Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Energetika

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Vokiečiams „sprendimas“ tik Chuilo vokelių dėka.
    Chuilo kaip tik labai stengiasi, kad Vokietija liktų pririšta prie iškastinio kuro ir toliau iš jos importuotų anglį, dujas ir uraną.
    Flickr

    Comment


      Parašė Lettered Rodyti pranešimą

      Chuilo kaip tik labai stengiasi, kad Vokietija liktų pririšta prie iškastinio kuro ir toliau iš jos importuotų anglį, dujas ir uraną.
      „Atsinaujinanti“ energetika ir pasodino Vokietiją ant dujų adatos.

      Uranas yra mažoji dalis branduolinės jėgainės eksplotavime. Ir jį lengvai galima atsivežt iš n+k tiekėjų.

      Comment


        Parašė mantasm Rodyti pranešimą

        Švedijos perteklinė elektra baigsis kai persės į elektrovolvomobolius.
        O tai švedai gamybos nedidina? Realiai švedai su norvegais dėl savo vandeningų kalnų upių gali pusę Europos aprūpinti elektra ir svarbiausia nedeginant importinio kuro.
        Flickr

        Comment


          Parašė Lettered Rodyti pranešimą

          Vokietija savo ateitį stato ant atsinaujinančių šaltinių, kodėl manot, kad Lietuva turėtų statyti ant iškastinio kuro?
          Ane, kuris čia atsinaujinantis šaltinis - rusiškos dujos ar lenkiška anglis? Nes būtent tuo jie keičia savo atomines elektrines.

          Comment


            Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

            Ane, kuris čia atsinaujinantis šaltinis - rusiškos dujos ar lenkiška anglis? Nes būtent tuo jie keičia savo atomines elektrines.
            Vėjas, saulė, hidro ir bioenergija.


            Flickr

            Comment


              Parašė Lettered Rodyti pranešimą

              Vėjas, saulė, hidro ir bioenergija.

              Aha, atsimenu tokius gražius grafikus ir 2011 piešė, bet realybėje tai kaip buvo "2020" stulpeliai taip ir liko. Tik nuclear buvo daugiau kurš pakeitė pagrinde gas [fossil].

              Comment


                Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                O tai švedai gamybos nedidina? Realiai švedai su norvegais dėl savo vandeningų kalnų upių gali pusę Europos aprūpinti elektra ir svarbiausia nedeginant importinio kuro.
                Kaip tik ateityje gali mažinti, nes ten komplikuota situacija dėl branduolinių jėgainių. Norėjo uždaryt anksčiau laiko, tą planą atidėjo, bet vargu ar statysis naujas kai šitos išnaudos resursą.

                Su naujų hidroelektrinių statyba sudėtinga. Viena vertus patogiose vietose jau pastatytos. Kita vertus ekologiniu požiūriu hidroelektrinės nekažką.

                Comment


                  Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                  Vokietija savo ateitį stato ant atsinaujinančių šaltinių, kodėl manot, kad Lietuva turėtų statyti ant iškastinio kuro?
                  Tai kad nevisai. 50/50 - atsinaujinantys/rusiškos dujos.
                  Iš kur gauti elektros energiją, kai nėra saulės, vėjo, vandens? Trečioko lygio klausimas.
                  Paskutinis taisė Sula; 2022.08.29, 09:49.

                  Comment


                    Dujų problema Vokietijos elektroenergetikoje yra bent kol kas kiek perdėta. Bent jau gride. Didžiausia dujų problema (ir sunaudojimas ten) yra namų šildymas (kuris dešimtmečiais ten buvo pastatytas ant to, kas pas mus NT skelbimuose vadinama: šildymas - autonominis dujinis) ir kai kuriose ddelėse pramonės įmonėse, kurios turi nuosavas elektrines , pačios nėra prisijungusios prie tinklo, o tokių elektrinių kuras kaip taisyklė irgi yra tik dujos.
                    Ir ten , ir ten perėjimas kol kas labai sudėtingas. Pvz. tik 39 proc. 2021 metais Vokietijoje naujai pastatytų namų turėjo šilumos siurblius, o 48 proc. vis tas pats - autonominis dujinis šildymas. Net Lietuvoje 2021 metais naujai pastatytų pastatų situacija yra geresnė ir ženkliai atsisakymo nuo dujų prasme. Bendrai visame pastatų šilumos ūkyje situacija Vokietijoje išvis bloga jei vertinti per priklausomybės nuo dujų prizmę.
                    Visiškai atskira problema dujos kaip žaliava labai galingai Vokietjos chemijos pramonei, bet tai jau absoliučiai kita problema.

                    Comment


                      Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                      Kaip tik ateityje gali mažinti, nes ten komplikuota situacija dėl branduolinių jėgainių. Norėjo uždaryt anksčiau laiko, tą planą atidėjo, bet vargu ar statysis naujas kai šitos išnaudos resursą.

