Elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros energetikos sistemas

[Arunasx]

Ar elektros tiekimo iš Rusijos reikaluose buvo kažkokių skandalų, nutraukimų, grasinimų ir pan?

Neatsakei kodėl turėtume pasitikėti labiau nei naftotiekio atveju?
Visada būna pirmas šlykštus atvejis iš chuilo pusės.
500 metų Lietuvos istorija to jau pamokė. Silpnų negerbia. Gavo per snapą nuo sultono ir neskrenda daugiau į Turkijos teritoriją.

[senasnamas]

Žodžiu tas elektros tiltas su Švedija ir Lenkija yra nelabai gerai ir geriau jo nereikėjo statyti. Dar litovcai puola čia vargšę Rusiją. Geriau tegul džiaugiasi pigia elektra.

Ne, tie tiltai labai gerai, nes jais pagaliau parklupdėm Rusiją ir jai parodėm, ką mes galim. Nesvarbu, kiek elektra kainuos, vis tiek pirksim iš Švedijos, kad nubaustume Rusiją. O tas linijas, kurios veda į Rusiją, nuo rytojaus nuardysim. Mes jai dar ne tiek parodysim!

[John]

Pradės normaliai veikti, praeis daugiau laiko, tada bus galima vertinti. Proginės politikų šnekos, kaip laidais pas mus atitekės skandinaviška kultūra, manęs jau seniai "nebeveža" . Alternatyvos visada gerai, jei nėra per brangios. Esmė, ne iš kur elektros energija atkeliauja, o kiek kainuoja ir kiek patikimas yra jos tiekimas. Tuo tarpu kai kuriems politikams svarbiau, kad tik energija nebūtų iš Rusijos (kaina nesvarbu). Būtent toks energetinių klausimų politizavimas ir yra kritikuojamas. Tačiau kritika atremiama kremliaus korta, nes taip patogu. Bet primityvu ir atsibodę . Pvz., švedai neatmeta galimybės importuoti tuo kabeliu el. energiją iš Rusijos. Nes jie ne politikuoja, o skaičiuoja.
Apskritai daug neigiamų nuomonių kyla ne dėl meilės Rusijai, bet dėl nepasitikėjimo sava valdžia. Tik ne visi sugeba tai suprasti .

Žodžiu tas elektros tiltas su Švedija ir Lenkija yra nelabai gerai ir geriau jo nereikėjo statyti. Dar litovcai puola čia vargšę Rusiją. Geriau tegul džiaugiasi pigia elektra.

[senasnamas]

Svarbu yra ne IŠ KUR energija ateina, tačiau svarbu yra nebūti PRIKLAUSOMIEMS nuo VIENO ŠALTINIO.

Rusija ir iki šiol nebuvo vienintelis šaltinis. Lietuva nuo 2012 m. dalyvauja Nord Pool Spot biržoje, turi ir savų gamybos pajėgumų (tik jie brangūs). Dabar, aišku, variantų bus daugiau ir iš Rusijos importuojamos el. energijos kiekis ko gero mažės.

Pirma atsakyk kodėl reikėtų pasitikėti chuilo

Ar elektros tiekimo iš Rusijos reikaluose buvo kažkokių skandalų, nutraukimų, grasinimų ir pan?

[Arunasx]

Pradės normaliai veikti, praeis daugiau laiko, tada bus galima vertinti. Proginės politikų šnekos manęs jau seniai "nebeveža" . Alternatyvos visada gerai, jei nėra per brangios. Esmė, ne iš kur elektros energija atkeliauja, o kiek kainuoja ir kiek patikimas yra jos tiekimas. Tuo tarpu kai kuriems politikams svarbiau, kad tik energija nebūtų iš Rusijos (kaina nesvarbu). Būtent toks energetinių klausimų politizavimas ir yra kritikuojamas. Tačiau kritika atremiama kremliaus korta, nes taip patogu. Bet primityvu ir atsibodę . Pvz., švedai neatmeta galimybės importuoti tuo kabeliu el. energiją iš Rusijos. Nes jie ne politikuoja, o skaičiuoja.
Apskritai daug neigiamų nuomonių kyla ne dėl meilės Rusijai, bet dėl nepasitikėjimo sava valdžia. Tik ne visi sugeba tai suprasti .

