Tilto per Kuršių marias idėja

[Eimantas]

Tiltas į Kuršių neriją – tik miražas

Jau beveik tris dešimtmečius tilto, sujungsiančio Klaipėdą ir Kuršių neriją, laukiantys neringiškiai ir spūstyse prie keltų vasarą įstringantys poilsiautojai apie jį gali svajoti dar daugybę metų. Esą dėl trijų tūkstančių Neringos gyventojų neapsimoka už kelias dešimtis milijonų litų statyti tiltą.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...#axzz203QkI2E2

[ViR2]

Ir gerai, neduok dieve pastatys, tai palangos kontingentas staigiai persimestu i Neringa, o kol ten patekt gan brangu, tai bent taip atsifiltruoja...

[Lettered]

Ir gerai, neduok dieve pastatys, tai palangos kontingentas staigiai persimestu i Neringa, o kol ten patekt gan brangu, tai bent taip atsifiltruoja...

Tiltas irgi būtų apmokestintas, galbūt netgi dar brangiau nei keltas.

[dyko]

Ir ką darytų persimetęs? Vietų nakvynei gi ribotas skaicius, plėtra sudėtinga ir linksmybiu neprūdai.

Tuoj pastatys Palangos aplinkkelį, bus paprasciau igyvendinti apmokestinamą įvažiavimą į Palangą, o va tada ir Palangos pilsiautojai kiek pasikeis.

Ir gerai, neduok dieve pastatys, tai palangos kontingentas staigiai persimestu i Neringa, o kol ten patekt gan brangu, tai bent taip atsifiltruoja...

[LBP]

Nereikia ir tų nakvynės vietų. Pakaks "siemkom" ir buteliais nusėtų vietų po romantiškų saulėlydžių palydėjimų. Jau dabar šiukšlių kalnai...

[dyko]

Tai reiškia nelabai kas ir keistusi, gal tik 'ponai' tiek į akis nebekristų

Jau dabar šiukšlių kalnai...

[Eimantas]

Keltas be susisiekimo yra ir atrakcija, pastačius tiltą keltai visvien bus reikalingi.

[LBP]

Tai reiškia nelabai kas ir keistusi, gal tik 'ponai' tiek į akis nebekristų

Ponai gal ir nebekristų, bet dvasios ubagai, deja, tikrai taptų dažnesnis reiškinys tame rojaus kampelyje.

[Silber418]

Keltas be susisiekimo yra ir atrakcija, pastačius tiltą keltai visvien bus reikalingi.

Iš tiesų, gaila, kad nėra galimybės keltu persikelti iš Klaipėdos į Nidą.

[ViR2]

Na, turiu kotedza Juodkrantej, tai patikek, kai buvo bitelandas, tai masinas state net privaciam kieme po langais... Ir state ne siaip normalios masinos, o visokie 10-20m lauzai audi/bmw, kuriuos atvairave chamai numetinejo juos ant pieveles, po medziais ir net i musu gelyna Tai nesakau, kad panasus srautas galimas pastacius tilta, taciau dabartinis srautas i visa neringa yra arti maksimalios ribos, tik preila ir pervalka galetu dar padidinti savo srautus, taciau nei juodkrante nei nida neturi net masinu kur civilizuotai det sezono metu, tai idomu kur padidintas srautas detusi? Suguzetu i visokias apzvalgos aiksteles ir pan O siaip, kaip juodkrantiskiui, kuriam teko truputi pasidarbuot klaipedoj, tai nuo juodkrantes iki klaipedos centro yra 25min kelio iskainant visus persikelimus, nemanau, kad cia beda

[dyko]

Tiek Juodkrantėj, tiek Nidoj yra belekiek žmonių, kurie kasdien į darbą Klaipėdon važinėja ir nekelia problemų.

O siaip, kaip juodkrantiskiui, kuriam teko truputi pasidarbuot klaipedoj, tai nuo juodkrantes iki klaipedos centro yra 25min kelio iskainant visus persikelimus, nemanau, kad cia beda

[Eimantas]

Tiltas į Kuršių neriją – tik miražas

Paskelbta 2012-07-14, 05:00

Jau beveik tris dešimtmečius tilto, sujungsiančio Klaipėdą ir Kuršių neriją, laukiantys neringiškiai ir spūstyse prie keltų vasarą įstringantys poilsiautojai apie jį gali svajoti dar daugybę metų. Esą dėl trijų tūkstančių Neringos gyventojų neapsimoka už kelias dešimtis milijonų litų statyti tiltą.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...#ixzz2UJoPwmDm

[Eimantas]

Tilto į Kuršių neriją idėja nemiršta

Ketvirtadienį spaudos konferencijoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus užsiminė apie tai, kad metas pradėti spręsti susisiekimo su Smiltyne problemą.

