[VLN] Dviračių takai Vilniuje

[rmss]

Na, raudonas Pilaitės pr. takas, nutiestas dar prie Zuoko, irgi vietomis buvo suskilinėjęs ir susibangavęs (vienoje vietoje dėl medžių šaknų, kitoje turbūt tiesiog pagrindas nusėdo), tai gal čia bendrai susiję su raudono asfalto kokybe?

Dar pastebėjau, kad po važinėjimo šlapiu raudonu asfaltu, padangos irgi labai greitai tampa raudonos

Arba gali būti taip, kad dviračių takų realiai netiesia nei Zuokas nei Šimašius, o tiesia tos pačios įmonės ir tie patys darbuotojai, kurie daro tas pačias klaidas.

[Kaid]

Jei atluptumėm viršutinį sluoksnį ir paaiškėtų, jog apatinis sluoksnis sveikas, tuomet pritarčiau. Kol kas labiau įtarimas ant klaidingai projektuojamų pagrindų pakraščiuose. Užvažiuoja sunkioji technika ant vejos bortelio (pastatyto smėliuke) ir viskas smunka.
P.S. jei kas galit surasti projekte skerspjūvį - įmeskit. Įdomu būtų pamatyti, kas suprojektuota po borteliu.

Visi bordiūrai, tiek gatvių, tiek vejos, statomi ant betono pagrindo, kuris turi apglėbti pusė bordiūro aukščio, o šonų storis toks kaip bordiūro. Kiek esu matęs visi rangovai skirtingai daro, o daro galėdami betono.

[dondc]

Kada buvo rekonstruotas Nemenčinės pl. dvirtakis Vilniaus rajone? Ne anksčiau nei prieš 5 m. tikrai.

Va, kaip ten atrodo pagrindai išlindę iš tako šonų, fotografuota 2019 m.:



Va šviežia nuotrauka dar po 1 m. ir 5 mėn., pasirodo akmenukai apauga žole, o šonuose jokių skilimų visoje ilgoje atkarpoje nepastebėjau. Žolė ten šienaujama, važynėja, turbūt, tie patys traktoriai:



Dar mano supratimu yra taip, jog, kad ir koks būtų vejos bortas (Upės g. jis naujoviškas ir siauras) – vejos bortai, kaip peilio ašmenys, paspausti transporto tiesiog pjauna gruntą žemyn. Gatviniai bortai turbūt dvigubai brangesni, bet tikrai geriau atlaikytų net su dabartiniais pagrindais.

[John]

Goštauto g. Vietose, kur anksčiau takas buvo "suremontuotas" (kaip jau matom, tai buvo feikinis remontas), vėl veriasi nauji įskilimai. Taip pat atsirado daug naujų skilimų







Ir t.t.

[Riedis]

John gal apžiūrėjai ir senesnį pilką dvirtakį šalia Goštauto g. link Vingio parko? Įdomu ar ten skilinėja. Jis berods 2016m. nutiestas

[Ginthus]

Įdomu ir tai, kad tarp senesnio asfalto ir naujo lopo irgi veriasi tarpekliai.

[dondc]

Dėl bangavimo: dažnai John spėliodavo, jog gali būti ne raudonas asfaltas kreivai išlietas, bet būtent juodasis sluoksnis susibangavęs. Šiandien net nenorėdamas negalėjau neatkreipti dėmesio į dabar statomą taką priešais Sporto rūmus. Atkarpa nuo žydų švento šaligatvio iki Mindaugo tilto. Važiavau šiandien, tai gerai pasiūbavau ant juodo asfalto. Net kilo dar gilesnė mintis, jog įdomu ar patys akemnys / smėlis (pagrindai) yra normaliai trombuojami ir lygūs.

Ar nebus viskas į vienus vartus, kad būtent pagrindai daug kur atmestinai įrengiami, todėl tiek būna susibangavęs asfaltas, tiek ir tako šonai lūžta? Kažkada tas minėtas Eduardas jau buvo pastebėjęs, jog kažkas neaiškaus tuose akmenų pagrinduose – ar akmenų dydis keistas pasirodė, ar jų mažai, ar tik pavieniui pametyti krūvom.

Ekspertas John gal pasibaigus statyboms prarevizuos.

[John]

John gal apžiūrėjai ir senesnį pilką dvirtakį šalia Goštauto g. link Vingio parko? Įdomu ar ten skilinėja. Jis berods 2016m. nutiestas

Nežiūrėjau, nes anksčiau nebuvau matęs skilimų, tai nemanau, kad atsirado. Apskritai tokio pobūdžio skilimų senuose pilkuose takuose lyg nesu matęs.

