Nemenčinėje yra du tiltai per Nerį:
- senasis, pastatytas dar lenkų laikais ir rekonstruotas 2008 m. (dab. 108 ir 5216 keliai)
- naujasis, pastatytas apie 1986-1977 m. (dab. 102 kelias)
Žemėlapis iš www.maps.lt
Lietuva ir Rusija išsprendė nesutarimus dėl naujo tilto per Nemuną statybos ties Tilže ir birželį pasirašys susitarimą dėl šio projekto įgyvendinimo, teigia Karaliaučiaus srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas.
(...)
Rusijos atstovo teigimu, naujasis tiltas bus pastatytas už kelių kilometrų nuo Karalienės Luizos tilto, jungiančio Panemunę ir Tilžę.
Neblogai iš tikrūjų, tikėkimes tas tiltas nebus eilinė betoninė 'lenta' ant 'kuolų', o kažkas pagaliau modernaus ir šiuolaikiško
Lietuva ir Rusija išsprendė nesutarimus dėl naujo tilto per Nemuną statybos ties Tilže ir birželį pasirašys susitarimą dėl šio projekto įgyvendinimo, teigia Karaliaučiaus srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas.
(...)
Rusijos atstovo teigimu, naujasis tiltas bus pastatytas už kelių kilometrų nuo Karalienės Luizos tilto, jungiančio Panemunę ir Tilžę.
Už kokio 100 metrų tiltas per salantą žvirkelyje į Kalniškius
Tiltas į ganyklą visai nereikalingas, jei padaryti įvažiavimą į ganyklą iš žvyrkelio į Kalniškius už tilto per Salantą. Gali būti, kad pirmasis tiltas yra kažkokio seno kelio liekana.
Paskutinis taisė digital; 2022.06.22, 22:49.
Priežastis: atkurtos nuotraukos
AB “Panevėžio keliai“ informuoja, kad dėl avarinės tilto būklės valstybinės reikšmės krašto kelyje Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys uždaromas transporto eismas 52,2 kelio kilometre esančiu tiltu per Molainos upę, ties Molainių kaimu Panevėžio rajone.
Eismas uždaromas nuo sekmadienio, 2010 m. rugsėjo 5 d. 09.00 val. iki 2010 m. rugsėjo 17 d. 18.00 val.
Automobilių eismas nukreipiamas apylanka. Automobilininkams rekomenduojama iš anksto rinktis kitą maršrutą: pasiekti Panevėžio miestą arba iš jo išvykti pasirenkant kitas sankryžas, esančias Panevėžio aplinkkelyje, tai yra Šilagalio sankryžą arba Nausodės sankryžą ties Berčiūnais.
Tauragė iš pietų, vakarų ir šiaurės apsupta upėmis, norint ją pasiekti reikia per jas persikelti. Įvairūs tiltai nuo seno buvo viena gyvenvietės apsaugos priemonių. Krašte įsivyravus taikai, gyvenantiesiems upių krantuose bendravimas tapo problema, kurią reikėjo spręsti. Sprendinių būta įvairių. Bet kuriuo laikmečiu įrenginiai, jungiantys upės krantus, karo metu buvo pagrindiniai strateginiai objektai, kuriuos naikino, o vyraujant taikai vėl atstatinėjo.
Prieš trisdešimt metų susižavėjęs plaukimu upėmis, susižavėjau ir upes kertančiais keliais. Pradžioje tai buvo senosios brastos, toliau sekė kabantieji tiltai (lieptai) ir kitos persikėlimo per upę galimybės. Šiame straipsnyje prisiminkime persikėlimą per Šešuvies upę tarp Kangailų ir Dacijonų.
Tauragės dvaro Kangailų raktas٭
Šešuvies upė savo potvynių gausiais vandenimis neturėjo pastovios vagos, ypač atnešdama vandenis į Jūros upę. Per laiką ji su Jūros upe nuplovė vieną krašto Šešuvies (Sassow) pilį, stovėjusią prie santakos. Po 1422 m. Melno taikos sutarties, pasirašytos tarp LDK, Lenkijos karalystės ir Kryžiuočių ordino, krašte įsivyravo taika. Buvusiuose tyruose kūrėsi naujos gyvenvietės.