A. Vaitkaus manymu, jau tada, kai Klaipėdoje atsiras suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, kai pradės plaukti laivai dujovežiai, "Smiltynės perkėlos" antrosios perkėlos keltų veikla bus blokuojama kokioms trims valandoms. 10 metų buvo kovojama su automobilių eilėmis į keltus, keliančius į ir iš Smiltynės, ir susidarius naujoms aplinkybėms vėl teks tai daryti.

Negana to, šiemet prie antrosios perkėlos baigiamas statyti naujas keleivių ir krovinių terminalas. Visi į jį atplaukiantys laivai ten suksis ir, be abejo, darys įtaką keltų navigacijai.

Anot Uosto direkcijos vadovo, 2002-2003 metais, jam dar dirbant Susisiekimo ministerijoje, jis buvo įpareigotas atlikti studiją dėl tilto į Kuršių neriją pastatymo galimybės. Tąkart požeminio tunelio po Kuršių mariomis įrengimo idėja buvo atmesta ir neanalizuota dėl per didelės altitudės - neužtektų aukščio ir gerokai nukentėtų Kuršių nerija. Be to, žiemą būtų problemų dėl ledo.

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...979608/,page.1

Vaitkaus mintys dėl laivybos švelniai tariant nėra labai rimtos, nes pasaulyje yra labai daug vietų su žymiai intensyvesne laivyba, ir keltai ten sėkminkai praplaukia. Be to, didelė dalis iš minimo atplaukiančių laivų skaičiaus švartuojama krantinėse iki perkėlos. Apsisukančius jūrinius keltus upiniai sėkmingai praleis ar apiplauks kaip ir dabar plaukiančius, taip, tai papildomas nepatogumas, bet kiek tų keltų bus per dieną? Ne dešimt, ir ne penkiasdešimt.
Jau ne pirmą kartą tenka girdėti apie uosto paralyžiavimą plaukiant dujovežiui kelioms valandoms. Čia turbūt kažkoks tarybinis briedas planuojamas. Dujovežio horizonte dar nesimatys, o keltai jau stovėti turės? Be to dujovežius ir naktį galima švartuoti.

Kokias problemas gali sukelti ledai tuneliui???

Žodžiu esmė ne "altruistiškame" susirūpinime susisiekimu su Kuršių nerija ir ne makaronuose apie laivybą, o labai tinkamoje krovai antrosios perkėlos teritorijoje. Ir tokia mintis pasitvirtino šiandien surastame Lietuvos ryto straipsnyje.

[Eimantas]

Uosto vadovo idėja – tiesti mokamą tiltą į Neringą ir naikinti perkėlą

A. Vaitkus neslėpė, kad nutiesus tiltą, atsivertų naujų galimybių uosto plėtrai. Automobilius keliančios Naujosios perkėlos nebeliktų, o jos vietoje būtų vykdoma uosto krova.

Tuokart apsispręsta, jog geriausias variantas – pusantro kilometro ilgio tiltą tiesti nuo Klaipėdos Kairių gatvės iki Alksnynės gyvenvietės, esančios tarp Smiltynės ir Juodkrantės. Apskaičiuota ir preliminari jo statybos kaina – 44 mln. litų.

Vieno lygio sankryžos rekonstrukcija (Minijosg./Baltijos pr.) tik per pus pigesnė nei pusantro kilometro ilgio aukštas tiltas?

Tačiau daugiausiai nerimo kyla dėl kitų metų rudenį veiklą turinčio pradėti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo. Nerimaujama, kaip pavyks suderinti milžiniškų tanklaivių ir kitų didžiųjų laivų bei „Smiltynės perkėlos“ keltų judėjimą.

Vaje. Taip pavyks, kaip ir kituose uostuose ir sąsiauriuose (ten dar pridėkim tūkstančius mažų laivų, kurie nekelia alergijos kaip mūsų uoste. Tas nerima primena kokių moksleivių ekskursantų klausimus apie laivų su žemu bortu nenuskendimą

Uosto direkcijos vadovo teigimu, pėsčiųjų perkėla keleivius aptarnautų ir pastačius tiltą. Ši paslauga liktų kaip atrakcija pėsčiomis ir dviračiais į Smiltynę ar Neringą keliaujantiems poilsiautojams. „Esant intensyviai laivybai, keltams kai kada tektų kiek atsilikti nuo grafikų, tačiau nemanau, kad poilsiautojams palaukti kelias minutes būtų didelė problema“, - kalbėjo A. Vaitkus.

http://www.lrytas.lt/verslas/energet...ti-perkela.htm

Ha ha ha. Tai apie ką tada kalba, jei paneigiami savo paties "argumentai" Palauksim ir antroje perkėloje kelias minutes, be to ir laivų iki ten jau mažiau bus, rečiau teks luktelėti...

Be to nelikus antrosios perkėlos iškiltų susisiekimo su Antrosios Smiltynės paplūdimiais problema.