[John]

Dėl bangavimo: dažnai John spėliodavo, jog gali būti ne raudonas asfaltas kreivai išlietas, bet būtent juodasis sluoksnis susibangavęs. Šiandien net nenorėdamas negalėjau neatkreipti dėmesio į dabar statomą taką priešais Sporto rūmus. Atkarpa nuo žydų švento šaligatvio iki Mindaugo tilto. Važiavau šiandien, tai gerai pasiūbavau ant juodo asfalto. Net kilo dar gilesnė mintis, jog įdomu ar patys akemnys / smėlis (pagrindai) yra normaliai trombuojami ir lygūs.

Ar nebus viskas į vienus vartus, kad būtent pagrindai daug kur atmestinai įrengiami, todėl tiek būna susibangavęs asfaltas, tiek ir tako šonai lūžta? Kažkada tas minėtas Eduardas jau buvo pastebėjęs, jog kažkas neaiškaus tuose akmenų pagrinduose – ar akmenų dydis keistas pasirodė, ar jų mažai, ar tik pavieniui pametyti krūvom.

Ekspertas John gal pasibaigus statyboms prarevizuos.

Aha, aš dar Kovo pradžioje apie tai rašiau:

Atkarpa nuo Mindaugo tilto link žirmūnų. Panašu, kad be naujos dangos nieko ir nebedarys su šita problemine vieta, kur takas smarkiai per siauras (įskaitant pačią sankryžą).

Dar vienas pastebėjimas: panašu, kad šitą keliasdešimties metrų atkarpėlę nutiesė nekokybiškai su panašiomis problemomis, kaip Linkmenų gatvės takas, kur juntamai nelygi danga. Važiuojant juodu sluoksniu jaučiasi nelygumai ir galiu beveik garantuoti, kad ir raudonas sluoksnis bus nelygus. Už keliasdešimties metrų į Žirmūnų pusę prasideda žymiai lygesnė juodo sluoksnio danga. Aišku čia tik keliolika metrų, dėl kurių turbūt neverta daug aiškintis, bet visgi įdomu, kas lemia banguotą dangą?

Ir dar dėl skilimų. Aš nebūčiau visiškai linkęs atmesti teorijos, kad problema gali būti susijusi su raudono asfalto trapumu, kuris galimai yra gerokai didesnis, nei pilko asfalto. Galbūt prie žemesnių temperatūrų. Jeigu tokia teorija yra teisinga, toks asfaltas yra mažiau elastingas ir bent šiek tiek pasėdus ar pasislinkus kraštams, iškart trupa ir pasimato skilimai. Pilkas asfaltas labiau elastingas ir esant nedideliems pasislinkimams/pasėdimams, tiesiog šiek tiek išlinksta, bet neskyla, ir to net nelabai matosi plika akimi.

Šiaip reiks šitą temą priminti dabar jau vyr. inžinieriui Antonui, nes jis jau senokai minėjo, kad bando skirtingus metodus ir technologijas skirtinguose takuose (tas buvo dar kokiais 2017-2018). Tai manau turėjo jau padaryti kažkokias išvadas, įskaitant dėl šitų skilimų.

[John]

Saltoniškių g. Įdomu, tokie agregatai nekenkia dviračių takui? Visai šalia tos vietos (iš kur daryta foto) yra keliolikos metrų suskilinėjusio asfalto ruožas. Kitur ne vienas pavienis skilimas, įskaitant sunkvežimio vietoje

[index]

Sulaužys tiek šaligatvio plyteles, tiek dviračių taką, manau. Bet juk pas mus dar visiems atrodo nieko tokio bet kokia technika važinėti šaligatviais ir dviračių takais.

[Ginthus]

Saltoniškių g. Įdomu, tokie agregatai nekenkia dviračių takui? Visai šalia tos vietos (iš kur daryta foto) yra keliolikos metrų suskilinėjusio asfalto ruožas. Kitur ne vienas pavienis skilimas, įskaitant sunkvežimio vietoje

Aina sau, vos neapžlibau nuo geltonų atšvaitų. Gal kaip nors iš anksto įspėk, prieš keldamas pilno formato pavojingas nuotraukas... Beje, o nebuvo pažadėta visus neatitinkančius taisyklių skydus pakeisti į atitinkančius?
O dėl technikos tai baikitnemanau - gi takų konstrukcija pritaikyta atlaikyti takų priežiūros mašinas. Čia tik viena kita dešimtim tonų daugiau...

[utomnes]

Ar nebūtų galima ant dviračių tako ženklo užrašyti max leistiną transporto apkrovą, kad ir mažais skaičiais? Tada visi žinotų kas laužo asfaltą. Na o šiaip asfalto laikymo galia priklauso nuo pagrindo.

