[VLN] Atliekų rūšiavimas ir tvarkymas

[mantasm]

Tas netoli 100% yra 90%. Patys spaudoje deklaruoja, kad į sistemą grįžta 9 iš 10 taros vienetų. Nežinau ar labai daug verslininkų skųstusi tokiu pelningumu iš niekur.

Taromatai ir jų priežiūra iš niekur? Aišku galima vartyti, kad taromatus iš dalies prižiūri parduotuvės prie kurių jie stovi. Bet galiausiai vis tiek viskas įsiskaičiuoja į kainą ir „nuostolio“ nėra. Klausimas nebent kaip į kurią pusę nutempia išlaidų paklodę.

O grąžinimas rodos daugiau nei 90%, ar ne +/- 95%?

[Alfas Vingys]

Tada klausimas, kodėl ta sistema nuostolinga? Ar čia tik Vingių Alfas taip sugalvojo?

Visose valstybėse taromatų sistema kainuoja, nes yra darbuotojai, yra taromatai, yra pačios pakuotės. Su pakuotėm yra taip, kad kiekviena grąžinta pakuotė yra nuostolis. Kuo daugiau grąžina, tuo daugiau išlaidų. Lietuvos sistema yra pripažįstama kaip labai gera, nes visi gamintojai ir importuotojai yra susibūrę į draugiją ir finansuoja savo organizaciją - VšĮ „Užstato sistemos administratorius“, kuri tvarko taromatų sistemą. Kitose šalyse patys teršėjai nesugeba susitarti, dėl to įsikiša valstybė ir juos apmokestina arba išvis taromatų sistemos nėra.

VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ kasmet teikia ataskaitas, visi gali pasiskaityti. Direktorius dalina interviu. Tam, kad įstaiga veiktų, ji finansuojama iš trijų šaltinių: perdirbėjams parduotų žaliavų, užstato suma už negrąžintas pakuotes ir gamintojų bei importuotojų indėlis, gaunamas proporcingai pagal į rinką išleistų pakuočių kiekius.

Kasmet tarifai peržiūrimi, atsižvelgiant į sąnaudas, kurios principe kyla, tam, kad įstaiga galėtų veikti. Nuo 2024 metų sausio 1 dienos už PET plastiko pakuotes yra taikomas 0,044 Eur/vnt., už aliuminio skardines – 0,019 Eur/vnt., už vienkartinius stiklo butelius – 0,055 Eur/vnt., už metalo skardines – 0,049 Eur/vnt. tarifas importuotojams ir gamintojams.

[Arunasx]

Nesuprantu kažkokių keistų išvedžiojimų. Užstatas nedidelis, absoliuti dauguma 92% yra sugrąžinama, nėra besimėtančių pamiškėse, "archeologai" visur surenka.
Kame problema iš viso?

[Perfect]

Visose valstybėse taromatų sistema kainuoja, nes yra darbuotojai, yra taromatai, yra pačios pakuotės. Su pakuotėm yra taip, kad kiekviena grąžinta pakuotė yra nuostolis. Kuo daugiau grąžina, tuo daugiau išlaidų. Lietuvos sistema yra pripažįstama kaip labai gera, nes visi gamintojai ir importuotojai yra susibūrę į draugiją ir finansuoja savo organizaciją - VšĮ „Užstato sistemos administratorius“, kuri tvarko taromatų sistemą. Kitose šalyse patys teršėjai nesugeba susitarti, dėl to įsikiša valstybė ir juos apmokestina arba išvis taromatų sistemos nėra.

VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ kasmet teikia ataskaitas, visi gali pasiskaityti. Direktorius dalina interviu. Tam, kad įstaiga veiktų, ji finansuojama iš trijų šaltinių: perdirbėjams parduotų žaliavų, užstato suma už negrąžintas pakuotes ir gamintojų bei importuotojų indėlis, gaunamas proporcingai pagal į rinką išleistų pakuočių kiekius.

Kasmet tarifai peržiūrimi, atsižvelgiant į sąnaudas, kurios principe kyla, tam, kad įstaiga galėtų veikti. Nuo 2024 metų sausio 1 dienos už PET plastiko pakuotes yra taikomas 0,044 Eur/vnt., už aliuminio skardines – 0,019 Eur/vnt., už vienkartinius stiklo butelius – 0,055 Eur/vnt., už metalo skardines – 0,049 Eur/vnt. tarifas importuotojams ir gamintojams.

O tai kiek kainuotų taromatuose surenkamų pakuočių surinkimas, išrūšiavimas ir perdirbimas jeigu nebūtų užstatų ir taromatų sistemos? Manote, kad pigiau? Klausimas, kiek išaugtų aplinkos tarša šiomis pakuotėms? Iki užstato sistemos įvedimo visos pakrantės, pamiškės ir kt. buvo nusėtos įvairiausia tara. Dabar tai yra reti atvejai. Tad gal nereikia visko tik per sausą ekonominę prizmę matuoti.

[Alfas Vingys]

Konteineriuose kainuotų pigiau, nes konteinerinė sistema yra dar viena dubliuojanti sistema ir konteineriai bet kuriuo atveju lieka. Taromatų sistema turi savo logikos ir dėl to ji ir veikia Lietuvoje, bet jeigu visuomenė bus pakankamai sąmoninga, galima galvoti ir apie taromatų sistemos atsisakymą. Nes priešingai, galima būtų tada dar plėsti taromatus ir priiminėti ir tetrapakus, ir pieno butelius, kokias nors plastikines dėžutes ir vos ne viską, bet to nedaroma, nes sistema dar brangtų.

Tai apibendrinant, taromatų sistema šiame etape yra optimali, bet augant rūšiavimo kultūrai, ji nebūtina

[Arunasx]

jei siūloma būtų naudoti tik stiklo konteinerį šalia plastiko tai metant būtų sudaužyta LT alaus buteliai kurie dabar naudojami pakartotinai.

[Nitro]

Taromatai ir jų priežiūra iš niekur? Aišku galima vartyti, kad taromatus iš dalies prižiūri parduotuvės prie kurių jie stovi. Bet galiausiai vis tiek viskas įsiskaičiuoja į kainą ir „nuostolio“ nėra. Klausimas nebent kaip į kurią pusę nutempia išlaidų paklodę.

O grąžinimas rodos daugiau nei 90%, ar ne +/- 95%?

Na dar kartą paaiškinsiu - depozito sistemos išlaikymas (tai ir taromatai, ir depozito administravimas ir tt.) kainuoja gamintojui +-5 ct. per butelį. Tuos centus moka gamintojas ir jie, savaime suprantama, įskaičiuoti į kainą. Buvo spaudoj daug ašarų kai tuos įkainius didino.

Pats 10 ct. depozitas nėra atlyginimo už depozito sistemos išlaikymą dalis, tai paskata tos sistemos veikimui - 10 ct pirkėjas sumoką kasoje ir atgauna per taromatą. Jei butelį išmeti pakėlėje - depozitas ne grįžta pirkėjui, o lieka sistemos administratoriui. Kaip pajamos iš niekur, na gal tiksliau - iš vartotojo neatsakingumo.

[Tomas]

Taromatų sistema turi savo logikos ir dėl to ji ir veikia Lietuvoje, bet jeigu visuomenė bus pakankamai sąmoninga, galima galvoti ir apie taromatų sistemos atsisakymą.

Čia ne visuomenės sąmoningumo, o gyventojų mentaliteto klausimas. Bendrai paėmus, lietuviai yra šykštūs ir dėl tų 10 centų už bambalį "blusą į Rygą nuvarytų". Todėl depozito/taromatų sistema pas mus veikia gerai, o anksčiau buvusi sistema neveikė. Ar mentalitetas gali pasikeisti? Turbūt, bet ne mūsų gyvenime.

O už sistemos išlaikymą sumoka vartotojas. Ir vargu ar kas nors pradėjo mažiau gerti mineralinio, limonadų ir alaus vien dėl to, kad atsirado brangi depozito sistema, t.y. vartotojui nerūpi tie keli centai. Va gamintojams ir importuotojams tai rūpi, nes panaikinus depozito sistemą jie tuos kelis centus nuo butelio pasiliktų sau, o viską sudėjus - tai jau milijonai į kišenę.