[Eimantas]

Truputi skaičių, kad suprastume apie ką kalbame. Zundo sąsiauriu praplaukia apie 40 000 laivų į metus. Helsingborg-Helsingör (Danija-Švedija) uostus jungia keltų linijos. Ten dirba 7 keltai 125 reisai per dieną, 45 000 reisų per metus. Dabar ką turime Klaipėdoje: apie 7000 laivų per metus (kurie ne visi praplaukia perkėlą, o švartuojasi artimesnėse krantinėse) ir apie 40 reisų per parą padaro Smiltynės 3 keltai. Kaip matote skaičiai skiriasi ne procentais, o kartais, apie 7 kartus ir kalbėti apie didelį laivų srautą Klaipėdos uoste, kuris maišys keltų darbui, man juokinga.

Komentaras iš Vakarų ekspreso.

[ZXS]

Tas tiltas jau ne vienerių metų bėda. Vis atsiranda koks nors infrastruktūros šaunuolis, kuriam labai prireikia. Vienas didesnių argumentų "ką daryt jei reiks sergantį žmogų staigiai gabent, kai katastrofos vyksta ir uraganai siaučia". Primenu, kad lygiai tuos pačius argumentus nuolat suko ir dėl Nidos aerodromo. Lygtai lėktuvai per uraganus skraidys.

Man atrodo, kad Neringoje reikia kokius dar 30 metų uždraust bet ką naujo statyt ar daryt. Nes prie normalių sprendimų dar nesubrendome.

[Silber418]

Truputi skaičių, kad suprastume apie ką kalbame. Zundo sąsiauriu praplaukia apie 40 000 laivų į metus. Helsingborg-Helsingör (Danija-Švedija) uostus jungia keltų linijos. Ten dirba 7 keltai 125 reisai per dieną, 45 000 reisų per metus. Dabar ką turime Klaipėdoje: apie 7000 laivų per metus (kurie ne visi praplaukia perkėlą, o švartuojasi artimesnėse krantinėse) ir apie 40 reisų per parą padaro Smiltynės 3 keltai. Kaip matote skaičiai skiriasi ne procentais, o kartais, apie 7 kartus ir kalbėti apie didelį laivų srautą Klaipėdos uoste, kuris maišys keltų darbui, man juokinga.

Komentaras iš Vakarų ekspreso.

Po Zundo sąsiauriu, greičiausiai, bus įrengtas tunelis (pav. 'Södertunneln').

[Aleksas666]

Tas tiltas jau ne vienerių metų bėda. Vis atsiranda koks nors infrastruktūros šaunuolis, kuriam labai prireikia. Vienas didesnių argumentų "ką daryt jei reiks sergantį žmogų staigiai gabent, kai katastrofos vyksta ir uraganai siaučia". Primenu, kad lygiai tuos pačius argumentus nuolat suko ir dėl Nidos aerodromo. Lygtai lėktuvai per uraganus skraidys.

Man atrodo, kad Neringoje reikia kokius dar 30 metų uždraust bet ką naujo statyt ar daryt. Nes prie normalių sprendimų dar nesubrendome.

Blogiausia, tai, kad svarstomas tik vienas variantas, Susisiekimas su Kuršių Nerija reikalingas, nes izoliuota teritorija reikalauja papildomų išlaidų, kaip pavyzdį galima pateikti Didyjį 2006 gaisrą, kurio be keltų negalėjo pasiekti technika, o kai pasiekdavo tai tik nedideli kiekiai per vieną kartą. Siekiant vengti didesnių problemų esamoje perspektyvoje, tai laivybos plėtroje ir transporto srautų didėjime, reikia svastyti infrastruktūros klausimus. Yra nemažai variantų: pradedant keltų skaičiaus didinimu, baigiant tuneliais. Pastarasis variantas, kaip nebūtų keista, gali būti net pigenis už tiltą. Yra surenkamų tunelių pavyzdžių, tarkime ir Stumbule yra toks variantas. Žodžiu turi būti kuo įvairiapusiškiau svarstomos problemos, o ne kišamas pirmas į galvą šovęs variantas.

[Resutas]

Gal protingiau būtų, jei pastatytu tiltu/tuneliu leistu naudotis tik viešajam transportui, spec. tarnyboms, dviratininkams ir pėstiesiems?
Juk tai yra nacionalinis parkas, išvysčius viešąjį transportą, privataus transporto išviso nereikėtų.

[sleader]

Gal protingiau būtų, jei pastatytu tiltu/tuneliu leistu naudotis tik viešajam transportui, spec. tarnyboms, dviratininkams ir pėstiesiems?
Juk tai yra nacionalinis parkas, išvysčius viešąjį transportą, privataus transporto išviso nereikėtų.

Kiek neracionalu būtų valstybei investuoti į tiltą (ar tunelį) ir jį pastačius toliau mokėti kompensacijas keltų bendrovei už keliamus Neringos gyventojų automobilius. Jeigu jau statyti tiltą, tai važiavimą juo apmokestinti ir leisti naudotis visiems. Keltai tokiu atveju išlikti galėtų tik Senojoje perkėloje (pėstieji/dviratininkai).