Energetika

[Combat]

Va, pumpuoja Venesuelos naftą per Ukrainą visu pajėgumu -> Беларусь наращивает импорт нефти через Украину

Būtų gerai perimti iš Ukrainos šio produkto importą į Baltarusiją

Išgint lenkus iš Lietuvos, Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą su visais plūdurais perduoti batkai arba parduoti Venesuaelai..

[Silber418]

Išgint lenkus iš Lietuvos, Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą su visais plūdurais perduoti batkai arba parduoti Venesuaelai..

Arba kokiam Katarui, tai galės naftą plukdyti iš Klaipėdos uosto

[Big Cat]

Arba kokiam Katarui, tai galės naftą plukdyti iš Klaipėdos uosto

Ne, geriau iškart ponui Dievui, kad paverstų Klaipėdą žydinčiu sodu, pilnu karštų ir aistringų mergelių

[micku]

Ką apie tai galvojat?
http://www.delfi.lt/news/economy/ene....d?id=34522475

Kažkur skaičiau, kad užteks dar 40 metų naftos... 25 metai čia kaip ir nedaug...

[Wycka]

Ką apie tai galvojat?
http://www.delfi.lt/news/economy/ene....d?id=34522475

Kažkur skaičiau, kad užteks dar 40 metų naftos... 25 metai čia kaip ir nedaug...

Kuo toliau, tuo labiau naftą ir gamtines dujas galima išgauti ne tik gręžiniais iš po žemių ar jūros dugno. Alternatyva yra iš rapsų gaunamas aliejus, iš celiuliozės (medienos) — metanolis, iš skalūnų — dujos ir t.t.. Pagaliau įvaldžius termobranduolinę energetiką, teoriškai elektra turėtų kainuoti tik simbolinę kainą, o tai skatintų elektromobilių paplitimą. Net ir dabar niekas nedraudžia VT labiau perkelti į metro, tramvajus, elektrinius traukinius ar troleibusus, pereiti prie elektrinio šildymo. Aišku, kol kas tai tik lašas jūroje.

[zajcik]

Maždaug 1980 metais buvo manoma, jog naftos užteks 30 metų. Bet kaip patirtis rodo - skaičius 30 su metais nesikeičia

[Big Cat]

Maždaug 1980 metais buvo manoma, jog naftos užteks 30 metų. Bet kaip patirtis rodo - skaičius 30 su metais nesikeičia

Na, paaiškinimas būtų toks - technologinis progresas leidžia gręžti vis atšiauresnėmis sąlygomis glūdinčią naftą. 1980 metas niekas turbūt net negalvojo, kad tokie atšiaurūs naftos klodai pasidarys mums prieinami.

[micku]

http://www.lrytas.lt/-12796857731277...-pasaulyje.htm

"...Pavertus nafta, pernai vidutiniam amerikiečiui jos teko 7,06 tonos, kinui – 1,7 tonos..."

O idomu, koks vidutiniam lietuviui yra sis rodiklis?

[zajcik]

Verslo grupuotės nori perimti savo valdžion valstybei priklausančius centralizuotos šilumos tiekėjus? Jau net nestebina tokios šios kontorkės frazės:"privatus kapitalas suinteresuotas skaidriais konkursais".
Klausimas būtų ar jie laiko Gazprom, Fortum privačiu kapitalu? Taip pat kyla klausimų dėl Rubikono (su Dalkia priešakyje) noro skaidrinti konkursus. Negi nutrauks sutartį su savo dukterine Bionovus dėl biokuro tiekimo (dvigubomis kainomis) į jų valdomas jėgaines? Negi atsisakys planų "prastumti" biokuro katilų statybą (žinoma per savo dukterinę AXIS Industries) Vilniuje 2-3 kartus didesne kaina nei specialistai vertina? O gal paprasčiausiai privatininkų ir nevisai kylantis apetitas bevalgant LLRI vadovams ir darbuotojams suteikia galimybę pasipinigauti formuojant visuomenės nuomonę?

LLRI rekomenduoja į centralizuoto šildymo sektorių įsileisti daugiau privataus kapitalo

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) teikia poziciją dėl viešosios ir privačios partnerystės projektų centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje.

