Visiškai naujas (tvorelė baigta visai neseniai) dviračių takas Kaišiadoryse. Jis prasideda Gedimino g. šalia prekybos centro "Pasažas" ir tęsiasi iki naujo gyvenamojo rajono. Tako ilgis 1,7km. Nuotraukose pirmiau bus vaizdai iš naujo rajono link miesto centro.
Fotografuota 10.01
Takas užlinksta apie autobusų stoteles dviejuose vietose (čia viena iš jų)
Superiniai tramplynai (jie ten 2), visą vasarą prašokinėjau nuo jų. Ir kodėl ta vasara visada taip greit prabėga... Šiaip tikrai puikiai sutvarkyta ežero pakrantė, pavyzdingai tiesiog. Galėtų taip ir kitur. Seni šitie tramplynai ir lieptai, dar tarybiniai, bet po šiai dienai tarnaujantys. Tik dviračių takas link ežero tikrai labai pasiilgęs atnaujinimo.
Ajk tu peklon (kaip garsiškai išreikštų p. Kazlas) koks tramplynas. Vasarą aš ten būsiu Gaila, kad ne taip seniai būnant Švenčionyse nenukakau tenais, nežinojau.
Dviračių takai Švenčionyse - vienas eina iš Švenčionių į Cirkliškį (apie 1 km ilgio), nesenai sutvarkytas. Kitas eina iš Švenčionių į Kochanovką, link Bėlio ežero, pamėgtos vietinių gyventojų poilsio vietos (apie 2 km). Jis jau žymiai "biednesnis" ir pasiilgęs tvarkymo, be to, juo mažai kas naudojasi - dauguma dviratininkų važiuoja keliu.
Taigi, pradžiai pirmasis - iš Švenčionių į Cirkliškį. Prasideda prie naujos Maximos, kur kertasi Vilniaus - Zarasų ir Švenčionių - Švenčionėlių - Utenos keliai.
Švenčionis ir Cirkliškį skiria viena gatvė, nors Cirkliškis - jau atskira seniūnija.
Švenčionyse kelias buvo grįstas plytelėmis, o Cirkliškyje asfaltuotas.
Dviračių takas iš Ignalinos į Palūšę, apie 3 km ilgio. Vietomis naujas asfaltas, vietomis jau medžių šaknų pakeltas ir pasiilgęs tvarkymo. Super vaizdingas, ypač ta dalis, kur eina Gavio ežero pakrante.
Ignalinoje yra dar 2 dviračių takai: į Vidiškes (apie 4 km, labai gerai sutvarkytas, atnaujintas) ir į Bėčiūnus (apie 1 km).
Hm... Jei ziurint pagal Lietuviškų klanų sistema, tas pavyzdinė miesto trasa turėtu buti Klaipėdoje, nes tai ministro gimtinė, ir jo bičiulis uostamiesčio meras.
Ir dar kas labai tikėtina, kad šis pavyzdinis taką, ties UAB "Konsolė" kas sumažintu tikymibė buti jau tokią pavyzdingą...
Lietuvoje galbūt jau kitais metais turėtų atsirasti pavyzdinė kasdieniam susisiekimui skirta dviračių trasa. Tokį demonstracinį projektą ketina finansuoti Susisiekimo ministerija, siekdama paskatinti šalies savivaldybes plėtoti patrauklią ir saugią infrastruktūrą dviratininkams.
Šalia rajoninės reikšmės kelio Anykščiai - Niūronys planuojama toliau tiesti dviračių taką.
Pirmą dviračių tako dalį Anykščiai - Pavarės, gerindami eismo sąlygas šalia valstybinės reikšmės kelio Anykščiai - Niūronys - Stakės, prieš keletą metų nutiesė VĮ „Utenos regiono keliai".
Dabar dviratininkams iki 2014-ųjų metų ruošiamasi nutiesti dar beveik 2 kilometrus tako nuo Pavarės iki Niūronių.
Rajono tarybai pateiktame sprendimo projekte teigiama, kad likusi šio kelio dalis nuo Pavarių sankryžos iki Niūronių kaimo yra per siaura ir nesaugi važiuoti dviračiu.