[Ginthus]

Ir dar dėl skilimų. Aš nebūčiau visiškai linkęs atmesti teorijos, kad problema gali būti susijusi su raudono asfalto trapumu, kuris galimai yra gerokai didesnis, nei pilko asfalto. Galbūt prie žemesnių temperatūrų. Jeigu tokia teorija yra teisinga, toks asfaltas yra mažiau elastingas ir bent šiek tiek pasėdus ar pasislinkus kraštams, iškart trupa ir pasimato skilimai. Pilkas asfaltas labiau elastingas ir esant nedideliems pasislinkimams/pasėdimams, tiesiog šiek tiek išlinksta, bet neskyla, ir to net nelabai matosi plika akimi.

Teorija visai validi. Žinau, kad prieš penkmetį buvo aktuali atvirkštinė problema - per minkštas asfaltas, nes normatyvai leido naudoti įvairesnius bitumus. Anie netrupėjo žiemą, bet išplaukdavo vasarą. Gali būti, kad raudonam paruoštos sudėtys su kietu bitumu, kuris lengviau trupa prie žemų temperatūrų.

[Picusiaubas]

O kodėl dviračių takų negalima daryti pritaikytų panašioms apkrovoms kaip gatvių? Jeigu vien dėl raudono asfalto, tuomet sakyčiau velniop tą raudoną asfaltą. Vis tiek po metų kitų jis visur atrodo labiau pilkas negu raudonas.

[index]

O kodėl dviračių takų negalima daryti pritaikytų panašioms apkrovoms kaip gatvių? Jeigu vien dėl raudono asfalto, tuomet sakyčiau velniop tą raudoną asfaltą. Vis tiek po metų kitų jis visur atrodo labiau pilkas negu raudonas.

Kaina. Ir manau ne asfalte, o pagrinde problema. Vienur šiaip žvyriuko papili, kitur darai storą, daugiasluoksnį.

[Kaid]

O kodėl dviračių takų negalima daryti pritaikytų panašioms apkrovoms kaip gatvių? Jeigu vien dėl raudono asfalto, tuomet sakyčiau velniop tą raudoną asfaltą. Vis tiek po metų kitų jis visur atrodo labiau pilkas negu raudonas.

Šiuo metu, pagal galiojančius reglamentus takų konstitucijos minimalus bendras storis 45 cm.
Palyginimui: mažo intensyvumo keliams galima daryti 55 cm storio konstrukciją.

[MedinisStrazdas]

O kodėl dviračių takų negalima daryti pritaikytų panašioms apkrovoms kaip gatvių? Jeigu vien dėl raudono asfalto, tuomet sakyčiau velniop tą raudoną asfaltą. Vis tiek po metų kitų jis visur atrodo labiau pilkas negu raudonas.

O kodėl reikia 3 kartus daugiau mokėti už dviračių taką vien todėl kad kažkoks gibonas nesugeba suprasti kad negalima tokiu transportu važiuoti dviračiu taku?

Šiuo metu, pagal galiojančius reglamentus takų konstitucijos minimalus bendras storis 45 cm.
Palyginimui: mažo intensyvumo keliams galima daryti 55 cm storio konstrukciją.

Mažo intensyvumo (vidinėse) gatvėse tokio svorio automobiliai irgi negali važinėti.

[alga]

O kodėl reikia 3 kartus daugiau mokėti už dviračių taką vien todėl kad kažkoks gibonas nesugeba suprasti kad negalima tokiu transportu važiuoti dviračiu taku?

Mažo intensyvumo (vidinėse) gatvėse tokio svorio automobiliai irgi negali važinėti.

Abejoju -- mažos gatvės skirtos šiukšlinėms reguliariai ir gaisrinei karts nuo karto privažiuoti, o dvirtakiai apskaičiuoti sniegą valantiems traktoriams, gėlių laistymo cisternoms kaip minimum.

[Ginthus]

Abejoju -- mažos gatvės skirtos šiukšlinėms reguliariai ir gaisrinei karts nuo karto privažiuoti, o dvirtakiai apskaičiuoti sniegą valantiems traktoriams, gėlių laistymo cisternoms kaip minimum.

Jei jau tiksliau, tai LAKD tvirtintose tipinėse konstrukcijose net nebuvo tokio skirstimo pagal svorį. Buvo konstrukcija, ant kurios visai neleidžiama užvažiuoti ir ant kurios leidžiama užvažiuoti takų priežiūros mašinoms. Toliau vienintelis kriterijus buvo ekvivalentinės ašies užvažiavimų skaičius per laiko tarpą. Pagal tą formulę gavosi atseit ta pati apkrova - ar 100 vientonių automobilių ar 1 šimtatonis.