Energetika

[zajcik]

Situacija Latvijoje tokia pat kaip ir Lietuvoje: "GAZPROM" derasi su GAZPROM dėl žemesnių dujų kainų Latvijai.

"Latvijas Gāze" su "Gazprom" derėsis dėl mažesnių dujų kainų

Latvijas Gāze didžiausi akcininkai:

E.ON Ruhrgas International GmbH 47,23%
ОАО "Газпром" 34,00%
ООО "ИТЕРА Латвия" 16,00%
Прочие акционеры 2,77%

[zajcik]

Dujininkai nupirko Ukmergės valdžią ir išleido eilinį PR straipsnį delfyje, kurio pabaigoje apibrėžiami tikslai:

savivaldybė ir toliau aktyviai sieks, kad jei būtų suteikta licenzija tiekti gyventojams šilumą ir imsis visų teisinių priemonių užtikrinti, kad AB „Lietuvos dujos“ tiektų dujas Ukmergės savivaldybės valdomoms katilinėms.

[Wycka]

Situacija Latvijoje tokia pat kaip ir Lietuvoje: "GAZPROM" derasi su GAZPROM dėl žemesnių dujų kainų Latvijai.

"Latvijas Gāze" su "Gazprom" derėsis dėl mažesnių dujų kainų

„Gazprom“ sutiko Latvijai sumažinti dujų kainą

Latvija susitarė su Rusijos dujų kompanija „Gazprom“ dėl šaliai tiekiamų gamtinių dujų kainos sumažinimo. Apie tai pranešė Latvijos dujų monopolininkės „Latvijas Gaze“ vadovas Adrianas Davis.
Latvija susitarė su Rusijos dujų kompanija „Gazprom“ dėl šaliai tiekiamų gamtinių dujų kainos sumažinimo.
Tačiau kiek dujos tiksliai kainuos A. Davis nenurodė. Jo teigimu, šalys tęsia derybas šiuo klausimu. Latvijos bendrovės vadovas pranešė po dviejų savaičių vyksiąs į Maskvą, kur bus aptariama kainos skaičiavimo metodika.
A. Davis sakė, kad „Gazprom“ ir „Latvijas Gaze“ susitarimas turėtų būti pasirašytas lapkričio pabaigoje. Tikimasi, kad naujoji metodika galios trejus metus.
Liepą „Gazprom“ teigė, kad neketina Latvijai mažinti dujų kainos. Tačiau koncerne pažymėjo, kad yra pasirengę patikslinti dujų apimtis ir sutarčių kainų rodiklius.
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais Latvija už rusiškas dujas mokėjo vidutiniškai 24 proc. daugiau nei Lietuva ir 32 proc. daugiau nei Estija.

[zajcik]

Idomiai skamba, kai žmogus važiuoja derėtis su kompanija, kuri jį patį į darba priėmė

[zajcik]

A.Sekmokas: iki 2020 m. Lietuvoje veiks dujų rinka

„Dujų rinką mes matome greičiau nei 2020 m. Būtent elektros rinkos operatorius „Baltpool“ jau pateikė savo pasiūlymą „Lietuvos dujoms“ kurti antrinę dujų rinką“, – spaudos konferencijoje sakė A. Sekmokas.

Šią rinką, anot ministro, turėtų padėti sukurti planuojamas suskystintų dujų terminalas, dujų jungtis su Lenkija. Akademikas Jurgis Vilemas sakė, kad jungtis su Lenkija turėtų būti vienas iš svarbiausių darbų, nes Lenkija po 5-10 metų gali tapti dujų tiekėja Europai arba bent kaimyninėms šalims. Šiuo metu Lenkijoje tyrinėjami rasti skalūnų dujų klodai.

Spėju gerbiamas Jurgis Vilemas turi labai gražius namus ir vaikai neblogai gyvena.
Pamiršo tą faktą, jog Klaipėdos dujų terminalas jau po 2 metų galėtų pilnai aprūpinti Lietuvą pigiomis dujomis.

[zajcik]

Nutiesus milijardinės vertės dujotiekį į Lenkiją, Lietuvos dujas valdančiam GAZPROM dėl dujų tiekimo Lietuvai atsirastų galimybė derėtis ne tik su GAZPROM, bet ir su Lenkijos atstovais. Ir be abejo, veiksmas vyktų Lietuvoje, po 10 metų.

[zajcik]

