Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Energetika

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą
    Šioks toks optimizmas.

    Periodas tarp 14 ir 16 valandos yra tas periodas, kuomet suminė saulės ir vėjo generacija šiandien Lietuvoje pasiekia piką. Ir ne tokį didelį - apie 300 MW. Dar šiek tiek duoda hidro ir atliekos. Kitaip tariant šiandien pakako turėti apie 400 MW pigios generacijos, kad numušti kainą ženkliai. Panašu, kad turint gana ilgą laiką apie 600 MW suminės saulės ir vėjo generacijos Lietuvoje (plius hidro ir atliekos, kas sudarytų apie 700-750 MW pigios generacijos) būtų galima didelę laiko dalį išvengti aukštų kainų, jeigu jos būtų dar daugiau, kaina ko gero išvis čiuožtų žemyn.
    Ko reikia, kad gan ilgais periodais turėtume tuos 600 MW ? Reikia, kad turėtume apie 1,5 GW vėjo ir apie 1 GW saulės. Tokia kombinacija jau nemažą laiko dalį leistų turėti tuos 600 MW.
    Aišku pilneseni analizei reikia turėti daugiau duomenų š Latvijos, nes esame viena virve surišti, bet latviai nepateikia taip patogiai duomenų
    Aš irgi tikiuosi, kad reikalai susitvarkys. Duok dieve, kad ateinančią žiemą kaip nors atlaikyti.

    Čia kelių mėnesių senumo Nagevičiaus apžvalga FB apie artimiausiu metu numatomus saulės+vėjo generavimo pajėgumus Lietuvoje.

    Tl;Dr
    Įvairiose vystymo stadijose yra 4-5 GW saulės+vėjo generavimo pajėgumų. Palyginimui šiuo metu iš viso veikia ~1.1GW. Žinoma ne visi projektai būtinai bus įgyvendinti, bet esmė, kad statoma/planuojama daug gigavatų.