XV a. pab. įsikūrė Tauragės dvaras, kurio teise, skiriant gyvenvietei žemę, kūrėsi aplinkinės gyvenvietės, vienos – ankščiau, kitos – vėliau. 1654 m. Dacijonų kaimui priklausė 2 valakai (42,8 ha), o Kangailams – 6 (128,3 ha). Kangailai buvo didesnė gyvenvietė, todėl čia įsikūrė Tauragės dvaro Kangailų rakto (dvaro padalinys) centras. Per Kangailus ir Dacijonus iš Prūsijos į Tauragę ir Tauragės dvarą ėjo kelias. Abi gyvenvietės įsikūrusios skirtinguose Šešuvies upės krantuose, todėl buvo svarbu turėti gerą perėję per upę. Pradžioje buvo įrengta upės brasta, vėliau – perkėla ir tiltas.
1846 m. caras Nikolajus I Jurbarko ir Tauragės dvarus majorato (sūnaus paveldėjimo teisė, be teisės perduoti kitam) teisėmis padovanojo Rusijos valstybės generolui, kunigaikščiui Hilarijonui Vasilčikovui. 1846 m. gegužės 12 d., H.Vasilčikovui perimant Tauragės dvarą iš administratoriaus teisėmis valdžiusio generolo leitenanto Hoveno, buvo surašytas inventorius. Tuo metu Tauragės dvarą sudarė Tauragės, Požerūnų, Kangailų, Valerijanovo raktai. Inventoriuje trumpai aprašyti dvarui priklausę pastatai, sudarytas gyventojų sąrašas, aprašytos pajamos ir nuomos mokesčiai. Kangailų raktui priklausė tokie pastatai: gyvenamasis namas, klėtis, arklidės, tvartas, avidė, dvi daržinės. Pastatai buvo mediniai, pastatyti ant akmeninių pamatų, dengti šiaudais. Be šių pastatų, raktui priklausė du pastatai Šilinės ir Kuisių kaimuose, kurie buvo naudojami pasienio su Prūsija sienos reikmėms. Kaip rašoma inventoriuje, Tauragės dvaro valdytojas iš Kangailų rakto gaudavo metinių pajamų – 1349 rublius. Tai buvo tris kartus mažiau nei gaunama iš Požerūnų rakto, kur 1836–1844 m. nutiesus Šiaulių–Tauragės plentą, ėjo pagrindinė prekybos grandis.
Kalbant apie Kangailų perkėlą per Šešuvies upę, inventoriuje aprašomas namas, esantis prie Šešuvies upės kelto. Rašoma, jog jame įrengti du kambariai su kamara ir krosnimi. Inventoriaus duomenimis, pastate buvo 5 įstiklinti langai ir 6 įvairių dydžių durys. Vadinasi, jau XIX a. vid. Kangailuose per Šešuvį vietoje brastos buvo perkėla. Ją aptarnavo keltininkas, kuriam buvo skirtas namas. Reikia manyti, kad esant tokio lygio perkėlai persikėlimas buvo mokamas, tik dvaro pajamų ataskaitoje neišskirta.
Kunigaikščiai Vasilčikovai Tauragės, Vaidilų ir Jurbarko dvarus valdė beveik 70 metų, tad Kangailų perkėla buvo svarbi ne tik keliams iš Prūsijos, svarbu buvo ir geras susisiekimas tarp šių dvarų. Dvarus Vasilčikovai valdė iki Pirmojo pasaulinio karo. 1921 m. Kangailų rakto žemės, kaip ne lietuvių žemės valdos, išparceliuotos. Išparceliavus žemes Kangailų (vietine tarme kan gali – ką gali) kaimas imtas vadinti Skirgailiais, nors vietovė ir dabar vadinama abiem pavadinimais.
Kangailų keltas
Pirmojo pasaulinio karo metais kraštą okupavę vokiečiai Šilinėje kirto miškus. Darbams sutelkė 100 karo belaisvių, kuriems gyventi Kangailuose buvo pastatyti barakai. Visą nukirstą medieną vokiečiai gabeno per Kangailus į Tauragę, o iš ten – geležinkeliu.
Masiškam medienos perkėlimui per Šešuvį buvo reikalinga atitinkama įranga. Iš ekspedicijose užrašytų atsiminimų žinoma, kad Kangailų perkėla, vadinama keltu, įrengta Pirmojo pasaulinio karo metais, buvo naudojama ir po karo.
Keltas buvo įrengtas ant valčių. Ant jų buvo sudėtos skersinės sijos, ant kurių – storų lentų grindys. Kad kelto nenuneštų upės srovė, jis buvo tvirtinamas prie lyno. Krantuose lynai buvo pririšti prie ąžuolinių stulpų. Keliantis keltas buvo traukiamas rankomis arba specialiu mediniu raktu. Medinis įrenginys buvo su išpjova, jį užstatydavo ir lenkdavo į save, taip keltas plaukdavo į priekį.
