Kelių mokesčiai ir kelių priežiūros finansavimas

[Romas]

LRT.lt 2025.11.11
Seimas imasi prezidento siūlymo plačiau pasitelkti privatų verslą remontuojant kelius

Seimas imasi svarstyti prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą plačiau taikyti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (angl. public private partnership, PPP) būdu įgyvendinamus projektus tvarkant valstybinės reikšmės kelius bei taip pritraukiant daugiau investicijų.
Parlamentas antradienį po pateikimo pritarė Prezidentūros teiktoms Kelių įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma PPP taikyti ne tik tiesiant naujus kelius, bet ir juos remontuojant. Joms pritarė 74 Seimo nariai, trys balsavo prieš, dar šeši susilaikė.

Prezidentūra mano, jog leidus verslui taikant PPP būdą prižiūrėti valstybinius kelius jie bus efektyviau atnaujinami, be to, kelių remontui bus galima pritraukti daugiau investicijų.
„Bus pašalintos kliūtys plačiau taikyti viešos ir privačios partnerystės modelį kelių transporto sektoriuje. Europos Sąjungoje būtent transporto sektoriuje plačiausiai taikomas šitas (PPP – BNS) metodas, siekiant ieškoti papildomo finansavimo (...) kelių infrastruktūrai“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros grupės klausimais Ramūnas Dilba.
„PPP projektai užtikrina, kad rezultatą turėtume dabar, o mokėjimus išdėliotume per ilgą laiką“, – pridūrė jis.

„Nemuno aušros“ parlamentaras Artūras Skardžius ir „valstietis“ Valius Ąžuolas pabrėžė, kad PPP projektai yra brangūs ir finansiškai nenaudingi valstybei.
„Gauni kažkokį projektą lizingu, bet už tai sumoki labai daug“, – Seimo posėdyje kalbėjo V. Ąžuolas. (...)

2015 metais PPP būdu buvo nutiestas 8,25 kilometro ilgio Palangos aplinkkelis, sujungęs Vydmantų sankryžą su Palangos oro uostu ir nukreipęs tranzitinį eismą nuo Palangos. Privatus investuotojas jį prižiūrėti įsipareigojo iki 2038 metų balandžio pabaigos.
R. Dilba teigė, kad Palangos aplinkkelis buvo blogas projektas finansine prasme, nes jis visas buvo įskaičiuotas į valstybės biudžeto deficitą, todėl finansavimo klausimas buvo neišspręstas.
PPP būdu norėta rekonstruoti ir kelią Vilnius-Utena, tačiau pasigedęs aiškaus finansavimo modelio Seimas 2015 metais tam nepritarė.

https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...tuojant-kelius

[sleader]

Ieškoma visokių modelių, kaip į skolą tvarkyti kelius, nesukuriant tvaraus finansavimo.
Pažiūrėjus temą apie Vokietijos kelius ir paskaičius komentarą, kad "net prisimerkt verčia asfalto kokybė" kilo mintis trumpai paskaičiuoti, kiek pas mus galėtų padidėti kelių finansavimas, jeigu tarkime būtų taikomas bent vienas mokestis kaip Vokietijoje (Kfz-Steuer mokamas kasmet). Tai pagal tai, kad vidutinė tokia mokesčio suma yra ~150 eur/metus ir skaičiuojant, kad Lietuvoje yra ~ 1,7 mln. automobilių, galime pamatyti, kad iš to būtų galima surinkti apie 200-250 mln. eur, kuriuos būtų galima skirti keliams. Kas prie bendro mūsų KPPP finansavimo būtų tikrai ženkli suma. Jau nekalbant, kad nemaža dalis ten surenkama iš sunkiasvorio transporto, o pati didžiausia turbūt iš akcizo už kurą. O mes ir toliau įsivaizduosime, kad turime turėti puikius kelius nemokėdami nieko ir su argumentais "jau sumokame pirkdami kurą", kai šis argumentas dažniausiai naudojamas dyzelistų "sofos ūkininkų", kurie iš esmės nieko ir nesumoka pildamiesi savo "dažytą saliarką".

O geriausiai savo kelius finansuojasi čekai ar slovakai, kur dažnai tik pravažiuodamas 100-200 km pro jų šalį perki vinjetę ir jiems sumoki 8-10 Eur už tokį trumpą vizitą. Garantuotai taip jie surenka tikrai ženklias sumas iš kelius mažai nudėvinčių lankytojų.

[Fulgur]

Ieškoma visokių modelių, kaip į skolą tvarkyti kelius, nesukuriant tvaraus finansavimo.
Pažiūrėjus temą apie Vokietijos kelius ir paskaičius komentarą, kad "net prisimerkt verčia asfalto kokybė" kilo mintis trumpai paskaičiuoti, kiek pas mus galėtų padidėti kelių finansavimas, jeigu tarkime būtų taikomas bent vienas mokestis kaip Vokietijoje (Kfz-Steuer mokamas kasmet). Tai pagal tai, kad vidutinė tokia mokesčio suma yra ~150 eur/metus ir skaičiuojant, kad Lietuvoje yra ~ 1,7 mln. automobilių, galime pamatyti, kad iš to būtų galima surinkti apie 200-250 mln. eur, kuriuos būtų galima skirti keliams. Kas prie bendro mūsų KPPP finansavimo būtų tikrai ženkli suma. Jau nekalbant, kad nemaža dalis ten surenkama iš sunkiasvorio transporto, o pati didžiausia turbūt iš akcizo už kurą. O mes ir toliau įsivaizduosime, kad turime turėti puikius kelius nemokėdami nieko ir su argumentais "jau sumokame pirkdami kurą", kai šis argumentas dažniausiai naudojamas dyzelistų "sofos ūkininkų", kurie iš esmės nieko ir nesumoka pildamiesi savo "dažytą saliarką".

O geriausiai savo kelius finansuojasi čekai ar slovakai, kur dažnai tik pravažiuodamas 100-200 km pro jų šalį perki vinjetę ir jiems sumoki 8-10 Eur už tokį trumpą vizitą. Garantuotai taip jie surenka tikrai ženklias sumas iš kelius mažai nudėvinčių lankytojų.

Slovakijoje "nebuvo kelių" ir juos pastatė. Tada yra už ką mokėti, nes visi pajautė pažangą. Analogiškai Kroatija.

Švedija, Suomija, Estija, Latvija, Lenkija (išskyrus tris kelius), Vokietija turi nemokamus kelius. Jei mes apsimokestintume, garantuotai būtų spaudimas iš šitų šalių.

Visgi ir pas mus būtų galima reikalauti mokėti už kelius, jei pastatytų "iš esmės". Ką gali pastatyti iš esmės?

1. A14 2+2
2. Vilnius - Trakai 2+2
3. Via Baltika Panevėžys - LV siena 2+2
4. Via Baltika A1 - Panevėžys 2+2
5. Panevėžys - Palanga 2+2 (užbaigti kur nėra)
6. Kaunas - Alytus 2+2
7. Kaunas - Ukmergė 2+2
8. Vilnius - Valkininkai - Alytus 2+2
9. Valkininkai - Druskininkai 2+1
10. Šilutė - Klaipėda - Latvija 2+2/1
11. Kryžkalnis - Šiauliai - Latvija 2+1
12. Ukmergė - Utena - Daugpilis 2+1

Jei tos pažangos nepadarysi, bet kas įvedęs kelių mokestį lengviesiems, kokiems 12 metų nebebus išrinktas į Seimą. Nes tauta nemokės už tai, kas JAU YRA. Turi būti šuolis kaip Lenkijoje. O pastatyti - kreditus gautų / ES paramą irgi - bet reikia žemę paimti, teritorijų planavimą atlikti ir daug reikalų.

PS
Slovakija. Jei Tatrų kalnų aplankymas - galima apsieiti be vinjetės.,,
Jei kirsti šiaurė-pietūs link Vengrijos - pridedi 30 min ir neperki...
Jei važiuoji į Italiją/Austriją, tai važiuoji pirmyn ir po to atgal per Čekiją, jei telpi į 10 dienų, ir slovakai lieka be kelių mokesčio...