    Martynas Nagevičius

    June1 ·
    Didžiausi rinkos žaidėjai vėjo ir saulės energetikoje Lietuvoje:
    1. "European energy" - daniško kapitalo kompanija. Vysto 65 MW saulės parką Anykšių rajone ir keturis vėjo elektrinių parkus, kurių bendra galia 277 MW. Dar prie šių galių pridėjus UAB "Taupi energija" vystomą 330 MW galios saulės parką Jonavos rajone ir „East Wind Brokers“ vystomą vieną didžiausių Europoje saulės parkų Skuodo rajone, kurio galia net 400 MW, iš viso gaunasi 1007 MW bendra galia.
    2. "Enefit green". Estiško kapitalo įmonė. Veikiančių (1), vystomų (1) ir planuojamų (6) vėjo elektrinių bendra galia siekia net 551 MW
    3.. „European Sustainable Projects VI“ laimėjusi paskutinį Lietuvoje įvykusį 75 MW vėjo elektrinės statybos aukcioną, papildomai vysto dar vieną 325 MW galios vėjo jėgainių parką. Abu parkai Akmenės rajone. Bendra galia 400 MW.
    4. "Green Genius". Tai ko gero finansiškai didžiausias lietuviško kapitalo vystytojas, priklausantis "Modus group". Vysto net 7 didelius saulės elektrinių parkus, kurių bendra galia net 309 MW ir dar vėjo parką Jurbarko rajone, kurio galia 85 MW. Iš viso : 394 MW
    5. "Achema grupė". Dar vienas lietuviško kapitalo vystytojas. Jie jau turi tris vėjo elektrinių parkus, kurių bendra galia 67 MW ir dar vysto 310 MW vėjo elektrinių parką Pagėgių savivaldybėje. Bendra galia 377 MW.
    6. "E energy invest". Dar viena lietuviško kapitalo įmonė. Valdo 70 MW šiemet veiklą pradėjusį vėjo parką Telšių rajone ir dar vysto tris vėjo ir vieną saulės parką, kurių bendra galia siekia 239 MW. Iš viso: 309 MW
    7. „Vašuokėnų vėjas“ . Tai nedidelė kompanija, vystanti didelį net 250 MW galios vėjo elektrinių parką Anykščių rajone. Spėju - pardavimui kažkam iš stambiųjų investuotojų.
    8. "Žaliosios investicijos". Vėl gi, maža įmonė, vystanti net tris vėjo elektrinių projektus. Greičiausiai pardavimui. Bendra galia 169 MW.
    9. "Aura Power Developments" - britų kapitalo įmonė, vystanti du saulės elektrinių projektus Ignalinos ir Marijampolės rajonuose. Bendra galia 162 MW.
    10. "Ignitis renewables". Lietuviško daugiausiai valstybinio kapitalo įmonė, prieš kelis metus įsigijusi tris vėjo elektrinių parkus, kurių bendra galia 49 MW ir šiuo metu vystanti dar vieną 63 MW vėjo elektrinių parką Mažeikių rajone. Iš viso 112 MW.
    Duomenys iš prieš porą savaičių "Verslo žiniose" paskelbto galingesnių, nei 10 MW vystomų vėjo ir saulės elektrinių projektų, sąrašo Lietuvoje.
    Įgyvendinus šiuos šiuo metu jau vystomus arba planuojamus projektus, didžiųjų vėjo jėgainių parkų bendra galia per artimiausius 3-4 metus turėtų padidėti iki 2801 MW.
    O įgyvendinus šiuo metu vystomus ir planuojamus saulės elektrinių projektus, didžiųjų saulės elektrinių parkų galia turėtų pasiekti 1863 MW
    Čia tiek vėjo, tiek (ypač) saulės elektrinių atveju reikia atkreipti dėmesį į tai, kad į šias galias neįtrauktos mažesnės galios vėjo ir saulės elektrinės. Todėl vertinant bendras galias, matyt galima būtų pakankamai drąsiai dauginti numatomus skaičius iš dviejų... Ypač saulės elektrinių atveju
    Dar yra ir man žinomų projektų, kurių čia nėra, nes jie dar nėra pasiekę tos stadijos, kai juos jau galima rašyti į sąrašą greta konkrečių projektų viename ar kitame vystymo etape. Bet jų yra ir yra nemažai.
    Aišku, čia reikia padaryti nedidelę pastabą. Tai, kad projektas yra vystomas, su Litgrid pasirašyti prisijungimo ketinimo protokolai, ir net gauti leidimai plėtrai bei sumokėti užstatai - garantijos, tai dar nebūtinai reiškia, kad projektai tikrai bus įgyvendinti. Ir didžiausias rizikos vaidmuo čia yra besikeičiantis valstybinis reguliavimas, kas verslui paprastai yra grėsmė nr1.
    Paskutinis taisė John; 2022.09.19, 21:19.

    Comment


      Parašė John Rodyti pranešimą

      Aš irgi tikiuosi, kad reikalai susitvarkys. Duok dieve, kad ateinančią žiemą kaip nors atlaikyti.

      Čia kelių mėnesių senumo Nagevičiaus apžvalga FB apie artimiausiu metu numatomus saulės+vėjo generavimo pajėgumus Lietuvoje.

      Tl;Dr
      Įvairiose vystymo stadijose yra 4-5 GW saulės+vėjo generavimo pajėgumų. Palyginimui šiuo metu iš viso veikia ~1.1GW. Žinoma ne visi projektai būtinai bus įgyvendinti, bet esmė, kad statoma/planuojama daug gigavatų.
      Toli gražu tiek neužteks, juk generacija labai nestabili, žiemos metu, kai nėra nei saulės, nei vėjo vis tiek reiks vėl beveik visą elektrą importuoti ir atitinkamai tokia pat aukšta kaina vėl bus.
      Flickr