„Šis dviračių takas vystant dviračių turizmą mūsų rajone yra labai svarbus. Norime atkreipti dėmesį, kad dviračių takas reikalingas pristatyti ne vien tik gamtos ir kultūros paveldo vertybes, bet ir pirmiausia dviračiu ar pėsčiomis iš Anykščių miesto gyventojams ir svečiams saugiai pasiekti Arklio muziejų, J.Biliūno memorialinę sodybą, žirginio sporto klubą „Vilartas", esantį Niūronyse, kartu aktyviai praleisti laiką gamtoje", - rašoma sprendimo projekte.
Pavykus įgyvendinti šį projektą - tai būtų pirmasis atitinkantis dabartinius reikalavimus dviračių takas Anykščių rajone.
Dviračių mėgėjas premjeras Andrius Kubilius pripažįsta, kad kai kuriuose šalies miestuose nėra pakankamai išplėtota dviračių infrastruktūra, tačiau pažymi, kad norint pagerinti sąlygas važinėti dviračiais reikia ne ypatingų pinigų, o entuziazmo ir supratimo.
„Aišku, kad tenka vengti didesnių kelių, ir tenka pripažinti, kad dviračių infrastruktūra atskiruose miestuose yra išplėtota tikrai nepakankamai. Arba kur ji plėtojama, tai kartais labai keistai plėtojama – mini, mini dviračių taku, ir jis baigiasi stulpu. Atrodo, kad tie, kurie tuos takus tiesia, patys ant dviračių nėra atsisėdę“, – Lietuvos radijui antradienį sakė A.Kubilius.
Anot jo, tuo, kad dviračių eismas būtų saugus turėtų rūpintis patys dviratininkai, automobilių vairuotojai ir savivaldybės. Kaip gerą pavyzdį jis minėjo Panevėžio miestą.
„Galime džiaugtis, pavyzdžiui, Panevėžio miesto savivaldybe, kur žinomas dviračių entuziastas ponas Alfonsas Barauskas kartu su savivaldybe pasiekė, kad Panevėžys, berods, pirmauja visoje Lietuvoje pagal dviračių takų tankį. Iš to pavyzdį gali imti ir visi kiti miestai“, – teigė premjeras.
„Pasirodo, tam reikia daugiau entuziazmo, supratimo ir išminties negu kokių nors ypatingų kitų sąlygų ar ypatingų pinigų, ar ypatingų technologinių sprendimų. Paprasčiausiai reikia entuziazmo ir tvarkos“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas, atsakydamas į pastabą, kad net ir brangstant kurui dėl takų trūkumo dviratis nėra patogi ir saugi susisiekimo priemonė.
Jis pats sakė nebandęs važiuoti į darbą dviračiu Vilniuje.
„Vis pasvajoju gal tokia galimybe pasinaudoti, bet esu vienas iš tų ne vieversių. Iš ryto iš karto šokti ant dviračio man būtų per didelis išbandymas“, – juokavo premjeras.
Manau, kad kažkur nuo 2015-2016 metų turėtų suintensyvėti dviračių takų tiesimas Lietuvos savivaldybėse, ypač gyvenvietėse, nes Susisiekimo ministerija numato, kad ateinančiame programavimo periode 2014-2020 bus numatyta ES paramos priemonė būtent dviračių takų plėtrai. Todėl jau dabar savivaldybės raginamos pasirengti dviračių takų infrastruktūros plėtros specialiuosius planus.
Deja, koją šios priemonės įgyvendinimui gali kišti daugeliui infrastruktūros objektų opi problema - laisvos žemės trūkumas.
Pastaruoju metu žiūriu visoje Lietuvoje įranginėjami dviračių takai visokiuose kaimuose ar laukuose, o sostinėje jau ne pirmi metai jokių takų neįrenginėjama ar seni neremontuojami. Net pavydas apima pro kokį kaimelį pravažiavus, kur iš abiejų kelio pusių nutiesti dviračių/pėsčiųjų takai ir dar net su apšvietimu
Logiška, kaimuose mažiau biurokratijos. Atsiranda žmogus, kuris imasi iniciatyvos, gauna ES paramą ir kaimelis jau turi takus. O prieštaraujančių, kaip, kad didžiųjų miestų savivaldybių poltikai, nebūna.
Komentuoti: