į kitą. Yra miestų kuriuose aplinkkeliui naudojamas vos ne žiedu miestą supantis greitkelis. Ir juo važiuojama iš vienų miesto galo, į kitą ar į centrinę dalį. Greitis nėra papildomai ribojamas, nors jis praeina praktiškai lygiai taip pat šalia namų, kaip ir Grigiškėse. Tik ten viskas atskirta apsauginėmis sienutėmis, tvoromis. Taigi nereikia čia prisigalvoti visokių problemų, kad pateisinti tuos ribojimus. Tereikia tokių nedidelių patobulinimų ir šis ruožas galėtu būti greitkelis, be jokių ribojimų.O šiaip, šis kelias naudojamas tikrai ne tik tranzitiniam eismui. Visi Grigiškių gyventojai bei popieriaus fabriko darbuotojai juo važiuoja į/iš miesto. Žinoma, nutiesus naująjį kelią į mikrorajoną prie Emsi degalinės, dauguma vietinių gyventojų naudojasi būtent juo. Bet liko tas pavojingas apsisukimas prie fabriko, daugiausia jis naudojamas viešojo transporto. O ką daryti su juo, aš nė neįsivaizduoju.
Šiaip šnekame apie tai, koks greitis bus po rekonstrukcijos. T.y. panaikinus kairiuosius posūkius ir padarius pravažiavimą po tiltu per Vokę.
Comment
-
Lietuvoje nelabai mėgstama jomis naudotis, tiksliau tinkamai naudotis. Važiuojama kaip patogiau, nelabai žiūrint į galinius veidrodėlius. Šiaip ir mieste tos juostos per trumpos.Parašė JohnTai aš pastebėjau ne tik šioje situacijoje, bet ir daug kur kitur. Kad ir prie visokių įvažiavimų į pakelkės užeigas ar degalines magistralėje. Niekaip nesuprantu, kodėl taip yra? Negi sunku papaišyti ilgesnes juostas? O jei yra kažkokie "standartai", tai juos būtina keisti, nes nenormalu, kai 130km/h greičio zonoje yra tokios trumpos lėtėjimo ir greitėjimo juostos.
Comment
-
O kodėl jis pavojingas ? Ar tiesiog pavojingas, nes pavojingas, bet dėl jokios priežasties (atsižvelgiant į pakeitimus po 2 rekonstrukcijos etapo).Parašė Al1 Rodyti pranešimąVisgi Grigiškėse yra pavojingas ruožas. Jei bus leista važiuoti 90 km/h, tai dauguma garantuotai važiuos 100-110 km/h. Jei leidžiama važiuoti 70 km/h, tai vis tiek dauguma važiuoja 80-90 km/h. Deja, taip yra.
O dėl greičio tai ne visai taip yra. Ten kur 70, tai važiuoja 75-80 km/h (matuota GPS prietaisais, o ne automobilio spidometrais su paklaidomis). 90 tokiuose ruožuose varo tik vienetai, kurių daugiau nebent tik vasara, kai matomumas ir važiavimo sąlygos labai geros. Ir dar kitas momentas. Jei visi patys pripažįstame jog tas greičio ribojimas niekam tikęs ir neveiksmingas, tai kurių galų jis ten egzistuoja. Gal reiktu pažvelgti į visą tai "kitu kampu" ir suprasti jog jis nereikalingas, jei jis neveikia. Ten kur pavojinga, tai vairuotojai pristabdo ir be jokių ženklų (tam yra kuriamos inžinerinės saugumo priemonės kaip kelio susiaurėjimai, vizualinės kliūtys ir pan.). O jei tas ribojimas tėra kažkieno sugalvotas ir realiai jis ten nereikalingas, tai tada dauguma tai parodo jį ignoruodami.
Comment
-
Apribojimai nustatomi pagal patvirtintus skaiciavimus, statistika, avaringumo procentus, kelio bukle, kelio aplinkos patrametrus pvz. gyvenaciu zmoniu kiekis, mokyklu/vaiku suisrinkimu vietu skaicius ir t.t. ir pan., o ne kazkieno is "lempos". O musuose vairuotojai ignoruoja ne del suvokimo apie reikalinguma, o del "ereliskumo" sindormo uz vairo.Parašė sleader Rodyti pranešimąO jei tas ribojimas tėra kažkieno sugalvotas ir realiai jis ten nereikalingas, tai tada dauguma tai parodo jį ignoruodami.