      Comment


        Parašė Lettered Rodyti pranešimą

        Toli gražu tiek neužteks, juk generacija labai nestabili, žiemos metu, kai nėra nei saulės, nei vėjo vis tiek reiks vėl beveik visą elektrą importuoti ir atitinkamai tokia pat aukšta kaina vėl bus.
        Kuo perteklinis galingumas (reiktų skaičiuoti tikslesnes ribas) padės, kai nebus vėjo ir saulės? Juolab, kad jis bus brangi našta, nes pavasarį, su vėju ir saule, nebus kur ir kaip (reikia vystyti tinklus) dėti gaminamos energijos.
        Artimoje ateityje akumuliuoti didelių kiekių taip pat nepavyks.
        Paskutinis taisė Sula; 2022.09.20, 08:29.

        Comment


          Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą
          Ko reikia, kad gan ilgais periodais turėtume tuos 600 MW ?
          Reikai statyti nenutrūkstanmą šaltinį o ne vėją ir saulę.

          Comment


            Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą
            Aišku pilneseni analizei reikia turėti daugiau duomenų š Latvijos, nes esame viena virve surišti, bet latviai nepateikia taip patogiai duomenų
            https://ast.lv/en/content/power-system-state-0
            https://m-transparency.entsoe.eu/gen...ype.values=B19

            Comment


              Įdomiai. Laukiau kada spalį bus baigta didelės dalies perdavimo linijų, aptarnaujančių Lietuvą, remontų, o dabar pamačiau, kad darbų užbaigimo datų neatnaujina... Šiuo metu daug datų likę dar rugsėjo pradžios ar net rugpjūčio:

              https://bit.ly/3S09N7W

              Comment


                Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
                Reikai statyti nenutrūkstanmą šaltinį o ne vėją ir saulę.
                Nuolatinio reikia, bet čia ilgas reikalas. O kainų kritimo reikia maksimaliai greitai.

                Beje back to the past. Dabar jau pamiršta, kad 2011 metais vyriausybė buvo kritikuota už pernelyg optimistinius skaičiavimus. Didžiausi AE kaštai kas be ko yra kapitalo kaštai. Vyriausybė tada juos skaičiavo 4-5 proc. lygyje. Ir už tai buvo žiauriai kritikuojama vyriausiojo "anti-lochatroninko" Kuodžio (šiuo požiūriu jis gan teisus, bet šiaip malkų ne vieną vežimą priskaldęs) ir kitų. Jie tada skaičiavo, kad palūkanos bus 8-10 proc. , o kai kurie net 12-15 proc. lygyje. Kaip parodė gyvenimas 2015-2021 metais tai ir 4 proc. palūkanos buvo kažkoks neįsivaizduojamo lygio pesimizmas. Čia šiaip, tik priminti, kad bet kokios ilgalaikės prognozės yra daugiau nei rizikingas užsiėmimas: kad ir populiari šiandien tezė, kad 2030 metais 93 proc. energijos poreikių užsitikrinsim sava renewable energija. Po 7 metų patikrinsim.

                Comment


                  Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                  Toli gražu tiek neužteks, juk generacija labai nestabili, žiemos metu, kai nėra nei saulės, nei vėjo vis tiek reiks vėl beveik visą elektrą importuoti ir atitinkamai tokia pat aukšta kaina vėl bus.
                  Žiemą kad nėra saulės, tai tiesa, bet vėjo? Nu sorry, bet čia jau visiški blėniai.

