Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[mantasm]

Įdomu kokiais pagrindais tas garantuotas supirkimas įtrauktas. Ar kitaip neatėjo investuotojų, ar techniniai apribojimai, ar šiaip korupcija?

Kiek pamenu buvo istorija kai saulinimlai ilgą laiką gaudavo fiksuotą gan aukštą užmokestį Ir dėl to daug pasipiktinusių buvo. Vėl lipama ant to pačio grėblio.

[Riedutis]

Man atrodo neperskaitei:

Man kaip vartotojui rūpi, kad būtų sukurta tikra konkurencija. Visokie vieno teikėjo protegavimai nėra pats geriausias dalykas. Jei tie 2 jūros parkai po 700 MW turės išimtinę privilegiją tai beveik padengs dabartinį bendrą šalies suvartojimą ir kur tada dėtis visiems kitiems?
Dabar būna ir 0 ar neigiama kaina biržoje, o garantuotas supirkimas po 10cnt nėra atraktyvus.

Manau perskaičiau:

ir taip pat aktualu tolima galimybė, jog tikrai gali pasitaikyti 1 ar 2 atvejai per metus, kai VERTas turės suteikti pirmenybę jūros parkui.

OK OK, nepasigilinau, nežinau ar VERTas, ar ESO, ar Litgridas tą prioritetą suteikia, kaltas, pripažįstu. Iš inercijos parašiau VERTas...

Man tai keista, kai žmonės taip į nišines situacijas susikoncentruoja. Ok, tarkime bus 2 atvejai per metus, kai vietoje 0 ct, bus patiekiama už kažkokią fiksuotą kainą. O visais kitais atvejais, kai LT generavimo pajėgumai būna menki 400-800 MW, momentinis suvartojimas 1500 MW, ar neverta paskaičiuoti kiek tie papildomi 700 MW jūrinio generavimo prisideda prie kainos sumažėjimo, vietoje hipotetinės 35 ct kainos mokant hipotetinius 15 ct?

Aš galiu garantuoti, jog nauda iš visa-apimančių mažesnių kainų dėl papildomos generacijos gerokai persvers tuos vienetinius atvejus, kai generuosime daugiau nei suvartojame. Kažkaip pamirštama, jog visgi turime nemažai jungčių eksportui.

[Arunasx]

Man panašu, jog LVEA, atstovaudama esamus parkus, tiesiog bijo konkurencijos iš jūrinio parko, ir visų sausumos parkų valdytojų vardu kuria šiaudinę baidyklę. Ar tikrai UAB "Sausumos parkas 1" ar UAB "Sausumos parkas 2" (nzn jų pavadinimų) akcininkams aktualu, kokias ten kainas mokės vartotojai? Jiems paprasčiausiai nesinori daugiau pasiūlos rinkoje (ypač jei savo investicijas vertino pagal 2021-2023 m. aukštas elektros kainas) ir taip pat aktualu tolima galimybė, jog tikrai gali pasitaikyti 1 ar 2 atvejai per metus, kai VERTas turės suteikti pirmenybę jūros parkui.

Visi tie išvedžiojimai apie neva vartotojų mokamas didesnes kainas atrodo nenuoširdūs.

Man atrodo neperskaitei:

jam bus skiriama pirmenybė patiekti elektros energiją elektros perdavimo tinklais,

Man kaip vartotojui rūpi, kad būtų sukurta tikra konkurencija. Visokie vieno teikėjo protegavimai nėra pats geriausias dalykas. Jei tie 2 jūros parkai po 700 MW turės išimtinę privilegiją tai beveik padengs dabartinį bendrą šalies suvartojimą ir kur tada dėtis visiems kitiems?
Dabar būna ir 0 ar neigiama kaina biržoje, o garantuotas supirkimas po 10cnt nėra atraktyvus.

[Riedutis]

Man panašu, jog LVEA, atstovaudama esamus parkus, tiesiog bijo konkurencijos iš jūrinio parko, ir visų sausumos parkų valdytojų vardu kuria šiaudinę baidyklę. Ar tikrai UAB "Sausumos parkas 1" ar UAB "Sausumos parkas 2" (nzn jų pavadinimų) akcininkams aktualu, kokias ten kainas mokės vartotojai? Jiems paprasčiausiai nesinori daugiau pasiūlos rinkoje (ypač jei savo investicijas vertino pagal 2021-2023 m. aukštas elektros kainas) ir taip pat aktualu tolima galimybė, jog tikrai gali pasitaikyti 1 ar 2 atvejai per metus, kai VERTas turės suteikti pirmenybę jūros parkui.

