Energetika

[e2ards]

Kur aš siūliau malkų deginimą? Turbūt supainiojai pašnekovus.

panasu, kad supainiojau, bet vejo energetika irgi yra "neigali" be dotaciju

[zajcik]

Pervedus, kaip siūloma straipsnyje, visas katilines ant biomasės šiluma brangs, mediena brangs, malkos brangs. Elementari ekonominė logika: kai resursas yra ribotas, jo vartojimo didėjimas kelia kainą. Pasiūlos/paklausos dėsnis ir jokios mistikos. Bet kuriam išklausiusiam ekonomikos pradžiamokslį turėtų būti aišku, kad jeigu gamyba reikalauja dotacijų ji yra brangesnė už tą, kuri dotacijų nereikalauja. Ar tos dotacijos bus skirtos tiesiogiai iš tų, kurie vartoją šią paslaugą (centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų) ar iš visų šalies piliečių „solidariai“ esmės tai nekeičia: šiluma brangs. Ar tai gerai ar blogai – čia jau atskiras klausimas, bet dotacijos, subsidijos ar priemokos rodo, kad paslauga/resursas yra brangesnis už konkurentus. Dotacijų atveju pinigai dažniausiai paimami iš kitos kišenės ir tiek."

Teisingai pastebėta, monopolio kurti nereikia.
Atliekų ir biomasės tikrai užtektų patiems apsirūpinti, bei dar liktu eksportui. O pasiūlą padidinti tikrai galima. Turime daugybe dirvonuojančios žemės, kurią panaudojus iš vieno ha per metus galima gauti 20 tonų biomasės. Taip pat turime nemažus plotus durpynų, nepanaudojami šiaudai, miškų kirtimų atliekos.

Dėl subsidijų tai nėra visai taip. Užtenka kad ir PVM lengvatos. Kiek būtų papildomai sukurta darbo vietų, bei ūkininkams papildomos pajamos. Šalies pajamų balansas iškart pagerėtų, bei žmonių perkamoji galia. Tuo pačiu ir AEI nauja pramonė stipriai išsivystytų, ekologinės sąlygos pagerėtų.
Kai kurie pavyzdžiai rodo, kad biomase kurenamose vietovėse, paslaugų kaina skiriasi. Be to, seni neefektyvūs įrenginiai pakeičiami naujais efektyviais, taip pritraukiant pagrinde Vokiečių lėšas iš ES, bei pramonei duodant papildomo darbo.
Bet visur yra bet, nors žinoma kai kuriais atvejais peržengiamos visos protu suvokiamos ribos (1,62lt/kwh, kai tuo tarpu analogiškas variantas Estijoje -16ct/kwh)

e2ards,
Šilutėje ir Radviliškyje taip pat neįgalūs energetikai, siūlydami žemesnes kainas, nei ten kur deginamas iškastinis kuras?

P.S.
Mes tokie turtingi ES, kad faktiškai už Solar energy brangiau moka tik Graikija. Neskaitant poros niunsų.

[e2ards]

Teisingai pastebėta, monopolio kurti nereikia.
Atliekų ir biomasės tikrai užtektų patiems apsirūpinti, bei dar liktu eksportui. O pasiūlą padidinti tikrai galima. Turime daugybe dirvonuojančios žemės, kurią panaudojus iš vieno ha per metus galima gauti 20 tonų biomasės. Taip pat turime nemažus plotus durpynų, nepanaudojami šiaudai, miškų kirtimų atliekos.


e2ards,
Šilutėje ir Radviliškyje taip pat neįgalūs energetikai, siūlydami žemesnes kainas, nei ten kur deginamas iškastinis kuras?

P.S.
Mes tokie turtingi ES, kad faktiškai už Solar energy brangiau moka tik Graikija. Neskaitant poros niunsų.

Sakiuose (pjuvenos + dujos) ir rajone esanciame Gelgaudiskyje (Siaudai, duju nera) siluma kainuoja tikrai daugiau ir zymiai nei pvz Kaune. ir jei duju kaina Sakiuose butu bent tokia pati kokia yra Kaune, tai i ta ekologiska kura nieks neziuretu, nes jo visas aptarnavimas (atvezimas, sandeliavimas, dziovinimas, pelenu valymas ir isvezimas, papildomi etatai visam tam reikalui) kainuoja brangiau nei dujos.
teigiama viso situ atlieku kurenima matau tik pas ukininkus, kuriems nereikia rupintis kur det siaudus ir uz tai dar pinigus gauna, ir lentpviuviu savininkus kurie uz atliekas taip pat pinigus gauna.