                  Pavyzdys: 2022 Sausis. Vėjas+saulė.
                  Kontekstui tuo metu įrengtoji galia (pagal litgrid.eu)
                  - Saulė: 259MW
                  - Vėjas: 671MW

                  2022 Sausis


                  2022 Vasaris


                  Nu ir paimkim kitą metų laiką. 2022 Birželis


                  Matosi, kad vėjas 2022 Saulį-Vasarį nelabai dažnai krisdavo iki mažiau 100MW momentinės galios, bet pakankamai ilgą laiką būdavo kažkur netoli maksimalaus pajėgumo ties 500MW ar net daugiau. Saulės žiemą mažai, bet net ypač bjaurų ir lietingą birželį buvo ne taip blogai. Dabar dauginam viską iš 5-6 (t.y. kiek maždaug numatoma įrengti pajėgumų per artimiausius metus du, ir matom, kad didžiąją laiko dalį Lietuva, net nesant stipriam vėjui, apsirūpins elektra vien iš vėjo+saulės. Plius Kruonis, kurį pildyti bus galima praktiškai bet kurią dieną generavimo piko metu, kai elektra kainuos labai pigiai.
                  Dar vienas dalykas, kad nors ir turėsim importuoti, kai nebus nei vėjo, nei saulės (tokių laikotarpių Lietuvoje nėra baisiai daug), reikia turėti omeny, kad didžiąją laiko dalį Lietuva pati bus labai daug elektros eksportuojanti valstybė, kas reiškia garantuotas pajamas ir BVP augimą.

                  Comment


                    Parašė John Rodyti pranešimą


                    Matosi, kad vėjas 2022 Saulį-Vasarį nelabai dažnai krisdavo iki mažiau 100MW momentinės galios, bet pakankamai ilgą laiką būdavo kažkur netoli maksimalaus pajėgumo ties 500MW ar net daugiau. Saulės žiemą mažai, bet net ypač bjaurų ir lietingą birželį buvo ne taip blogai. Dabar dauginam viską iš 5-6 (t.y. kiek maždaug numatoma įrengti pajėgumų per artimiausius metus du, ir matom, kad didžiąją laiko dalį Lietuva, net nesant stipriam vėjui, apsirūpins elektra vien iš vėjo+saulės. Plius Kruonis, kurį pildyti bus galima praktiškai bet kurią dieną generavimo piko metu, kai elektra kainuos labai pigiai.
                    Kalba ėjo apie tai, kad 5-6 GW toli gražu neužtenka. Reikia 10 GW, 15 GW ?
                    Nėra problemų pastatyti tik generaciją. Bet kaip transportuoti energiją, jei dabar su tuo milžiniškos problemos, iš dalies ir lemiančios deficitą? Kas ties linijas? Į kur?
                    Be to reikia įvertinti, kad energija bus tikrai pigi, apie 4 ct/kWh. Ar investuotojai tikisi tokios grąžos?

                    Comment


                      Parašė spekas Rodyti pranešimą
                      Įdomiai. Laukiau kada spalį bus baigta didelės dalies perdavimo linijų, aptarnaujančių Lietuvą, remontų, o dabar pamačiau, kad darbų užbaigimo datų neatnaujina... Šiuo metu daug datų likę dar rugsėjo pradžios ar net rugpjūčio:https://bit.ly/3S09N7W
                      Paskelbia savaitei kitai į priekį, o kai ateina arčiau atsiranda vėl savaitės ilgio remontas https://umm.nordpoolgroup.com/#/mess...YLV-1001A00074
                      Nepirk iš Decathlon, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, Volfas Eng, Procter & Gamble / Gillette
                      Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                      Comment


                        Parašė Sula Rodyti pranešimą

                        Kalba ėjo apie tai, kad 5-6 GW toli gražu neužtenka. Reikia 10 GW, 15 GW ?
                        Nėra problemų pastatyti tik generaciją. Bet kaip transportuoti energiją, jei dabar su tuo milžiniškos problemos, iš dalies ir lemiančios deficitą? Kas ties linijas? Į kur?
                        Be to reikia įvertinti, kad energija bus tikrai pigi, apie 4 ct/kWh. Ar investuotojai tikisi tokios grąžos?
                        Tai čia jau prasidės first world problems. Gal užteks elektros ne visada, o tik kokius 80% laiko, gal investuotojams viršpelnio per mažai bus. Nu manau ką nors sugalvos. Yra gi visokių būdų viską perstumdyti taip, kad tie dalykai susitvarkytų, kai turi generavimo gigavatus savo teritorijoje. Gal kaip nors nebadausim.
                        O linijas tai matyt ties Litgrid ir ESO, kaip ir iki šiol.