Dalkia&Rubikon pasiekimai

Rudens gėrybė: argumentai iš vartotojų pusės

Atidžiai sekame „Dalkijos“ nuomos eigą. Dabartinė sutartis yra žalinga vartotojams, žalinga Vilniaus savivaldybės biudžetui.
Argumentai iš vartotojų pusės:
1. Per 5 pastaruosius metus šilumos megavatvalandės kaina išaugo nuo 104,517 LTL/MWh (2005 lapkritis) iki 219 LTL/ MWh (2010 kovas), tai yra 110 procentų.
2. Gyvatuko mokestis išaugo nuo 17 litų iki 35 – 80 litų (būna daugiau), tai yra 106 – 370 procentų. Iš tiekėjo neįmanoma gauti duomenų palyginimui, kiek pinigų surenkama už kubinius metrus ir kiek už gyvatuką.
3. Daugiabučio namo šiluminio mazgo priežiūros kaina išaugo nuo 9 ct/m2 iki 24 ct/m2, tai yra 166 procentais,
4. Cirkuliacinių siurblių elektros sąnaudos buvo perkeltos vartotojams, kas sudaro 6-7 LTL/mėn iš kiekvieno buto, nors boilerinės siurblių sąnaudos jau prieš tai buvę įdėtos šilumos megavatvalandės kainoje.
5. Vandens sąnaudos šilumokaičių praplovimui buvo perkeltos vartotojams, nors tai – eksploatacijos (tiekėjo) reikalas, įrengimai priklauso tiekėjui.
6. Automatinio rodmenų nuskaitymo sistema manipuliuojama vartotojų nenaudai. Turime eksperto atliktą kasdieninį ilgalaikį apskaitos monitoringą (šiame name visi gyventojai deklaruoja teisingai, vagiančių nėra).
7.Rygos savivaldybei priklausančio šilumos tiekėjo „Rigas Šiltums“ kaina 152,4 LTL/MWh, tai yra 30,5 procento žemesnė. Rygos tiekėjas per 0,5 milijono litų skiria savivaldybei remtinų asmenų kompensacijoms (informacija iš Latvijos laikraščio „Čas“).
8. Kainodaros sistema nėra skaidri, vartotojai nuolat klaidinami ir gąsdinami iškreipta reklama: teigiama - esą visi vartotojai vagia karštą vandenį, kad per namo sieną migruojančią šilumą pasiima kaimynas. Daromas lobistinis spaudimas teisėkūros institucijoms ir kainų komisijai. Tai yra pagal save Vilniaus Energijos atstovas sprendžia apie visus vartotojus.
9. Palyginę dujinio šildymo kainą pagal plotą individualiame name ir daugiabutyje (turime konkrečius pavyzdžius), randame, kad daugiabutyje 2-2,5 karto brangiau, kai tuo tarpu šildymui kogeneracinėje elektrinėje panaudojamas antrinis garas. Neūkiškumas ir manipuliavimas Vilniuje - užtikrintas.
10. Vartotojai ir savivaldybės taryba nuolat gąsdinami ES direktyvomis ir dėl tariamo daugiau milijardo litų vertės būsimo filtro. Vartotojai supranta, kad tokios kainos filtrų rinkoje nebūna. Apie tariamas investicijas yra pakankamai informacijos spaudoje.
11. Teiginiai apie patiriamus tariamus nuostolius yra nepagrįsti, melagingi, nes iš nuostolingos nuomos firmos paprastai pasitraukia, o pastaroji - Dalkia siekia pratęsimo ilgam.
12. Vilniaus savivaldybė praranda ir praras ateity šimtus milijonų litų, kurie atitenka nuomininkui už parduodamas perteklines CO2 išmetalų kvotas (toks LR skirstymas). Pagal Čekijos aplinkos ministro pranešimą (turime jį), Čekija 2009 m. pardavė perteklinių kvotų už 377 milijonus eurų, kurie atiteko biudžetui, o ne privačioms firmoms. Per 4 metus Čekijoje numatoma gauti 943 milijonus eurų į biudžetą. Kvotos skirstomos tik pagal faktinius poreikius.
13. Germano užpirktų išvedžiojimų jau nebepriima Vilniaus laikraščiai, nes tatai numuša prenumeratą. Tenka griebtis Kauno žiniasklaidos.

[zajcik]

Ukmergės rajono savivaldybės valdžia neteisėtai užvaldė UAB Miesto energija priklausantį turtą ir užsuko karštą vandenį gyventojams - be ispėjimo.

Pagrindinė vietinė spauda, pavaldi rajono valdžiai (kitaip ir būti negali), skelbia išrinktųjų pasiekimus:

Rajono vicemeras Grigorijus Malčanovas trečiadienio rytą teigė, kad pagaliau bus perimtas savivaldybei priklausantis šilumos ūkio turtas, kuris buvo išnuomotas 2000 metais: „Mūsų rankose jau yra visi dokumentai, kurie liudija, jog šis turtas priklauso ne kažkam kitam, o rajono savivaldybei. Jau neliko jokių kliūčių, dėl ko mes negalėtume patekti į likusias dvi miesto katilines, kurių viena yra Klaipėdos gatvėje, kita - Šviesos. O patekti į jas yra būtina, nes katilinės - padidinto pavojaus objektai, ir mes negalime leisti, jog jose tvarkytųsi svetimi. Iki šiol jose vis dar šeimininkavo UAB „Miesto energija“, ji daliai miesto gyventojų iš šių katilinių tiekė šiluminę energiją“.

Ar teisėtai rajono valdžia įsilaužė į katilinę be anstolio?

Tačiau patekti į katilines savivaldybės atstovams nebuvo paprasta. Kai trečiadienį, 11 valandą, mero pavaduotojo G. Malčanovo vadovaujami komisijos išnuomotam šilumos ūkio turtui perimti nariai atvyko prie antrosios katilinės, juos pasitiko užrakintos durys ir gausus būrys saugos tarnybos „Argus“ apsaugininkų. Jie savivaldybės atstovų į pastatą įleisti nesutiko. Apsaugininkų vadovas pareiškė, kad į pastatą niekas nebus įleidžiamas, kol nedalyvaus antstolis. Rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjas Rimas Jurgilaitis pateikė pluoštą dokumentų ir aiškino, jog antstolio dalyvavimas nėra būtinas. Tačiau apsaugininkai nuo durų nepasitraukė. Tuomet buvo kreiptasi į policiją. Pareigūnams pareiškus, jog gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo patekti į patalpas, apsaugininkai nuo durų pasitraukė.

