[LT/LV] Lietuvos - Latvijos pasienis

[Romas]

Dar du asfaltuojami ruožai Latvijos pasienyje

Iš Lietuvos pusės bus galima nuvažiuoti asfaltu bent iki Latvijos sienos važiuojant iš Pakruojo ar Žeimelio į Bauskę ir iš Rokiškio ar Pandėlio į Neretą-Jekabpilį



Pirkimas 173213

Valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 2912 Vileišiai–Žeimelis–Adiūnai (Ādžūni) ruožo nuo 0,00 iki 5,10 km ir Nr. 3647 Pandėlys–Suvainiškis–Nereta ruožo nuo 13,30 iki 18,30 km rekonstravimas

http://www.cvpp.lt/index.php?option=...nder_id=280859

Kelias Pakruojo rajone. Buv. pasienio punktas Ādžūni-Žeimelis


Kelias Rokiškio rajone tarp Suvainiškio ir Panemunio

[Romas]

Ilzenbergas - Kacīte

Šiandien "Lietuvos ryte" pasirodė žinutė, kad, atrodo, pasibaigė biurokratinė istorija Rokiškio rajone, Ilzenberge



Senas straipsnis
2012.08.08
URM: Lietuva ir Latvija sprendžia problemas dėl susisiekimo vietos keliais

(...) Praėjusią savaitę dienraštis "Lietuvos rytas" pranešė, kad lietuviai kelininkai suremontavo iki Latvijos sienos kelią Rokiškis-Ilzenbergas, tačiau žadėję remontuoti kelią savo teritorijoje latviai apsigalvojo ir įkasė įvažiuoti draudžiantį ženklą. Panorę kaimynų Latviją pasiekti keliu per Rokiškio rajone esantį Ilzenbergą keliautojai yra priversti sukti atgal ir ieškoti kito kelio.

Nors nuošalaus kelio ruožas prie Latvijos sienos nenaudojamas, Lietuvos kelininkai ir šiomis dienomis atlieka šio kelio ženklinimo darbus. Jie vis dar tikisi, kad kaimynų latvių pozicija pasikeis. Transportui į Latviją draudžiantis įvažiuoti kelio ženklas atsirado maždaug prieš mėnesį, o Lietuvoje likę informaciniai ženklai apie kelių mokestį, greičio ribojimus.

Prieš pradedant kelio remontą, Rokiškio rajono meras Vidmantas Kanopa klausė Latvijos valdžios, ar tikslinga tvarkyti kelią. Kaimynai tikino, kad remontas būtinas, žadėjo darbus pratęsti savo teritorijoje. Rokiškio kelininkai žvyravo kelią, sutvarkė ir nušienavo griovius.

(...) Paaiškėjo, kad prieš mėnesį draudžiamasis ženklas atsirado dėl to, kad vienas latvių pasienio ūkininkas atsiėmė žemę. Sklypo ribose atsidūrė ir kelias. Apie tai, kad bus grąžinama žemė, Rokiškio rajono savivaldybės prieš kelio remontą Latvijos valdžia neinformavo.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/86382

Foto 2009.08
Į Latvijos pusę


Į Lietuvos pusę


---

Straipsnyje kalbama apie asfaltuotą kelią Lietuvos pusėje, bet dėl to asfalto kyla abejonių - gyventojai kitur skundžiasi, kad labai prastas žvyrkelis. Be to pusės milijono (nesvarbu eurų ar litų) neužtektų išasfaltuoti net 3 km atkarpai iki Alksnių sankryžos. Turbūt žurnalistė vietoje nesilankė.

www.panskliautas.lt 2015.07.28
Nuo braliukų nebeskirs nei „plyta“, nei griovys

Už pusę milijono suremontuotu keliu iki pat sienos kelerius metus naudojosi tik latviai, o rokiškiečiams tekdavo sukti automobilius atgal. Pagaliau latviai tapo sukalbamesni ir akligatvis atsivėrė

„Plyta“ pagaliau nuimta
Kelerius metus truko akivaizdus kuriozas Rokiškio rajone: naujai išasfaltuotas kelias vedė į niekur, nes ties Latvijos siena prie Ilzenbergo Juodupės seniūnijoje pasitikdavo vadinamoji latvių pastatyta „plyta“. Šis ženklas draudžia bet kokį eismą.

Pavasarį dėl vis dar uždaryto kelio valdžiai skundęsi gyventojai pagaliau lengviau atsikvėpė – įvažiavimas pas kaimynus braliukus jau laisvas. (...) Rokiškio savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas sakė, kad dėl kelio su latviais buvo susitarta ambasadų lygiu, bet biurokratizmas ilgai truko. Mat kelias ėjo per latvių ūkininkų privačią valdą.