                        Comment


                          Katik perskaičiau. Elektros kaina susieta su dujų pasak Ingridos... Gal kas nors ką nors apie tai žinote ir kaip tai įtakoja elektros kainas jei įtakoja? Aš pirmą kartą išgirdau:
                          https://www.respublika.lt/lt/naujien...o-duju-kainos/

                          „Pagrindinis sprendimas šiuo laikotarpiu – atsieti dujų kainą nuo elektros kainos, nes tik tokiu būdu tą problemą dabar galima įžeminti. Kadangi šokinėjančios dujų kainos, dabar kad ir krentančios, bet išliekančios labai aukštame lygyje, yra pagrindinė problema, dėl ko tokiose šalyse, kaip Lietuva, elektros kainos yra rekordinėse aukštumose“, – tvirtino I. Šimonytė.

                          Comment


                            Parašė Sula Rodyti pranešimą

                            Kalba ėjo apie tai, kad 5-6 GW toli gražu neužtenka. Reikia 10 GW, 15 GW ?
                            Nėra problemų pastatyti tik generaciją. Bet kaip transportuoti energiją, jei dabar su tuo milžiniškos problemos, iš dalies ir lemiančios deficitą? Kas ties linijas? Į kur?
                            Be to reikia įvertinti, kad energija bus tikrai pigi, apie 4 ct/kWh. Ar investuotojai tikisi tokios grąžos?
                            Linijas kurias dabar naudojam importui, naudosim eksportui. O jei vistiek turėsim perviršį konvertuosim į vandenilį, šildysim smėlį, vandenį ir daug įvairių kitų dalykų apie kuriuos dar kolkas negirdėjom. Svarbiausia suprasti kad technologijos šitoj sritį vystosi milžinišku tempu ir kiekvienai naujai atsiradusiai problemai bus rastas sprendimas.



                            Comment


                              Parašė deep'as Rodyti pranešimą

                              Linijas kurias dabar naudojam importui, naudosim eksportui. O jei vistiek turėsim perviršį konvertuosim į vandenilį, šildysim smėlį, vandenį ir daug įvairių kitų dalykų apie kuriuos dar kolkas negirdėjom. Svarbiausia suprasti kad technologijos šitoj sritį vystosi milžinišku tempu ir kiekvienai naujai atsiradusiai problemai bus rastas sprendimas.
                              Technologijos vis tobulėja, bet hidroakumuliacija lieka paprasčiausiu sprendimu. Ir vienu iš plačiausiai taikomu, matyt ne be reikalo.

                              Comment


                                Parašė spekas Rodyti pranešimą
                                Katik perskaičiau. Elektros kaina susieta su dujų pasak Ingridos... Gal kas nors ką nors apie tai žinote ir kaip tai įtakoja elektros kainas jei įtakoja? Aš pirmą kartą išgirdau:
                                https://www.respublika.lt/lt/naujien...o-duju-kainos/

                                „Pagrindinis sprendimas šiuo laikotarpiu – atsieti dujų kainą nuo elektros kainos, nes tik tokiu būdu tą problemą dabar galima įžeminti. Kadangi šokinėjančios dujų kainos, dabar kad ir krentančios, bet išliekančios labai aukštame lygyje, yra pagrindinė problema, dėl ko tokiose šalyse, kaip Lietuva, elektros kainos yra rekordinėse aukštumose“, – tvirtino I. Šimonytė.
                                Apie tai jau rašyta ir diskutuota ne kartą. Tik, žinoma, ne Respubliką reiktų skaityti tokiais klausimais.