Pirma atsakyk kodėl reikėtų pasitikėti chuilo po družbos naftotiekio išjungimo kai Lietuva nepardavė Mažeikių ir netgi siūlėsi pati remontuoti naftotiekį, bet neleido?
Reikia turėti alternatyvą pirmiausia nuo bepročių šantažo, o tada jau galima pirkti atsipūtus kur pigiau ir patikimiau. Tai galiotų ir švedams, kai jie patys apsirūpina sočiai ir yra pagrindinis eksportuotojas Skandinavijos ir Baltijos šalims per Suomiją, Estiją.

[Creatium]

/\ Čia tamsta darot esminę klaidą. Svarbu yra ne IŠ KUR energija ateina, tačiau svarbu yra nebūti PRIKLAUSOMIEMS nuo VIENO ŠALTINIO. Čia visa politika ir baigiasi. Lietuva neatsisako ir neatsisakys pirkti energijos iš Rusijos, tačiau mums yra gyvybiškai būtina turėti alternatyvius šaltinius. Tas pats su elektra, tas pats su dujomis, tas pats galų gale būtų ir su biokuru ar bet kokiu kitu energijos šaltiniu.

[senasnamas]

Pradės normaliai veikti, praeis daugiau laiko, tada bus galima vertinti. Proginės politikų šnekos, kaip laidais pas mus atitekės skandinaviška kultūra, manęs jau seniai "nebeveža" . Alternatyvos visada gerai, jei nėra per brangios. Esmė, ne iš kur elektros energija atkeliauja, o kiek kainuoja ir kiek patikimas yra jos tiekimas. Tuo tarpu kai kuriems politikams svarbiau, kad tik energija nebūtų iš Rusijos (kaina nesvarbu). Būtent toks energetinių klausimų politizavimas ir yra kritikuojamas. Tačiau kritika atremiama kremliaus korta, nes taip patogu. Bet primityvu ir atsibodę . Pvz., švedai neatmeta galimybės importuoti tuo kabeliu el. energiją iš Rusijos. Nes jie ne politikuoja, o skaičiuoja.
Apskritai daug neigiamų nuomonių kyla ne dėl meilės Rusijai, bet dėl nepasitikėjimo sava valdžia. Tik ne visi sugeba tai suprasti .

[John]

Tiesiog įdomu išgirsti paties nuomonę dėl jungčių.

[senasnamas]

Jei dar nepastebėjai, tai dažnoje temoje trolini pats ir su pažengusios kremliafobijos forma nusileidi net ne iki delfi, o iki "mąstytojo" andyour lygio . Turbūt įsivaizduoji, kad čia užvedei su tema susijusią diskusiją? Galėjai įterpti bent žodį elektra ar kabelis - solidžiau atrodytum .

[John]

/\ Kodėl šiame forume yra prasidėjusi viešai priimtina vartotojų provokacija pakomentuoti vieną ar kitą dalyką, dažnai bereikšmį ar kupiną propagandos? Iš pradžių taikinys buvo vienas vartotojas, vėliau trys, dabar jaučiamas tam tikras šaltasis karas tarp "senbūvių" komentatorių

Na todėl, kad senasnamas turi pomėgį rašinėti Kremliaus propagandą, bandydamas ją įvinioti į neva normalios diskusijos apvalkalą. Tai vis įdomu patestuoti jo trollingo taktikas, kurios reprezentuoja šiek tiek aukštesnio lygio, nei Delfi komentarai, Kremliaus samdinių taktiką ir propagandos skleidimą.

[Lettered]

Įdomu, bet žmonių nuomonė tiek komentaruose, tiek žurnalistams pakalbinus gatvėje vienareikšmiškai bloga - tiek jaunesnių tiek vyresnių. Dauguma mano, kad elektros kainų tai nepaveiks arba paveiks minimaliai ir kad valstybei nereikėjo tiek pinigų leisti importo galimybei, bet būtų buvę geriau tą sumą skirti modernizavimui elektrinių. Visi bijo baisiojo laivo padarinių