Visi tie išvedžiojimai apie neva vartotojų mokamas didesnes kainas atrodo nenuoširdūs.

[Arunasx]

LVEA: jūrinio vėjo parkas vartotojams gali kainuoti dvigubai brangiau nei sausumos www.vz.lt/rinkos/2024/08/21/

Jei antrasis jūrinio vėjo parko aukcionas bus surengtas taip, kaip siūloma, vartotojams jame pirmuosius 15 metų gaminama elektra atsieis dvigubai brangiau, nei gaminama sausumoje. Tokius skaičiavimus reguliuotojui pateikė atsinaujinančių išteklių asociacijos.
„Kai aukcione dalyvauja tik vienas dalyvis, pagrįstai tikėdamasis, kad jis ir bus vienintelis, mažai tikėtina, kad Lietuvos gyventojai nepermokės už šio dalyvio pagamintą elektros energiją“, – viešai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pateiktose pastabose teigia Lietuvos vėjo energetikos asociacija (LVEA). Praėjusią savaitę pasibaigė reguliuotojo konsultacija su rinkos dalyviais dėl atnaujintų būsimo antrojo jūrinio vėjo parko aukciono sąlygų. LVEA pastabose reguliuotojas raginamas į konkurso sąlygas neįtraukti galimybės jį laimėti vieninteliam dalyviui.
„Nors Konkurso II laimėtojui nebus mokamas priedas prie elektros energijos kainos iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų, jis bus skatinamais kitaip – jam bus skiriama pirmenybė patiekti elektros energiją elektros perdavimo tinklais, – pažymi LVEA. – Taigi tuo metu, kai atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės, pavyzdžiui, vėjo elektrinės sausumoje, gamins elektros energiją visu pajėgumu, dėl ko turėtų kristi elektros energijos kainos biržoje, vartotojai bus verčiami mokėti didesnę kainą už elektros energiją biržoje vien dėl to, kad ji buvo pagaminta vėjo elektrinių jūroje, o ne sausumoje.“

[Arunasx]

Grafiškai geriausiai matosi elektros gamybos pokyčiai YoY:
https://www.ena.lt/uploads/2024-men-...a-20240809.pdf

[Arunasx]

viena ir priežasčių kodėl rinkos yra atskiros yra tarpvalstybinių pralaidumų trūkumas. kai nordpoolas rodo EE, LV ir LT vienodą kainą - pralaidumų užtenka. kai skirtingą - neužtenka. kai nebebus situacijų per kurias kainos skirtųsi, tada tik ir bus viena rinka.

Praktiškai nebebūna skirtumų Baltics viduje

[Savitarnos kasa]

Svarstant kad susidarys elektros perteklius manau pamirštamas ir toks aspektas, kad LT iš esmės veikia Baltic mastu nors kol kas su tam tikrais prekybos rinkoje apribojimais. Bet ir apjungiant 3 šalių rinkas į bendrą irgi judama ta linkme.
LT su saulės, vėjo projektais nužygiavo neaiškų kiek metų į priekį kol LV miega ant savo paveldėtos hidro, o EE skalūnus degina. Bendras Baltic vartojimas yra kokie 4 TW ir erdvės dar AEI gamybos plėtimui yra daug.

viena ir priežasčių kodėl rinkos yra atskiros yra tarpvalstybinių pralaidumų trūkumas. kai nordpoolas rodo EE, LV ir LT vienodą kainą - pralaidumų užtenka. kai skirtingą - neužtenka. kai nebebus situacijų per kurias kainos skirtųsi, tada tik ir bus viena rinka.