                                Čia paaiškinimas, kas yra Merit based marginal pricing paveiksliuko pavidalu.
                                Tl;Dr: eliektros kainą rinkoje nustato elektrinės, kūrenamos dujomis ir tą kainą gauną visos rinkoje aliektrą tuo metu parduodančios elektrinės, įskaitant pigias saulės/vėjo/hidro elektrines. Tai reiškia daug gražaus pelno saulės/vėjo/hidro elektrinėms.


                                Comment


                                  Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą

                                  Nuolatinio reikia, bet čia ilgas reikalas. O kainų kritimo reikia maksimaliai greitai.

                                  Beje back to the past. Dabar jau pamiršta, kad 2011 metais vyriausybė buvo kritikuota už pernelyg optimistinius skaičiavimus. Didžiausi AE kaštai kas be ko yra kapitalo kaštai. Vyriausybė tada juos skaičiavo 4-5 proc. lygyje. Ir už tai buvo žiauriai kritikuojama vyriausiojo "anti-lochatroninko" Kuodžio (šiuo požiūriu jis gan teisus, bet šiaip malkų ne vieną vežimą priskaldęs) ir kitų. Jie tada skaičiavo, kad palūkanos bus 8-10 proc. , o kai kurie net 12-15 proc. lygyje. Kaip parodė gyvenimas 2015-2021 metais tai ir 4 proc. palūkanos buvo kažkoks neįsivaizduojamo lygio pesimizmas. Čia šiaip, tik priminti, kad bet kokios ilgalaikės prognozės yra daugiau nei rizikingas užsiėmimas: kad ir populiari šiandien tezė, kad 2030 metais 93 proc. energijos poreikių užsitikrinsim sava renewable energija. Po 7 metų patikrinsim.
                                  Na tai manau tokia kritika išvis buvo beprasmė, nes AE esmė yra ne pigiausias elektros generavimas, o energetinė nepriklausomybė. Net jei tai ir yra brangesnis būdas gaminti elektrą vis tiek reikia tai daryti.

                                  Aš atsimenu projekcijas kad 2020 metais didžiają dalį ennergijos gaminsime iš vėjo ir saulės o 2023 metais puse automobilių gatvėse bus elektriniai savaeigiai.


                                  Parašė John Rodyti pranešimą

                                  Žiemą kad nėra saulės, tai tiesa, bet vėjo? Nu sorry, bet čia jau visiški blėniai.

                                  Pavyzdys: 2022 Sausis. Vėjas+saulė.
                                  Kontekstui tuo metu įrengtoji galia (pagal litgrid.eu)
                                  - Saulė: 259MW
                                  - Vėjas: 671MW

                                  Matosi, kad vėjas 2022 Saulį-Vasarį nelabai dažnai krisdavo iki mažiau 100MW momentinės galios, bet pakankamai ilgą laiką būdavo kažkur netoli maksimalaus pajėgumo ties 500MW ar net daugiau. Saulės žiemą mažai, bet net ypač bjaurų ir lietingą birželį buvo ne taip blogai. Dabar dauginam viską iš 5-6 (t.y. kiek maždaug numatoma įrengti pajėgumų per artimiausius metus du, ir matom, kad didžiąją laiko dalį Lietuva, net nesant stipriam vėjui, apsirūpins elektra vien iš vėjo+saulės. Plius Kruonis, kurį pildyti bus galima praktiškai bet kurią dieną generavimo piko metu, kai elektra kainuos labai pigiai.
                                  O kiek laiko krisdavo mažiau bent puse irengtos galios - 335? Nes tas 1/6 galios yra niekalas ir reikia pristatyti nesąmoningai daug jėgainių kad tikėtis tuo padengti.

                                  Parašė John Rodyti pranešimą
                                  Dar vienas dalykas, kad nors ir turėsim importuoti, kai nebus nei vėjo, nei saulės (tokių laikotarpių Lietuvoje nėra baisiai daug), reikia turėti omeny, kad didžiąją laiko dalį Lietuva pati bus labai daug elektros eksportuojanti valstybė, kas reiškia garantuotas pajamas ir BVP augimą.
                                  Tai ir toliau failinsime energetinės nepriklausomybės klausimu, kuris yra svarbesnis nei BVP augimas?
                                  Parašė deep'as Rodyti pranešimą
                                  O jei vistiek turėsim perviršį konvertuosim į vandenilį
                                  Vandenilio konversijos ekfetyvumas yra apie 30%. Tai gamybą galim dauginti dar 3 kartus.