[sleader]

Slovakijoje "nebuvo kelių" ir juos pastatė. Tada yra už ką mokėti, nes visi pajautė pažangą. Analogiškai Kroatija.

Švedija, Suomija, Estija, Latvija, Lenkija (išskyrus tris kelius), Vokietija turi nemokamus kelius. Jei mes apsimokestintume, garantuotai būtų spaudimas iš šitų šalių.
<...>
Jei tos pažangos nepadarysi, bet kas įvedęs kelių mokestį lengviesiems, kokiems 12 metų nebebus išrinktas į Seimą. Nes tauta nemokės už tai, kas JAU YRA. Turi būti šuolis kaip Lenkijoje. O pastatyti - kreditus gautų / ES paramą irgi - bet reikia žemę paimti, teritorijų planavimą atlikti ir daug reikalų.

Nesuprantu tokių argumentų, nes mokama už naudojimąsį, o ne "avansas" už tai kas bus. Tai koks skirtumas kada nebuvo ir ką pastatė. Mes nuo senų laikų turime neblogą kelių tinklą (ne apie dangos kokybę kalba), tai dėl to turi viskas būti nemokama visiems?
Kažkaip norime gyventi pakibę tarp komunizmo ir kapitalizmo, t.y. su kredo: "nelysk į mano kišenę, bet visą infrastruktūra turi būti pateikta naudojimui". Reikia gal išaugti iš to ir suprasti, kad viskas kainuoja ir jeigu negalime tarp esamų resursų surasti pakankamo finansavimo, tai turime ieškoti kitų šaltinių. Dabar remiamės modeliu, kuris neužtikrina pakankamų pajamų. Daugelis regiono šalių turi kasmetinius mokesčius, iš kurių dalinai tą gali finansuotis - mes neturime net ir to. Kitas dalykas ar tikrai visas investicijas į tokius kelius kaip Via Baltica ar keliai naudojami maršrutui iš Baltarusijos/Rusijos į Kaliningradą (dabar srauto nebėra, bet ne faktas, kad jis kažkada neužilgo neatsiras), turi dengti tik LT mokesčių mokėtojai?

Šiaip šalių kelių tinklo palaikymas yra pačių šalių reikalas. Jeigu šalys kaip Lenkija ar Vokietija (tarp kitko ten buvo kalbų apie papildomus apmokestinimus, bet kadangi jau patys vokiečiai nemažai moka mokesčių ir papildomą apmokestinimą jie patys irgi mokėtų, tai viskas šiai minutei užtilę, bet ne faktas, kad neatsiras po metų ar dviejų) gali vien iš savo dydžio, gyventojų skaičiaus sugeneruoti reikiamas pajamas per kitur - tai valio, modelių gali būti visokių. Tačiau nekeista, kad pvz. Čekijoje ar Slovakijoje automagistralės mokamos, nes šalys nedidelės, greitai pravažiuojamos, tai iš tranzitinių lengvųjų automobilių jie kitaip nieko negauna - žmonės tiesiog pravažiuoja, kuro nesipila, nieko neperka, todėl taiko vinječių modelį. Lietuvos ar Latvijos situacijos irgi panašios. Šalį galima greitai pravažiuoti net nesustojant, tai iš esmės ekonomika iš tų tranzitinių naudotojų nieko negauna. Juo labiau pvz. važiuojantys iš rytų pusės tai tikrai net ir kuro, kurio akcizas yra pagrindinis šaltinis KPPP finansavimui, nesipila.