Žirgus laikantys ūkininkai nieku gyvu nenorėjo triukšmo savo kieme. Nepaisančius ženklo lietuvius jie drausmindavo pastatydami ant kelio traktorių ar pertempdami virvę su „stop“ juosta. Valdžia su ūkininkais susitarė tik pažadėjusi perkelti jų žemę.

Kainavo pusę milijono
Kaip jau esame rašę, dėl šio absurdo vairuotojams tekdavo automobilius apsukti ir daryti maždaug 30 kilometrų lankstą. Latviams gi eismas niekad nebuvo ribojamas.
Rokiškiečiai pirmiausia sutvarkė kelią, sukišo į jį pusę milijono litų, o po to paaiškėjo, kad latviai jį užtvėrė.

Rokiškio valdininkai tada tikino, kad latvių valdžia esą džiaugėsi tvarkomu keliu, bet paskui išaiškėjo, kad abiejų šalių diplomatiniame susirašinėjime jie nedavė jokių konkrečių pažadų, jog savo pusėje irgi tvarkys kelią.

Kam apsikasėme grioviais?
Rokiškietis seimūnas Vytautas Saulis pirmadienį sakė, kad, be šio kelio, buvo problema ir Obelių seniūnijoje.
„Tiesioginis išvažiavimas į Latviją keliu Lukštai–Garsenė rokiškiečiams buvo labai reikalingas, nes kitapus gyvena nemažai giminių, – sakė V.Saulis. – Bet, saugodamasi kontrabandininkų, valdžia buvo įsakiusi perkasti griovį.“

V.Saulis pasakojo, kad įstojus į Europos Sąjungą obeliečiams kilo klausimas, o kamgi mes apsikasę tais grioviais?
Gyventojai patys ėmėsi iniciatyvios. Dabar belieka įrengti pralaidas, ir kelias pas braliukus bus ir čia atidarytas.

http://www.panskliautas.lt/nuo-brali...ta-nei-griovys

[Kitas Džiugas]

Stulpas Nr. 0001 prie Latvijos ir Baltijos jūros į šiaurę nuo Šventosios. Keli metrai į Lietuvos pusę stovi aptvarkytas tarpukarinis stulpas.




Žmonės, bent iš Lietuvos pusės, iki jo eina kaip iki turistinio objekto. Manau, kada nors ateityje bus nutiestas ir padorus takas iki sienos.

Gaila, kad taip negalima aplankyti vakariausio Lietuvos taško.

[marivs]

Klaipėda – Liepoja (A13)

[begidijus]

Galiu "papyškinti" (pasistengsiu kiek trumpiau) naujausią ir patirintą informaciją apie Kalvių-Meitenės PKP. Tarpukariu Lietuvos Pusėje buvo Kalvių pereinamasis punktas. Pirmas jo viršininkas buvo Pranas Skyrius, kuris iki Punkto pastatymo gyveno netoliese- valdžios nusavintame Kalvių dvaro pastate. Tas pastatas buvo atiduotas punkto reikmėms 1923 metais, pridedenat ir pora ha žemės. Pasirodo, kad priskirtame plote "randasi 3330 kv.m. svetimos žemės, t.y. priklausančios Latvijos piliečiui Blėkiui, gyvenančiam Latvijoje". Ta Blėkio žemė tapo atskirta nuo jo ūkio ir atsirado tarp Kalvių sienos perėjimo punkto ir Latvijos sienos, nes naujai buvo pravesta valstybės siena nauja linija (maždaug 40 m nuo senosios). . Dėl pasikeitusios sienos ribos Blėkio apie 2 ha žemės atsidūrė Lietuvos pusėje. Jis nesutiko parduoti 33,3 aro is savų 2 ha...pasiūlydamas įsigyti visą Lietuvos pusėje atsidūrusį sklypą už 13000 latviškų rublių ir apmokant notaro išlaidas (520+106 litai). Visas šis sklypas buvo nupirktas Blėkio išdėstytomis sąlygomis lapkričio pabaigoje- sandorį pas Joniškio notarą Ačą pasiraso Prekybos departamento igaliotas Joniškio muitinės viršiniskas S. Naginionis.Taip punktui jau priklausė 4 ha žemės. Tų pačių metų vasarą komisija apsilano pasienyje tam, kad apžiūrėtų būsimą vietą punkto statybai. 1926 liepos 1 dieną inžinierius iš Kauno V. Ruškevičius suprojektuoja Kalvių pereinamojo punkto pastato statybai. Liepos 20 dieną ivyksta varžytinės dėl namo statymo, o lygiai po savaitės, liepos 17 Prekybos departamentas, atstovaujamas direktoriaus Jono Norkaičio, pasirašo su rangovu pil. Isaaku Kaplanu, gyvenančiu Kaune, Kęstučio 61, sutartį „Kalvių pereinamam punktui namui statyti prie plento Ryga- Joniškis, ties Lietuvos rubežiumi su Latvija, Departamento nurodytoje vietoje, sekančiomis sąlygomis...“. Namas, prižiūrint sudarytai komisijai, kilo sparčiai. gruodžio viduryje darbą jau naujame name galėjo pradėti raštinė. Punkto viršininkui ir raštininkui butai buvo įrenti veliau. Namas galutinai perduotas punkto žinion 1927m rudenį.
P.S. Valstybės siena čia yra 40 m. "pastumta" į Latvijos pusę...

[Romas]

Senokas straipsnis, bet vis dėlto nebloga teigiama informacija

Lietuvos žinios 2014.02.01
Pasienio merijos pramušė kelius į Latviją

Sovietmečio jungą nusimetusios ir tapusios savarankiškos valstybės Lietuva bei Latvija tuomet suskubo kurti pasienio punktus, taip pat perkasė ne vieną žvyrkelį, kuris jungė su kaimynėmis valstybėmis. Net ir tada, kai abi šalys įstojo į ES ir nebeliko jas skiriančios sienos, žvyrkeliai liko perkasti.
(...)
V.Gailių neseniai pasiekė Latvijos Saeimos nario, Parlamentinio tyrimo komiteto pirmininko Romualdo Ražuko laiškas, kuriame išreiškiamas šios šalies parlamento sutikimas užlyginti keturis perkastus Lietuvą ir Latviją jungusius žvyrkelius.
(...)

Pakruojo rajono vicemeras Romas Medzveckas LŽ pasakojo, kad jo kova dėl perkastų kelių, vedusių į Latviją, truko septynerius metus. „Kovojau dėl kelio, kuris mūsų teritorijoje esantį Geručių kaimą atskyrė nuo Latvijoje esančios Svitenės bei Didžiojo Plonėno kaimą atitolino nuo kaimynų Libečių kaimo“, - pabrėžė politikas.

http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-k...latvija/172736

[Romas]

Įdomus reportažas iš Turmanto stoties yra pasienių žinovo Jan Krogh tinklalapyje.
Siena su Latvija ties geležinkeliu 40-45 metrus įsiterpia gilyn į Latviją, kad Turmanto stoties iešmas priklausytų Lietuvai. Įleidžiamasis semaforas vis tiek liko Latvijos teritorijoje.
Fotografuota 2012.07

Jan S. Krogh's Geosite:
Latvia - Lithuania Boundary Points LT/LV-1521-1522 (Turmantas, LT / Kurcums, LV)

Pasienio stulpų schema


Vaizdas Daugpilio link


Vaizdas Turmanto stoties link


http://geosite.jankrogh.com/borders/...-1521-1522.htm

[begidijus]

1935 metai. Kalviu pasienio punktas. rasta internete. foto originalas yra Latvijos nacionalineje bibliotekoje

[begidijus]

Benarsydamas internete uztikau:





http://www.e-kinas.lt/objektas/kinas...eskarini-kauna

1938 metai. pirmas 24 sekundes veiksmas vyksta Lietuvos-Latvijos pasienyje.
"Automobilis važiuoja į Lietuvą iš Latvijos per Latvijos – Lietuvos „Kalvių“ pasienio postą. Lietuvoje automobiliui pagarbą atiduoda Lietuvos pasienio karininkas." cia isivelusi klaida- pagarba atiduoda ne pasienio policininkas, bet muitines tarnautojas

[begidijus]

per Mindaugo diena vaizdas is Kalviu PKP boksto

[Romas]

Didysis Plonėnas - Lībieši

Pasienio stulpas Nr.0960
Latviško stulpo kitoje griovio pusėje nėra.
Gal taip buvo iš pat pradžių - kai abi valstybės pasidalino demarkuojamus pasienio ruožus.
Ten, kur siena eina platesnėmis upėmis, stulpai stovi iš abiejų pusių


Lietuviška simbolika ant stulpo iš visų pusių

[Romas]

Didysis Plonėnas - Lībieši
Foto 2013.06

Prie sienos iš Lietuvos pusės


Dešinėje - pasienio stulpas


Vaizdas į rytus. Lietuva - dešinėje, Latvija - kairėje


Vaizdas į vakarus. Lietuva - kairėje, Latvija - dešinėje


Siena iš Latvijos pusės


Sieną žymi tik lietuviškas stulpas. Kitoje griovio pusėje nesimato jokios žymės, kad čia - jau Latvija

[Romas]

Didysis Plonėnas - Lībieši
Šis pasienio kelias vietovėje nepažymėtas.
Važiuojant 209 keliu Pasvalys - Žeimelis prie D. Plonėno dvaro reikia pasukti link Saločių ir iškart sukti į kairę


Šis neoficialus pasienio keliukas yra tarp tų, kuriais, įsigaliojus Šengenui, žmonės pradėjo savarankiškai važinėti.
Kadangi per 5 metus abiejų šalų valdininkai nesugebėjo įteisinti šio kelio, buvo tokių laikotarpių kai pasieniečiai vėl užversdavo kelius ir iškasdavo pasienio griovius.