O teiginys kad patys vairuotojai ivertina kur pristabdyti ir pan. tai siek tiek absurdiskas, nes tokiu atveju pagal tave isvis niekur zenklu nereikia, juk patys vairuotojai puikiai viska ivertina
Comment
-
Kaip be priežasties? Juk yra lėtėjimo ir greitėjimo juostos važiuojant į Grigiškes, į Lentvarį (kol kas nesutvarkyta, bet vis tiek jos išliks) ir kt. Eismas pakankamai intensyvus - tiek ir važiuojančių tiesiai, tiek ir važiuojančių į Grigiškes ar išsukančių iš Grigiškių. Kodėl tie Kaunu irgi apribotas greitis iki 80 km/h? Pėsčiųjų ten mažiau nei Grigiškėse, bet eismas intensyvus ir daug sankryžų (net ne vieno lygio).
O dėl eismo ribojimų ignoravimo tai kaltas mentalitetas ir amžinas skubėjimas. Visai ne kažkieno tai sugalvotas nereikalingas ribojimas.
Comment
-
Dėl dalies faktorių įvertinančių apribojimus sutinku, dėl dalies - ne. Tarkim analizuojant šį Grigiškių ruožą: avaringumas - dėl keičiamos eismo situacijos ir avaringumas pasikeis; kelio būklė - tai jei rekonstruojama, vadinasi būklė privedama iki labai geros; šiuo atveju kuom susiję tokie faktoriai kaip gyvenančių žmonių kiekis, mokyklos ir vaikų susirinkimo vietos, jie juk viduryje greitkelio nesusitinka kamuoliu pažaisti.Parašė taspac Rodyti pranešimąApribojimai nustatomi pagal patvirtintus skaiciavimus, statistika, avaringumo procentus, kelio bukle, kelio aplinkos patrametrus pvz. gyvenaciu zmoniu kiekis, mokyklu/vaiku suisrinkimu vietu skaicius ir t.t. ir pan., o ne kazkieno is "lempos". O musuose vairuotojai ignoruoja ne del suvokimo apie reikalinguma, o del "ereliskumo" sindormo uz vairo.
O teiginys kad patys vairuotojai ivertina kur pristabdyti ir pan. tai siek tiek absurdiskas, nes tokiu atveju pagal tave isvis niekur zenklu nereikia, juk patys vairuotojai puikiai viska ivertina
Kodėl viskas matuojama "ereliškumu" ? Dabar pasakykit, ar dėl to jog važiuosiu pro Grigiškes 90km/h vietoj 70km/h pasikeis kažkas ? Ogi nieks nepasikeis. Kaip pvz. siūlyčiau atkreipti dėmesį į ribojimus Vokietijos autobahn'uose. Ten jei matai greičio ribojimo ženklą, iškart už jo galima suprasti kodėl jis ten stovi, ar tai nuokalnė, ar kokia horizontali kreivė, ar koks nelygios dangos ruožas. Bet tada iškart supranti, kad važiuoti greičiau būtų pavojinga. Kai tuo tarpu Lietuvoje tų ribojimų be galo daug ir jie dažnai nėra aktualūs. Kodėl prie Elektrėnų stotelės dingo, bet vistiek aprobojimai dėl kažkokių menamų pėsčiųjų liko. Tokių pvz. yra ir daugiau.
Lėtėjimo greitėjimo juostos tam ir yra, kad pagrindiniame kelyje nemažinti greičio, o atliekantys posūkį stabdytų/greitėtų juostoje, nemaišant pagrindiniam eismui. Tokių juostų nebuvimas būtų pretekstas riboti greitį, o ne atvirkščiai.Parašė Al1 Rodyti pranešimąKaip be priežasties? Juk yra lėtėjimo ir greitėjimo juostos važiuojant į Grigiškes, į Lentvarį (kol kas nesutvarkyta, bet vis tiek jos išliks) ir kt. Eismas pakankamai intensyvus - tiek ir važiuojančių tiesiai, tiek ir važiuojančių į Grigiškes ar išsukančių iš Grigiškių. Kodėl tie Kaunu irgi apribotas greitis iki 80 km/h? Pėsčiųjų ten mažiau nei Grigiškėse, bet eismas intensyvus ir daug sankryžų (net ne vieno lygio).
O dėl eismo ribojimų ignoravimo tai kaltas mentalitetas ir amžinas skubėjimas. Visai ne kažkieno tai sugalvotas nereikalingas ribojimas.
Dėl Kauno, tai greičio ribojimas akivaizdžiai suprantamas ruože tarp tilto per Nerį ir viaduko ties Mega. Ten įsilieją daug transporto priemonių, kelias nėra platus, dažnai tenka pristabdyti, tai kai stabdai supranti jog ribojimas tikrai reikalingas ir noro važiuoti greičiau nelieka. Kitas dalykas jog po minėtu viaduku susikerta greitėjimo ir letėjimo juostos (toks mazgas visai netinkamas magistralei/greitkeliui) taigi ten yra kritinis taškas.