[Big Cat]

A.Kubilius: pietų korėjiečiai domėjosi naftos perdirbimo gamykla



Rusijos leidiniui „Vremya Novostei” duotame interviu premjeras Andrius Kubilius teigė, kad Pietų Korėjos investuotojai domėjosi Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos, kurią šiuo metu valdo lenkų „PKN Orlen”, įsigijimu.

Žurnalisto paklaustas, kiek tikėtina naftos perdirbimo savininkų kaita ir kodėl Lietuvos politinis elitas taip jausmingai reaguoja į gandus apie galimą pirkėją iš Rusijos, premjeras teigė, kad „tik Rusijoje taip galvojama, kad reaguojama jausmingai. Aš politikoje jau dvidešimt metų ir žinau vieną taisyklę: gandų aptarimas naudingas tik tiems, kurie tuos gandus platina”.

Žurnalistas perklausė, ar vis dėl to Lietuva mano, jog gali atsirasti naujas gamyklos savininkas.

„Kodėl jums manęs to klausiate? Kas valdo (gamyklą)? Lenkai. Tai jų ir šito klauskite. Jei jie nuspręs parduoti – tai ką gi, tegul parduoda… Neseniai Lietuvos delegacija grįžo iš Pietų Korėjos. Korėjiečiai taip pat girdėjo šiuos gandus ir susidomėjo gamyklos įsigijimu. Galbūt korėjiečiai pirks naftos perdirbimo gamyklą – ir kas?”, - retoriškai klausė premjeras.

„O jei rusai nupirks? Kaip jūs reaguosite”, - paklausė žurnalistas.

„Žiūrint kokie rusai. Pavyzdžiui, mūsų rinkoje dirbo „Jukos”. Labai gera rusiška bendrovė. Ir mes ja džiaugiamės. Va jei „Jukos”, kurią mes žinome, grįžtų, tai klausimų nekiltų. O kas dėl kitų rusų investuotojų, kurių mes nepažįstami…Ką gi, jei prireiks, žiūrėsime”, - sakė A.Kubilius.

Primename, kad Lietuvos vyriausybei nesutinkant parduoti naftos krovos bendrovės „Klaipėdos nafta” akcijų lenkų „PKN Orlen”, pasirodė gandų, kad lenkai derasi su keliomis bendrovėmis iš Rusijos.

Nuoroda

[Big Cat]

Bendrą Baltijos šalių elektros rinką planuojama sukurti dar 2011 metais

Baltijos šalių elektros rinkoje veiklą pradeda prekybos zona, kuri veiks „diena prieš“ principu. Tai reiškia, kad biržoje susidariusios kainos ir prekybos apimties skaičiavimai bus atliekami kiekvienai ateinančios paros valandai pagal rinkos dalyvių pateiktus pasiūlymus pirkti ir parduoti elektros energiją.

Nuo balandžio 1 d. „Estlink“ kabelio kainų zonoje pradeda funkcionuoti prekybos elektros energija vieta - elektros birža, kurioje gali prekiauti Baltijos šalių rinkos dalyviai. Šią prekybą organizuos „Nord Pool Spot“ birža, kuri daugelį metų sėkmingai veikia Šiaurės šalyse. Lietuvoje „diena prieš“ principu veikiančioje elektros biržoje Latvija ir Estija jau prekiauja nuo š. m. sausio 1 d.

„Mes artėjame prie ambicingo tikslo jau 2011 m. sukurti bendrą Baltijos šalių elektros rinką: pagal Baltijos energetikos rinkos integracijos planą (BEMIP) šio siekiamo tikslo data yra numatyta 2011-2013 m. laikotarpiu, - sakė Aloyzas Koryzna, „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius. - Vykdydama šį planą Lietuva dar metų pradžioje įkūrė „Nord Pool Spot“ principais veikiančią elektros biržą“.

Bendros Baltijos šalių rinkos sukūrimui pamatus padėjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrų pirmininkų 2009 m. balandžio 27 d. pasirašyta deklaracija, pabrėžianti vieningos Baltijos elektros rinkos sukūrimo svarbą ir numatanti bendros rinkos integraciją į Šiaurės šalių elektros rinką.