Mes irgi planuojame plėtrą - Via Baltica pavertimą automagistrale/greitkeliu. Tą vykdyti gal ir galime iš turimų resursų, bet lieka klausimas iš ko finansuoti esamos infrastruktūros būklės palaikymą, eksploaciją ir t.t. Čia ir atsiveria praraja.
Aš nesuprantu tik Lenkijos perdėto aukštinimo. Kaip šalis prieš porą dešimtmečių turėjusi visiškai neadekvačią ir prastą infrastruktūrą pasiekė tinkamą infrastruktūros lygį - taip, bet tai nėra nieko išskirtinio. Mes jau seniai turime panašaus lygio infrastruktūra (kuri būtent dėl nepakankamo finansavimo per greitai degraduoja), bet kadangi mėgstame užsiimti saviplaka, tai pas mus viskas dauguma visada blogai. Čia toks trumpas palyginimas iš DI (dėl to sakyčiau mūsų magistralių ilgis kiek per didelis):



O kalbant apie išrinkimus į Seimą ar kitur, tai viskas priklauso nuo informacijos sklaidos ir aiškios komunikacijos. Dabar pas mus populiaru nieko išsamiai neaiškinti, o tiesiog iš "skrybelės ar rankovės" ištraukti kokį mokestį, ar kokį naują finansavimo reikalaujantį dalyką ir daugeliui nesuprantant kas čia ir kaip - taikyti. Nes kažkaip vis laikoma, kad yra "išrinktieji" (priimantys sprendimus) ir "nieko nesuprantantys" (prieš kuriuos nereikia atsiskaityti ar jiems nereikia informacijos). Bet kokiu atveju pas mus yra ciklai, kur išrenka vienus, po to kitus, tai čia bijoti, kad po to neišrinks nėra ko, nes vis vien neišrinks bent vienai kadencijai.

PS
Slovakija. Jei Tatrų kalnų aplankymas - galima apsieiti be vinjetės.,,
Jei kirsti šiaurė-pietūs link Vengrijos - pridedi 30 min ir neperki...
Jei važiuoji į Italiją/Austriją, tai važiuoji pirmyn ir po to atgal per Čekiją, jei telpi į 10 dienų, ir slovakai lieka be kelių mokesčio...

Tai galima. Pas mus irgi galima aplenkti A5 ir krašto keliais Nr. 230 ir 201 nuvažiuoti iki LT/PL sienos. Bet vis vien visi čia taip troško automagistralės.

Vinjetes aš čia paminėjau kaip variantą, kurį taiko panašaus dydžio šalys. Galima ir kitaip finansuoti. Bet akivaizdu, kad vien iš kuro akcizo ir kelių naudotojo mokesčio komerciniam transportui tų lėšų nepakanka. Dabar žvalgomės į Latviją ir aikčiojam, kad ten daug kelių susitvarkė. Bet kažkaip pamirštam, kad kasmet jie moka transporto mokestį ir galbūt iš to turi pinigų tam. Mes nemokam ir turim duobes automagistralėse.

P.S.

O tos visos svajonės, kad dar turime nusitiesti šimtus km greitkelių/automagistralių ir tik tada jau kažkaip imti mokėti, tai stipriai prasilenkia su realybe. Realiai dabar esame praktiškai tame pačiame lygmenyje kaip Vokietija (~157 km autobahn'ų milijonui gyventojų), Lenkija. O dar turime planus artimiausiu metu nusitiesti dar ~100 km automagistralės/greitkelio. Tai kitų kelių plėtros (kas buvo mano nepacituotame sąraše) be papildomų mokesčių ir finansavimo net nereikia norėti.

[Ignalina]

Visgi ir pas mus būtų galima reikalauti mokėti už kelius, jei pastatytų "iš esmės". Ką gali pastatyti iš esmės?

1. A14 2+2

Dar vienas siūlo A14 daryti 2+2, kai eismo intensyvumas iki to niekaip netempia:
21.18-36.76km 6019
36.76-62.63km 4944
68.63-95.66km 4398

Mes turim gerokai daugiau krašto kelių su ženkliai didesniu intensyvumu, gal jau gana virkauti dėl adekvačios A14 rekonstrukcijos ir myžčioti, kad ties kiekvienu kaimu nebuvo įrengti viadukai?

Suprantu, kad penktadienį labai norisi greičiau iš Vilniaus link ežeriuko nulėkt, tačiau ties tuo visos problemos tame kelyje ir baigiasi, o mes nesam kokie JAE, kad galėtumėm sau leisti kelius tiesti dėl kelių valandų per savaitę.

[Fulgur]

Dar vienas siūlo A14 daryti 2+2, kai eismo intensyvumas iki to niekaip netempia:
21.18-36.76km 6019
36.76-62.63km 4944
68.63-95.66km 4398

Mes turim gerokai daugiau krašto kelių su ženkliai didesniu intensyvumu, gal jau gana virkauti dėl adekvačios A14 rekonstrukcijos ir myžčioti, kad ties kiekvienu kaimu nebuvo įrengti viadukai?

Suprantu, kad penktadienį labai norisi greičiau iš Vilniaus link ežeriuko nulėkt, tačiau ties tuo visos problemos tame kelyje ir baigiasi, o mes nesam kokie JAE, kad galėtumėm sau leisti kelius tiesti dėl kelių valandų per savaitę.

Cho cho kas atvyko. Ponas Ignalina.

Inžinerijai būdinga spręsti klausimus pagal technologijas ir poreikius.
Socialiniam mokslui būdinga keisti realybę.

Jei yra poreikis penktadienį išvažiuoti, o sekmadienį sugrįžti, tai reikia į tai ir atsižvelgti. O ne kišti po nosimi kažkokius vidurkius ir sakyti, tai antradienį kamščių nėra.
Analogija - energetikai sakytų, modernizavome tinklą, bet pralaidumas vakare ir ryte bus mažesnis, tad, skalbkite ir kepkite, maudykitės ir šildykitės 01:00-05:00 laike, nes vidurkį mes užtikriname.

PS

Ar yra Forume moderatorius? Ar judam pokalbiuose link Peru?

myžčioti,

[Fulgur]

Nesuprantu tokių argumentų, nes mokama už naudojimąsį, o ne "avansas" už tai kas bus. Tai koks skirtumas kada nebuvo ir ką pastatė.

Aiškinu dar kartą - Slovakijoje kelių nebuvo, reikėjo pastatyti, visos šalys aplink apsimokestinusios (Lenkija buvo apmokestinusi šalia Krokuvos tuo metu ir planavo TUO METU visoje šalyje). Tai darau prielaidą, kad lengvai paėjo.

Austrija iškala n tunelių kasmet. Net ir dabar. Be to, apstu 2+2 ar 3+3 pavyzdžių. Tarkim Viena - Mikulov, Lietuvos gyventojų pamėgta ašis iš 1+1 tapo 2+2. Visi mato plėtrą.

Kitas dalykas ar tikrai visas investicijas į tokius kelius kaip Via Baltica ar keliai naudojami maršrutui iš Baltarusijos/Rusijos į Kaliningradą (dabar srauto nebėra, bet ne faktas, kad jis kažkada neužilgo neatsiras), turi dengti tik LT mokesčių mokėtojai?

Dengia vilkikų vinjetės. Lengvųjų automobilių srautas nemanau, kad ten didelis (yra traukiniai).

Čia toks trumpas palyginimas iš DI (dėl to sakyčiau mūsų magistralių ilgis kiek per didelis):

Manau būtų adekvatesnis palyginimas ne su gyventojų skaičiumi, o su šalies plotu. Nes tai suponuotų, kaip lengva pasiekti bet kurį tašką šalyje ar į tą šalį įvažiuoti.
Mūsų mažas gyventojų tankis iškraipo statistiką.

Dabar žvalgomės į Latviją ir aikčiojam, kad ten daug kelių susitvarkė

Danga - taip. Atsirado 2+2? Nelabai...

Papildomas argumentas. Dėl mažo gyventojų tankio nunyko VT, todėl automobilis tapo butinybe. Atitinkamai, kas įves mokestį - nebeišrinks. Vienoje gali suktis su 1 mašina šeima, ar net be jos. O kokioje Utenoje - bus 2/3 mašinos šeimoje.

[sleader]

Manau būtų adekvatesnis palyginimas ne su gyventojų skaičiumi, o su šalies plotu. Nes tai suponuotų, kaip lengva pasiekti bet kurį tašką šalyje ar į tą šalį įvažiuoti.
Mūsų mažas gyventojų tankis iškraipo statistiką.

