[KLP] Pietinis išvažiavimas iš Klaipėdos uosto

[VLR]

Po 15 metų Klaipėda atsibudo, kad reikalingas Pietinis išvažiavimas iš uosto.

...kuris jau yra, turi keturias juostas perskirtas plačia veja su daug galimybės plėstis. Šis aplinnkkelis vadinasi Jūrininkų prospektu ir yra toliau nuo Klaipėdos centro nei bet kuris iš Kauno aplinkkelių yra nuo Kauno centro, ar bet kuris iš Vilniaus aplinkkelių (Vakarinis, pietinis [E28]) - nuo Vilniaus centro. Plėsti miestą dar labiau į pietus statant dar vieną aplinkkelį vietoje dabartinio išplėtimo būtų pinigų išmetimas ir visiška neatsakinga automobilistinė durnystė.

[Pilaitis]

Taip, ir jį Klaipėda jau turi - jis vadinasi Jūrininkų prospektu, kuris yra milžiniškas ir pilnai susidorotų su sunkvežimių srautu. Šią gatvę tereikia sujungti su (irgi jau nutiestu) rytiniu aplinkkeliu (141 keliu) pro industrines zonas. Jei kyla problemų dėl triukšmo daugiabučiuose toje atkarpoje (nors, turint omeny dabartinį kelio dydį, skirtumo didelio nebūtų) galima toje gatvėje greitį sumažinti iki 40 ar net 30 km/h - jei sugebėjo Paryžius, sugebės ir Klaipėda. Sunkvežimiai yra pripratę pavingiuoti išvažinėdami iš uosto, tad pradžioje bus gerai, o po to bus galima ir kiek paplatinti rytinėje bėgių pusėje jei to prireiks (nors neprireiks).

Baikit išsigalvoti pasiteisinimus kelių statybai ir automobilistinei plėtrai ir investuokite į viešojo transporto prioritetą. Gal pavyks šitą mikrorajoninę skylę paversti į kažką, kas bent iš tolo primena normalų miestą.

Nors pati posto esmė atrodytų gana logiška - reikia panaudoti esamą platų prospektą - kartais reikėtų suprasti, kad miestas nėra simcity žaidimas, ir egzistuoja privatūs sklypai, reljefai, atsiperkamumai ir visi kiti dalykai. Dėl to, kad laukiniais 90-aisiais ir 00-iais kažkas pridalino sklypų į kairę ir į dešinę, taip pat dėl to, kad plote tarp Jūrininkų prospekto ir 141 kelio jau anksčiau buvo sodai, esu visiškai įsitikinęs, kad visiškai naujo kelio statyba būtų keliskart pigesnė, negu tavo minimas sujungimas. Būtų gerai kartais detaliau panagrinėti bent jau Google Maps prieš kaltinant visus iš eilės.

[VLR]

Nors pati posto esmė atrodytų gana logiška - reikia panaudoti esamą platų prospektą - kartais reikėtų suprasti, kad miestas nėra simcity žaidimas, ir egzistuoja privatūs sklypai, reljefai, atsiperkamumai ir visi kiti dalykai. Dėl to, kad laukiniais 90-aisiais ir 00-iais kažkas pridalino sklypų į kairę ir į dešinę, taip pat dėl to, kad plote tarp Jūrininkų prospekto ir 141 kelio jau anksčiau buvo sodai, esu visiškai įsitikinęs, kad visiškai naujo kelio statyba būtų keliskart pigesnė, negu tavo minimas sujungimas. Būtų gerai kartais detaliau panagrinėti bent jau Google Maps prieš kaltinant visus iš eilės.

Eilinį kartą įsirauni su ad-hominem, apkaltini mane naivumu ir eilinį kartą prirašai kažkokių automobilistų naratyvą (tiesiogiai ar netiesiogiai) palaikančių blėnių. Ką turi parodyti tavo šita nuotrauka iš Google Maps tiksliai? Jei kalbi apie sklypų ribas, tai rodyk gal geriau kažką iš Regios? Nuo pat pradžių kalbėjau apie važiavimą pro 'industrines zonas', t.y. pro Švepelių gatvę. Kažką žinai apie tą gatvę, ko aš nežinau? Kaip tiksliai toks maršrutas būtų 'keliskart' pigesnis? Eik gal geriau padiskutuok apie autobusų ventilius.

Beje, kiek tiksliai sunkvežimių mes tikimės iš Klaipėdos uosto? Didžiausias Britanijos uostas Felixtowe aptarnauja 3750 sunkvežimių per dieną. Kiek jų aptarnauja Klaipėda?

[Pilaitis]

Eilinį kartą įsirauni su ad-hominem (...) eik gal geriau padiskutuok apie autobusų ventilius.

Čia kažkoks asmenybės susidvejinimas? digital gal laikas skirti piliečiui dar vienas atostogas?

[VLR]

Čia kažkoks asmenybės susidvejinimas? digital gal laikas skirti piliečiui dar vienas atostogas?

Kaip jau minėjau kitoje temoje - naudoju ad hominem tik atsakymui į ad hominem savo atžvilgiu. Šiuo atveju apkaltinai mane, kad esu naivus ir žiūriu į diskusiją pro Sim City prizmę, bet nepagrindei to kaltinimo niekuo.

Atostogų visai išeičiau ir pats - šis forumas (ypač ši tema) su savo personažais man pradeda priminti suknistą Tvin Pykso miestelį.

[Briedis]

Jūrininkų prospektas yra 8-9 km. nuo Klaipėdos geležinkelio stoties, tai yra smarkiai per didelis atstumas tankiai apgyvendintiems rajonams tokio dydžio miestui.

7 km iki centrinio pašto, 5 km iki Smiltynės perkėlos ir 5 km iki Lėbartų kapinių. Ir tai niekaip nekeičia fakto, kad miesto pietinėje dalyje suplanuoti gyvenamųjų namų kvartalai, uosto pietinėje dalyje suplanuoti nauji krovos terminalai, o vienintelė ir pagrindinė susisiekimo arterija pietinėje pusėje yra Jūrininkų prospektas, kuri jau dabar daro neigiamą įtaką greta esančių daugiabučių gyventojams.

Kas liečia šiaudines baidykles - na siūlomas viešasis transportas juk ne orą vežios, o žmonių ir prekių logistika mieste juk ne oru vyksta.

Beje, minėjote Paryžių, tad būtų įdomu susipažinti su šio miesto geraja praktika nukreipiant tranzitinį krovininį transportą miesto gatvėmis ir paplėtoti diskusiją šia kryptimi.

Dėl to, kad laukiniais 90-aisiais ir 00-iais kažkas pridalino sklypų į kairę ir į dešinę, taip pat dėl to, kad plote tarp Jūrininkų prospekto ir 141 kelio jau anksčiau buvo sodai, esu visiškai įsitikinęs, kad visiškai naujo kelio statyba būtų keliskart pigesnė, negu tavo minimas sujungimas. Būtų gerai kartais detaliau panagrinėti bent jau Google Maps prieš kaltinant visus iš eilės.

Toks sujungimas būtų žalingas 141 kelio perspektyvinei plėtrai ir tapimui magistraliniu keliu, dėl per didelio sankryžų tankio tiesioje kelio atkarpoje.

Atostogų visai išeičiau ir pats - šis forumas (ypač ši tema) su savo personažais man pradeda priminti suknistą Tvin Pykso miestelį.

[VLR]

7 km iki centrinio pašto, 5 km iki Smiltynės perkėlos ir 5 km iki Lėbartų kapinių. Ir tai niekaip nekeičia fakto, kad miesto pietinėje dalyje suplanuoti gyvenamųjų namų kvartalai, uosto pietinėje dalyje suplanuoti nauji krovos terminalai, o vienintelė ir pagrindinė susisiekimo arterija pietinėje pusėje yra Jūrininkų prospektas, kuri jau dabar daro neigiamą įtaką greta esančių daugiabučių gyventojams.

Kas liečia šiaudines baidykles - na siūlomas viešasis transportas juk ne orą vežios, o žmonių ir prekių logistika mieste juk ne oru vyksta.

Beje, minėjote Paryžių, tad būtų įdomu susipažinti su šio miesto geraja praktika nukreipiant tranzitinį krovininį transportą miesto gatvėmis ir paplėtoti diskusiją šia kryptimi.


Toks sujungimas būtų žalingas 141 kelio perspektyvinei plėtrai ir tapimui magistraliniu keliu, dėl per didelio sankryžų tankio tiesioje kelio atkarpoje.

Diskusija nėra 'statyti naują aplinkkelį' prieš 'leisti sunkvežimių eismą miesto gatvėmis'. Diskusija yra 'palikti esamą aplinkkelį, kuris puikiai atlieka savo funkciją jį praplečiant' prieš 'plečiam miestą dar labiau į pietus ir statom dar vieną aplinkelį be jokios geros priežasties'. Tavo argumentai vis primeta pirmą diskusijos modelį, bet aš nesutinku su juo, aš nepriimu to, kad Jūrininkų prospektas yra užprogramuotas tapti vidine miesto gatve. Miestą plėsti į tą pusę yra durnystė ir aš paaiškinau kodėl.

O Paryžius į Klaipėdos dydžio teritoriją sutalpina 15-20 kartų daugiau gyventojų. Tad galima iš jų to pasimokyti prieš siūlant dar labiau plėsti šitą miestelį į pietus.

[John]

Keletas pastebėjimų/klausimų dėl šito

• Pilaitis Ką turėtų rodyti tas Google žemėlapis jį panagrinėjus? Panagrinėjau ir matau, kad reiktų pratęsti Jūrininkų pr. lik 141 kelio. Bent jau man peršasi tokia akivaizdi išvada. Kaip tik ten eina geležinkelio atšaka, kuri sukuria tiesiog idealias sąlygas kelio pratęsimui.
• Kai visa ES, o ir mūsų SuMin, pro vuisus galus trimituoja, kad viskas bus labai green ir kad reikia didinti geležinkelių modal share, kaip šitos deklaracijos ir strateginiai tikslai sutinka su naujų aplinkkelių fūroms t.y. kelių transportui, kurio dalį norima mažinti, tiesimu už šimtus milijonų Eur?
• Uosto apkrovos paskutiniu metu krenta dėl sankcijų ir karo. Kuo remiantis reikia didinti vėlgi fūroms skirtą eismo capacity?
• Jeigu išties neįmanoma nuitiesti Jūrininkų prospekto tęsinio (kuo labai abejoju), kodėl negalima tiesiog nutiesti Jūrininkų prispekto atšakos į Pietus ir tokiu būdu pasiekti 141?
• Jeigu visgi nėra absoliučiai jokio kito varianto, kaip tiesti visiškai naują "apvažiavimą", gal vertėtų Jūrininkų pr. mažinti perpus dėl sumažėsiančio fūrų eismo?

All in all, pernelyg daug klaustukų dėl apvažiavimo poreikio, kai esama infrastruktūra, panašu, stovi nenaudojama.

[Briedis]

Diskusija nėra 'statyti naują aplinkkelį' prieš 'leisti sunkvežimių eismą miesto gatvėmis'. Diskusija yra 'palikti esamą aplinkkelį, kuris puikiai atlieka savo funkciją jį praplečiant' prieš 'plečiam miestą dar labiau į pietus ir statom dar vieną aplinkelį be jokios geros priežasties'.

Jeigu pats vienašališkai sprendi apie ką ši diskusija, tai diskusiją su tamstos personažu baigiu. Argumentai buvo išdėstyti.

[VLR]

Jeigu pats vienašališkai sprendi apie ką ši diskusija, tai diskusiją su tamstos personažu baigiu. Argumentai buvo išdėstyti.

Smagu, nes baigiu ją ir aš.

P.S. Papasakok apie daugiabučių plėtrą į pietus nuo Jūrininkų prospekto ir to prospekto nedelsiantį tapimą vidine miesto gatve Citify, nes, panašu, kad jie nieko apie tokius planus nežino.

[acetonas]

Eilinį kartą įsirauni su ad-hominem, apkaltini mane naivumu ir eilinį kartą prirašai kažkokių automobilistų naratyvą (tiesiogiai ar netiesiogiai) palaikančių blėnių. Ką turi parodyti tavo šita nuotrauka iš Google Maps tiksliai? Jei kalbi apie sklypų ribas, tai rodyk gal geriau kažką iš Regios? Nuo pat pradžių kalbėjau apie važiavimą pro 'industrines zonas', t.y. pro Švepelių gatvę. Kažką žinai apie tą gatvę, ko aš nežinau? Kaip tiksliai toks maršrutas būtų 'keliskart' pigesnis? Eik gal geriau padiskutuok apie autobusų ventilius.

Beje, kiek tiksliai sunkvežimių mes tikimės iš Klaipėdos uosto? Didžiausias Britanijos uostas Felixtowe aptarnauja 3750 sunkvežimių per dieną. Kiek jų aptarnauja Klaipėda?

Taigi matosi, kad patekimui į Šveplių gatvę nėra vietos. Ten dabar yra žvyrkelis, bet normalius Jūrininkų pr. pratesimas ten netilps.Tektų iš pirkinėti gamyklų teritorijas, kas sunkiai įmanoma. Galimas variantas, kaip minėjo John pratęsti Šilutės pl. iki pat K141 viaduko. Kažkada toks projektas (kartu su atskiru pietiniu aplinkkeliu) buvo valdžios planuose, bet dabar atrodo pamirštas (nors ir parodytas miesto BP). Tai lieka tik išorinio pietinio aplinkkelio variantas.Jei toks variantas bus pastatytas, norėčiau kad Jūrininkų pr. viena pusė būtu atiduota automobilių stovėjimui, kita palikta kaip dviejų juostų gatvė.

P.S. Papasakok apie daugiabučių plėtrą į pietus nuo Jūrininkų prospekto ir to prospekto nedelsiantį tapimą vidine miesto gatve Citify, nes, panašu, kad jie nieko apie tokius planus nežino.

Per 30 metų pastatyti 4 nedideli daugiabučiai. Akivaizdu, kad jokios masinės plėtros nebus. Norėčiau, kad valdžia palaiduotų plėtros į pietus planus ir tiesiog užsėtu ten mišką.

PS sutinku, kad Baltijos žiedo rekonstrukcija buvo perteklinė. Sutvarkius Lypkių gatvę ir išsprendus pietinio aplinkkelio klausimą buvo galima išvengt brangių estakadų statybos.

[acetonas]

Keletas pastebėjimų/klausimų dėl šito[LIST][*]Pilaitis Ką turėtų rodyti tas Google žemėlapis jį panagrinėjus? Panagrinėjau ir matau, kad reiktų pratęsti Jūrininkų pr. lik 141 kelio. Bent jau man peršasi tokia akivaizdi išvada. Kaip tik ten eina geležinkelio atšaka, kuri sukuria tiesiog idealias sąlygas kelio pratęsimui.

Siūlai nuardyti geležinkelį?

• Kai visa ES, o ir mūsų SuMin, pro vuisus galus trimituoja, kad viskas bus labai green ir kad reikia didinti geležinkelių modal share, kaip šitos deklaracijos ir strateginiai tikslai sutinka su naujų aplinkkelių fūroms t.y. kelių transportui, kurio dalį norima mažinti, tiesimu už šimtus milijonų Eur?
• Uosto apkrovos paskutiniu metu krenta dėl sankcijų ir karo. Kuo remiantis reikia didinti vėlgi fūroms skirtą eismo capacity?

Uosta nėra miręs. Yra planai palengva nukreipinėti uosto fūras link pietinio aplinkelio per Nemuno ir Minijos gatves. Be to pietinėje uosto dalyje numatoma didelė plėtra. Tai fūrų tikrai būtu.

• eigu išties neįmanoma nuitiesti Jūrininkų prospekto tęsinio (kuo labai abejoju), kodėl negalima tiesiog nutiesti Jūrininkų prispekto atšakos į Pietus ir tokiu būdu pasiekti 141?

Kažkada buvo planai pratesti Šilutės pl. iki K141 kelio. Naujame miesto bendrajame plane yra parodyta galima trasa. Tačiau neatrodo kad kažkas būtu daroma. Manau, kad toks aplinkkelio variantas būtu pigiausias.

https://www.klaipeda.lt/lt/savivaldy...is-planas/218/

Jeigu visgi nėra absoliučiai jokio kito varianto, kaip tiesti visiškai naują "apvažiavimą", gal vertėtų Jūrininkų pr. mažinti perpus dėl sumažėsiančio fūrų eismo?