Baltijos šalys įsipareigojo plėtoti elektros energetikos sektorių vadovaudamosi Šiaurės šalių rinkos principais ir patirtimi bei plėtoti svarbius infrastruktūros projektus, leisiančius užtikrinti energetinę nepriklausomybę ir paspartinti Baltijos šalių elektros tinklų sujungimą su ES valstybėmis.

Per „Estlink“ kabelį Lietuva, Latvija ir Estija prekiauja su Skandinavijos šalimis ir Suomija nuo 2007 metų.

„Lietuvos energija“ yra elektros perdavimo (110 - 330 kV) tinklo savininkė ir per savo antrines bendroves vykdo elektros perdavimo sistemos operatoriaus, rinkos operatoriaus bei kitą elektros energetikos veiklą.

Nuoroda

[zajcik]

Sakiuose (pjuvenos + dujos) ir rajone esanciame Gelgaudiskyje (Siaudai, duju nera) siluma kainuoja tikrai daugiau ir zymiai nei pvz Kaune. ir jei duju kaina Sakiuose butu bent tokia pati kokia yra Kaune, tai i ta ekologiska kura nieks neziuretu, nes jo visas aptarnavimas (atvezimas, sandeliavimas, dziovinimas, pelenu valymas ir isvezimas, papildomi etatai visam tam reikalui) kainuoja brangiau nei dujos.
teigiama viso situ atlieku kurenima matau tik pas ukininkus, kuriems nereikia rupintis kur det siaudus ir uz tai dar pinigus gauna, ir lentpviuviu savininkus kurie uz atliekas taip pat pinigus gauna.

Argumentai:
Nr. 1
Kauno mieste 1 kubas šalto vandens 1.74 Lt, kanalizacija – 1.95 Lt.
Šakių mieste 1 kubas šalto vandens ir nuotekos 9.06 Lt
Nr. 2
Kurenama šiaudais ir dujomis.
Nr. 3
1 MW biokuro katilas sumontuotas tik praėjusio šildymo sezono pabaigoje, o 4-5 MW tik planuose.

Didžiausias galvos skausmas - dujų kaina. Šiaudų kaina į karšto vandens kainos formulę neįeina.
Taip kad, pagal dujų ir nežmoniškas šalto vandens kainas susidaro tokie dalykai. O šiaip sau biokuro katilų niekas nestato, o dotuoju atveju pateikiamas argumentas - dujų kaina.

[e2ards]

Argumentai:
Nr. 1
Kauno mieste 1 kubas šalto vandens 1.74 Lt, kanalizacija – 1.95 Lt.
Šakių mieste 1 kubas šalto vandens ir nuotekos 9.06 Lt
Nr. 2
Kurenama šiaudais ir dujomis.
Nr. 3
1 MW biokuro katilas sumontuotas tik praėjusio šildymo sezono pabaigoje, o 4-5 MW tik planuose.

Didžiausias galvos skausmas - dujų kaina. Šiaudų kaina į karšto vandens kainos formulę neįeina.
Taip kad, pagal dujų ir nežmoniškas šalto vandens kainas susidaro tokie dalykai. O šiaip sau biokuro katilų niekas nestato, o dotuoju atveju pateikiamas argumentas - dujų kaina.

sumine vienanare silumos kaina uz suvartota silumos kieki 24,35 ct/kWh

sumine karsto vandens kaina 19,95 ct/kWh

beje, Sakiu silumos tinklai vandeni perka ne uz kosmine kaina.

"2008 metų rudenį bendrovės katilinėje Gimnazijos gatvėje oficialiai turėjo pradėti veikti 1 MgW galios biokuro katilas, kurį montavo ir ketino aptarnauti Radviliškio rajono įmonė. Per 3 mln. litų pastaraisiais metais investuota į biokuro katilą ir centralizuotai teikiamos šilumos infrastruktūros sukūrimą Gelgaudiškyje. Dar nuo 2004 metų bendrovės katilinėje V.Kudirkos gatvėje Šakiuose veikia 2 MgW galios biokuro katilas. Tačiau visi šie pokyčiai nesustabdė Šakių šilumos tinklų teikiamų paslaugų kainų augimo."

http://www.manorajonas.lt/component/...-ilumos-tinkl-

[Big Cat]

Lenkija gali tapti stambia dujų tiekėja Europai

Lenkijoje atrastos dujų, išgaunamų iš skalūno, atsargos. Jų įsisavinimo darbus jau gegužę pradės JAV kompanija „ConocoPhillips“.