Elektros tinklai ir terminalas visiškai skirtingi dalykai.
1. Elektros tinklai, kad ir nenaudojami, elektros kainai vartotojui praktiškai neturi jokios įtakos, nėra poreikio užpirkti kažkiek elektros iš Lenkijos pan. dalykų, užtat atsiranda galimybių pirkti elektrą naujose rinkose ir padidėja konkurencija.
2. Jeigu terminalas yra per didelis Lietuvos poreikiams, tai tinklai, ypač su Švedija, gerokai per maži Lietuvos poreikiams ir galėtų ateityje dar naujos jungtys būti nutiestos.
3. Elektrai, priešingai nei dujoms, nėra alternatyvų ir konkurencijos. Dujų vartojimas kasmet sparčiai krenta ir šilumos gamyba pereina ant atsinaujinančių išteklių, žodžiu iškastinio kuro perspektyvos miglotos, o elektros vartojimas auga ir ateityje dar labiau augs.
4. Su investicijos į elektros gamybą tinklai irgi nesikerta, netgi papildo. Jeigu ateityje turėsim atominę ar kokį didelį vėjo jėgainių parką, kuris naktį gali pagaminti per daug elektros, tai tinklai kaip tik bus naudingi tą elektrą realizuojant užsienio rinkose.
5. Niekas elektros tinklų tinklų į Kaliningradą neplanuoja nukirpti (kaip tas atsitiko Krymui), o dėl sinchronizacijos su Europos tinklais, tai Kaliningradui pačiam būtų naudinga prie jo pereiti ir, jei pabaigs atominę, jos gaminamą elektrą parduoti Europos rinkoje.
Žodžiu nereiktų be reikalo gasdinti žmonių ir lyginti apelsinų su obuoliais.

[dr-rox]

Įdomu, bet žmonių nuomonė tiek komentaruose, tiek žurnalistams pakalbinus gatvėje vienareikšmiškai bloga - tiek jaunesnių tiek vyresnių. Dauguma mano, kad elektros kainų tai nepaveiks arba paveiks minimaliai ir kad valstybei nereikėjo tiek pinigų leisti importo galimybei, bet būtų buvę geriau tą sumą skirti modernizavimui elektrinių. Visi bijo baisiojo laivo padarinių
Rusijos šaltiniai manau rašys, kad Lietuva pati to nesuprasdama aklai tapo Švedijos ir Lenkijos pasipinigavimo objektu

[Carl di Ortus]

/\ Kodėl šiame forume yra prasidėjusi viešai priimtina vartotojų provokacija pakomentuoti vieną ar kitą dalyką, dažnai bereikšmį ar kupiną propagandos? Iš pradžių taikinys buvo vienas vartotojas, vėliau trys, dabar jaučiamas tam tikras šaltasis karas tarp "senbūvių" komentatorių

[John]

Gal Senasnamas galėtų pakomentuoti šitą naujieną?

[luknas]

Pirmadienį įjungiamos tarptautinės elektros jungtys piktina V. Putiną

Rusijos prezidentas jau anksčiau yra pareiškęs, kad nesupranta, kodėl Baltijos šalys nori atsijungti nuo sovietinio elektros žiedo ir izoliuoti Kaliningrado sritį.

Per interviu Jungtinių Valstijų televizijai CBS rugsėjį Vladimiras Putinas kalbėjo, kad noras prisijungti prie Europos sistemos prieštarauja siekiui didinti ekonominę ir politinę integraciją, kurią esą deklaruoja ir Rusija, ir Vakarai.

Jis pareiškė, kad ir šiuo atveju darbai prieštarauja žodžiams, bet sakė norintis tikėtis, kad sveikas protas triumfuos.

Esą Baltijos šalims tai dar svarbiau negu Rusijai, bet pripažino, kad nuo senosios sistemos atjungus Kaliningrado sritį, teks išleisti milijardus dolerių užtikrinti jai elektros tiekimą.

„Ką mums tai reiškia praktiškai? Tai reiškia, kad tarp kai kurių Rusijos sričių atsiranda zonos, kur neturėsime elektros perdavimo linijų, nes anksčiau jos ėjo per Pabaltijo šalis. Ir dabar mes turėsime iš naujo, išleidę milijardus dolerių, statyti šią sistemą. Mūsų partneriai Europoje irgi turės išleisti milijardus, kad įjungtų Pabaltijo šalis į savo energetikos žiedą. O kam? Jei mes iš tikrųjų, ne žodžiais, o darbais siekiame kokio nors bendro darbo ir integracijos, kam visa tai daryti?“ – kalbėjo V. Putinas.

Pagaliau ir elektros tinklai atsilaisvino iš Rusijos monopolio.