                      Su naujų hidroelektrinių statyba sudėtinga. Viena vertus patogiose vietose jau pastatytos. Kita vertus ekologiniu požiūriu hidroelektrinės nekažką.
                      Švedams ir norvegams nereikia užtvenkti didžiulių plotų kaip tarkim mūsų atveju, pvz. šita per palydovą vos matoma elektrinė per metus pagamina elektros kiek dvi Kauno hidroelektrinės. O atvižvelgus į šalies dylį pagalvokit, kiek tokių elektrinių galima prisistatyti.

                      Flickr

                      Comment


                        Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą
                        Dujų problema Vokietijos elektroenergetikoje yra bent kol kas kiek perdėta. Bent jau gride. Didžiausia dujų problema (ir sunaudojimas ten) yra namų šildymas (kuris dešimtmečiais ten buvo pastatytas ant to, kas pas mus NT skelbimuose vadinama: šildymas - autonominis dujinis) ir kai kuriose ddelėse pramonės įmonėse, kurios turi nuosavas elektrines , pačios nėra prisijungusios prie tinklo, o tokių elektrinių kuras kaip taisyklė irgi yra tik dujos.
                        Ir ten , ir ten perėjimas kol kas labai sudėtingas. Pvz. tik 39 proc. 2021 metais Vokietijoje naujai pastatytų namų turėjo šilumos siurblius, o 48 proc. vis tas pats - autonominis dujinis šildymas. Net Lietuvoje 2021 metais naujai pastatytų pastatų situacija yra geresnė ir ženkliai atsisakymo nuo dujų prasme. Bendrai visame pastatų šilumos ūkyje situacija Vokietijoje išvis bloga jei vertinti per priklausomybės nuo dujų prizmę.
                        Visiškai atskira problema dujos kaip žaliava labai galingai Vokietjos chemijos pramonei, bet tai jau absoliučiai kita problema.
                        Skaičiau, kad Vokietijos dujų saugyklos jau dabar užpildytos virš 80 % ir toliau sėkmingai pildomos, todėl prognozuotas dujų badas žiemą negresia.
                        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                        Comment


                          Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                          Švedams ir norvegams nereikia užtvenkti didžiulių plotų kaip tarkim mūsų atveju, pvz. šita per palydovą vos matoma elektrinė per metus pagamina elektros kiek dvi Kauno hidroelektrinės. O atvižvelgus į šalies dylį pagalvokit, kiek tokių elektrinių galima prisistatyti.
                          Ploto užtvenkimas tik maža dalis žalos ekosistemai. Branduolinės jėgainės yra daug sveikiau gamtai.

                          Comment


                            Na ir kaupiklių problema. Va prieš mėnesį jau ir pasaulio ekonomikos forumas, gegužę tarptautinė energetikos agentūra išplatino savo vertinimus, kad net elektromobiiams mes greitu laiku galim pritrūkti ličio. Ir su ličiu problema tikėtina ta pati problema kurią pasaulis turi su nafta ir dujomis (ta pati situacija ir su kitais retaisiais metalais): didieji resursai sukoncentruoti vos keliose pasaulio vietose. Tai ir politinės problemos, ir technologinės problemos. Pvz. didžiuliai ištekliai yra Čilėje, Argentinoje, Bolivijoje. Bet tai labai sausose vietose, kur nėra vandens, o gavybai vanduo labai reikalingas ir t.t.
                            • Lithium is one of the key components in electric vehicle (EV) batteries, but global supplies are under strain because of rising EV demand.
                            • The world could face lithium shortages by 2025, the International Energy Agency (IEA) says, while Credit Suisse thinks demand could treble between 2020 and 2025, meaning “supply would be stretched”
                            • Lithium supply faces challenges not only from surging demand, but because resources are concentrated in a few places and over half of today’s production is in areas with high water stress.
                            A lithium-ion battery pack for a single electric car contains about 8 kilograms (kg) of lithium, according to figures from US Department of Energy science and engineering research centre Argonne National Laboratory.
                            Global lithium production totalled 100,000 tons (90.7 million kg) last year, while worldwide reserves stand at about 22 million tons (20 billion kg), according to the US Geological Survey.
                            Dividing lithium production by the amount needed per battery shows that enough lithium was mined last year to make just under 11.4 million EV batteries.

                            The world’s lithium reserves are theoretically sufficient to meet the expected rise in demand. However, this assumes all of the reserves can be brought into production, and that all of them are good enough for use in batteries, which is unlikely.

                            Lithium mines that started operations between 2010 and 2019 took an average of 16.5 years to develop
                            “China owns basically 70-80% of the entire supply chain for electric vehicles and lithium-ion batteries,” Lake Resources’ Stuart Crow told the Financial Times.
                            Chile has the world’s biggest lithium reserves. The South American country is part of the so-called “Lithium Triangle”, along with Argentina and Bolivia. 60% of Earth’s lithium resources are found in these three countries, according to the 2021 US Geological Survey’s Mineral Commodity Summary.


                            https://www.weforum.org/agenda/2022/...ium-resources/
                            Paskutinis taisė suoliuojantis; 2022.08.29, 10:12.

                            Comment


                              Parašė Tomas Rodyti pranešimą

                              Skaičiau, kad Vokietijos dujų saugyklos jau dabar užpildytos virš 80 % ir toliau sėkmingai pildomos, todėl prognozuotas dujų badas žiemą negresia.
                              Taip, panašu, kad prašoks. O dėl sprendimo ilgesniam laikui tegu suka galvą

                              Comment


                                Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą
                                Na ir kaupiklių problema. Va prieš mėnesį jau ir pasaulio ekonomikos forumas, gegužę tarptautinė energetikos agentūra išplatino savo vertinimus, kad net elektromobiiams mes greitu laiku galim pritrūkti ličio. Ir su ličiu problema tikėtina ta pati problema kurią pasaulis turi su nafta ir dujomis (ta pati situacija ir su kitais retaisiais metalais): didieji resursai sukoncentruoti vos keliose pasaulio vietose. Tai ir politinės problemos, ir technologinės problemos. Pvz. didžiuliai ištekliai yra Čilėje, Argentinoje, Bolivijoje. Bet tai labai sausose vietose, kur nėra vandens, o gavybai vanduo labai reikalingas ir t.t.
                                Šiuo atveju, kaip ir kai kuriais kitais, ličio resursai yra daug didesni nei išnaudojami (tik ~1%). Kitas klausimas yra jų prieinamumas ir gavybos ekologiškumas. Ličio druskų pakankamai daug yra Europoje, dažnai jos yra greta paplitusių druskų, tame tarpe valgomosios (panašiai kaip Bolivijoje), tik gal procentas mažesnis.

                                Comment


                                  Heating energy price in Jurmala to go up
                                  143% in October


                                  From October onward the price of heating energy in
                                  Jurmala may increase by 143%, as reported by
                                  Jūrmalas siltums LLC.
                                  Šaltinis: https://bnn-news.com/heating-energy-price-in-jurmala-to-go-up-143-in-october-237725
                                  Paskutinis taisė Ångstrom; 2022.08.29, 14:11.

                                  Comment


                                    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                                    Ploto užtvenkimas tik maža dalis žalos ekosistemai. Branduolinės jėgainės yra daug sveikiau gamtai.
                                    O kokia ta žala? Juolab ta upė už kelių kilometrų taip ar taip į jūrą įteka, čia vėl visai kita situacija nei Lietuvoje su Kauno hidroelektrine. Atominės kur kas labiau kenkia ekosistemai, pvz.. vien dėl Astravo kiek vandens lygis Neryje mažėja ir kyla vandens temperatūra dėl aušinimo.
                                    Flickr

                                    Comment


                                      Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                                      O kokia ta žala? Juolab ta upė už kelių kilometrų taip ar taip į jūrą įteka, čia vėl visai kita situacija nei Lietuvoje su Kauno hidroelektrine.
                                      Nes sugriauna ištisas miškų, pievynų, upių ir pelkių ekosistemas, kurios priklauso tos upės baseinui. Iš esmės mes "teraformuojame" labai didžiulį plotą ne tik pačios upės, bet ir upės baseino.

                                      Comment


                                        Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimą

                                        Nes sugriauna ištisas miškų, pievynų, upių ir pelkių ekosistemas, kurios priklauso tos upės baseinui. Iš esmės mes "teraformuojame" labai didžiulį plotą ne tik pačios upės, bet ir upės baseino.
                                        Statomi miestai, kertami miškai ar dirbami laukai kur kas labiau kenkia ekosistemai nei hidroelektrinės uolose.
                                        Flickr

                                        Comment


                                          Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                                          Švedams ir norvegams nereikia užtvenkti didžiulių plotų kaip tarkim mūsų atveju, pvz. šita per palydovą vos matoma elektrinė per metus pagamina elektros kiek dvi Kauno hidroelektrinės. O atvižvelgus į šalies dylį pagalvokit, kiek tokių elektrinių galima prisistatyti.
                                          <paveiksliukas>
                                          Problema ta kad šalia antros nepastatysi, o elektos suvartojimas auga kas met.

                                          Ten kur patogu pastatyti visur jau yra pastatyta.

                                          Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimą

                                          Nes sugriauna ištisas miškų, pievynų, upių ir pelkių ekosistemas, kurios priklauso tos upės baseinui. Iš esmės mes "teraformuojame" labai didžiulį plotą ne tik pačios upės, bet ir upės baseino.
                                          Visa tai tiesa, bet mano nuomone tai yra nesvarbu ir hydroelektrinės statyba turėtu būti svarbiau.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X