Kaip pranešė pirmadienį britų laikraštis „The Times“, remdamasis naujais „Wood Mackenzie“ duomenimis, Lenkijoje atrastos stambios dujų, išgaunamų iš skalūno, atsargos - apie 1,36 trln. kubinių metrų.

Jos glūdi šiauriniuose ir centriniuose šalies rajonuose. Pasiekti šias dujas, glūdinčias skalūnų uolienose, tapo įmanoma atsiradus naujosioms gavybos technologijoms, sukurtoms Jungtinėse Valstijose.

Kaip praneša „The Times“, jau gegužę pirmąjį skalūno dujų telkinio įsisavinimo Lenkijoje projektą pradės „ConocoPhillips“. Vėliau į projektą įsijungs JAV kompanijos „Exxon Mobil“ ir „Marathon“ ir Kanados bendrovė „Talisman Energy“.

Jeigu atsargos Lenkijoje bus patvirtintos, bendros dujų atsargos Europos Sąjungoje išaugs iškart 47 proc. Ekspertų teigimu, Europos skalūnų dujų gavybos projektai per dešimtį metų gali sukelti rimtą grėsmę Rusijos dujų bendrovei „Gazprom“, rašo antradienį „Kommersant“.

Nuoroda

[liutass]

Sekasi Lenkijai

[zajcik]

Kažkaip nusimato "arbitražiniai" veiksmai:
investicijos minimalios, pelnai siekia kaip prekyboje narkotikais ar ginklais

"Valstybė įsipareigojo supirkti visą išgaunamą saulės energiją po 1,62 lito už kilovatvalandę. Dabar vidutinė elektros kaina rinkoje neviršija 16 centų."

[Wycka]

Lenkija gali tapti stambia dujų tiekėja Europai
Lenkijoje atrastos dujų, išgaunamų iš skalūno, atsargos. Jų įsisavinimo darbus jau gegužę pradės JAV kompanija „ConocoPhillips“.

Sekasi Lenkijai

Pala pala, o Estijoje kartais ne skalūnas kasamas?

[zajcik]

Estijoje skalūnas, tik klausimas dėl jo savybių.
Be to, Estijoje tie sluoksniai, kurie yra Lenkijoje, išeina į paviršių, todėl gavyba tampa žymiai pigesnė, nei iš kelių km gylio. Bet gal dėl mažo gylio yra kitos problemos?

[Eimantas]

2010-04-07
Detales elektrinės statybai kraus „Klaipėdos konteinerių terminalas“
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...minalas-271672

[Big Cat]

Lenkija gali tapti stambia dujų tiekėja Europai

Lenkijoje atrastos dujų, išgaunamų iš skalūno, atsargos.

Vilniuje - B.Obamos atstumtojo L.Kaczynskio ir jį atstūmusios D.Grybauskaitės susitikimas

Lietuvos valstybės vadovė išsakė viltį, kad dujotiekio projektas bus įvardintas prioritetiniu Europos Sąjungoje. Kaip Eltai teigė Energetikos ministerijos Strateginio planavimo ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus vedėjas Žygimantas Vaičiūnas, mūsų šalies energetiniam saugumui itin svarbios dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos klausimas yra keliamas jau seniai, tačiau, priešingai nei planuojamos elektros jungtys, jo iki šiol net projektu vadinti nebuvo galima.

"Dabar dėl tam tikrų naujų aplinkybių - kaip didėjančių dujų iš skalūnų Lenkijoje išgavimo perspektyvų, galimo Latvijos gamtinių dujų saugyklos panaudojimo, Lietuvos intereso pasinaudoti Lenkijoje statomu Svinoujscės (Swinoujscie - lenk.) suskystintų gamtinių dujų terminalu šis projektas iš esmės įgauna ir didesnį ekonominį pagrindą", - sakė Ž.Vaičiūnas.

[Eimantas]

2010-04-08
Lenkai Mažeikių įmonės pardavimo gali imtis jau rudenį
http://www.diena.lt/naujienos/ekonom...pildyta-271702

[zajcik]

Tokiam reikalui, subsidijos tikrai nepamaišytų

V. Stasiūno teigimu, dar vienas būdas sutaupyti – plėsti biokuro naudojimą, kuris šiuo metu yra bent dukart pigesnis nei dujos. LŠTA duomenimis, 2008-2009 m. šilumos tiekimo įmonės už gamtines dujas tiekėjams mokėjo 1600 Lt už toną naftos ekvivalento, o už tokį patį kiekį biokuro – 670 Lt. Šį šildymo sezoną už gamtines dujas šilumos tiekėjai mokėjo 1242 Lt už toną naftos ekvivalento, o už biokuro – 566 Lt.