R. Masiulis: Rusijos karinis laivas keturis kartus trukdė „NordBalt“ kabelio tiesimui

[digital]

Vladimiro Putino grasinimus dėl Lietuvos Briuselis išgirdo

Baltijos šalių atsijungimas nuo rusiškojo elektros tinklo kainuos apie 800 mln. eurų. Tokius skaičiavimus lrytas.lt Briuselyje pateikė Europos Komisijos pareigūnai.
...
Bet pinigai – ne vienintelis iššūkis. Lietuvai kartu su kaimynėmis teks nuspręsti, ar Kaliningradas gali būti bendros sistemos dalimi ir ar į derybas su Rusija įtraukti Europos Komisiją.

[NIR_Rimc]

Dainius Kreivys
Spalio 6 d., 14:25 · Redaguota ·

Po V.Putino interviu amerikiečių CBS televizijai apie tai, kad Baltijos šalių atsijungimas brangiai kainuos Europos sąjungai, Lietuvos žiniasklaidoje lyg burtininko lazdelei mostelėjus sudygo gausus Rusijai palankių interpretavimų derlius. Esą Lietuvos energetikai yra pasirašę nenaudingą BRELL susitarimą, kuriuo remiantis Rusija gali reikalauti iš mūsų milijardų.

http://www.delfi.lt/…/parasas-galint...lietuvai-mi…

Galiu nuraminti visus, kuriems rūpi Lietuvos energetikos nepriklausomybė nuo Rusijos. Minėtame techniniame susitarime yra kelios labai aiškios nuostatos, susijusios su jos galiojimu. Susitarimas nustoja galiojęs, jei viena iš šalių prieš šešis mėnesius apie savo atsisakymą ją pratęsti (susitarimas galioja vienerius metus ir automatiškai pratęsiamas, jei niekas nepareiškia noro iš jo pasitraukti) raštu informuoja kitas susitarimo šalis. Taip pat yra punktas, kuris nurodo, jog atsisakymas pratęsti sutartį nesuteikia pagrindo kitoms šalims reikalauti atlyginti nuostolius.

Galima tik spėlioti, kas ir dėl kokių priežasčių bando kelti audrą arbatos stiklinėje.

BRELL sutartis yra Rusijos perdavimo sistemos tinklapyje adresu

http://www.so-ups.ru/index.php?id=brell

Skaityti pačią pirmą PDF bylą Soglašenije ... v redakciji dopolnitelnych soglašenyj ot 18-04-2001.
Straipsniai 6.1, 6.3.

[digital]

Maskva driokstelėjo milijardiniu šantažu
Marius Jokūbaitis („Lietuvos rytas“)

Dar prieš keturiolika metų Lietuvos energetikų pasirašyta sutartis su Rusija dabar gali brangiai kainuoti mūsų šaliai, o Kremliui šis dokumentas jau tapo šantažo įrankiu. Tai liudija ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pagrūmojimai.

Amerikiečių televizijai CBS duotame interviu V.Putinas pareiškė, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atsijungimas nuo Rusijos elektros sistemos daug kainuos ir pačiai Rusijai, ir Europos Sąjungai, nes esą bus izoliuota Kaliningrado sritis, rašo „Lietuvos rytas“.

Ryto Staselio komentaras https://plus.google.com/117646039339...ts/14MSsrgdc71

BRELL žiedo "problemos" tema.

Šiandien lrytas.lt paskelbė kolegos Marius Jokūbaitis tekstą "Maskva driokstelėjo milijardiniu šantažu", kurio leade teigiama: "Dar prieš keturiolika metų Lietuvos energetikų pasirašyta sutartis su Rusija dabar gali brangiai kainuoti mūsų šaliai, o Kremliui šis dokumentas jau tapo šantažo įrankiu. Tai liudija ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pagrūmojimai".

Nesiimu spręsti, kiek visame tame tikro nerimo, o kiek - vis labiau madingo LT žiniasklaidoje dirbtinio dramatizmo.

Keletas pastebėjimų dalykiniu aspektu.

1. Pono Putino pareiškimas, kaip ir diduma jo teiginių kompanijai CBS duotame interviu - aukščiausio lygio politinis balionas. Zondas. O kartu - signalas Vakarams, kokiais klausimais Rusija derėdamasi įvairiais klausimais dėl savo interesų dėlios šūdo krūveles.

