[LT] Krypčių ženklinimas Lietuvos keliuose

[nepolitikas]

beje ir gatvių pavadinimai pvz. nemenčinėje parašyti raudonai ant balto fono, skirtingai negu kituose miestuose

[nepolitikas]

Yra tokių šalių, kur tai labai puikiai sutvarkyta (pvz., Vokietija). Belieka tik pasimokyti iš tokių ir perimti jų patirtį. Mes savo dviračio tobulo neišrasime, nes per daug kūrėjų jau išvažiavo iš LT...

pilnai pritariu, imkim ir panaudokim. bet tą reikia daryti jau dabar, nes lietuvos keliuose ir miestų gatvėse visiškas balaganas.
o viskas vienoje knygoje tikrai būtų patogu ir kelininkams ir savivaldybių klerkams.
be to nepaliktų vietos saviveiklai (pvz.kiekviename rajone skirtingi "gulintys policininkai")

[oranger]

Mes savo dviračio tobulo neišrasime, nes per daug kūrėjų jau išvažiavo iš LT...

Čia tai tikrai, dabar tie "kūrėjai" svetur kuria apelsinų talpinimo į dėžes technologijas

[HSV]

Labai tuo džiaugiuosi

[dsanto]

Yra tokių šalių, kur tai labai puikiai sutvarkyta (pvz., Vokietija). Belieka tik pasimokyti iš tokių ir perimti jų patirtį. Mes savo dviračio tobulo neišrasime, nes per daug kūrėjų jau išvažiavo iš LT...

Nauji ženklinimo ir šviesoforų dokumentai rengti remiantis vokiškais techniniais dokumentais, tad tikrai bus teigiamų naujovių Lietuvos keliuose ir gatvėse.

[HSV]

pagal diskusijos eigą matau, kad susisiekimo ministerija turi imtis didelio bet valstybei naudingo darbo:
jungtinio kelių standarto kūrimo.
nežinau ar ministras skaito ką mes čia rašome, todėl pabandykim kiekvienas savo galimybių ribose jam šią žinią perduoti

Yra tokių šalių, kur tai labai puikiai sutvarkyta (pvz., Vokietija). Belieka tik pasimokyti iš tokių ir perimti jų patirtį. Mes savo dviračio tobulo neišrasime, nes per daug kūrėjų jau išvažiavo iš LT...

[Romas]

Diskusija apie kelių ženklinimą iškelta iš temos [A1] Greitkelis Vilnius - Kaunas.
Reikalui esant bus papildyta ir iš kitų temų

[dsanto]

pagal diskusijos eigą matau, kad susisiekimo ministerija turi imtis didelio bet valstybei naudingo darbo:
jungtinio kelių standarto kūrimo.
nežinau ar ministras skaito ką mes čia rašome, todėl pabandykim kiekvienas savo galimybių ribose jam šią žinią perduoti

Na neperdėkim Jei visus kelių dokumentus sudėtume, tai kas besugebėtų susigaudyti kelių tūkstančių puslapių knygoje?

Galbūt nereikėtų rašyti vien didžiosiomis raidėmis? Užtektų pirmos didžiosios.

KVŽT 10 teigiama: "...gyvenviečių ar kitų administracinių vienetų
pavadinimai turi būti rašomi didžiosiomis raidėmis, o kiti žodžiai (gatvė, aikštė, rezervatas, muziejus ir t. t.) – mažosiomis."

Atvaizdas


Blogai čia.
Arba reikia mažinti šriftą, arba didinti tokių rodyklių plotą.
Labai jau prigrūsta pavadinimų. Na, Šiauliai aišku tiesiai, o Riga kur? Tada jau reikia rašyti Ryga / Riga ir palikti laisvą eilutė tarp šio užrašo ir Kauno.

Deja, KVŽT 10 nekeitė ženklų dizaino. Šiose taisyklėse tiesiog griežtai reglamentuojami ženklų matmenys.