[MedinisStrazdas]

Čia ne visuomenės sąmoningumo, o gyventojų mentaliteto klausimas. Bendrai paėmus, lietuviai yra šykštūs ir dėl tų 10 centų už bambalį "blusą į Rygą nuvarytų". Todėl depozito/taromatų sistema pas mus veikia gerai, o anksčiau buvusi sistema neveikė. Ar mentalitetas gali pasikeisti? Turbūt, bet ne mūsų gyvenime.

Šiaip tai truputi juokinga su lietuviu mentalitetu dėl tų 10 centų. Ligoninėje seselės vagia butelius iš pacientų ir neša į taromatą. Nu ok, negaila man tų 10 ct, bet koks mastymas turi būti.

[mantasm]

Na dar kartą paaiškinsiu - depozito sistemos išlaikymas (tai ir taromatai, ir depozito administravimas ir tt.) kainuoja gamintojui +-5 ct. per butelį. Tuos centus moka gamintojas ir jie, savaime suprantama, įskaičiuoti į kainą. Buvo spaudoj daug ašarų kai tuos įkainius didino.

Pats 10 ct. depozitas nėra atlyginimo už depozito sistemos išlaikymą dalis, tai paskata tos sistemos veikimui - 10 ct pirkėjas sumoką kasoje ir atgauna per taromatą. Jei butelį išmeti pakėlėje - depozitas ne grįžta pirkėjui, o lieka sistemos administratoriui. Kaip pajamos iš niekur, na gal tiksliau - iš vartotojo neatsakingumo.

O sistemos administratorius yra VŠĮ, kurio dalininkai yra gamintojų ir importuotojų asociacijos.

[John]

Na dar kartą paaiškinsiu - depozito sistemos išlaikymas (tai ir taromatai, ir depozito administravimas ir tt.) kainuoja gamintojui +-5 ct. per butelį. Tuos centus moka gamintojas ir jie, savaime suprantama, įskaičiuoti į kainą. Buvo spaudoj daug ašarų kai tuos įkainius didino.

Pats 10 ct. depozitas nėra atlyginimo už depozito sistemos išlaikymą dalis, tai paskata tos sistemos veikimui - 10 ct pirkėjas sumoką kasoje ir atgauna per taromatą. Jei butelį išmeti pakėlėje - depozitas ne grįžta pirkėjui, o lieka sistemos administratoriui. Kaip pajamos iš niekur, na gal tiksliau - iš vartotojo neatsakingumo.

Puikiai išleidžiami 5 centai.

[Lettered]

Puikiai išleidžiami 5 centai.

Ypač įvertinus plastikų netiesioginę žalą žmogui ir gamtai, nemažesnė žala nei visokie CO2 išmetimai.

[DeSadas]

viskas cia norma, kokybiskai surenkamos pakuotes antriniam panaudojimui, dar ir kamsteliu sumazes artimiausiu metu.

didesne problema nerusiavimas, batareju, elektronikos, pavojingu atlieku ir tt.

[mantasm]

viskas cia norma, kokybiskai surenkamos pakuotes antriniam panaudojimui, dar ir kamsteliu sumazes artimiausiu metu.

didesne problema nerusiavimas, batareju, elektronikos, pavojingu atlieku ir tt.

Pavojingos atliekos nėra gerai. Gal reiktų tankiau daryt pavojingų atliekų aikšteles kur priimtų itin mažais kiekiais. Kad dėl vieno kito mažmožio nereiktų važiuot dešimtis kilometrų kur VT neveža.

Bet dar didesnė problema yra nelegalūs atliekų pavežėjai, kurie tik nugabena viską iki artimiausio miškelio. Kaip šitus sugaudyt - nežinau Daryt reidus, išsikviest kaip užsakovas ir atvykus paprašyti popierių? Kita vertus popierius gali turėti, bet neaišku ar viską nuveža iki įstaigų kur sutvarko tas atliekas.

[RamasN]

Konteineriuose kainuotų pigiau, nes konteinerinė sistema yra dar viena dubliuojanti sistema ir konteineriai bet kuriuo atveju lieka. Taromatų sistema turi savo logikos ir dėl to ji ir veikia Lietuvoje, bet jeigu visuomenė bus pakankamai sąmoninga, galima galvoti ir apie taromatų sistemos atsisakymą. Nes priešingai, galima būtų tada dar plėsti taromatus ir priiminėti ir tetrapakus, ir pieno butelius, kokias nors plastikines dėžutes ir vos ne viską, bet to nedaroma, nes sistema dar brangtų.