Tačiau skundas yra priimtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme "dėl įsakymų ir licencijų panaikinimo":

Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. I d., 68 str., 71 str., teisėjas
nutarė:
1. Skundą priimti .
2. Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 20 I 0-06¬10 įsakymo Nr. 13-636 ir UAB "Ukmergės šiluma" išduotos šilumos tiekimo licencijos Nr. L4-ŠT-3, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-10 įsakymo Nr. 13-637 "Dėl šilumos tiekimo licencijos" ir UAB "Dainavos energetika" išduotos šilumos tiekimo licencijos Nr. L4-ŠT-4 galiojimą .
3. Išsiųsti skundo kopiją atsakovui ir pareikalauti iki 2010-08-18 raštu pateikti teismui atsiliepimą.
4. Išsiųsti skundo nuorašą tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir pasiūlyti iki 2010¬-08- 18 raštu pateikti teismui atsiliepimą.
5. Išreikalauti iki 2010-08- 18 iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 20 J 0-06¬10 įsakymą Nr. 13-636, 2010-06-10 įsakymą Nr. 13-637, visus dokumentus, kurių pagrindu priimti šie įsakymai bei šių įsakymų pagrindu išduotas licencijas.
6. Nutartis dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo vykdoma skubiai.
7. Dėl nutarties dalies, kuria nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracini teismą.

Priminsim, jog rajono meras socialdemokratas/ekskomunistas Grigorijus Malčanovas yra konsultuojamas Lietuvos dujų (GAZPROM) ir ne kartą pareiškė, jog nori užtikrinti stabilų dujų tiekimą Ukmergei.

[groundzer]

Kretingos rajone - pirmoji hidroelektrinė
http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...ktrine-471631/

[micku]

Kol mes čia vargstam ir kovojam už švarią energiją, kaimynai, taip sakant dėjo... ant tų visų CO emisijų

http://www.lrytas.lt/-12829853641282...trin%C4%99.htm

[Švyturys]

Vokiečiai mus išdūrė: A.Merkel pritaria atominių elektrinių eksploatavimo terminų pratęsimui...

[zajcik]

Kažkas bandė praplauti šimtus milijonų?

Pastaruoju metu Rubikono ir jam tarnaujančios Vilniaus miesto valdančiosios daugumos keliamas triukšmas, kad priėmus naują ES aplinkos taršos direktyvą dėl sugriežtintų išmetamų taršalų normų Vilniaus šilumos ūkis gali atsidurti kritinėje situacijoje netgi iki įmonės veiklos sustabdymo - neatitinka tikrovės. Ir ar iš tikrųjų Vilniui reikia 700 mln. litų šios direktyvos įgyvendinimui?