Nebūtų nė kiek.
Keliais kas naudojasi (ir finansuoja juos), arai ir hektarai žemės, ar gyventojai sėdintys transporto priemonėse?
Juo labiau kai šalyje mažai gyventojų, tai nėra didelių srautų keliuose, nėra ir poreikio aukštos kategorijos keliams.

[Ignalina]

Cho cho kas atvyko. Ponas Ignalina.

Inžinerijai būdinga spręsti klausimus pagal technologijas ir poreikius.
Socialiniam mokslui būdinga keisti realybę.

Jei yra poreikis penktadienį išvažiuoti, o sekmadienį sugrįžti, tai reikia į tai ir atsižvelgti. O ne kišti po nosimi kažkokius vidurkius ir sakyti, tai antradienį kamščių nėra.
Analogija - energetikai sakytų, modernizavome tinklą, bet pralaidumas vakare ir ryte bus mažesnis, tad, skalbkite ir kepkite, maudykitės ir šildykitės 01:00-05:00 laike, nes vidurkį mes užtikriname.

Lapkričio pradžioje būna kamščiai prie kapinių, turbūt reikėtų ten daugiau juostų irgi?
Kaip ir sakiau, jei turėtumėm per daug pinigų, tuomet būtų galima juos deginti platinant kelią, kuriame eismas būna keturias valandas per savaitę.

PS

Ar yra Forume moderatorius? Ar judam pokalbiuose link Peru?

Nebūkim tokie jautrūs.

[PoDV]

Nepamenu ar buvo užsiminta, bet Via Baltica ruožai nuo Kauno link Latvijos (bent jau A8, galimai ir A10) gali būti apmokestinti visiems auto, kai jie bus praplatinti. Tai čia Via Lietuva atsižvelgia į tą faktorių, kad bus nepopuliarus sprendimas.
Paskui jau gali būti ir A5 apmokestintas taip kaip Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje.
Į Lenkiją, Vokietiją nebūtina žiūrėt dėl masto ekonomikos.
Į Skandinaviją šiame atvejyje irgi nežinau kiek verta žiūrėt, nes neturime ir neaišku kada/ar turėsime jų lygio (t. y. daugmaž 1:1) ekonomiką, raida nepanaši.
Reik žiūrėt panašiausias į Lietuvą šalis turinčias savo europinio standarto autostradų tinklus, t. y. Slovakija, Vengrija, Čekija, netgi Kroatija apmokestinusi savo autostradas tik jau per tollbooth kurių nesiūlau įrenginėti).

Jei platins Vilnius-Kaunas, bet bus ir alternatyva traukiniais, aplink 2040 m. gali būti ir Vilnius-Kaunas apmokestintas

Galvočiau ir apie Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys apmokestinimą visiems auto, bet irgi jau po visų kitų platinimų, po 2040 m.
Jeigu platins Šiauliai-Panevėžys likusias atkarpas reikės apmokestinti ir jas.

Likusių kelių lengvosioms apmokestinti nereikia, bus tiesiamas arba rekonstruojamos tik trumpos iki 30 km ilgio 2x2 trasos, Kuršėnai-Telšiai-Kretinga matyt šiame amžiuje išliks 1+1 (arba max 2+1), mažas eismo intensyvumas.

Reikės alternatyvius senuosius kelius einančius parareliai autostrados apmokestinti sunkiasvorėms tr. priemonėm.

Netgi apmąstyčiau apie numeracijos keitimą:
AM - mokamos autostrados (pvz. AM1, AM5, AM8, etc.)
A - apmokestinti vilkikams ir autobusams (pvz. A6, A20, A25, etc.raudonam fone )
N - neapmokestinti krašto keliai (pvz. N43, N50, etc. gelsvam fone)
(Aplinkkeliai) - neapmokestinti valstybinės reikšmės aplinkkeliai (pvz. Kauno aplinkl., Klaipėdos aplinkl., etc., turbūt irgi gelsvam fone)

[gerietis]

Užsiciklinai ant platinimų ir daugiau nieko nebematai. Kaip dėl alternatyvių neapmokestintų lėtų maršrutų?