Comment
-
Taip, pasikeis, ir tik tada kai praeis pakankamas laiko tarpas ir bus pastebeta kad avaringumas sumazejo t.y. suveike kelio rekonstrukcijos vieni is tikslu, tik tada bus galima kelti greiti. O ne dabar iskart pakelt, ir ziuret kas gausis ir prarast nors ir viena gyvybe (o tai jau per didele kaina).Parašė sleader Rodyti pranešimąDėl dalies faktorių įvertinančių apribojimus sutinku, dėl dalies - ne. Tarkim analizuojant šį Grigiškių ruožą: avaringumas - dėl keičiamos eismo situacijos ir avaringumas pasikeis;
Tai TIK VIENAS is faktoriu, gali buti stiklinis kelias bet jame del to avarijos nedings.kelio būklė - tai jei rekonstruojama, vadinasi būklė privedama iki labai geros;
Tuom kad zmones nera robotai kurie aklai laikosi taisykliu ir buna ten kur pasakai jiem buti. Zmones bego ir begs per kelius, o rizikingiausia grupe yra vaikai, kurie maziau galvoja, maziau saugosi ir del to maziausiai prognozuojama grupe ir didziausia tikimybe, kad vaikas issoks netiketai ant kelio. Ne be reikalo statomi prie kiekvinos mokyklos greicio apribojimo ir ispejamiji zenklai.šiuo atveju kuom susiję tokie faktoriai kaip gyvenančių žmonių kiekis, mokyklos ir vaikų susirinkimo vietos, jie juk viduryje greitkelio nesusitinka kamuoliu pažaisti.
Pasikeis... pasikeis tavo stabdymo kelias, pasikeis reakcijos laikas, pasikeis galimi ivykiu rezultatai. 20 km/h greicio skirtumas duoda apciuopiama efekta.Kodėl viskas matuojama "ereliškumu" ? Dabar pasakykit, ar dėl to jog važiuosiu pro Grigiškes 90km/h vietoj 70km/h pasikeis kažkas ?
Placiau: http://www.autonews.lt/lt/?article=9
Na o stabdymo kelio skirtuma pats gali pasiskaiciuoti: http://www.ats.lt/kita-automobiliai-...skaici-t266/0/
Comment
-
Jei kalbant konkrečiai apie nusukimą į Grigiškes važiuojant iš Vilniaus prieš naująjį viaduką, tai ten greitėjimo juosta tikrai yra per trumpa (per siaura). Kiekvieną dieną važiuoju šiuo keliu ir visada piko metu ten sulėtėja bendras srautas, nes, ypač didesnės mašinos, netelpa lėtėjimo juostoje (dėl to, kad jos šone iš karto apsauginė tvorelė) + nuokalnė, sudėtingesnis stabdymas. Automatiškai, važiuojantys tiesiai pirmoje juostoje, turi pristabdyti, arba/ir rikiuotis į antrą juostą, taip pristabdydami važiuojančius antra juosta. Tikrai nėra saugi ta atkarpėlė... Toliau, rekonstruotame ruože - viskas OK. Leistinas greitis - 80 km/h, sumažėjantis iki 70 km/h posūkių į kairę vietose. Pėsčiųjų ten tikrai nemažai pasitaiko, todėl, mano nuomone, leistinas greitis gyvenvietėje teisingas.Parašė sleader Rodyti pranešimąLėtėjimo greitėjimo juostos tam ir yra, kad pagrindiniame kelyje nemažinti greičio, o atliekantys posūkį stabdytų/greitėtų juostoje, nemaišant pagrindiniam eismui. Tokių juostų nebuvimas būtų pretekstas riboti greitį, o ne atvirkščiai.
Comment
-
Efektas gaunamas iškart arba negaunamas iš viso, tai tokio pereinamojo laiko tam nereikia. O kalbant apie avaringumą, tai LAKD bei kelią prižiūrinti įmonė analizuoja avarijų, įvykių priežastis. Pagal šios analizės rezultatus ir sprendžiama kokius sprendinius įgyvendinti atliekant rekonstrukciją. Taigi jei tarkim eismo įvykių priežastys būdavo kairieji posūkiai ir pėstieji tam tikroje vietoje, tai ir matome rezultatą - pėsčiųjų viaduką ir posūkių panaikinimą. Vadinasi nebėra priežasčių tam avaringumui.Parašė taspac Rodyti pranešimąTaip, pasikeis, ir tik tada kai praeis pakankamas laiko tarpas ir bus pastebeta kad avaringumas sumazejo t.y. suveike kelio rekonstrukcijos vieni is tikslu, tik tada bus galima kelti greiti. O ne dabar iskart pakelt, ir ziuret kas gausis ir prarast nors ir viena gyvybe (o tai jau per didele kaina).