                                  Parašė deep'as Rodyti pranešimą
                                  įvairių kitų dalykų apie kuriuos dar kolkas negirdėjom.
                                  Nes jie egzistuoja tik fantazijose.

                                  Comment


                                    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

                                    Na tai manau tokia kritika išvis buvo beprasmė, nes AE esmė yra ne pigiausias elektros generavimas, o energetinė nepriklausomybė. Net jei tai ir yra brangesnis būdas gaminti elektrą vis tiek reikia tai daryti.
                                    Visiškai teisingai.
                                    Ypatingai tuo atveju, jei nenaudoti angliavandenių (kurių Lietuvoje be biokuro ir nerūšiuotų šiukšlių nėra) deginimo.

                                    Aš atsimenu projekcijas kad 2020 metais didžiają dalį ennergijos gaminsime iš vėjo ir saulės o 2023 metais puse automobilių gatvėse bus elektriniai savaeigiai.
                                    Panaršius forumą prieš 10 metų planuota, kad net Lietuvoje jau dabar būtų perkama daugiau naujų elektrinių nei VDV.

                                    O kiek laiko krisdavo mažiau bent puse irengtos galios - 335? Nes tas 1/6 galios yra niekalas ir reikia pristatyti nesąmoningai daug jėgainių kad tikėtis tuo padengti.
                                    Nešnekama dar ir apie tai, kad nenaudojamos perteklinės (10-15-20 GW) infrastruktūros išlaikymas kainuos brangiau nei pati pigi gamyba.

                                    Tai ir toliau failinsime energetinės nepriklausomybės klausimu, kuris yra svarbesnis nei BVP augimas?
                                    Todėl maži ir vidutiniai autonominiai gamintojai yra gerai kriziniais atvejais.

                                    Vandenilio konversijos ekfetyvumas yra apie 30%. Tai gamybą galim dauginti dar 3 kartus.
                                    Vandenilio gamyba yra tik viena reikalo pusė. Labai problemiška vandenilio visa logistika. O dar žinant, kad difunduoja net pro metalą...

                                    Comment


                                      Parašė Sula Rodyti pranešimą
                                      Vandenilio gamyba yra tik viena reikalo pusė. Labai problemiška vandenilio visa logistika. O dar žinant, kad difunduoja net pro metalą...
                                      Na matėme kaip sekėsi vandinilio varomus automobilius daryti - realiai egzistuoja tik keletas JAV, nes kitur jie tiesiog laikomi per daug nesaugiais.

                                      Comment


                                        Parašė John Rodyti pranešimą
                                        Dar vienas dalykas, kad nors ir turėsim importuoti, kai nebus nei vėjo, nei saulės (tokių laikotarpių Lietuvoje nėra baisiai daug), reikia turėti omeny, kad didžiąją laiko dalį Lietuva pati bus labai daug elektros eksportuojanti valstybė, kas reiškia garantuotas pajamas ir BVP augimą.
                                        Ane? Nes kaimynai netaikys tos pačios strategijos?

                                        Comment


                                          Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
                                          Na matėme kaip sekėsi vandinilio varomus automobilius daryti - realiai egzistuoja tik keletas JAV, nes kitur jie tiesiog laikomi per daug nesaugiais.
                                          O kuo jie nesaugūs? Toyotos Mirai (aišku ne vandenilinis VDV bet fuel-cell) vandenilio bakas atlaiko kulkas. Man atrodo didesnė bėda yra infrastruktūroje ir elektros į vandenilį vertimo efektyvume, o ne saugume.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X