[c2h5oh]

Ne informacijos kiekis yra problema. Na išvažiavimai iš greitkelių pas mus nenumeruojami, bet bendrai informacijos pakanka. Problema yra sistemos nebuvimas - ta informacija yra pateikiama skirtingais būdais, skirtingose vietose, nenuosekliai ir išdraikytai. Pavyzdžiai:

(..)

Prisiminiau dar vieną chaosėlio apraišką:

10) paprastai kryptys įvardinamos vardininko linksniu - bet ne visada (pvz. Vilniuje Ukmergės ir Geležinio Vilko sankryžoje yra ženklų, kuriuose parašyta "Į Rygą", "Į Šeškinę" ir pan.)

[oranger]

pagal diskusijos eigą matau, kad susisiekimo ministerija turi imtis didelio bet valstybei naudingo darbo:
jungtinio kelių standarto kūrimo.
nežinau ar ministras skaito ką mes čia rašome, todėl pabandykim kiekvienas savo galimybių ribose jam šią žinią perduoti

Šiame forume jau tiek gerų idėjų ir nemokamų patarimų valdininkijai, kad greitai mes čia galėsime susikurti alternatyvią vyriausybę

[nepolitikas]

pagal diskusijos eigą matau, kad susisiekimo ministerija turi imtis didelio bet valstybei naudingo darbo:
jungtinio kelių standarto kūrimo.
nežinau ar ministras skaito ką mes čia rašome, todėl pabandykim kiekvienas savo galimybių ribose jam šią žinią perduoti

[dsanto]

Šviesoforai - vienur pėstiesiems nėra šviesoforo, kitur yra su nupieštais žmogeliukais, kitur be žmogeliukų bet mažesnis šviesoforas, dar kitas bilekoks. Posūkiai rodomi papildomomis šviesoforo rodyklėmis - jeigu santryža T formos (tiesiai gatvės nėra), prasideda makalynė. Daug kur pagrindiniam (didžiausiam) srautui yra tik žalia rodyklė, o mažam srautui pilnas šviesoforas. Juokingiausia tai Vilniuje Justiniškių ir Laisvės sankryžoje - pilnas šviesoforas reguliuoja kryptį, kuria judėjimas išvis neįmanomas (sankryža T formos, į priekį gatvės nėra), o visam judėjimui yra dvi žalios rodyklės (į kairę ir į dešinę). Beje, pastaruoju metu atsirado sankryžų, kur kiekvienai eismo juostai skirtas atskiras šviesoforas.

Pėsčiųjų šviesoforai be simbolių - LST 1405:1995 brokas. Posūkiams skirtos papildomos sekcijos - LST 1405:1995 brokas. Dabar bus pėsčiųjų šviesoforai su simboliais, posūkiams reguliuoti atskiri šviesoforai su rodyklėmis. Bet reikia sulaukti vakarietiškųjų KŠĮT 10 įsigaliojimo. Kaip ir KŽT 10 bei KVŽT 10.

[oranger]

[c2h5oh]

John - man informacijos lietuviški kelio ženklai pateikia tikrai pakankamai, o išvažiavimų numeruoti mano asmenine nuomone nereikia, nes jų tiesiog nėra tiek daug. Lietuviškas ženklas - yra atstumas iki išvažiavimo į kitą kelią, miestas, link kurio veda kelias ir kelio numeris. Informacijos tikrai pakanka.

Ne informacijos kiekis yra problema. Na išvažiavimai iš greitkelių pas mus nenumeruojami, bet bendrai informacijos pakanka. Problema yra sistemos nebuvimas - ta informacija yra pateikiama skirtingais būdais, skirtingose vietose, nenuosekliai ir išdraikytai. Pavyzdžiai:

1) nusukimo ženklas [Kaunas 6 ---> ] paprastai statomas prieš posūkį, bet dažnai būna ir už posūkio. Taigi matydamas ženklą negali žinoti - ar posūkis prieš ženklą ar už jo. Ypač smagu naktį ir sudėtingesnėse sankryžose, kur atsišakojimų daugiau nei 1.