[Arunasx]

Svarstant kad susidarys elektros perteklius manau pamirštamas ir toks aspektas, kad LT iš esmės veikia Baltic mastu nors kol kas su tam tikrais prekybos rinkoje apribojimais. Bet ir apjungiant 3 šalių rinkas į bendrą irgi judama ta linkme.
LT su saulės, vėjo projektais nužygiavo neaiškų kiek metų į priekį kol LV miega ant savo paveldėtos hidro, o EE skalūnus degina. Bendras Baltic vartojimas yra kokie 4 TW ir erdvės dar AEI gamybos plėtimui yra daug.

[transpondster]

CfD analogas senai buvo Lietuvoje VIAP 12 metų pavidalu, berods 2 metų liko dar toms nesąmoningoms 30 kW saulės elektrinėms, tai kaip tik atsilaisvintų lėšoms naujiems CfD pinigų švaistymams, galbūt be tarifo augimo, jei idiotai seime nepersistengtų

[suoliuojantis]

Tai yra kažkokia švelniai tariant nesamonė. Tai reikštų, kad tie, kas įsirenginėja pas save ant stogų saulės elektrines, įsipareigoja elektrą ne vartoti, o ją už fiksuotą kainą parduoti. CfD gali būti taikomas tik labai išskirtiniams atvėjams, Lietuvoje jau buvo bandyta jį įvesti - jūriniam vėjo parkui. Nelabai atsirado susidomėjusių ir konkursas žlugo, skirtingai nuo to, kur be subsidijų ir pagal rinkos kainą. Dėl to nelabai aišku ką reiškia:



Tas CfD bus privalomas?

Nuo 2027 turėtų būti privalomas. Bet buitiniams nebus taikomas: UK pavyzdys nuo 5 MW parkams, vokiečiai galvoja apie 10 MW

[Eidvis]

Tačiau šiemet ir EK sutarė, kad CfD turi tapti pagrindiniu renewables skatinimo būdu ir visos ES šalys privalo suteikti tokią galimybę pas save.

Tai yra kažkokia švelniai tariant nesamonė. Tai reikštų, kad tie, kas įsirenginėja pas save ant stogų saulės elektrines, įsipareigoja elektrą ne vartoti, o ją už fiksuotą kainą parduoti. CfD gali būti taikomas tik labai išskirtiniams atvėjams, Lietuvoje jau buvo bandyta jį įvesti - jūriniam vėjo parkui. Nelabai atsirado susidomėjusių ir konkursas žlugo, skirtingai nuo to, kur be subsidijų ir pagal rinkos kainą. Dėl to nelabai aišku ką reiškia:

Lietuva jau mažumoje tarp tų valstybių kurios to dar neturi ir turės įvesti CfD iki 2027

Tas CfD bus privalomas?

[B.S.]

Na ir kas? jeigu tau kainuoja pastatyti jėgainę X, tai tu parduodamas turi uždirbti X + siekiamą pelną, kitaip tu tiesiog nestatysi jėgainės. Aišku kai puse kainos finansuoja valstybės parama, tai gali puse laiko duoti nemokamai. bet valstybės lygiu tas vis tiek kainuoja.





Taigi labai elementaru, kad tokie reiškiniai stabdys atsinaujinančios energetikos plėtrą, nes niekas nestatys jėgainių kurios turės 0 pajamų.

Tai va, pats sakai kad ilgainiui nebus pigios elektros.

Varge tu vargeli.
Tai savaime aišku kad niekas nestatys į minusą. Augs konkurencija, bendras pelnas sumažės iki standartinių 7-10-12% per metus. Perteklinė elektra visada egzistuos, ir jos bus vis daugiau, nes kur ją kitur kiši? Ar gal galvoji kad labai apsimokės vandenilio gamyklas statyti, kai jos gali sugrąžinti tik 30% paimtos elektros? Plius kapitalo išlaidos, plius palūkanos, plius pelno marža? Gal pats nori statyti tokią gamyklą ir pirkti elektrą už pikinę kainą?

[Arunasx]

Kol kas Lietuvoje stato pilnu tempu be CfD.
Reikia tik visus piktybiškai trukdančius kenkėjus (pvz Ž.Pinskuvienė ir Co)su trebušetu permesti per sieną į rytus.

[suoliuojantis]

Apie CfD aš pirmą kartą girdžiu, turbūt kaip ir dauguma čia - reikėtų daugiau aiškumo.
Ir reikėtų aiškumo kaip čia valstybė įvelta, nes ne valstybė tiekia elektrą žmonėms, o įmonės.