Tai apibendrinant, taromatų sistema šiame etape yra optimali, bet augant rūšiavimo kultūrai, ji nebūtina

"Pakankamai sąmoninga visuomenė" yra filosofinis reiškinys, kuriuo tikrai negalima remtis. O paskata finansiniu, patogumo ar kitais svertais remiantis, kaip matome, yra veiksminga. Aš pats dabar nerūšiuoju, nes plastiko praktiškai nenaudoju (2 Neptūno butelius pernaudoju vandeniui iš krano pasipildyt), o maisto atliekų ar šiaip rūšiavimo tvarkos per daug "idėjinės", kad apsmokėtų jų laikytis, pvz perplanuot virtuvę skirtingų rūšių atliekoms. Sugalvotų mechanizmus kaip motyvuoti ar tiesiog palengvinti tą procesą - kodėl gi ne. Nors viliuosi kad anksčiau ar vėliau suveiks iš "Atgal į ateitį" nusižiūrėtas atvejis, kai bet kokias šiukšles perdirba į energiją. Gal dagyvensiu

[MedinisStrazdas]

didesne problema nerusiavimas, batareju, elektronikos, pavojingu atlieku ir tt.

O tai kaip jas rūšiuoti? Pvz ieškojau kaip teisingai atsikratyti panaudotu aerozolio konteinerių. Reikia vežti į pavojingų atliekų aikštelę. Okay, ieškom kur ji yra, o pasirodo ją uždarė ir nebėra jos. Galiausiai išklausiau rūšiuotojų atstovų, kad tiesiog mesti į stiklo konteinerį o po to jie patys išrinks. Tai va toks ir rūšiavimas pas mus....

[Arunasx]

O tai kaip jas rūšiuoti? Pvz ieškojau kaip teisingai atsikratyti panaudotu aerozolio konteinerių. Reikia vežti į pavojingų atliekų aikštelę. Okay, ieškom kur ji yra, o pasirodo ją uždarė ir nebėra jos. Galiausiai išklausiau rūšiuotojų atstovų, kad tiesiog mesti į stiklo konteinerį o po to jie patys išrinks. Tai va toks ir rūšiavimas pas mus....

O kuo tai blogai? Panašiai popierių, plastiką, metalus sumeti. Išveža atrūšiuoja tiksliai be ko bet kuriuo atveju būtų neįmanoma ir viskas OK. Kame problema jei siūlo patys sumesti?

[digital]

O kuo tai blogai?

Tuo, kad pirmą kartą girdžiu, kad panaudotus aerozolius galima mesti prie stiklo. Dauguma meta į bendrą ir tiek.

[MedinisStrazdas]

O kuo tai blogai? Panašiai popierių, plastiką, metalus sumeti. Išveža atrūšiuoja tiksliai be ko bet kuriuo atveju būtų neįmanoma ir viskas OK. Kame problema jei siūlo patys sumesti?

Gal todėl, kad panaudoti aerozoliai turi tendencija sprogti, kas nėra labai saugu rušiuotojams? Gal todėl kad infromaciją kai teisingai rušiuoti nukreipia į neegzistuojančias aikšteles? Tikrai ne visi tiek laiko skirs išsiaškinti kaip daryti teisingai ir tiesiog turtins savartynus.

[ejs-ejs]

Gal todėl, kad panaudoti aerozoliai turi tendencija sprogti, kas nėra labai saugu rušiuotojams? Gal todėl kad infromaciją kai teisingai rušiuoti nukreipia į neegzistuojančias aikšteles? Tikrai ne visi tiek laiko skirs išsiaškinti kaip daryti teisingai ir tiesiog turtins savartynus.

Aš matomai pradurdavau aerozolinių balionėlių šoną ir iš pavojingų atliekų jie tapdavo gamybos ar statybine atlieka (nes dažai ir pan).
Esant noro, iš balionėlio galima išsiimti šratus