Šiuo metu Lietuvoje dauguma centralizuoto šilumos tiekimo įmonių priklauso ne privačiam savininkui, o savivaldybėms. Tai yra nebaigto perėjimo iš planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką pasekmė. Kaip rodo LLRI analizė, centralizuotai tiekiama šiluma yra privati gėrybė, kurią gali ir turi teikti privatus kapitalas.

Anot LLRI, nesuprantama, kodėl valdžiai dar kyla klausimas, ar leisti privačiam kapitalui investuoti į šilumos tiekimo sektorių. „Naujiems gamybiniams pajėgumams elektros energetikos sektoriuje ieškomi investuotojai. O kai kalbama apie centralizuoto šildymo sektorių, vis dar svarstoma, leisti ar neleisti investuoti,“ – teigia Žilvinas Šilėnas.

Privatus kapitalas atneštų privačių vadybos praktikų, padidintų veiklos efektyvumą, atliktų investicijas, kurios galėtų sumažinti šilumos kainas vartotojams. Anot Ž. Šilėno, atsižvelgiant į išaugusias iškastinio kuro kainas ir krentančią gyventojų perkamąją galią, tiesiog perkelti kaštus vartotojams negali būti ilgalaikis sprendimas. Esamos infrastruktūros optimizavimas reikalauja didelių investicijų, kurias viešajam sektoriui įgyvendinti be privataus kapitalo gali būti sudėtinga ar neįmanoma.

Su privataus kapitalo atėjimu susijusios grėsmės yra nepagrįstos arba išsprendžiamos. Jei politikai nenori privatizuoti šilumos tiekimo įmonių ir nori jose išlaikyti kontrolę, viešoji – privati partnerystės (ilgalaikė nuoma, dalies akcijų pardavimas) leidžia politikams pasilikti norimą kontrolės kiekį. Dažnai VPP projektus kompromituoja neskaidrus investuotojo parinkimo procesas, tačiau tai išsprendžiama naudojant aiškius pasirinkimo kriterijus, atvirus konkursus. Pabrėžiama, kad skaidriais konkursais yra suinteresuotos abi viešosios ir privačios partnerystės pusės. Anot Ž. Šilėno, užtikrinti skaidrų privataus kapitalo pritraukimą yra viešojo sektoriaus atsakomybė. Laimėti skaidriai yra privataus kapitalo interesas.

P.S.
Laisvosios rinkos institutą remia stambiosios Lietuvos kompanijos, kurios gali įtakoti sau palankių idėjų kyptį. Vienas iš LLRI deimantinių rėmėjų yra LEO LT. Ši įmonė yra monopolija ir prieštarauja LLRI skleidžiamiems idealams, tačiau LLRI ją vertina palankiai. Nors Lietuvos laisvosios rinkos institutas nėra politinė organizacija, jos buvęs prezidentas po 2008 metų Lietuvos Seimo rinkimų vadovauja Teisingumo ministerijai.

[index]

Verslo grupuotės nori perimti savo valdžion valstybei priklausančius centralizuotos šilumos tiekėjus? Jau net nestebina tokios šios kontorkės frazės:"privatus kapitalas suinteresuotas skaidriais konkursais".
Klausimas būtų ar jie laiko Gazprom, Fortum privačiu kapitalu? Taip pat kyla klausimų dėl Rubikono (su Dalkia priešakyje) noro skaidrinti konkursus. Negi nutrauks sutartį su savo dukterine Bionovus dėl biokuro tiekimo (dvigubomis kainomis) į jų valdomas jėgaines? Negi atsisakys planų "prastumti" biokuro katilų statybą (žinoma per savo dukterinę AXIS Industries) Vilniuje 2-3 kartus didesne kaina nei specialistai vertina? O gal paprasčiausiai privatininkų ir nevisai kylantis apetitas bevalgant LLRI vadovams ir darbuotojams suteikia galimybę pasipinigauti formuojant visuomenės nuomonę?



P.S.
Laisvosios rinkos institutą remia stambiosios Lietuvos kompanijos, kurios gali įtakoti sau palankių idėjų kyptį. Vienas iš LLRI deimantinių rėmėjų yra LEO LT. Ši įmonė yra monopolija ir prieštarauja LLRI skleidžiamiems idealams, tačiau LLRI ją vertina palankiai. Nors Lietuvos laisvosios rinkos institutas nėra politinė organizacija, jos buvęs prezidentas po 2008 metų Lietuvos Seimo rinkimų vadovauja Teisingumo ministerijai.

Įsileisti privataus kapitalo (Bet kur) yra gerai. Tik aišku tai geriau daryti ne ieškant "strateginio investuotojo", o išplatinant kažkiek akcijų biržoje (Ir tuo pačiu prisiimant papildomą kontrolę), o valstybei pasiliekant kontrolinį paketą arba "auksinę akciją". Tai būtų tik į gerą.

[deep'as]

Verslo grupuotės nori perimti savo valdžion valstybei priklausančius centralizuotos šilumos tiekėjus? Jau net nestebina tokios šios kontorkės frazės:"privatus kapitalas suinteresuotas skaidriais konkursais".
Klausimas būtų ar jie laiko Gazprom, Fortum privačiu kapitalu? Taip pat kyla klausimų dėl Rubikono (su Dalkia priešakyje) noro skaidrinti konkursus. Negi nutrauks sutartį su savo dukterine Bionovus dėl biokuro tiekimo (dvigubomis kainomis) į jų valdomas jėgaines? Negi atsisakys planų "prastumti" biokuro katilų statybą (žinoma per savo dukterinę AXIS Industries) Vilniuje 2-3 kartus didesne kaina nei specialistai vertina? O gal paprasčiausiai privatininkų ir nevisai kylantis apetitas bevalgant LLRI vadovams ir darbuotojams suteikia galimybę pasipinigauti formuojant visuomenės nuomonę?



P.S.
Laisvosios rinkos institutą remia stambiosios Lietuvos kompanijos, kurios gali įtakoti sau palankių idėjų kyptį. Vienas iš LLRI deimantinių rėmėjų yra LEO LT. Ši įmonė yra monopolija ir prieštarauja LLRI skleidžiamiems idealams, tačiau LLRI ją vertina palankiai. Nors Lietuvos laisvosios rinkos institutas nėra politinė organizacija, jos buvęs prezidentas po 2008 metų Lietuvos Seimo rinkimų vadovauja Teisingumo ministerijai.

Tam kad įsigaliotų laisva rinka reikia skatinti kurtis daugiabučių bendrijas ir leisti joms nevaržomai atsijunginėti nuo centralizuotų šilumos tinklų. Tokia turėtų būti LLRI idėja, o čia panašiau į LMI (Lietuvos monopolininkų institutą)? Vakarų Europoj visos monopolinės įmonės iki šiol yra valstybės rankose ir panašių idėjų ten niekas neskelbia nes tai būtų paskutinė jų paskelbta idėja.

[Big Cat]

Tam kad įsigaliotų laisva rinka reikia skatinti kurtis daugiabučių bendrijas ir leisti joms nevaržomai atsijunginėti nuo centralizuotų šilumos tinklų. Tokia turėtų būti LLRI idėja, o čia panašiau į LMI (Lietuvos monopolininkų institutą)? Vakarų Europoj visos monopolinės įmonės iki šiol yra valstybės rankose ir panašių idėjų ten niekas neskelbia nes tai būtų paskutinė jų paskelbta idėja.

Būtent!

[zajcik]

Įsileisti privataus kapitalo (Bet kur) yra gerai. Tik aišku tai geriau daryti ne ieškant "strateginio investuotojo", o išplatinant kažkiek akcijų biržoje (Ir tuo pačiu prisiimant papildomą kontrolę), o valstybei pasiliekant kontrolinį paketą arba "auksinę akciją". Tai būtų tik į gerą.

Visiškai sutinku, toks modelis tikrai yra save pateisines praktikoje, žinoma kur aukštas korupcijos lygis visko nesugadina. Kur yra garantijos, kad pardavus 49 proc. įmonės akcijų pvz. Rubikoninei įmonei, jie vėl nesusitvarkys taip, kad prekes ir paslaugas pirktų iš savo dukterinių kompanijų už atitinkamas (lyginant su rinka) kainas.
Kolega skaitom idėmiai ir suprasim, jog LLRI vizijose valstybiniam valdymui vietos nerasta:

Šiuo metu Lietuvoje dauguma centralizuoto šilumos tiekimo įmonių priklauso ne privačiam savininkui, o savivaldybėms. Tai yra nebaigto perėjimo iš planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką pasekmė. Kaip rodo LLRI analizė, centralizuotai tiekiama šiluma yra privati gėrybė, kurią gali ir turi teikti privatus kapitalas.

LLRI auksiniai principai:

Siūlomi šalies problemų sprendimo būdai:
.....
privatizuoti transporto sektorių (geležinkelius, oro uostus ir pan);
.....
antikapitalistinėmis idėjomis grįsta ekonominė politika veda į visuotinį skurdą, todėl jos būtina vengti.

[index]

Visiškai sutinku, toks modelis tikrai yra save pateisines praktikoje, žinoma kur aukštas korupcijos lygis visko nesugadina. Kur yra garantijos, kad pardavus 49 proc. įmonės akcijų pvz. Rubikoninei įmonei, jie vėl nesusitvarkys taip, kad prekes ir paslaugas pirktų iš savo dukterinių kompanijų už atitinkamas (lyginant su rinka) kainas.

Valstybė turėtų privatizavimą vykdyti taip, kad vistiek išlaikytų įmonės kontrolę. Jai reikia pasilikti tiek akcijų, kad galėtų skirti visus įmonės valdymo organus. Daugiau akcijų jai laikyti nėra jokios prasmės.

Kolega skaitom idėmiai ir suprasim, jog LLRI vizijose valstybiniam valdymui vietos nerasta:


LLRI auksiniai principai:

LLRI nuomonę šiuo atveju puikiai žinau ir jiems nepritariu. Būtent tam ir parašiau, kad privatizavimas neatrodytų toks baubas apie kokį kalba LLRI.

O aš iš esmės pritarčiau, kad biržoje reiktų išplatinti bent kažkiek visų valstybinių įmonių, net tokių kaip LG (Pastarosios šiek tiek ir pats galbūt įsigyčiau ) ar Visagino atominė. Tai tik pagerintų įmonių valdymą ir pagyvintų Vilniaus biržą.

[Eimantas]

Sukurta nauja tema:
Suskystintų dujų terminalas

[Wycka]

Visiškai sutinku, toks modelis tikrai yra save pateisines praktikoje, žinoma kur aukštas korupcijos lygis visko nesugadina. Kur yra garantijos, kad pardavus 49 proc. įmonės akcijų pvz. Rubikoninei įmonei, jie vėl nesusitvarkys taip, kad prekes ir paslaugas pirktų iš savo dukterinių kompanijų už atitinkamas (lyginant su rinka) kainas.
Kolega skaitom idėmiai ir suprasim, jog LLRI vizijose valstybiniam valdymui vietos nerasta.

Visa problema ta, kad absoliučiai valstybinė įmonė sugeba išgyventi tik monopolijos sąlygomis, o absoliučiai privati įmonė sugeba sąžiningai dirbti tik lygiavertės konkurencijos sąlygomis. Mūsuose gi valdininkai eina lengviausiu keliu — privatizuoja de facto monopolinę įmonę, o po kelių metų jų bendrapartiečiai šaukia, neva kaip negerai yra privati nuosavybė. Graudus vaizdas. Vienas ryškiausių pavyzdžių — Lietuvos telekomas, vėliau Teo. Iš pradžių būta 'trinties', tarifų kėlimo, tačiau vėliau, sustiprėjus Omnitel ir Bitei bei į rinką atėjus Tele2, tapo eiline, normalia, sąžiningai dirbančia įmone ir susigrąžino savo gerą įvaizdį bei populiarumą.
Jeigu būtų pasiryžta privatizuoti šilumos tiekėjus, tuo pačiu būtina paruošti įstatyminę bazę, leidžiančią privatiems kad ir daugiabučių gyventojams lengvai atsijungti nuo bendros sistemos be didelių papildomų išlaidų.

LLRI auksiniai principai:

Siūlomi šalies problemų sprendimo būdai:
.....
privatizuoti transporto sektorių (geležinkelius, oro uostus ir pan);

Kalbant apie geležinkelius, reiktų išskirti vežimo operatorių ir infrastruktūrą, kas šiandien, valstybinėje AB, yra vienose rankose. Manau, kad patys bėgiai ir kita infrastruktūra (gal tik išskyrus stočių pastatus, sandėlius ir depus) turėtų likti valstybės priklausomybėje, kaip šiandien yra autokeliai.

[index]

Visa problema ta, kad absoliučiai valstybinė įmonė sugeba išgyventi tik monopolijos sąlygomis, o absoliučiai privati įmonė sugeba sąžiningai dirbti tik lygiavertės konkurencijos sąlygomis.

Tai būtent, kad tokiu atveju negerai ne visiškai valstybinė (neefektyvus darbas, lėšų švaistymas ir t.t.), nei visiškai privati (piknaudžiaujama monopolija). Mano siūlomas variantas būtų 51% valstybinio ir 49% privataus kapitalo, kurį pardavus pinigus galima padėti kitur (Ar tiesiog prisipirkti pigaus aukso juodai dienai).

[Wycka]

Tai būtent, kad tokiu atveju negerai ne visiškai valstybinė (neefektyvus darbas, lėšų švaistymas ir t.t.), nei visiškai privati (piknaudžiaujama monopolija). Mano siūlomas variantas būtų 51% valstybinio ir 49% privataus kapitalo, kurį pardavus pinigus galima padėti kitur (Ar tiesiog prisipirkti pigaus aukso juodai dienai).

Galimas variantas, bet tokia įmonė de facto vis tiek liktų valstybine, o privatiems akcininkams būtų labai sunku užginčyti didžiausio akcininko pasirinktos vadovybės sprendimus. Tai duotų tik tokios naudos, kad įlietų naujų pinigų į ekonomiką pardavus tuos 49proc. akcijų ir griežtesnė kontrolė per atitinkamas kontrolės institucijas ir žiniasklaidą (nes visus 'maklius' smulkieji iš karto skųstų).
Sunkiau, bet efektyviau būtų vieną kompaniją suskaldyti į 3-4 lygiavertes ir tą pačią veiklą vykdančias kompanijas. tada jas vienu metu privatizuoti skirtingiems ir niekuo nesusijusiems investuotojams, tačiau kiekvienoje iš jų valstybei tarkim 15 ar 20 metų pasiliekant 'auksinę akciją'.

[index]

Galimas variantas, bet tokia įmonė de facto vis tiek liktų valstybine, o privatiems akcininkams būtų labai sunku užginčyti didžiausio akcininko pasirinktos vadovybės sprendimus. Tai duotų tik tokios naudos, kad įlietų naujų pinigų į ekonomiką pardavus tuos 49proc. akcijų ir griežtesnė kontrolė per atitinkamas kontrolės institucijas ir žiniasklaidą (nes visus 'maklius' smulkieji iš karto skųstų).

Manau, kad vien to užtektų, kad būtų efektyviau valdomos ir mažiau švaistomos įmonių lėšos, nes jas būtų privaloma audituoti ir finansines ataskaitas skelbti viešai. Aišku ir valstybė vadovybę turi paskirti kompetetingą, o ne mechaniką tapusį oro uosto direktoriumi. Ypač infrastruktūros kompanijose (ir kitose natūraliose monopolijose) valstybės kontrolė, manau, yra būtina

Sunkiau, bet efektyviau būtų vieną kompaniją suskaldyti į 3-4 lygiavertes ir tą pačią veiklą vykdančias kompanijas. tada jas vienu metu privatizuoti skirtingiems ir niekuo nesusijusiems investuotojams, tačiau kiekvienoje iš jų valstybei tarkim 15 ar 20 metų pasiliekant 'auksinę akciją'.

Toms, kurioms tai įmanoma padaryti (Tos, tarp kurių įmanoma konkurencija ir kurios gali turėti konkurentų), tai būtų visai neblogas variantas. Ir, nors ir keista, tai geriausiai turėtų suveikti elektrinių atveju. Tuo labiau, kai jau turime elektros biržą.

[zajcik]

Sunkiau, bet efektyviau būtų vieną kompaniją suskaldyti į 3-4 lygiavertes ir tą pačią veiklą vykdančias kompanijas. tada jas vienu metu privatizuoti skirtingiems ir niekuo nesusijusiems investuotojams.

Vienu metu biudžetininkai interpretavo šią idėją savaip. Skirstomųjų tinklų pavyzdys.