Pritariu. Pusė Jūrininkų pr. turėtų būti skirta parkavimui. Dar, bet kokio atveju, reiktų siaurinti Rimkų gatvę.

[John]

Siūlai nuardyti geležinkelį?

Siūlau statyti šalia geležinkelio. 1+1 gatvė ir vienkelis geležinkelis be problemų įsitektų toje vietoje.

[VLR]

Taigi matosi, kad patekimui į Šveplių gatvę nėra vietos. Ten dabar yra žvyrkelis, bet normalius Jūrininkų pr. pratesimas ten netilps.

Kiek matau satelitinėse nuotraukose, ten lyg ir buvo išasfaltuota. Turbūt neseniai, nes StreetView - vis dar žvyrkelis. Fūrų išvažiavimui tikrai nereikia greitkelio standarto, užtektų ir 50km/h, keturių juostų kelio, kuris galėtų ir pavingiuoti - dėl to tikrai problemų nebūtų, ypač turint omeny sutaupytą atstumą lyginant su aplinkkelių (dauguma fūrų važiuos į šiaurę). Pagal Regia panašu, kad Švepelių gatvėje vietos tarp sklypų pakaktų, o toje jungtyje reiktų išpirkti kelis metrus iš šalia esančio sklypo, kuriame, panašu, yra pastatytas silikatinių plytų namas su šiferiniu stogu. Nematau problemos tame visiškai. Apskritai tai būtų įdomu vis tik pamatyti tuos fūrų srautus iš uosto (AADT) - nenustebčiau, jei ir dviejų juostų pusės kilometro jungtis fūroms būtų pakankama, bent kol kas.

[Romas]

Vakarų ekspresas 2024.03.21 Klaipėdos pietinis aplinkkelis: jaučiamas proveržis
Delfi.lt 2024.03.21 Klaipėdos pietinis aplinkkelis: dešimtmetį laukti pokyčiai gali prasidėti šį pavasarį

Beveik dvidešimtmetį planuojamo pietinio Klaipėdos aplinkkelio reikalai gali pajudėti iš mirties taško - šį pavasarį tikimasi palankaus Vyriausybės sprendimo dėl naujo kelio tiesimo, kuriuo miestą aplenktų transportas, gabenantis krovinius į uostą ir iš jo. Jo vadovas teigia, kad šiuo metu jaučiamas projekto proveržis.

Susisiekimo ministerija jau yra parengusi ir derinimui pateikusi Vyriausybės nutarimo projektą, kurį patvirtinus būtų pradėtos aplinkkeliui reikalingų teritorijų planavimo procedūros. Komentare „Vakarų ekspresui“ ministerija teigė, kad nutarimą tvirtinimui tikimasi pateikti balandį.
„Nutarimą dėl šio aplinkkelio susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planuojama teikti tvirtinti Vyriausybei balandžio mėnesį“, - nurodė ministerija.
Infrastruktūros vystymo planas numatys, kur ir kaip bus tiesiamas naujas 6,8 kilometro ilgio aplinkkelis, kuris sujungs Klaipėdos gatvių tinklą ir uosto teritoriją su keliu, vedančiu į Šilutę.


Aplinkkelio statyba yra įtraukta į Klaipėdos uosto bendrąjį planą, pagal kurį didžiausias krovininio transporto eismas šiuo metu koncentruojasi centrinėje ir pietinėje miesto dalyse, o ateityje jis dar gali smarkiai didėti dėl planuojamos pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtros bei rezervinės teritorijos panaudojimo krovai ar kitai veiklai. (...)

Statyti aplinkkelį nutarta dar 2007 metais, jis numatytas Klaipėdos ir Klaipėdos rajono savivaldybių bendruosiuose planuose, jo poreikis įtvirtintas ir uosto plane.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas „Vakarų ekspresui“ teigė, kad šiuo metu jaučiamas proveržis dėl aplinkkelio klausimo.
„Esame pietinio Klaipėdos aplinkkelio iniciatoriai. Jaučiame susisiekimo ministro palaikymą ir ministerijos dėka proveržį šiuo klausimu. Mums atrodo, kad pietinio aplinkkelio tikrai reikia, jį siejame su dviem projektais - pietinės dalies išvystymu, kuriam privažiuojamųjų kelių gyvybiškai reikės, ir su specialiuoju planu išvystyti Kalnupės ir Senosios Smiltelės gatves“, - kalbėjo A. Latakas.
2009-aisiais parengtoje galimybių studijoje konstatuojama, kad pietinė jungtis būtų reikalinga ne tik Klaipėdos uosto reikmėms, bet kartu būtų sukurtas išbaigtas miesto gatvių tinklas, sumažintas jo apkrovimas, sumažėtų uosto generuojamo transporto srauto neigiamas poveikis gyventojams. (...)