Foto 2013.06
Vaizdas į pasienio keliuką nuo Didžiojo Plonėno - Saločių vieškelio


Iš toliau atrodė, kad kelias per sieną yra užverstas, ir iki jos teks eiti pėsčiomis.
Iki sienos - tik 200-300 metrų. Dešinėje matosi pasienio stulpas


Iš anos sienos pusės atlėkė latviškas golfiukas.
Galima bandyti važiuoti į Latviją

[laimutis]

Lietuvos pasienio Šiaulių ruožas

ebay.de

[Romas]

Gal nelabai teisinga juos veikiančiais vadinti?
Juk nuo 2007 m. ten nuolatinė kontrolė nebevykdoma, taigi ir nebeliko nuolat budinčių pasieniečių.
Sutikčiau tik dėl Saločių punkto- ten, berods, dabar veikia kontaktinis abiejų šalių pasieniečių punktas.

Vadinu juos veikiančiais, nes ten galima kirsti sieną.
O kitais keliais dėl biurokratinių priežasčių eismas yra trikdomas - net iki griovių kasimo ar kelių užvertimo.

[Salvijus]

Gal nelabai teisinga juos veikiančiais vadinti?
Juk nuo 2007 m. ten nuolatinė kontrolė nebevykdoma, taigi ir nebeliko nuolat budinčių pasieniečių.
Sutikčiau tik dėl Saločių punkto- ten, berods, dabar veikia kontaktinis abiejų šalių pasieniečių punktas.

Kad karts nuo karto patikrina ir čia.
Gana dažnai (man pasitaiko 80-90 proc.) latviai tikrina Kalvių-Meitenės poste.

[Vilnietizz]

Ratuku pažymėti veikiantys pasienio punktai
Saločiai - Grenctāle
Puodžiūnai - Krievgaļi
Žeimelis - Ādžūni

Gal nelabai teisinga juos veikiančiais vadinti?
Juk nuo 2007 m. ten nuolatinė kontrolė nebevykdoma, taigi ir nebeliko nuolat budinčių pasieniečių.
Sutikčiau tik dėl Saločių punkto- ten, berods, dabar veikia kontaktinis abiejų šalių pasieniečių punktas.

[Romas]

Žeimelis - Ādžūni
Į Lietuvą


Kur baigiasi asfaltas - prasideda Lietuva (dažniau būna atvirkščiai)
Latvijos pusėje asfaltas - tai lopinėlis aikštelės, kelis kartus mažesnės už lietuviškąją.
Iki kokių 1999-2000 metų pasieniečiai būdavo abiejose sienos pusėse


Sienos vaizdas į vakarus


Sienos vaizdas į rytus


Lietuviškas žvyrkelis į Žeimelį


Šis kelias ateityje galėtų būti dalimi trasos, jungiančios žymiausius Latvijos rūmus, esančius Rundalėje (Rundales pils), ir didžiausią Lietuvoje Pakruojo dvarą, pakeliui aplankant Bauskė pilį (Bauskas pils) ar Kaucmindės dvarą (Kaucmindes pils), Žeimelio miestelį, siauruko likučius ir Pakruojo krašto malūnus.

[Romas]

Žeimelis - Ādžūni

Į Latviją
Siena šioje vietoje yra lygiai 5 km nuo Žeimelio


Kelias į Bauskę yra tarp stulpų Nr.0931 ir Nr.0932


Ši nelabai įspūdinga nuotrauka yra šiek tiek simboliška. Vis dėlto geriau surūdijęs stovas nei šviežiai nudažytas šlagbaumas

[Romas]

Žeimelis - Ādžūni

Foto 2013.06
Atvažiuojant nuo Žeimelio Lietuvos pusėje yra didelė aikštelė.
Ikišengeniniais laikais (iki 2007.12) kertantys sieną buvo tikrinami vienoje pusėje. Turbūt šis punktas priklausė lietuviams


Dabar buvusioje pasienio patikros aikštelėje liko tik pasieniečių būdelių pamatų likučiai ir stulpas; tačiau atsirado keli pasodinti medžiai ir užrašas "Šiukšles versti draudžiama. Bauda 200 Lt"


Vaizdas Žeimelio link