Taip nėra. Pirmiausia, kiekviena valstybė ES narė šią direktyvą turės iki 2016 metų perkelti į nacionalinę teisę. Maža to, ES valstybėms narėms, kurios dėl didelio lėšų poreikio negalės įgyvendinti šios direktyvos, leidžiama parengti pereinamuoju laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2020-06-30, nacionalinį planą.
Pažymėtina, kad ES valstybėms narėms suteikiama pakankamai lankstumo, taikant ūkiniams subjektams teršalų išmetimo ribines vertes ir leidžiamos tam tikros išimtys dėl jų nesilaikymo, atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes. Kaip antai:
1. Staiga nutraukus dujų tiekimą;
2. Esant būtinumui išlaikyti energijos tiekimą (šilumos tiekimas žiemą);
3. Dėl skysto kuro stygiaus;
4. Dėl neproporcingai didelių išlaidų palyginus su nauda aplinkai;
5. Sutrikus taršos mažinimo įrangai;
6. Esant būtinumui techniškai pritaikyti turimus įrenginius prie šios direktyvos reikalavimų suteikiamas pereinamasis laikotarpis.
ES valstybės narės pačios nustato sankcijas ūkiniams subjektams už direktyvos reikalavimų nevykdymą. Direktyvoje taip pat nėra numatytas objektų sustabdymas dėl jos nevykdymo. Kurą deginantiems įrengiams, kurių bendra šiluminė galia iki 50 MW galingumo ši direktyva netaikoma, o centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiams, kurių šiluminė galia iki 200 MWh, ši direktyva bus taikoma tik nuo 2023 metų. Įrenginių, pradėtų eksploatuoti iki 2003-11-27 dienos, kurių energetinė galia siekia net 500 MWh azoto oksidų išmetamų teršalų normos nesikeičia.
O kas gi sieja šią direktyvą su Vilniaus šilumos ūkiu? Svarbiausia, išmetamų teršalų (sieros dioksidų SO2 ir kietųjų dalelių) normos sugriežtintos tik deginant skystą ir kietą kurą. Vilniaus pagrindinėse elektrinėse (TE-2, TE-3) per pastaruosius 5 metus pagrindiniu kuru buvo gamtinės dujos (95 - 98 %). O skysto kuro (mazuto) buvo deginama tik iki 5 %. Nuo 2016 m. sausio 1 d. sugriežtinus mazutui sieros dioksidų ir kietųjų dalelių išmetimo normas, nepažeidžiant direktyvos normų pagal paskaičiavimus elektrinėse galima bus kartu su dujiniu kuru sudeginti iki 10 % mazuto, t. y. daugiau negu dabartiniu metu faktiškai sudeginama. Taigi, deginant Vilniaus abiejose elektrinėse kurą pagal proporciją (dujų 90% ir mazuto 10%) telpama į ES direktyvos reikalavimus ir investicijos nereikalingos. Tokiu būdu, abiejų elektrinių katilai galės dirbti, gamindami šilumą ir elektros energiją ir po 2016 metų. O dėl azoto oksidų NOx teršalų Vilniaus elektrinėse, kurių normos sumažintos nuo 300 iki 100 mg/Nm3, problema jau dabar išspręsta.
Vilniaus TE-2, TE-3 katiluose, panaudojus technologines eksploatacines priemones (fakelo liepsnos temperatūros žemininiams įpurškiant į kūryklą priedus, dūmų recirkuliacija, dviejų laipsnių oro padavimas į degiklius ir kt.), kurias nuomininkas privalėjo įvykdyti pagal Nuomos sutarties reikalavimus, taršos normos jau dabar atitinka ES direktyvos reikalavimus.
O kalbant apie biokuro panaudojimą Vilniaus elektrą ir šilumą gaminančiose energetinėse įmonėse, klausimo negali būti. Visų rajoninių katilinių vandens šildymo katilai, o taip pat ir antros elektrinės (TE-2) visi energetiniai blokai (o ne tik vienas kaip iki šiol) ir 7 vandens šildymo katilai turi būti pertvarkyti kūrenti biokuru. Įgyvendinus tai, biokuro panaudojimas Vilniaus mieste, gaminant elektros energiją ir šilumą, siektų apie 60%. Čia pirmiausia ir turi būti nukreiptos investicijos, kurios atsiperka per 3 - 4 metus. Šių investicijų dydis nesiektų 200 - 250 mln. litų.
Bet visa tai negali būti siejama su šios direktyvos įgyvendinimu ir šilumos ūkio Nuomos sutarties pratęsimu dar 20-čiai metų, nepasibaigus jos galiojimo terminui (sutartis galioja iki 2017-04-01).Akivaizdu, kad sukeltas propagandinis triukšmas apie šimtamilijonines investicijas, vykdant ES aplinkos taršos mažinimo direktyvą, yra ne kas kita kaip šydas, po kurio priedanga kai kurie ne piliečiams, bet privačiam verslui tarnaujantys politikai nori atiduoti miesto šilumos ūkį į jų rankas ilgiems metams, o gal ir visiems laikams...
Apmaudu, kad visa tai vyksta LR Vyriausybės ir jos naujai įkurtos Energetikos ministerijos akivaizdoje.

Juozas Imbrasas Europos Parlamento narys

O taip viskas pateikiama visuomenei iš kitos "stovyklos":

Vicemeras tikino, jog miesto valdžia pirmiausia siekia užtikrinti stabilų šilumos tiekimą gyventojams ir tai, kad ji būtų gaminama kuo pigiau. Investicijų dydis sudaro apie 670 mln. litų, dar 180 mln. litų - ekologinėms priemonėms, kurias reglamentuoja ES direktyva. Ši dalis skiriama dujų kuro išmetamiems teršalams valyti.

Remiantis direktyva, kurios reikalavimus seniausiai atitinkame, būtų praplauta 180 mln. litų, o grasinant GAZPROM - 670 mln. litų, vietoj reikiamų 200 - 250 mln. litų?

[micku]

Baltarusiai Lietuvai iškrėtė kiaulystę

Apie energetinę nepriklausomybę svajojančiai Lietuvai kartojasi „Družba” scenarijus. Tik šįkart galvos skausmą kelia ne nutrūkęs rusiškos naftos, o elektros tiekimas. Prie to prisidėjo baltarusiai.

Baltarusiai nutraukė pigios rusiškos elektros tiekimą Lietuvai iš šios Smolensko atominės elektrinės Rusijoje.


Baltarusiai atjungė aukštosios įtampos elektros perdavimo linijas, nutiestas per jų šalį iš Smolensko (Rusija) atominės elektrinės iki Lietuvos.

Šia linija į Lietuvą tekėjo didžioji dalis rusiškos elektros.

Sumažėjus tiekimo šaltinių, mūsų šaliai dabar tenka pirkti brangesnę elektrą iš kitur.

Elektrą perka brangiau

Lietuvos valdžia iš pradžių vylėsi, kad sausio mėnesį pradėtas linijos remontas bus greitai užbaigtas.

Tačiau baltarusiai nusprendė neskubėti.

Šiandien energetikos ministras Arvydas Sekmokas įsitikinęs, kad kartojasi naftotiekio „Družba” scenarijus.

„Družba”, kuriuo tekėjo žaliava Mažeikių naftos perdirbimo įmonei, iki šiol remontuojamas. Baltarusiai nusprendė panašiai pasielgti elektros versle.

„Šį nesibaigiantį linijos remontą galime palyginti su „Družba” istorija. Dėl baltarusių sumažėjo galimybė importuoti rusišką elektrą, todėl ji pradėjo mūsų šalyje brangti”, – kalbėjo A.Sekmokas.

Rugpjūtį lietuviai elektrą pirko netgi brangiau negu estai ir suomiai.

Remonto pabaigos nematyti

Sausio 21-ąją baltarusiai atjungė aukštosios įtampos elektros perdavimo linijas „Beloruskaja”. Oficiali priežastis – linijos remontas.

„Planiniai remontai vyksta visur. Tačiau jie netrunka labai ilgai. O baltarusiai kas mėnesį remontą vis pratęsia. Dabar – iki Naujųjų metų.

Dėl to Lietuva jau dabar jaučia pigesnės elektros stygių.

Dėl augančios kainos nukenčia Lietuvos vartotojai ir tiekėjai”, – tvirtino tiekimo bendrovės „Inter RAO Lietuva” komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas.

Ko siekia baltarusiai, nutraukę elektros kelią iš Rusijos? Pirmiausia didesnių elektros kainų Lietuvoje. Tokiu būdu lietuviai verčiami importuoti brangesnę baltarusišką elektrą.

Kol kas viskas klojasi pagal baltarusių scenarijų – rugpjūčio mėnesį kainos Lietuvos elektros biržoje buvo didžiausios per visą jos veiklos laikotarpį.

Vidutinė mėnesio kaina buvo 206 Lt/MWh.

Tai yra 51 litu daugiau negu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta orientacinė kaina.

Kiek kainuos kitąmet?

„Elektros netrūksta. Vienintelis klausimas – kaina. Dabar mes priversti pirkti brangesnę energiją.

Neaišku, kokia kaina bus kitąmet, jeigu remontas bus pratęstas”, – sakė elektros biržą prižiūrinčios valstybinės bendrovės „Baltpool” rinkos aptarnavimo skyriaus vadovas Valdas Jurkevičius.

Dėl baltarusių veiksmų elektros trūkumą pajuto ir latviai.

Jiems vasarą netgi teko įjungti šiluminę elektrinę.

Spaudžia rusus?

Nepriklausoma Baltarusijos spauda neseniai pranešė, kad Smolensko linijų remontas gali būti susijęs su kova dėl pigesnės rusiškos naftos ir dujų.

Kol rusai neatpigins baltarusiams energijos šaltinių, tol svarbi linija, kuria teka rusiška elektra, bus remontuojama.

Jooo... reik generatorių kokį eiti pirkti. Va tau ir draugystė su batka...

[Wycka]

/\ Kokia techninė galimybė vėl įjungti IAE?

[zajcik]

Nuotekų dumblo panaudojimui (tame tarpe ir energetikoje) ~ pusę milijrdo litų, skirtų įsisavinti iki 2015 m.

Lietuva per ateinančius penkerius metus tikisi išspręsti aktualią nuotekų dumblo tvarkymo problemą.

Vieni šalies miestai dumblą ketina perdirbti ir iš jo išgauti energiją, kiti – kompostuoti, o vėliau realizuoti kaip trąšas. Šalyje jau pradėjo dygti dumblo apdorojimo įrengimai, o jų statybai Europos Sąjunga skyrė daugiau kaip pusę milijardo litų, praneša LTV naujienų tarnyba.

Šią savaitę į Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginių pamatus įbetonuota kapsulė ateities kartoms. Šiauliai, Vilnius ir Mažeikiai vieni iš pirmųjų ėmę spręsti dumblo tvarkymo problemą.

Šiaulių įrengimuose dumblas bus pūdomas, sausinamas ir džiovinamas, o iš jo išgautų biodujų ruošiamasi gaminti elektros energiją. Įrenginiuose bus perdirbamas ne tik Šiaulių, bet ir iš regioninių nuotekų valyklų atvežtas dumblas. Tiesa, jau sukauptas dumblas kol kas ir toliau lieka saugyklose.

„Šitas projektas senojo dumblo tikrai neapima. Bet jis stovi, guli ir laukia sprendinių. Vėl visokiausių minčių yra, bet reikia parengti galimybių studijas, ieškoti investicijų ir t.t. Nes Europos Sąjunga senojo sukaupto dumblo nefinansuoja“, – įmonės „Šiaulių vandenys“ generalinis direktorius teigė Jonas Matkevičius.

Be Šiaulių, Vilniaus ir Mažeikių rengiamasi įgyvendinti dar 20 projektų. Tačiau kiti miestai kol kas vienu žingsniu atsilieka. Nors paraiškos įvertintos ir finansavimo sutartys pasirašytos, jiems dar reikia peržengti viešųjų pirkimų slenkstį ir tik tada bus galima pradėti statybas.

Vieni, kaip Šiauliai, degins dumblą ir iš jo išgaus energiją, kiti, jį maišydami su žaliosiomis atliekomis, ketina kompostuoti ir vėliau realizuoti kaip trąšą.

Pasak specialistų, dumblą reikia tvarkyti kuo greičiau, nes teršiama ne tik aplinka, bet ir skriaudžiami gyventojai, kurie kenčia nuo smarvės.

„Dumblo kiekiai yra dideli ir jie tik didės. Todėl jo netvarkant, skundų bus vis daugiau. Be to, mes turime įsipareigojimus prieš Europos Sąjungą tą dumblą tvarkyti. Tai mes privalome daryti ir tas bus padaryta“, – sakė Aplinkos projektų valdymo agentūros projektų vadovas Donatas Michalkevičius.

Skaičiuojama, kad miestams užbaigus įrenginių statybas, Lietuvoje moderniomis technologijomis bus tvarkoma apie 80 procentų dumblo. Tam Europos Sąjunga skyrė daugiau kaip pusę milijardo litų, o visi projektai turi būti įgyvendinti iki 2015-ųjų.

[zajcik]

Kažkada pateiktas, bet neišdiskutuotas reikalas:
Kogeneracinės atominės jėgainės (KAJ) šiuo metu jas naudoja povandeniniai laivai.
Nedideles jėgaines galima pastatyti prie didžiausių šalies miestų, jų pliusai:
nereikia šiluminių jėgainių,
maži elektros nuostoliai perdavimo tinkluose,
diversifikacija ir saugumas - sustojus vienai jėgainei, nereikia pilnu pajėgumu paleisti KHAE (paliekant vėjo jėgainių gamybos, bei pigios naktinės elektros balansavimui), bei Elektrėnų ir Vilniaus elektrinių,
kuro keitimas kas 25 metus - beveik nesikeičianti kaina 25 metams.

Alternatyvos „Gazpromui“ nėra? Yra!

Naujos UAB „Kauno elektrinė“, kuri ir statys naująją Kauno elektrinę, generalinis direktorius Rimantas Stonys (jis ir Rusijos valstybinės įmonės „Gazprom“ dukterinės įmonės UAB „Dujotekana“ prezidentas) žiniasklaidoje prisigyrė, kad „pastačius naująją elektrinę šilumos kainos Kaune bus mažiausios šalyje“.

Tuo tarpu dr. Gediminas Petrauskas teigia, kad Rimantas Stonys blefuoja, kadangi 2009 m. kainomis skaičiuojant, per metus kuro kaina naujoje elektrinėje sudarys 392,35 mln. Lt, o per 20 metų – 7,85 milijardus Lt.

„Ar dabar aišku, kodėl Rimantas Stonys vaikštinėja po Kauno miesto savivaldybę kaip po savo namus, o miesto valdžia jam lankstosi?“ – retoriškai klausia dr. G.Petrauskas.

Dr. Gediminas Petrauskas teigia, kad, nuolat brangstant dujoms, mažėjant jų gavybai bei esant vienam tiekėjui, dujomis kūrenamos jėgainės (tiek paprastos, tiek kogeneracinės) tampa neperspektyvios ir politiškai lemgvai pažeidžiamos. „Rusija turi vis mažiau gamtinių dujų, todėl toliau pririšti Lietuvos energetiką prie šio šaltinio yra ir politiškai, ir ekonomiškai trumparegiška ir pavojinga“, - teigia dr. G.Petrauskas.

Dėl dujų trūkumo Rusija nebežada Kaliningrade statyti antrojo 400 MW galios dujomis kūrenamo bloko elektrai gaminti, o planuoja Kaliningrado srityje statyti branduolinę jėgainę. Dujų trūkumą ir kainų kilimą jausdami tą patį planuoja daryti ir baltarusiai. Taigi šiame fone Kauno elektrinės savininkės „Gazprom“ planas statyti Kaune dujomis kūrenamą bloką jau yra ir politiškai, ir ekonomiškai pasenęs ir pavojingas.

Pasak dr.G.Petrausko, visai kita situacija, kai konegeracinėse elektrinėse vietoje dujų krosnių naudojama branduolinė energija: „Tą jau galime padaryti, nes eilė šalių tam tikslui siūlo mažos galios branduolinius reaktorius. Taigi, alternatyva „Gazpromui“ šiandien jau yra“.

Apie ją - „Karšto komentaro“ pokalbis su dr. Gediminu Petrausku.

Energetinė nepriklausomybė – tai šalies nepriklausomybė

-Kokia, Jūsų manymu, turėtų būti Lietuvos veiksmų strategija energetikos srityje?

-Strategija, apimdama gavybos, statybos, gamybos, logistikos, paskolų, prekybos ir kitus aspektus, privalo tapti „nedelsiant efektyvi“. Tai reiškia, kad biurokratinei mašinai pranešama – tai aukščiausio prioriteto projektas ir nebus nuolaidžiaujama jokiais atvejais.

Energetika – tai raktas Lietuvos išsivystymo ir stabilumo srityje. O energetinė nepriklausomybė – tai šalies nepriklausomybė.

Maždaug prieš tris mėnesius Kauno technologijos universitete vyko tarptautinė konferencija apie energetiką, kur buvo nagrinėjama Europos ir Lietuvos situacija. Ten skaitydamas pranešimą atkreipiau dėmesį į tai, kad mes Lietuvoje kalbame tik apie elektrą: elektra, elektra, elektra – kad brangs, kiek pabrangs. Tačiau iš tiesų mes didesniais ubagais tampame mokėdami ne už elektrą, o už šilumą, nežiūrint į tai, kad už ją mokame tik pusmetį (o už karštą vandenį visus metus): 2008 metais gyventojų išlaidos už elektrą siekė 640 mln. Lt, o už būsto šildymą – 2 milijardus.

Taigi, ne elektra, o šiluma mūsų gyventojams yra baisiausias dalykas. Ir todėl čia reikia ieškoti tam alternatyvos.

-Alternatyva juk surasta – bus statoma nauja atominė jėgainė?

-Tiek mano, tiek mano kolegų manymu, „LEO LT“, t.y. nauja atominė jėgainė, Lietuvai yra didžiulis nonsensas. Tokios didžiulės atominės elektrinės mums nereikia, kadangi jinai du trečdalius energijos, išgautos iš urano, išleidžia į Drūkšių ežerą, t.y. nepanaudoja.

Tačiau, mūsų manymu, Lietuvai labai tiktų mažos atominės jėgainės, kurios iki šiol 40 metų veikė lėktuvnešiuose, ledlaužiuose, povandeniniuose laivuose.

Aišku, tai – kariškių įrenginiai. Bet, turėdamas užduotį ir ieškodamas alternatyvos gamtinėms dujoms – jei Rusija staiga sugalvotų nutraukti dujų tiekimą, kaip kad buvo atsitikę pernai žiemą, kuomet ir Gruzija, ir kelios Europos šalys šalo, radau civilinėms reikmėms siūlomas mažo galingumo atomines elektrines. Jos - vadinamojo pasyvaus saugumo. Tai yra, jeigu tą jėgainę susprogdintų, atkirstų nuo kabelio ir pan., jinai paprasčiausiai atauštų. Visi kiti reikalavimai – aukščiausio lygio. Kitaip tariant, tai yra naujos kartos jėgainė, kaip niekur kitur tinkanti tokiai šaliai kaip mūsų.

Tokioms šalims, kaip JAV, Prancūzija ar Vokietija tikslinga statyti didžiąsias atomines jėgaines ir elektros tinklais perdavinėti didelius elektros energijos kiekius. Bet Lietuvai tokia jėgainė nėra reikalinga – ji buvo pastatyta ne Lietuvai, o Tarybų Sąjungai. Be to, kam Lietuvai tokią statyti, jei rusai statys Kaliningrade, o baltarusiai – Baltarusijoje? Latviai turi apie 60 proc. hidroenergetikos, estai – skalūnų. Todėl ką mes veiksim su ta elektros energija?

Taigi tai, ką aš ir mano kolegos ne tik kad persiskaitėm kaip pasaką, bet ir gerai išsistudijavome, pateikėme Kauno miesto savivaldybei.

Šią mažo galingumo atominę jėgainę projektuoja, stato, išbando ne kažkokia tai kiemo „chebra“, o japonų korporacija „Tochiba“, kuri dabar susiliejo su JAV kompanija „Westinghouse“ (pastačiusia pirmąją atominę jėgainę).

Pagal šių kompanijų tinklinį grafiką, pirmoji tokia maža atominė jėgainė bus pradėta statyti 2010 metų spalio mėnesį Aliaskos valstijoje Galenito miestelyje.

Jeigu jie įkeltų koją į Europos Sąjungą – į Lietuvą, tai jiems tas pats, kas įlįsti Amerikoje į Aliaską. Nes kaip Amerikoje Aliaska, taip Europos Sąjungoje Lietuva yra tokia valstybė, kuri turi savo atominę, kur yra specialistai, yra VATESI (Valstybinė atominės saugos inspekcija), yra patirtis. Ir jeigu mes įsigytume naują prekę, mes ją vežtume ir baltarusiams, ir bulgarams, kur nori – viskas eitų per Lietuvą, nes šitos gamyklos bus statomos serijiniu būdu, o norinčiųjų statyti bus apstu.

Bet – kaip ir visuomet Lietuvoje, normalių projektų Lietuvoje nereikia.

-???

-Nes tokie projektai nesidaro rytoj, nesidaro po metų. Atėjo į valdžią grobuonis, ir jam reikia šiandien, na, gal dar rytoj nusigriebti, parduoti. Taškas. Daugiau nieko, nieko nereikia. Ir kada aš ateinu į Kauno meriją ir pristatau šitą projektą kaip alternatyvą „Gazpromui“ – niekam nereikia! Nes Kupčinskas ten nuvažiuos, ten „atsegs“. O Petrauskas? Kupčinskas jau meru gal nebus...

-Kodėl jums nerimą kelia būsima „Gazpromo“ jėgainė?

-Kalbėdamas apie naujos elektrinės statybą, Rimantas Stonys paminėjo tik du parametrus – kad statysime 350 MWh galingumo jėgainę, ir kad tai kainuos daugiau, negu milijardą.

-Taip, tiesa...

- Tačiau Europoje yra standartai, pagal kuriuos galima paskaičiuoti bet kokio galingumo ir bet kokio tipo jėgainės kainą. Suskaičiavome. Tokia 350 MWh jėgainė, perkant pačias naujausias technologijas pačiomis aukščiausiomis kainomis, daugiausiai gali kainuoti 725 milijonus litų.

-Čia daugiausiai?

-Taip, maksimumu. Todėl man kyla klausimas - kodėl tas Stonys šneka apie milijardą? Skaičiuok, kaip nori, daryk, ką nori, bet tu man neparodysi, kad sumokėsi milijardą. Todėl reikėtų pradėti nuo to: įrodyk, kur tu išleisi milijardą. Nes paskui juk tu rinksi iš mūsų, lietuvių, po šimts galų, o ne iš savo milijardų!

Antras dalykas, mes paskaičiavome, per kiek metų šita elektrinė atsipirks ir kiek ji per 20 metų sunaudos kuro.

Mūsų siūloma maža atominė jėgainė atsiperka per 7 metus ir dar 23 metus nereikia kuro. Kitaip sakant, investavai 3 milijardus litų ir 30 metų ramu – jėgainės šildymo kaina 30 metų nekinta.

Tuo tarpu į „Gazpromo“ elektrinę - pumpuok dujas ir pumpuok! Taip, jiems elektrinė atsipirks per 1,5 metų, tačiau mes mokėsime, mokėsime ir mokėsime – beveik 8 milijardus per 20 metų.

Taigi mažos atominės jėgainės šildymo kaina 30 metų nekis. O ar „Gazpromas“ arba Stonys gali garantuoti, kad Rusija dujų nepabrangins?

Savaime suprantama, kad jos brangs – nes dujos baigiasi.

Taigi, akivaizdu – „Gazpromui“ alternatyva yra.

-Tai ką daryti, jei „otkatų“ spindesys Lietuvos gyventojų ir valstybės interesus užgožė?

- Kadangi Kauno miesto taryba yra angažuota, šį klausimą turėtų spręsti visuomenė.

Visame pasaulyje svarbūs projektai yra pateikiami visuomeniniam svarstymui: kiek tie projektai kainuos, kiek įmonė turės pelno, kiek gyventojai mokės už šildymą ir t.t. Ir tuomet aš pateikčiau savo skaičius, Stonys tegul pateikia savo skaičius, ir paskutinį žodį tegul taria visuomenė.

Taip, manau, turėtų būti...

-Bet ar taip bus? Juolab, kad Kauno miesto taryba neseniai pasirūpino, kad „Gazpromas“ gautų iš Europos Sąjungos fondų 5 milijonus...

- Mes, kauniečiai, mokame už šilumą ir nuostolius šilumos trasose. Tai kodėl tie „balvonai“ nepateikė paraiškos Europos Sąjungai, kad būtų atnaujintos tos trasos, kur bus nauda ne „Gazpromui“ ir Rimantui Stoniui, bet trijų-keturių miegamųjų Kauno rajonų gyventojams? Nes jei nuostoliai bus mažesni, tai ir kaina gyventojams bus mažesnė. Štai ką tam „balvonui“ reikėjo daryti, o ne Stoniui atiduoti!

-Ar Lietuvos energetika - elektrinių statyba – yra Lietuvos nacionalinės strategijos dalykas, ar tiesiog kur nors slapta susėda konservatorius Kupčinskas, „Gazpromo“ atstovas Fiodorovas ir „Dujotekanos“ prezidentas Stonys ir sutaria: „čia bus elektrinė“? Nes premjeras Andrius Kubilius man nesiteikė į šitą klausimą atsakyti.

-Jūs manęs prašote neįmanomo dalyko: pakomentuoti žaidimą be taisyklių. Argi galima komentuoti žaidimą be taisyklių?! Ir argi iš tiesų manote, kad Kupčinskas ką nors padarys nesuderinęs su Kubiliumi?!

-Nemanau, tiesiog pasitikrinau. Dėkoju už pokalbį.

[zajcik]

Kažkada pateiktas, bet neišdiskutuotas reikalas:
Kogeneracinės atominės jėgainės (KAJ) šiuo metu jas naudoja povandeniniai laivai.
Nedideles jėgaines galima pastatyti prie didžiausių šalies miestų, jų pliusai:
nereikia šiluminių jėgainių,
maži elektros nuostoliai perdavimo tinkluose,
diversifikacija ir saugumas - sustojus vienai jėgainei, nereikia pilnu pajėgumu paleisti KHAE (paliekant vėjo jėgainių gamybos, bei pigios naktinės elektros balansavimui), bei Elektrėnų ir Vilniaus elektrinių,
kuro keitimas kas 25 metus - beveik nesikeičianti kaina 25 metams.

Alternatyvos „Gazpromui“ nėra? Yra!

[Sula]

Na nežinau, ką ten svaigsta dėl atominės Kaune. Mano žiniomis, mažieji reaktoriai yra brangūs, NR kaina yra apie 700 mln. USD už 80MW. Jie dar niekur sausumoje nėra naudojami! Tik dabar JAV modifikuojami komerciniam naudojimui. Pačios elektrinės kaina kol kas milžiniška, apie 2 mlrd.USD.

Palyginam: Panevėžio termofikacinė elektrinė, 35MW, kaina 48 mln.USD, sąlyginai paprastas montavimas/demontavimas ir minimalus pavojus.

[Švyturys]

Ar kam nors teko pastaruoju metu girdėti naujienų apie Baltarusijos/Kaliningrado AE statybų eigą? Iš pradžių labai daug propagandos buvo ta tema, "statom", "statom". O dabar, kai pasimatė konkretesni žingsniai dėl Visagino AE, ir užsitikrinta politinė Europos parama, kažkaip viskas nutilo. Jau porą mėnesių jokių žinių. Tai gal Kubilius buvo teisus?

[Sula]

Kalinigrado AE statybos kol kas vyksta pilnu tempu. Savo nuotraukų neturiu, "čelnokai" pasakoja.

Galima pažiūrėti čia:

http://www.blogi.rosatom.ru/baltaes/...-aes/#more-425