V. Stasiūno duomenimis, už praėjusį šildymo sezoną sunaudotas dujas lietuviai sumokėjo apie 1 mlrd. Lt, o šį – apie 850 mln. Lt.

Šį šildymo sezoną biokuras sudarė beveik 20 proc. viso centralizuotam šildymui gaminti naudojamo kuro, nors Lietuva galėtų iš jo gaminti 80 proc. viso reikiamo šildymo.

„Jeigu mes kūrentume biokurą, būtume sumokėję dukart mažiau. Bet kad galėtume tai daryti, turime pastatyti įrengimus, kurie yra daug sudėtingesni nei gamtinėms dujoms kūrenti. Dabar mūsų biokuras supūva ir sudega laukuose“, – kalbėjo LŠTA prezidentas.

Jo teigimu, birželį Lietuva Europos Sąjungos institucijoms turi pristatyti savo programą, kaip iki 2020 m. ji iš biokuro gamins 80 proc. visos reikiamos šilumos.

[zajcik]

Realiai tai dideliais kiekiais vežant, kainą galima sumažinti daugiau nei 3 kartus. Lietuvoje mažmeninėje prekyboje tona durpių briketų ~250lt. Kai kuriais duomenimis, jų kaloringumas - 3300 kcal/kg, o medžio skiedrų - 2200 kcal/kg.

Šilumos baudžiava: kaip nemokėti?

Iš visų būdų, kuriais sostinės valdžios vyrai myli "Rubikono vyrus", išsiskiria du. Pirmasis - ekologinis ir žadantis energetinę nepriklausomybę. Mūsų duomenimis, ta nepriklausomybė rinkos kainą už kubinį metrą skiedrų viršija 300 litų (kas rinkoje - 450 litų už kubą, jie sau parduoda už 760 litų), o Kainų ir energetikos kontrolės komisijos žiniomis, - daugiau kaip 20 procentų.

Šioje komisijoje mums patvirtina: UAB "Bionovus" per akcininkų ir valdybos narių sutapimą gali būti vadinama antrine ICOR, o liaudiškai - "rubikonine" įmone. Ji aprūpina biokuru visus šilumos tinklus, kuriuos per savo žmones valdo tie patys "rubikonininkai". Komisija klausė kitos komisijos, ar čia nėra koncentracijos. Buvo atsakyta, jog viskas gerai. "Rubikonininkai" siekia, kad į šilumos tarifą būtų įskaičiuojama jų biokuro (beje, vežamo daugiausia iš Baltarusijos) kaina.

[zajcik]

Vidutinė šalies kuro (žaliavos) kaina

2010 m. vasario mėn.
Gamtinės dujos Lt/1000 m3 857,42
Biokuras* Lt/tne 600,73
Biokuras** Lt/MWh 55,97

[micku]

paskutiniu metu kazkoks atominiu elektriniu bumas per visa pasauli. O girdejau, kad urano atsargu yr tik kokiai 40 metu? Gal kas galetu pakomentuot, kaip ten is tikruju yr?

[Wycka]

paskutiniu metu kazkoks atominiu elektriniu bumas per visa pasauli. O girdejau, kad urano atsargu yr tik kokiai 40 metu? Gal kas galetu pakomentuot, kaip ten is tikruju yr?

O aš skaičiau (žurnale "Veidas"), kad pasaulio energetikos ateitis — termobranduolinės elektrinės. Jose vandenilio atomai bus jungiami tarpusavyje į helio atomus (toks procesas dabar vyksta Saulėje). Tai šiandien padaryti beveik neįmanoma, nes išsiskiria be galo aukšta temperatūra (kiek pamenu, ar tik ne 6000C), tačiau taip pagaminta elektra bus keliolika kartų pigesnė už dabar gaminamą. Vandenilio atsargos kone neišsenkamos, jo galima paimti iš vandens arba iš kosmoso. Labiausiai šioje srityje dirba prancūzai.
P.S.: Rašau iš atminties, todėl gali būti netikslumų