Kaip jau minėjau ne vieną kartą šioje temoje, tam yra skirtos tvoros. Tokius ruožus yra būtina atitverti. Prie mokyklų yra poreikis žmonėms patekti į kitą gatvės pusę, tai ten ir reikia riboti, nes yra einančių. O čia koks poreikis kažkokiems moksleiviams skersai kelio eiti į kitą pusę ? Jo nėra, tai fiziškai ribojam tokią galimybę ir nebeturim problemos.Tuom kad zmones nera robotai kurie aklai laikosi taisykliu ir buna ten kur pasakai jiem buti. Zmones bego ir begs per kelius, o rizikingiausia grupe yra vaikai, kurie maziau galvoja, maziau saugosi ir del to maziausiai prognozuojama grupe ir didziausia tikimybe, kad vaikas issoks netiketai ant kelio. Ne be reikalo statomi prie kiekvinos mokyklos greicio apribojimo ir ispejamiji zenklai.
Mano stabdymo kelias ir reakcijos laikas pagerėtu dar labiau jei greitį sumažintume iki 50 km/h. Bet tam turi būti poreikis. Kolkas Grigiškėse stabdyti dėl jokių veiksnių išskyrus priekyje važiuojantį automobilį neteko, todėl man ir kyla abejonės dėl greičio ribojimo reikalingumo.Parašė taspac Rodyti pranešimąPasikeis... pasikeis tavo stabdymo kelias, pasikeis reakcijos laikas, pasikeis galimi ivykiu rezultatai. 20 km/h greicio skirtumas duoda apciuopiama efekta.
Placiau: http://www.autonews.lt/lt/?article=9
Na o stabdymo kelio skirtuma pats gali pasiskaiciuoti: http://www.ats.lt/kita-automobiliai-...skaici-t266/0/
Comment
-
Na taip, pagal skaičiavimus ir statistiką. Yra kelias su leistinu greičiu 90, juo lekia girtas erelis ant 150, įvyksta avarija. Pagal statistiką kelias avaringas, kompetetingos institucijos priima sprendimą apriboti greitį iki 70.Parašė taspac Rodyti pranešimąApribojimai nustatomi pagal patvirtintus skaiciavimus, statistika, avaringumo procentus, kelio bukle, kelio aplinkos patrametrus pvz. gyvenaciu zmoniu kiekis, mokyklu/vaiku suisrinkimu vietu skaicius ir t.t. ir pan., o ne kazkieno is "lempos". O musuose vairuotojai ignoruoja ne del suvokimo apie reikalinguma, o del "ereliskumo" sindormo uz vairo.
Comment
-
Nori pasakyt, juodosios dėmės tik atsitiktinumas, ir kad kasmet vis tose pačiose vietose lekia girti ereliai?Parašė c2h5oh Rodyti pranešimąNa taip, pagal skaičiavimus ir statistiką. Yra kelias su leistinu greičiu 90, juo lekia girtas erelis ant 150, įvyksta avarija. Pagal statistiką kelias avaringas, kompetetingos institucijos priima sprendimą apriboti greitį iki 70.
http://www.lpept.lt/lt/juoduju_demiu...s/JD_2010m.jpg
Comment
-
Tai tik teorija, taciau teorija ne visada sutampa su praktika. Sioje srotyje negali tik teorija pasitelkti nes tai kainuoja gyvybes. Vienos vietos pataisymas gali sukelti priezastis atsirasti kitam pavojingam faktoriui, o tam isitikinti yra taikomas bandomasis periodas kur ziurima ar panaudotos priemones pateisino lukescius.Parašė sleader Rodyti pranešimąEfektas gaunamas iškart arba negaunamas iš viso, tai tokio pereinamojo laiko tam nereikia. O kalbant apie avaringumą, tai LAKD bei kelią prižiūrinti įmonė analizuoja avarijų, įvykių priežastis. Pagal šios analizės rezultatus ir sprendžiama kokius sprendinius įgyvendinti atliekant rekonstrukciją. Taigi jei tarkim eismo įvykių priežastys būdavo kairieji posūkiai ir pėstieji tam tikroje vietoje, tai ir matome rezultatą - pėsčiųjų viaduką ir posūkių panaikinimą. Vadinasi nebėra priežasčių tam avaringumui.
