[VLN] Vilniaus šaligatviai ir pėsčiųjų takai

[Lettered]

O kas ąia matosi ant plytelių kraštų? Ne druskos nuėdimas? Šiaip, druskos šiemet buvo pilama ne tai, kad daugiau, o tiesiog nesuvokiamais kiekiais. Vietomis ją buldozeriu būtų galima stumdyti

Kad čia tiesiog plytelės nupjauta briauna, jei druska ėstų, tai tada jos visur taip atrodytų, bet juk ne visur "ištirpę".

[John]

Žinoma nupjauta, bet pasižiūrėk į tekstūrą ir nelygumą. Panašu, kad būtent ten susikaupę daugiausiai druskų ir nuo ten prasideda irimas.

[Riedutis]

Visa tai - hipotezės. Manau reiktų visiems sąmoningai suvokti skirtumą tarp priežastingumo ir koreliacijos. Lygiai taip pat tose "nuėstose" vietose gali būti daugiau druskos, nes ant tokios nuėstos vietos jai "patogiau" kristalizuotis.O ar druska pati savaime gali chemiškai reaguoti su betono mišiniu - čia jau techninis klausimas, kurį reiktų panagrinėti.
Faktas, kad plytelės pastaruosius pora metų dedamos nekokybiškos, ir druska ar ne druska, jos trupa ir vasaros metu.

[digital]

O negali būti taip, kad druskingas vanduo, esant atlydžiui ar šiaip šlapiam orui, tiesiog prasiskverbia pro plytelę, galbūt pro kokį iki tol nelabai matomą įrūkimą, o po to tose vietose, vandeniui išdžiuvus ir druskai padarius savo darbą, plytelė tiesiog lengviau skyla? Nes kitaip sunku paaiškinti tokį masinį plytelių sproginėjimą, ir tik ten, kur buvo priversta daug druskos.

Šiaip jau sūrus vanduo užšąla prie žemesnės temperatūros nei grynas. ChatGPT:

Druskingas vanduo užšąla žemesnėje temperatūroje nei grynas vanduo (0 °C), nes druska mažina užšalimo tašką. Užšalimo temperatūra priklauso nuo druskos koncentracijos:

• Jūros vanduo (apie 3,5 % druskos) užšąla maždaug prie -1,8 °C.
• Labai sūrus vanduo (pvz., naudojamas kelių barstymui, apie 23,3 % druskos) užšąla prie maždaug -21 °C – tai žemiausia temperatūra, prie kurios druskos tirpalas išlieka skystas.

Kuo daugiau druskos, tuo žemesnė užšalimo temperatūra, bet tik iki tam tikros ribos – per didelė druskos koncentracija gali nebetirpti vandenyje ir kristalizuotis.

Todėl teoriškai druskingas vanduo turėtų mažiau ardyti tais atvejais, kai vanduo patenka į plyšius, užšąla ir išsiplečia (kadangi ledo tankis mažesnis už skysto vandens), didindamas tuos plyšius.

[DeSadas]

Šiaip jau sūrus vanduo užšąla prie žemesnės temperatūros nei grynas. ChatGPT:
Todėl teoriškai druskingas vanduo turėtų mažiau ardyti tais atvejais, kai vanduo patenka į plyšius, užšąla ir išsiplečia (kadangi ledo tankis mažesnis už skysto vandens), didindamas tuos plyšius.

pievas varo tas chat gpt... -21 realybej nebuna cia koncentracija turi but milziniska ir jei neapgauna atmintis turi buti naudojama magnio arba calcio chloridas (kas yra super brangu ). Realybej natrio chloridas priklausomai nuo koncentracijos duos -1 ar -4 .

ps. auksciau aptriamos plyteliu byrejimas buvo sukeltas mechanizuotai, druska to nedaro. Druska su savo didesne jonine jega gali ardyti pyteles, tiesiog plauti cementa, jei prastesnes kokybes tada "delaminuoti" . Geros kokybes plytele turi atlaikyt ne tik salimo atsilimo kazkiek tai ciklu bet ir druska , bei mechanine vibracija.

[alga]

pievas varo tas chat gpt... -21 realybej nebuna cia koncentracija turi but milziniska

NaCl prisotinto tirpalo užšalimo temperatūra yra -21.1°C, ir tirpumas prie tokios temperatūros 23.3%. Prie 0°C tirpumas 35.6%. Kai ant drėgnos dangos pabarsto druskos kristalų ir ji visa neištirpsta, tai tirpalas ir yra prisotintas.

https://van.physics.illinois.edu/ask/listing/1722
https://en.wikipedia.org/wiki/Solubility_table

[DeSadas]

NaCl prisotinto tirpalo užšalimo temperatūra yra -21.1°C, ir tirpumas prie tokios temperatūros 23.3%. Prie 0°C tirpumas 35.6%. Kai ant drėgnos dangos pabarsto druskos kristalų ir ji visa neištirpsta, tai tirpalas ir yra prisotintas.

https://van.physics.illinois.edu/ask/listing/1722
https://en.wikipedia.org/wiki/Solubility_table

tu man teorinius dalykus rasai, o as laboratorijoje ta naudojau ir ZINAU kaip praktiskai tai atrodo . Natrio chlorida uzpylus ant ledo gauni apie -5 -8, kalcio chlorida apie -18.