2) krypties ženklai virš greitkelio - paprastai jie rodo tik bendrą informaciją (Vilnius tiesiai, Kaunas į dešinę), bet kartais (naujai įrengti ženklai) jie rodo ir eismo juostą, kuria reikia važiuoti (dešinė juosta į Kauną, kairė juosta į Vilnių)

3) krypties ženklai dažniausiai rodo galutinį kelio tašką, bet dažnai nurodoma artimiausia gyvenvietė ant to kelio, arba tarpinis taškas, arba keletas objektų. Pvz kelias A16: juo važiuojadamas, negali žinoti, kokios rodyklės tikėtis - Trakai, Aukštadvaris, Prienai, Birštonas ar Marijampolė. Pristatyta visokių.

4) kryptys nurodomos ženklu, kur paprastai būna nurodyta gyvenvietė (kartais su kelio numeriu, o kartais ir ne) - bet yra ir tokių, kur nurodomas tik kelio numeris.

5) miesto dalys praktiškai nežymimos. Beveik visiškai nežymimos ant kelių - pvz važiuojant keliu A13 nuo Palangos į Klaipėdą, didžioji dalis posūkių į dešinę įvardinti "Klaipėda" be jokio patikslinimo (kryptis tiesiai irgi įvardinta "Klaipėda" - komiškas vaizdelis). Būtų naudinga įvardyti tiksliau - Klaipėda - Šiaurė, Klaipėda - centras, Klaipėda - pietūs ir taip toliau. Kartais žymimos, bet dažniausiai nežymimos miestų dalys ir įvažiavus į miestą. Ženklų į "centrą" pasitaiko gan nemažai, o kitas miesto dalis beveik nėra - jeigu ir yra, tai pavieniai ženklai. Skirtinguose miestuose žymėjimo būdas (ir jo buvimas apskritai) skiriasim, pvz. Kaune kelias į oro uostą nužymėtas idealiai, jis pažymėtas kaip kryptis ant kelio A1. Vilniaus oro uostas kaip kryptis nepažymėtas niekur (įvažiuojant į Vilnių), jau miesto vidury yra į jį baltų ženklų kaip į miesto dalį.

6) krypties ženklai daugeliu atvejų tiesiog nurodo faktą, kad tas kelias eina į Kauną, bet jie nėra (nors turėtų būti) rekomendacija, kaip reikėtų (patariama) važiuoti į Kauną.

7) rudi "lankytinų vietų" ženklai - jų smarkiai padaugėjo (puiku), bet jie statomi nenuosekliai, t.y. jais negalima pasitikėti. Kai kuriuose rajonuose rudų ženklų labai mažai, kai kur jie pastatyti prie kiekvieno objekto. Objektų vertė labai skirtinga - kai kurie visiškai neįdomūs, bet iš ženklo dažnai neįmanoma suprasti, ką pamatysi (pvz "Kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė" - tai gali būti bet kas, senas namas, muziejus, griuvėsiai ar tiesiog šiaip kaimas). Tokiais ženklais pradėti žymėti ir prekybcentriai (Akropolis, Mega)! Labai retai rudi ženklai statomi ant pagrindinių kelių, kad atkreiptų dėmesį į objektus, kurie pasiekiami išvažiavus šiame išsukime (nors jie būtų ir toliau nuo to kelio).

8) jau kažkas minėjo - rodyklės ir užrašai išdėstyti taip, kad neaišku, ar į Rygą tiesiai, ar sukti.