Tvoros tvorom, zmones zmonem. Kai kur tiesiog negali uztverti tvoru nes yra kazkoks issukimas, sankryza ar pan. O jei visa tai yra gan urbanizuotame rajone kaip Grigirskes? [pats zinai kad pas mus zmones net ir iki perejos esant keliems metrams eis per gatve ten kur nores, nes per toli ar elementariai tinges lipti per ta viaduka. Geras pavyzdys, viadukas i kleboniskio miska Kaune netoli Tevynes restorano.Kaip jau minėjau ne vieną kartą šioje temoje, tam yra skirtos tvoros. Tokius ruožus yra būtina atitverti. Prie mokyklų yra poreikis žmonėms patekti į kitą gatvės pusę, tai ten ir reikia riboti, nes yra einančių. O čia koks poreikis kažkokiems moksleiviams skersai kelio eiti į kitą pusę ? Jo nėra, tai fiziškai ribojam tokią galimybę ir nebeturim problemos.
Tau neteko (tikiuosi, ir neteks), nes pravaziuoji ir pamirsti, taciau zmonem, kurie seka statistika, matyt, skaiciai ka kitka rodo.Mano stabdymo kelias ir reakcijos laikas pagerėtu dar labiau jei greitį sumažintume iki 50 km/h. Bet tam turi būti poreikis. Kolkas Grigiškėse stabdyti dėl jokių veiksnių išskyrus priekyje važiuojantį automobilį neteko, todėl man ir kyla abejonės dėl greičio ribojimo reikalingumo.
Comment
-
Juodosios dėmės turi konkrečias priežastis, kurias galima išspręsti konkrečiais metodais. Čia ne kažkokios anomalijos, kad nebūtų įmanoma jų panaikinti.Parašė Lettered Rodyti pranešimąNori pasakyt, juodosios dėmės tik atsitiktinumas, ir kad kasmet vis tose pačiose vietose lekia girti ereliai?
http://www.lpept.lt/lt/juoduju_demiu...s/JD_2010m.jpg
Žmonės nelips per tvoras jei bus galimybė pereiti kelią to nedarant. Žmonės taip pat nelįs per tarpą ties išvažiavimu, jei kitoj pusėj kelio bus siena/tvora ir nebus įmanoma niekur nueiti, jie ne laukiniai gyvūnai kurie per plyšius patekę į kelią blaškosi nerasdami išėjimo. Viskas piešiama tarsi mes esame iš kitos planetos, ir čia neįmanoma padaryti to, kas kitose šalyse jau padaryta prieš daugybę metų.Parašė taspac Rodyti pranešimąTvoros tvorom, zmones zmonem. Kai kur tiesiog negali uztverti tvoru nes yra kazkoks issukimas, sankryza ar pan. O jei visa tai yra gan urbanizuotame rajone kaip Grigirskes? [pats zinai kad pas mus zmones net ir iki perejos esant keliems metrams eis per gatve ten kur nores, nes per toli ar elementariai tinges lipti per ta viaduka. Geras pavyzdys, viadukas i kleboniskio miska Kaune netoli Tevynes restorano.
Tau neteko (tikiuosi, ir neteks), nes pravaziuoji ir pamirsti, taciau zmonem, kurie seka statistika, matyt, skaiciai ka kitka rodo.
Vieni žmonės seka statistika, ją analizuoja. Kiti tik pasitelkia tą statistiką ir neįsigilina į jos atsiradimo priežastis, bet priima sprendimus. Taip, Grigiškėse egzistuoja juodoji dėmė. Nors prisiminus tos vietos situaciją labai nesunku pasakyti kodėl jinai atsirado ir pamatyti jog rekonstrukcijos projekte numatyti sprendiniai jai panaikinti. Jei ten problema išlieka, man kaip važinėjančiam norėtusi aiškesnio suvokimo kuri vieta ir kuom pavojinga. Jei ten tie pėstieji vistiek laksto per kelią, tada gal vertėtų konkrečias vietas pažymėti kelio ženklais su įspėjamaisiais žibintais. Kad pravažiuojant žinočiau ko reikia saugotis ir atkreipčiau dėmesį. Dabar turime didelį skydą su ribojimais, įspėjimais apie pavojingą RUOŽĄ, bet akivaizdžių pavojų važiuojant nesimato, todėl kyla klausimas ko reikia saugotis. Kažkodėl asmeniškai aš pėsčiuosius vaikštinėjančius šalikelėse ar per kelią dažniau matau tose vietosę kuriose jokių įspėjimų nėra, o kur garsiai apie tai "trimituojama" jų nematau.
Comment
Comment