1.1. Prie balionų leidimo teks įprasti, nes tai yra įprastas tokiems režimams reakcijos pasitikrinimo būdas (net, jeigu jų turinys yra visiškai absurdiškas, mūsų akimis žiūrint).

2. Dėl 1 p. pateiktos priežasties LT valdžios institucijos, atsakingos politinės partijos turėjo tą CBS gamybos interviu išmėsinėti iškart ir aiškiai suformuluoti poziciją arba kontrpoziciją tais aspektais, kurie yra laikomi LT interesu. Šitai turėjo būti padaryta, net jei kam nors pasirodė, kad anos temos "daug kartų nagrinėtos ir komentuotos", "absurdų nėra reikalo komentuoti" ir "šiaip - komentuoti Putino briedus yra tas pat, kaip knaisiotis šūdo krūvoj".

2.1. Kadangi nei pozicijos, nei opozicijos veikėjai nematė reikalo Putino balabaikomis purvintis savo švarių rankelių (nors tai jų darbas), reikalo ėmėsi žiniasklaida. Taip, kaip ji tą išmano, supranta. Turėdama teisę į savo požiūrį.

2.2. Todėl dabar politikų ir atsakingų pareigūnų reiškiamos pretenzijos lrytas.lt dėl jiems nepatinkančios problemos versijos yra absurdiškos.
3. Tačiau tai, kad šia proga kelias dienas nėra artikuliuotos Lietuvos pozicijos elektros perdavimo sistemos sinchroninio veikimo su kontinentinės Europos elektros tinklais (išskyrus kvailus šamaniškus užkeikimus apie tai, kad "laidai su Rusija desinchronizacijos atveju nebus nukirpti") gali būti prastas signalas Briuseliui, kuris šiuo klausimu derasi su Maskva ir Minsku.

3.1. Derybos dėl to jau vyksta nuo Arvydo Sekmoko ir vėliau Jaroslavo Neverovičiaus ministravimo laikų, suteikus Europos Komisijai atitinkamus įgaliojimus, o ne "[kažkada] prasidės", kaip vakar žiniasklaidai teigė LT premjeras Algirdas Butkevičius.

3.2. Vyriausybės vadovo nesiorientavimas šia tema - kaip tik ir yra viena iš prielaidų blogiems signalams, rodanti, kad Lietuvai toji tema nėra labai svarbi. Bent jau ne tokia svarbi, kaip ES institucijose buvo teigiama maždaug nuo 2009-2010 metų.

4. Rusija pati įsistūmė save į kampą, pasirinkusi energetinio izoliacionizmo poziciją. Viena vertus, kaip vakar teigė ministras Rokas Masiulis, Maskva nesidalina informacija apie perdavimo sistemos būklę, operatyvinį jos valdymą. Kita vertus, 2012 m. paskelbė politinę poziciją, kad Kaliningrado sritis, Baltijos šalių desinchronizavimo atveju, neveiks bendrais dažniais su kontinentinės Europos perdavimo sistema.

4.1. Rusija perdavimo sistemos sinchroninio veikimo klausimu neabejotinai tampys žarnas LT, LV, EE politikams, Briuseliui. Kartu beigi atskirai, ieškos Trojos arklių. Spėju, kad bus pakartotas visas priemonių arsenalas, kurį teko patirti reformuojant LT dujų sektorių.

4.2. Ši pozicija yra visiškai destruktyvi, nes deklaruojama, esą Kaliningrado srities elektros perdavimo tinklai "veiks izoliuotai", bus pristatyta elektrinių, kurios esą užtikrins regiono perdavimo sistemos balansavimą ir rezervą, nors srities perdavimo sistemos būklė yra katastrofiška (tuo klausimu galima pasiskaityti prof. Bulato Nigmatulino, Natūraliųjų monopolijų problemų instituto generalinio direktoriaus pirmojo pavaduotojo, buvusio Rusijos atominės energijos viceministro, ir Jurijaus Zlobino, bendrovės „KaliningradEnergoInvest - valdymo kompanija“ generalinio direktoriaus veikalų).

4.3. Dar 2013 m. p. Sergejus Bojarkinas iš "Rosatom Overseas" interviu Varšuvoje man teigė, kad dėl Kaliningrado AE projekto pripažinimo Europoje, Rusija yra pasiryžusi "sinchronizuoti Kaliningradą su Europa" kartu su Baltijos šalimis. Nes tai (kaip ir Kaliningrado AE projektas), esą atitinka pragmatišką Maskvos požiūrį į energetikos plėtrą.