Cfd - tai kontraktas, kurį sudaro renewable gamintojas su valstybe arba kokiu nors public body (kas de facto gali būti tik valstybės įmonė) dėl elektros energijos tiekimo sutarta fiksuota kaina. Jeigu kaina rinkoje yra aukštesnė negu sutarta kaina, tuomet gamintojas privalo gražinti public body pajamas, kurios gautos viršijant sutartą kainą. Tačiau jei kaina rinkoje yra žemesnė negu sutarta kontrakte, tuomet jau public body turi sumokėti gamintojui skirtumą, atseit negautas pajamas.
Mechanizmas pradėtas taikyti UK 2014 metais. Tačiau šiemet ir EK sutarė, kad CfD turi tapti pagrindiniu renewables skatinimo būdu ir visos ES šalys privalo suteikti tokią galimybę pas save. Toks noras atsirado ne šiaip sau: Vokietija, Danija ir kitos šalys pamatė, kad drastiškai krenta susidomėjimas naujų renewables parkų, ypač vėjo parkų, statybos galimybėmis. Verslo rizika tampa labai didelė dėl kainų svyravimo ir dėl tų didėjančių labai žemų kainų periodų. Ir kadangi tiesiog didesnės subsidijos bus nepopuliarios tarp rinkėjų, de facto sugalvojo kaip subsidijas pavadinti kitaip

[Arunasx]

Teoriškai taip. Bet kodėl tada ES jau prievarta reikalauja įvesti CfD (contract for difference) ? Lietuva jau mažumoje tarp tų valstybių kurios to dar neturi ir turės įvesti CfD iki 2027. Tos nulinės kainos tokiu atveju bus tik valstybės išlaidos papildomos.

was ist das? https://www.youtube.com/watch?v=hwhmWM-gX-I

[Eidvis]

Apie CfD aš pirmą kartą girdžiu, turbūt kaip ir dauguma čia - reikėtų daugiau aiškumo.

Tos nulinės kainos tokiu atveju bus tik valstybės išlaidos papildomos.

Ir reikėtų aiškumo kaip čia valstybė įvelta, nes ne valstybė tiekia elektrą žmonėms, o įmonės.

[suoliuojantis]

Yra begalės visokių veiksnių kurie sprendžia ar kažkas apsimoka ar ne, vienas iš jų - masto ekonomija. Kas labiau apsimoka, kas mažiau - geriausiai pasiskaičiuoja patys žmonės ir verslas, dėl to valstybei nereikėtų kištis ir drausti vystyti vėjo/saulės jėgaines su mintim, kad jei jas vystis - tai dažniau bus nulinės kainos ir tada neapsimokės jas vystyti. Valstybė turėtų ne drausti, o skatinti, o ar apsimoka ar ne - tą sprendžia jau tie, kurie tą vysto.

Teoriškai taip. Bet kodėl tada ES jau prievarta reikalauja įvesti CfD (contract for difference) ? Lietuva jau mažumoje tarp tų valstybių kurios to dar neturi ir turės įvesti CfD iki 2027. Tos nulinės kainos tokiu atveju bus tik valstybės išlaidos papildomos.

[Eidvis]

kaupikliai apsimoka kai pats generuoji, nes nereikia du kartus mokėti mokesčio už tinklų panaudojimą. o saulininkams ir vėjininkams tai yra pirkinys „iš bėdos“, nes nebegali pardavinėti energijos „paprastuoju“ būdu pelningai. tai rinkos patrauklumas krenta.

Yra begalės visokių veiksnių kurie sprendžia ar kažkas apsimoka ar ne, vienas iš jų - masto ekonomija. Kas labiau apsimoka, kas mažiau - geriausiai pasiskaičiuoja patys žmonės ir verslas, dėl to valstybei nereikėtų kištis ir drausti vystyti vėjo/saulės jėgaines su mintim, kad jei jas vystis - tai dažniau bus nulinės kainos ir tada neapsimokės jas vystyti. Valstybė turėtų ne drausti, o skatinti, o ar apsimoka ar ne - tą sprendžia jau tie, kurie tą vysto.

[Arunasx]

Rytoj 0 ar minus bus 6-8 ir 10-19. Not so bad