Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Kelių mokesčiai ir kelių priežiūros finansavimas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    LRT.lt 2025.11.11
    Seimas imasi prezidento siūlymo plačiau pasitelkti privatų verslą remontuojant kelius
    Seimas imasi svarstyti prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą plačiau taikyti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (angl. public private partnership, PPP) būdu įgyvendinamus projektus tvarkant valstybinės reikšmės kelius bei taip pritraukiant daugiau investicijų.
    Parlamentas antradienį po pateikimo pritarė Prezidentūros teiktoms Kelių įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma PPP taikyti ne tik tiesiant naujus kelius, bet ir juos remontuojant. Joms pritarė 74 Seimo nariai, trys balsavo prieš, dar šeši susilaikė.

    Prezidentūra mano, jog leidus verslui taikant PPP būdą prižiūrėti valstybinius kelius jie bus efektyviau atnaujinami, be to, kelių remontui bus galima pritraukti daugiau investicijų.
    „Bus pašalintos kliūtys plačiau taikyti viešos ir privačios partnerystės modelį kelių transporto sektoriuje. Europos Sąjungoje būtent transporto sektoriuje plačiausiai taikomas šitas (PPP – BNS) metodas, siekiant ieškoti papildomo finansavimo (...) kelių infrastruktūrai“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros grupės klausimais Ramūnas Dilba.
    „PPP projektai užtikrina, kad rezultatą turėtume dabar, o mokėjimus išdėliotume per ilgą laiką“, – pridūrė jis.

    „Nemuno aušros“ parlamentaras Artūras Skardžius ir „valstietis“ Valius Ąžuolas pabrėžė, kad PPP projektai yra brangūs ir finansiškai nenaudingi valstybei.
    „Gauni kažkokį projektą lizingu, bet už tai sumoki labai daug“, – Seimo posėdyje kalbėjo V. Ąžuolas. (...)

    2015 metais PPP būdu buvo nutiestas 8,25 kilometro ilgio Palangos aplinkkelis, sujungęs Vydmantų sankryžą su Palangos oro uostu ir nukreipęs tranzitinį eismą nuo Palangos. Privatus investuotojas jį prižiūrėti įsipareigojo iki 2038 metų balandžio pabaigos.
    R. Dilba teigė, kad Palangos aplinkkelis buvo blogas projektas finansine prasme, nes jis visas buvo įskaičiuotas į valstybės biudžeto deficitą, todėl finansavimo klausimas buvo neišspręstas.
    PPP būdu norėta rekonstruoti ir kelią Vilnius-Utena, tačiau pasigedęs aiškaus finansavimo modelio Seimas 2015 metais tam nepritarė.

    https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...tuojant-kelius

    Comment


      Ieškoma visokių modelių, kaip į skolą tvarkyti kelius, nesukuriant tvaraus finansavimo.
      Pažiūrėjus temą apie Vokietijos kelius ir paskaičius komentarą, kad "net prisimerkt verčia asfalto kokybė" kilo mintis trumpai paskaičiuoti, kiek pas mus galėtų padidėti kelių finansavimas, jeigu tarkime būtų taikomas bent vienas mokestis kaip Vokietijoje (Kfz-Steuer mokamas kasmet). Tai pagal tai, kad vidutinė tokia mokesčio suma yra ~150 eur/metus ir skaičiuojant, kad Lietuvoje yra ~ 1,7 mln. automobilių, galime pamatyti, kad iš to būtų galima surinkti apie 200-250 mln. eur, kuriuos būtų galima skirti keliams. Kas prie bendro mūsų KPPP finansavimo būtų tikrai ženkli suma. Jau nekalbant, kad nemaža dalis ten surenkama iš sunkiasvorio transporto, o pati didžiausia turbūt iš akcizo už kurą. O mes ir toliau įsivaizduosime, kad turime turėti puikius kelius nemokėdami nieko ir su argumentais "jau sumokame pirkdami kurą", kai šis argumentas dažniausiai naudojamas dyzelistų "sofos ūkininkų", kurie iš esmės nieko ir nesumoka pildamiesi savo "dažytą saliarką".

      O geriausiai savo kelius finansuojasi čekai ar slovakai, kur dažnai tik pravažiuodamas 100-200 km pro jų šalį perki vinjetę ir jiems sumoki 8-10 Eur už tokį trumpą vizitą. Garantuotai taip jie surenka tikrai ženklias sumas iš kelius mažai nudėvinčių lankytojų.
      Paskutinis taisė sleader; Šiandien, 10:25.

      Comment

      Working...
      X