https://ve.lt/jura/klaipedos-pietini...amas-proverzis
https://www.delfi.lt/auto/autonaujie...asari-96182869

[Romas]

Kiek per 30 metų buvo prikurta galimybių studijų, bet tik pasibaigus baltarusiškų trąšų srautui susizgribta, kad beveik visi konteineriai pristatomi automobiliais.

Diena.lt 2024.03.16
Kelias į uostą taps valstybės projektu
Kodėl dabar prireikė skubos tvarka ir su valstybės plano statusu rengti Klaipėdos pietinio aplinkkelio projektą? Anksčiau apie 80 proc. krovinių į Klaipėdos uostą būdavo pristatoma geležinkeliais, o dabar didesnė jų dalis atgabenama sunkvežimiais.
Esmė ta, kad Klaipėdos uoste yra pasikeitusi į jį arba iš jo gabenamų krovinių schema. Anksčiau apie 80 proc. krovinių į Klaipėdos uostą būdavo pristatoma geležinkeliais, o dabar didesnė dalis jų atgabenama sunkvežimiais. Beveik visi konteineriai, kurių skaičius Klaipėdoje pastaraisiais metais nuolat augo, į uostą pristatomi ar iš jo išvežami sunkvežimiais

https://klaipeda.diena.lt/naujienos/...ojektu-1164972

[Romas]

Susisiekimo ministerija 2024.03.05 parengė Vyriausybės nutarimo projektą
Dėl valstybei svarbaus projekto Klaipėdos pietinio aplinkkelio susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...7-30437221068e

Tačiau parengimo kokybė nėra tobula.
Prie nutarimo pridėtas tas pats straipsniuose pateiktas brėžinys
Klaipėdos pietinio aplinkkelio planuojamos teritorijos planas (pagal Klaipėdos miesto bendrojo plano Gatvių tinklo ir kategorijų bei infrastruktūros plėtros brėžinys patvirtintas 2021-09-30 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-191)
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...jfwid=xmcujjt8

Energetikos ministerija rašo:

Atkreiptinas dėmesys, kad prie Rašto pridėtoje Klaipėdos pietinio aplinkkelio planuojamos teritorijos plano iškarpoje nėra visiškai aiškiai pateikta informacija ir (ar) duomenys apie šioje teritorijoje esamos ir (ar) planuojamos inžinerinės infrastruktūros išsidėstymą, pasaulio kryptis ar sutartinius žymėjimus.
Atsižvelgiant į tai, kad į planuojamą teritoriją patenka AB „KN Energies“, akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ir kitų energetikos įmonių valdoma inžinerinė infrastruktūra, rengiant valstybei svarbaus projekto Klaipėdos pietinio aplinkkelio susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą (toliau – Vystymo planas), turėtų būti atsižvelgta į jau esamai inžinerinei infrastruktūrai nustatytas apsaugos zonas ir (ar) vietovės klasių teritorijas ar kitus techninius klausimus, kurie galėtų daryti įtaką esamai inžinerinei infrastruktūrai ir, tai įvertinus, turėtų būti priimami tinkami sprendimai naujai infrastruktūrai tiesti, Vystymo plano sprendinius derinant su suinteresuotais ūkio subjektais.
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...76b07461d0ecb9

Aplinkos ministerija rašo:

Pagal kompetenciją išnagrinėję (...) nutarimo „Dėl Valstybei svarbaus projekto Klaipėdos pietinio aplinkkelio (...) projektą (...), jį deriname, tačiau atkreipiame dėmesį, kad prie Nutarimo projekto pateiktame brėžinyje (schemoje) nenurodyti sutartiniai ženklai ir jų turinys.
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...69b566387cfecb