Keltu keldavo tik vieną mašiną, o vežimus, jei arkliai nebuvo baugūs, – net po tris. Mokėti reikėjo 0,5 lito už vežimą. Keldavo nuo ryto iki vakaro. Daugiausia keltu naudotasi pavasarį arba rudenį, kada upė patvindavo. Keltininku dirbo Juozas Austynas, gyvenęs visai netoli. Paskutiniais keltininkais buvo Juozas Austynas ir Mačiulis.
1920 m. buvusiame Kangailų rakto pastate įsteigiama pradžios mokykla, o 1934 m. pastatomas naujas mokyklos pastatas, kuriame pradeda dirbti dviejų komplektų pradžios mokykla. Mokykloje veikė dramos ratelis. Mokyklos įsteigimas ir jos plėtimas rodė, kad gyvenvietė auga, kaip ir jos poreikiai. Senasis Kangailų keltas netenkino, todėl 1927 m. pastatomas gelžbetoninis tiltas.
Tiltai per Šešuvį
Naujai pastatytas tiltas pagreitino susisiekimą tarp gretimų gyvenviečių ir, svarbiausia, su apskrities centru Taurage. Taikus gyvenimas ilgai netruko, 1940 m. – sovietinė okupacija, o netrukus – ir Antrasis pasaulinis karas. Artėjant karui Šešuvies krantai buvo išraizgyti rusų Raudonosios armijos iškastais apkasais, kurie, deja, nieko nepadėjo kariškiams.
Karo metais tiltų apsauga buvo vienas svarbiausių uždavinių. Tą apie greta Kangailų stovėjusį tiltą, ėjusį per Jūros upę iš Ližių į Dvarelį, kuris pokario laikotarpiu buvo vadinamas kareivių tiltu patvirtintų ir gyventojų prisiminimai. Per tiltą važiuoti ir eiti buvo galima tik šviesiuoju paros metu, iki 18 valandos, vėliau – uždrausta. Tiltą saugojo lietuviai, latviai ir ukrainiečiai. Pastarieji pasižymėjo ypatingu drausmingumu. Vienas ukrainietis sargybinis žmogų, nepaklususį jo komandai, ant tilto nušovė.
1944 m. rugpjūtį vokiečiai kasė apkasus, rengė blindažus Šešuvies krantuose, Kangailuose, Vališkėje, Dunokuose. Prieš apkasus statė vielų užtvaras, minavo kelius, tiltus. Apkasus kasė suvaryti aplinkiniai gyventojai, kurių dalį išvežė darbams į Vokietiją. Priartėjus frontui Raudonoji armija apsistojo dešiniajame Šešuvies krante, o vokiečiai – kitapus upės. Prasidėjus koviniams veiksmams susišaudymai vyko daugiausia naktį, vokiečiai degino pastatus. Taip sudegino 1934 m. statytą mokyklą, o atsitraukdami susprogdino Kangailų tiltą.
Gyventojai, saugodamiesi karinių veiksmų, slėpėsi gretimuose miškuose, kaimyninėse gyvenvietėse, o 1944 m. spalio antroje pusėje sugrįžę rado tranšėjų išvagotą žemę, apdegusį Kangailų kaimą, susprogdintą tiltą. Pasibaigus karui gyventojai lygino apkasus, atstatinėjo blindažus. Vykdant socialistinę žemėvaldą Kangailuose kūrėsi sovietiniai kolektyviniai ūkiai. 1948 m. čia įsikūrė „Jaunosios gvardijos“ kolūkis, kuris 1952 m. prisijungė prie gretimo „Raudonosios žvaigždės“ kolūkio. 1958 m. susikūrė „Draugystės“ kolūkis, o po metų kaimas prijungtas prie Tauragės mėsos kombinato Kalniškių pagalbinio ūkio. Pats gyvenimas vertė statyti tiltą per Šešuvį. 1949 m. ant buvusio tilto taurų (atramų) iškilo medine perdanga ir paklotu kombinuotas tiltas. Naujasis tiltas pločiu buvo panašus į buvusįjį, jam pagaminta įspūdinga medinė pakabų konstrukcija. Konstrukcijos tiltui suteikė taurumo.
Spartėjant susisiekimo srautui ir daugėjant automobilių šis siauras tiltas netenkino, todėl praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje pastatomas naujas tiltas. Gelžbetoninis sijinis tiltas statomas senoje vietoje. Tiltas pastatytas ant dviejų taurų, tad jis tapo platesnis. Taip jis buvo eksploatuojamas ketvirtį amžiaus, o prieš devynerius metus UAB „Plungės Jonis“ teko jį remontuoti. Tilto remontas kainavo 300 tūkst. litų, jį remontuojant pakeisti turėklai, sutvirtintos atramos ir perdanga.