4.4. Vis dėlto po kelių dienų, kada šiame VŽ tekste išdėstytą Bojarkino poziciją ištransliavo BLOOMBERG ir Reuters, Bojarkino atstovai telefonu mėgino poziciją švelninti, malti šūdą. Bet, tskant - diktofono įrašas.

4.5. Dar po kurio laiko Maskva oficialiai paskelbė izoliacionistinę poziciją dėl Kaliningrado regiono (gali būti, kad ji buvo susijusi su sprendimu įšaldyti Kaliningrado AE statybą).

5. Visa tai rodo, kad "racionaliai" arba "civilizuotai" su Rusija šiuo klausimu susitarti nepavyks, net jeigu reikalą Briuselis mėgins pateikti kaip "Baltijos šalių išpirkimą iš IPS/UPS perdavimo sistemos" ir sutiks mokėti Rusijos reikalaujamą "kompensaciją". Klausimas politinis. Iššūkį galėtume prilyginti III ES energetikos paketui ir todėl visam mėšlui, kuris iki šiol maišomas dėl "Gazprom".

5.1.Todėl Lietuvos politikams šiuo požiūriu reikia būti tvirtiems ir bukai beigi radikaliai kartoti ne tai, kad "laidai su Rusija nebus nukirpti" (iš tikrųjų net Maskvos tai nedomina), o tai, kad LT, LV ir EE elektros perdavimo sistemos sinchroninio veikimo su kontinentinės Europos perdavimo tinklais yra strateginis tikslas, kurio nebus atsisakyta. Net, jeigu nepavyks rasti civilizuoto sprendimo su Maskva (nes ji tiesiog nenorės jo ieškoti) ir laidus teks nukirpti.

5.2. Teks išgirsti gerai pažįstamus motyvus - "nereikia erzinti Rusijos" iš vienos, taip pat "Rusijos šantažuoti niekam nepavyks", "tai energetinis karas!" - iš kitos pusės.

6. Ar rašydamas tekstą pagrindiniu ekspertu būčiau pasirinkęs teisininką Liudviką Narcizą Rasimą (tokį klausimą girdėjau šiandien)? Ne. Bet tai ne mano reikalas.

[Arunasx]

Lietuvai atsivers pigesnės elektros importo iš Estijos galimybės
Lietuvai ir Latvijai nuo 2020 metų atsivers naujos galimybės importuoti daugiau elektros iš Estijos, kurioje elektra pastarąjį pusmetį kainavo vidutiniškai 25 proc. pigiau nei mūsų šalyje. ES institucijoms patvirtinus finansavimą, Estiją ir Latviją sujungs nauja, trečioji jungtis, kurios galia sieks apie 600 MW.
„Ši jungtis padidins Baltijos šalių elektros tinklų integralumą ir išspręs dabar itin aktualią pralaidumo problemą Latvijos-Estijos pasienyje, dėl kurios lietuviai ir latviai moka didžiausią elektros kainą regione: kartais vidutinė dienos kaina Lietuvoje yra netgi 3-4 kartus didesnė nei Estijoje. Nutiesus trečiąjį kabelį perdavimo pajėgumas tarp Estijos ir Latvijos padidėtų apie 60 proc., iki 1600 MW ir leistų į Lietuvą ir Latviją importuoti daugiau elektros iš pigesnių kainų zonų – Estijos, kur veikia didžiausia Baltijos šalių elektros gamintoja „Eesti Energia“, ir per Estiją – iš Suomijos“, – sakė „Enefit“ generalinis direktorius Janis Bethers. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad dar iki nutiesiant šį kabelį Lietuva jau turės veikiančias 700 MW jungtį „Nord Balt“ su Švedija bei 1000 MW „LitPol Link“ su Lenkija, bus pakankamai gerai integruota į Europinį tinklą, todėl sunku prognozuoti, kiek Latvijos-Estijos jungtis lems kainų pokyčius. „Rinkoje tikimasi, kad 2016 m. pradėjus eksploatuoti jungtį su Švedija elektros kainos Lietuvoje sumažės – nors dar ir nesusilygins su skandinaviškomis, tačiau prie jų priartės. Todėl Latvijos-Estijos jungtis gali turėti mažiau pastebimą įtaką kainai, tačiau ji turėtų išlyginti kainų skirtumus tarp Lietuvos/Latvijos ir Estijos/Suomijos bei padidins šalių energetinę integraciją ir saugumą“, – įsitikinęs „Enefit“ vadovas. Skaičiuojama, kad naujosios jungties tiesimas atsieis 172 mln. eurų. Estijos elektros tinklų sistemų operatorius „Elering“ jau pasirašė susitarimą su Europos Komisija dėl šio projekto finansavimo. Remiantis sutartimi, Europos Sąjunga skirs 65 proc. reikiamų lėšų, t.y. 112 mln. eurų. „Elering“ taip pat paskelbė, kad įneš savo dalį – 27 mln. eurų. Šios lėšos bus skiriamos iš pelno, kurį sistemos operatorius gavo iš kontraversiškai vertintų Latvijos-Estijos elektros jungties pralaidumų aukcionų. Trečiosios jungties statybos apims 330 kV aukštos įtampos linijų tiesimą nuo Harku iki Sindi ir nuo Kilingi-Nõmme iki Rygos. Iš viso jungties ilgis siekia apie 200 kilometrų. Linijos tiesimo konkursus „Elering“ planuoja paskelbti dar šiemet, kai bus pabaigta projektuoti linija Estijos Harju ir Lääne apskrityse.
Visą straipsnį galite rasti http://balsas.tv3.lt/naujiena/840091...ijos-galimybes