9) šviesoforai - vienur pėstiesiems nėra šviesoforo, kitur yra su nupieštais žmogeliukais, kitur be žmogeliukų bet mažesnis šviesoforas, dar kitas bilekoks. Posūkiai rodomi papildomomis šviesoforo rodyklėmis - jeigu santryža T formos (tiesiai gatvės nėra), prasideda makalynė. Daug kur pagrindiniam (didžiausiam) srautui yra tik žalia rodyklė, o mažam srautui pilnas šviesoforas. Juokingiausia tai Vilniuje Justiniškių ir Laisvės sankryžoje - pilnas šviesoforas reguliuoja kryptį, kuria judėjimas išvis neįmanomas (sankryža T formos, į priekį gatvės nėra), o visam judėjimui yra dvi žalios rodyklės (į kairę ir į dešinę). Beje, pastaruoju metu atsirado sankryžų, kur kiekvienai eismo juostai skirtas atskiras šviesoforas.

[dsanto]

Kiek dar taisykliu reik perskaityt, kad irengti viena kelio zenkla? Toks vaizdas, kad pastaruoju metu nebeturi kaip pateisinti valdininku armijos islaikymo, tai ir leidzia leidinukus viena po kito - darba imituoja

Na nebūkim paranojikai kaip Janutienė - nereikia visur matyti tik sąmokslo teorijas ir pinigus plaunančius valdininkus. Kiekviena valstybė turi savo norminius dokumentus. O kalbant apie KŠĮT 10, KVŽT 10 ir KŽT 10, tai juos reikėjo atnaujinti, nes senieji standartai buvo tikrai sovietinio lygio. Tačiau ir nauji dokumentai deja yra leidinukai, o ne leidiniai pagal apimtį. Paėmus Vokietijos atitinkamas taisykles, jos užima kelis kartus daugiau vietos ir griežčiau reglamentuoja daugelį dalykų, kurie pas mus nepaminėti. Taip ir atsiranda netvarka keliuose, kai projektuotojai daro, ką nori.

[Ginthus]

Kelio ženklų atramų (stulpų) storumui yra kitas dokumentas "Kelio ženklų atramų parinkimo, projektavimo ir įrengimo taisyklės PĮT KŽĄ 08"

Kiek dar taisykliu reik perskaityt, kad irengti viena kelio zenkla? Toks vaizdas, kad pastaruoju metu nebeturi kaip pateisinti valdininku armijos islaikymo, tai ir leidzia leidinukus viena po kito - darba imituoja

[sleader]

O kame buvo esmė? Stulpo storume?

Kelio ženklų atramų (stulpų) storumui yra kitas dokumentas "Kelio ženklų atramų parinkimo, projektavimo ir įrengimo taisyklės PĮT KŽĄ 08"

[dsanto]

Štai pagaliau ir atsakymas į visus klausimus



O kame buvo esmė? Stulpo storume?

Kiek supratau, statymo atstumai ir vietos palikti tie patys kaip ir LST 1405:1995. Lyg tai daugiausiai dėmesio skyrė ženklų matmenims. Dar pasitikslinsiu.

[oranger]

Šiuo metu kelio ženklų įrengimą reglamentuoja Lietuvos standartas LST 1405:1995 "Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas". Jis parengtas vadovaujantis rusišku GOST.

Štai pagaliau ir atsakymas į visus klausimus

Rengiant KVŽT 10 ne dizainas buvo esmė

O kame buvo esmė? Stulpo storume?

[dsanto]

tikriausiai kartosiuosi, bet s t a n d a r t a s tikrai padėtų ir nekiltų jokių klausimų

Šiuo metu kelio ženklų įrengimą reglamentuoja Lietuvos standartas LST 1405:1995 "Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas". Jis parengtas vadovaujantis rusišku GOST. Tačiau šis standartas turi nustoti galioti. Šiuo metu laukiama įsigaliojant naujų šviesoforų ir ženklinimo dokumentų. Šviesoforų normatyvai rengti remiantis vakarų patirtimi, tad šviesoforų įrengimas ženkliai skirsis nuo seno rusiško standarto. Horizontalus ženklinimas irgi bus labiau vakarietiškas ir bus naujovių. Bet va vertikaliųjų ženklų, kiek žinau, niekas iš esmės nejudino, tad apie pakeistą dizainą tik galim pasvajoti. Rengiant kelio ženklų taisykles ne dizainas buvo esmė.