Isotinto tirpalo negauni nes druskos kristalai maisosi su ledu arba sniegu, gauni lokalizuotus temperaturu skurtumus ir lokalizuota tirpima ir prasiskiedima. Reiketu zmoniu Grindoj paklausti o ne chat GPT prie kokios temperaturos druska efektyviai veikia? kaip suprantu druska su smeliu geriau , o druskos tirpalas dar geriau (bet daug sudetingesnis purskimas ir tt )


ps. na va paieskojau wiki

Salt for use of melting ice and snow works through a phenomenon called freezing-point depression, the lowering of a substances freezing point after the addition of solutes. When road salt is added to roads, aside from providing better friction for vehicles on the road, it also dissolves in the water of the ice, resulting in a lower freezing point. As long as the temperature is above this freezing point, this in turn results in the ice melting.
Because of this, ordinary rock salt is only effective down to a range of −6 to −10 °C (21 to 14 °F). At colder temperatures, it can have the opposite effect. Road salt is sometimes used even in colder conditions, if milder weather is expected.

Taigi as TEISUS.

[alga]

Na, bet čia nuotraukose matom druskos kristalus išaugusius iš tirpalo. Tai rodo, kad tirpalas buvo prisotintas ir negalėjo užšalt. Kad sausos druskos barstymas ant ledo kelyje efektyvus tik esant tam tikrai temperatūrai, čia nelabai aktualu.

[DeSadas]

Na, bet čia nuotraukose matom druskos kristalus išaugusius iš tirpalo. Tai rodo, kad tirpalas buvo prisotintas ir negalėjo užšalt. Kad sausos druskos barstymas ant ledo kelyje efektyvus tik esant tam tikrai temperatūrai, čia nelabai aktualu.

haha cia matom isbarstyta elementaria druska. . (zinoma ne stalo druska o tiesiai is kasyklu, kristalai didesni) .. neistirpusia... ir del jos abrazyviskumo kencia prastos kokybes plyteles.

[KEdas]

tu man teorinius dalykus rasai, o as laboratorijoje ta naudojau ir ZINAU kaip praktiskai tai atrodo . Natrio chlorida uzpylus ant ledo gauni apie -5 -8, kalcio chlorida apie -18.

[...]

Taigi as TEISUS.

Nesuprantu kodėl turėtume tikėti ne laboratoriniais tyrimais, o ŽINANČIO laboranto teiginiais.
Grafikas lyg ir aiškiai rodo kada užšąla druskos tirpalas.
https://www.engineeringtoolbox.com/s...er-d_1187.html

[DeSadas]

nezinau ar cia trolinimas ar siaip chat gpt nukvakimas, elementariai sakau isotinto tirpalo nepasieksi, praktiskai uzpylus druskos ant ledo pagal jusu grafika pasiekiama max 10 proc isotinimas.

galima naudot kalcio chlorida, bet jis yra Brangesnis, bel ledo tirpimo kreive yra daug statesne.

Calcium chloride is less common compared to sodium chloride. While it is slightly more expensive, it can cover a far larger area and melts ice almost three times quicker.^[15] It has recently started rising in popularity since it is not as environmentally damaging as sodium chloride, and also because of its heightened effectiveness at clearing ice. - Wiki.


Kazin kazkas is savivaldybes konservu skaito? ideja nebloga bent jau senamiesty ir prie daingoraiziu, bei Gediminkej ir aplink? nereiketu ir juokingu medziu apsaugu det.

ps. smalsu ka matysim pavasary su medziais, kai nukapojo saknis visur tiesdami saligatvius, ir dabar druskos pripyle?

[John]

Šiaip jau sūrus vanduo užšąla prie žemesnės temperatūros nei grynas. ChatGPT:
Todėl teoriškai druskingas vanduo turėtų mažiau ardyti tais atvejais, kai vanduo patenka į plyšius, užšąla ir išsiplečia (kadangi ledo tankis mažesnis už skysto vandens), didindamas tuos plyšius.

Esmė, kad sūrus labai didelės koncentracijos tirpalas prasiskverbia į plyteles ir tokiu būdu ardo struktūrą, ko pasekoje plytelės lengviau lūžta, skyla ir t.t. Na tokia hipotezė, nes, vėlgi, plytelės masiškai nuniokotos būtent ten, kur buvo pripilta ypač daug druskos.

[spekas]

Neseniai patiestas naujas šaligatvis ties Kosciuškos 36 Danijos ambasada. Buvo galima tarp medžio ir tvoros pašalinti krūmus ir įrengti šaligatvį, kad žmonės nors toje vietoje turėtų savo funkciją atliekantį šaligatvį. Deja - palikta kaip buvo:

[spekas]

Ties Laisvės 121 buvo galima su reljefu sužaisti ir taip išvengti tiek laiptų, tiek pandusų:

[DeSadas]

Neseniai patiestas naujas šaligatvis ties Kosciuškos 36 Danijos ambasada. Buvo galima tarp medžio ir tvoros pašalinti krūmus ir įrengti šaligatvį, kad žmonės nors toje vietoje turėtų savo funkciją atliekantį šaligatvį. Deja - palikta kaip buvo:

visi tie medziai ten nudziuve (jau praeita vasara beveik buvo be lapu) o po saknu kirtimo tai ir neatsigaus, pavasari nukirs, ir perklos.

[dondc]

Ties Laisvės 121 buvo galima su reljefu sužaisti ir taip išvengti tiek laiptų, tiek pandusų:

Tavo svajonių Šešuolių g. vienoje vietoje buvo atnaujinę vienus laiptus iš vienos pusės, bet iš kitos padarė pailgą pandusą (spėju jau legalų), kur žymiai dar didesnis nuolydis. Tad Laisvės pr. irgi spėju geriausias variantas būtų vienur pilnai laiptai ir visiška plokštuma, kas mėgsta lygumas plikledžio metu ir nebijo laiptų, o šalimais tik pandusas (tas pailgas su pakopom ir legalus), nes panašu į ilgį ten vietos kiek nori.

[abruo]

visi tie medziai ten nudziuve (jau praeita vasara beveik buvo be lapu) o po saknu kirtimo tai ir neatsigaus, pavasari nukirs, ir perklos.

Veikiausiai kad nukirtus sodins naujus – labai abejoju, ar perklos kažkaip kitaip. Tik bėda, kad kitais metais nusimato labai daug pjovimų ir sodinimų, nes medžių būklė centre yra apverktina.

[spekas]

pvz įdomu kas su šitais bus

[spekas]

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS (MONITORINGO) ATASKAITA UŽ 2021-2022 METUS

Pėsčiųjų takai

[spekas]

Pamąstymui kiek galėtų kainuoti bent minimalius šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis šaligatvių tinklas mieste.

Iš VMS puslapio:

1.11. Kiek iš viso yra gatvių Vilniuje?
Iš viso sostinėje yra daugiau kaip 1000 km asfaltuotų gatvių, apie 500 km žvyrkelių, taip pat nemažai akmenimis ir trinkelėmis grįstų gatvių. Miestas yra padalytas į 5 dalis: Centrinę, Pietinę, Vakarinę, Šiaurinę ir Rytinę.Paskutinė atnaujinimo data: 2025-02-11

1000'čiui km gatvių reikia 2000 km šaligatvio (abipus gatvės).
2000 km sumažinu per pusę, nes atkrenta:
- jau egzistuoja dalis plius minus šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių šaligatvių,
- ne visur reikia šaligatvių (gatvės palei rajonus ir panašiai),
- ne visur reikia abipus šaligatvių - užtenka, kad būtų bent vienoje pusėje.

Kiek maždaug kainuotų įrengti trūkstamus šaligatvius:
1000 km yra 1000 000 m šaligatvio.
Plotis turi būti bent 1,5 m, tad 1000 000 x 1,5 bus 1500 000 kvm šaligatvio.
Imkime, kad 1 kvm šaligatvio kainuoja 50 eur.
Tuomet 1500 000 x 50 gauname 75 000 000 eur.

Grubiai, reikia apie 75 000 000 eur kad visame mieste turėti vientisą šiuolaikinius reikalavimus atitinkantį šaligatvių tinklą.
Ar tokie pinigai to verti? Tvirtai sakau kad taip.
Ar tai didelė suma? Tvirtai sakau, kad tokiam darbui - ne.
Ar tai prioritetinis darbas? Tvirtai sakau kad taip, nes mes visi pirmiausia esame pėstieji, o tik tada dviratininkai, VT'istai, automobilistai etc.
Ar yra pinigų? Kasmet kelis pastaruosius metus Vilniaus biudžetas auga po apie 200 mln eur.. Matau puikias galimybes per pvz 3 metus iš biudžeto kasmet atidėti apie 25 mln eur ir pagaliau išspręsti tokį svarbų reikalą.