[Arunasx]

Didžiausias Švedijos elektros energijos gamintojas skelbia skelbia planus uždaryti du iš septynių valdomų branduolinių reaktorių 2018–2020 m.
Du pirmuosius Ringhalso branduolinės jėgainės reaktorius, pradėtus eksploatuoti atitinkamai 1969 ir 1970 m., planuojama uždaryti dėl sumažėjusio jų veiklos rentabilumo ir didėjančių sąnaudų, kompanijos išplatintame pranešime tvirtina Torbjornas Wahlborgas, „Vattenfall“ gamybos verslo padalinio vadovas.
Šis sprendimas reiškia, kad Righalso-1 ir Ringhalso-2 reaktoriai gali būti uždaryti ne 2025 m., kaip planuota, o 5–7-eriais m. anksčiau, jeigu jėgainės savininkai („Vattenfall“ – 70%, „E. On“ – 30%) direktorių taryboje šiuo klausimu pasisakys vieningai.

„Deja, mes matome, kad rinkoje ir artimiausiais metais vyraus žemos elektros kainos, tuo metu, kada mes patiriame didėjančias gamybos sąnaudas, – sako p. Wahlborgas. – Žinoma, yra liūdna uždaryti gerai funkcionuojančius gamybos įrenginius, tačiau kartais yra neišvengiama.“

Pranešime tvirtinama, kad kompanijos planai kitus penkis „Vattenfall“ valdomus reaktorius (Ringhalso-3, Ringhalso-4, Forsmarko-1, Forsmarko-2, Forsmarko-3) eksploatuoti visą numatytą jų veiklos terminą – 60 metų, ir uždaryti tik penkto dešimtmečio pradžioje.
„Nordbalt“ jungties zona

Ringhalso branduolinė jėgainė pastatyta 60 km į pietus nuo Geteborgo ir veikia Šiaurės šalių energetikos prekybos sistemos „NordPool Spot“ (NPS) Švedijos IV zonoje. Su šia zona dar šiemet Lietuvą turėtų sujungti „NordBalt“ aukštos įtampos nuolatinės srovės povandeninis elektros kabelis.

Diduma energetikos sektoriaus ekspertų tikisi, kad ši elektros jungtis suteiks galimybę Lietuvos vartotojams įsigyti iš Švedijos importuojamos pigesnės elektros. Tikimybė grindžiama prielaida, kad per paskutinius dvejus metus elektros energija Švedijoje buvo vidutiniškai maždaug trečdaliu pigesnė nei Lietuvoje.

Trečiadienį elektros kainos NPS Lietuvos ir Švedijos IV zonose skiriasi beveik dvigubai – atitinkamai 48,89 Eur/MWh ir 26,41 Eur/MWh.
http://vz.lt/article/2015/4/29/vatte...au-nei-planavo