Baigus remontą, tapo saugiau atvykti į Tauragę, persikelti per Šešuvį iš Kangailų-Skirgailių į Dacijonus. Vienmetės gyvenvietės sąlyginai pasikeitė vietomis. Per laiką Kangailai tapo eiliniu kaimu, o Dacijonai, kada 1936 m. čia tebuvo 9 ūkiai su 50 gyventojų, išaugo į gražią Tauragės priemiestinę gyvenvietę. Reikia neužmiršti, kad šias gyvenvietes visada jungs bendras Šešuvies upės tiltas ir bendra istorija.
Jurbarko tiltas – tiltas per Nemuną, jungiantis Jurbarką su Kiduliais, piečiau Jurbarko miesto.
Tai ilgiausias (494 m) Lietuvoje automobilių tiltas. Pastatytas 1978 m.
Pirkimo objektas: Tiltų, esančių valstybinės reikšmės keliuose (per Babrūnę, Miniją, Perkasą ir Miniją), projektavimo su poveikio aplinkai vertinimu ir projektų vykdymo priežiūros paslaugos
Perkančioji organizacija: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
Paskelbta: 2010-02-25
Pasiūlymų teikimo terminas: 2010-04-20
Perkančioji organizacija numato įsigyti tiltų:
- per Babrūnę valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2212 Klaipėda–Triušiai–Kretinga 15,88 km;
- per Perkasą valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 208,99 km;
- per Miniją valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 228 Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai 7,69 km;
- per Miniją valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2312 Kretinga–Raguviškiai–Budriai 8,20 km projektavimo su poveikio aplinkai vertinimu ir projektų vykdymo priežiūros paslaugas.
6. Paslaugų kiekis (apimtis):
6.1. esamo tilto per Babrūnę ilgis – 14,00 m, tarpatramio ilgis – 3,50 m, plotis – 7,00 m;
6.2. esamo tilto per Perkasą ilgis – 50,30 m, tarpatramio ilgis – 39,90 m, plotis – 6,70 m;
6.3. esamo tilto per Miniją ilgis – 83,00 m, tarpatramių ilgis – 78,90 m, plotis – 9,00 m, tarpinių atramų aukštis – 4,80 m;
6.4. esamo tilto per Miniją ilgis – 81,10 m, plotis – 8,60 m.
7. Paslaugų teikimo terminai: nuo sutarties įsigaliojimo, – iki:
7.1. tilto per Babrūnę – 2010 m. liepos 1 d.,
7.2. tiltų per Miniją, Perkasą ir Miniją – 2010 m. lapkričio 1 d.
Perkanti organizacija: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
Paskelbta: 2010-03-10;
Pasiūlymų teikimo terminas: 2010-04-19
5. Perkančioji organizacija numato įsigyti tiltų:
- per Siesartį valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3806 Šakiai–Slavikai 5,40 km;
- per Šušvę valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 229 Aristava–Kėdainiai–Cinkiškis 17,96 km;
- per Siesartį valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4803 Ukmergė–Siesartis–Skuoliai 8,24 km;
- per Šventąją valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4809 Lokėnai–Vepriai–Gelvonai 16,05 km projektavimo ir projektų vykdymo priežiūros paslaugas.
6. Paslaugų kiekis (apimtis):
6.1. esamo tilto per Siesartį (kelyje Nr. 3806) ilgis – 26,10 m, tarpatramių ilgis – 3x8,70 m, plotis – 8,40 m;
6.2. esamo tilto per Šušvę ilgis – 51,00 m, plotis – 14,40 m;
6.3. esamo tilto per Siesartį (kelyje Nr. 4803) ilgis – 53,00 m, tarpatramių ilgis – 3x16,75 m, plotis – 9,05 m;
6.4. esamo tilto per Šventąją ilgis – 100,00 m, tarpatramių ilgis – 4x24,0 m, plotis – 9,50 m.
7. Paslaugų teikimo terminai: nuo sutarties įsigaliojimo, – iki:
7.1. tilto per Siesartį (kelyje Nr. 3806) – 2010 m. rugpjūčio 1 d.,
7.2. tiltų per Šušvę, Siesartį (kelyje Nr. 4803) ir Šventąją – 2010 m. lapkričio 1 d.
Komentuoti: