Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Sula]

Patikslinimas - 8% nuo vartojimo. Nuo gamybos bus daugiau, nes Lietuva nepagamina visos suvartojamos energijos. O kadangi diskusija eina apie saules elektrines o ne apie gamyba aplamai, tai teiginiai kaip "Ir, vėl gi, neužmirškime, kad privatūs gaminantys vartotojai užima ir užims nelabai reikšmingą dalį gamybos." neatitinka tikroves, ka as ir parodau su nuorodom i oficialias ataskaitas.

Na tai galima vertinti kaip "stiklinė pusiau tuščia ar pusiau pilna."

Diskusija ėjo pagrinde apie tai, kad gaminantys vartotojai stipriai "apiplėšinėja" visus kitus, su kuo aš sutikti negaliu. Bet, aišku, jūs geriau kažkodėl aršiai puolate mane, o ne oponentus.

[gerietis]

Ta statistika galimai truputį kreiva, gaminantis vartotojas pasistatęs pakamkamos talpos kaupiklius nuo kovo vidurio iki spalio neima iš ESO nei lašo elektros, tačiau atitinkamai mažiau eksportuoja - statistika šios pagamintos ir vietoje suvartotos energijos neapskaito. Ar aš klystu? Gal apskaito įrengtą galią ir pagal saulėtumo lygį apskaičiuoja teorinį gamybos kiekį?

[Sula]

Ta statistika galimai truputį kreiva, gaminantis vartotojas pasistatęs pakamkamos talpos kaupiklius nuo kovo vidurio iki spalio neima iš ESO nei lašo elektros, tačiau atitinkamai mažiau eksportuoja - statistika šios pagamintos ir vietoje suvartotos energijos neapskaito. Ar aš klystu? Gal apskaito įrengtą galią ir pagal saulėtumo lygį apskaičiuoja teorinį gamybos kiekį?

Aišku, kad to tikslioje apskaitoje nėra, nebent įvertis. Gal ateityje tokia funkcija atsiras. Aš rudenį suvartoju apie 40-60%, žiemą - iki 90%. (jei turėčiau kaupiklį, tai būtų visi 100%)
Tai kaip ir yra pagrindinė gaminančio varototojo idėja.

[Arunasx]

Hibridinė energija debesuotai šaliai: Kodėl vėjo ir saulės sistemos yra prasmingos Lietuvai https://www.vz.lt/energetika

Modernios mažos vėjo turbinos, tokios kaip Freen-H15, yra suprojektuotos taip, kad itin efektyviai papildytų saulės elektrines. Regionuose, kur vidutinis vėjo greitis siekia 6 m/s – tai būdinga daugeliui Lietuvos vietovių – Freen-H15 gali pagaminti iki 39 MWh švarios elektros per metus. Integruota su 100 kWp saulės elektrine, kuri per metus pagamina apie 85 MWh, ši hibridinė sistema užtikrina stabilų ir subalansuotą energijos tiekimą ištisus metus – tiek dieną, tiek naktį, tiek skirtingais sezonais.
Freen OÜ – Europos gamintojas, besispecializuojantis efektyviose mažose vėjo turbinose, siūlo Freen-H15 kaip tvirtą sprendimą, puikiai tinkantį ir hibridinėms sistemoms. Galia – 15 kW, tiesioginės pavaros ir nuolatinio magneto turbina, optimizuota mažam ir vidutiniam vėjo greičiui. Ji idealiai tinka naudoti ūkiuose, pramonės objektuose bei bendruomenės energijos projektams.
Pagrindiniai Freen-H15 privalumai:

• Mažas pradinio veikimo greitis: pradeda gaminti energiją nuo 2,5 m/s
• Priežiūros nereikalaujanti tiesioginė pavara
• Optimizuotas rotorius stabiliai veiklai kintančiomis vėjo sąlygomis
• Modulinė konstrukcija greitam montavimui

Sujungta su saulės elektrine, Freen-H15 gamina elektrą tada, kai saulė nešviečia – ypač nuo spalio iki balandžio, kai vyrauja debesuoti, vėjuoti orai. Šis sezoninis saulės ir vėjo sinergijos efektas ženkliai sumažina priklausomybę nuo elektros tinklo ir padidina energetinį savarankiškumą.
Norint dar labiau padidinti našumą ir sąnaudų efektyvumą, Freen OÜ – tiek Freen-H15 turbinų, tiek pažangių energijos kaupimo sistemų gamintojas – siūlo ličio pagrindo baterijas, specialiai pritaikytas integracijai su hibridinėmis sistemomis. Talpos – 5,12 kWh ir 10,24 kWh, aukštas efektyvumas (iki 94%) ir gilus iškrovimo pajėgumas leidžia namų ūkiams kaupti perteklinę vėjo ar saulės energiją ir naudoti ją piko metu ar elektros tiekimo sutrikimų atveju. Tai patikimas ir lankstus sprendimas, kuris didina nepriklausomybę ir mažina sąskaitas už elektrą.
Nors tiesioginės subsidijos mažoms vėjo jėgainėms dar nėra tokios plačios kaip saulės ir baterijų atveju, hibridinės sistemos su akumuliacija gali pasinaudoti INVEGA teikiamomis lengvatinėmis paskolomis. Pavyzdžiui, 18,68 % saulės elektrinės subsidija gali reikšti apie 11 208 € taupymą. Pridėjus iki 15 kWh talpos bateriją, galima gauti papildomą ~5 000 € paramą. Taip pat INVEGA teikiamos lengvatinės palūkanos gali per 5 metus sutaupyti apie 10 000 €.
Po šių paramų taikymo faktinės pradinės išlaidos sumažėja iki maždaug 100 000 €. Atsižvelgiant į 24 800 € metines sutaupas, investicija atsiperka maždaug per 4 metus. Nuo penktųjų metų sistema praktiškai tiekia nemokamą elektrą dar 20 metų, priklausomai nuo priežiūros.

[Sula]

Geras dalykas, tačiau ne mažiems privatininkams. Įdomu, ar yra mažesnių ekonomiškų vėjo jėgainių.

[gerietis]

Pridėjus iki 15 kWh talpos bateriją, galima gauti papildomą ~5 000 € paramą.

Kai tokia baterija kainuoja ~3000, užskaitau tokią paramą.

[mantasm]

Kai tokia baterija kainuoja ~3000, užskaitau tokią paramą.

Kur gauti už 3k? Tiek geriausiu atveju plikos baterijinės dalys kainuoja. Užmetus kontrolerį, inverterio keitimą į hibridinį ir visokias smulkmes prieinama prie tų 5k.

Iš esmės čia kaip su „pasaugojimu“. Be paramos statytis neapsimokėtų dar kurį laiką. Kita vertus visiems yra naudos numušt naudojimą per kainų piką.

[Riedutis]

Kur gauti už 3k? Tiek geriausiu atveju plikos baterijinės dalys kainuoja. Užmetus kontrolerį, inverterio keitimą į hibridinį ir visokias smulkmes prieinama prie tų 5k.

Iš esmės čia kaip su „pasaugojimu“. Be paramos statytis neapsimokėtų dar kurį laiką. Kita vertus visiems yra naudos numušt naudojimą per kainų piką.

Tai ar aš gerai suprantu...
Galima pasistatyti 15 kWh bateriją ir praktiškai visas išlaidas kompensuos? Ta prasme, neskaitant šiokios tokios biurokratijos, praktiškai nemokamai galima gauti 15 kWh bateriją su visa reikiama įranga...? :O

[mantasm]

Tai ar aš gerai suprantu...
Galima pasistatyti 15 kWh bateriją ir praktiškai visas išlaidas kompensuos? Ta prasme, neskaitant šiokios tokios biurokratijos, praktiškai nemokamai galima gauti 15 kWh bateriją su visa reikiama įranga...? :O

Su tuo per dvi savaites pavasarį išnaudotu APVA paramos kvietimu - iš principo taip. Su kinietiškais pigesniais sprendimais buvo galima prasisukt netoli nulio. Su brangesniais, pvz Solitek, padengdavo ~ 80% kainos.

Kaip tik svarstau ar rizikuot investuot savo lėšų ir tikėtis tokios pat dosnios paramos greitu metu. Viena vertus statyt už savo pinigus su esama pasaugojimo schema neapsimoka. Ypač prisimenant kaip pigo ir tobulėjo saulės panelės bei inverteriai. Kita vertus jei vėl panašiom sąlygom dalins kompensacijas, greičiau atsipirks pati elektrinė ir po 5 metų tikrai neliūdėsiu su gal kiek senstelėjusia, bet +/- už dyką gauta baterija. Gaunasi lošimas už 5k...

[gerietis]

Kur gauti už 3k? Tiek geriausiu atveju plikos baterijinės dalys kainuoja. Užmetus kontrolerį, inverterio keitimą į hibridinį ir visokias smulkmes prieinama prie tų 5k.

Iš esmės čia kaip su „pasaugojimu“. Be paramos statytis neapsimokėtų dar kurį laiką. Kita vertus visiems yra naudos numušt naudojimą per kainų piką.

Pvz. Deye baterijos nekainuoja 3000. Inverterio neskaičiavau, tik baterijas. Man net į galvą neatėjo statytis nehibridinį inverterį. Bet buvusi parama dengė visą įrangą, tikiuosi kita bus mažesnė.