Elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros energetikos sistemas

[liutass]

Daznius laiko Rusija

[lietus]

Man tai smalsu, o kiek Lietuva pati save apsirūpina, ypač jeigu visas jėgaines paleistų maksimalia galia? Juk ne 100% ir net 90% elektros perkama iš Rusijos.

[liutass]

Neuzteks tu jungciu. Jos nera sinchronines ir dazniu palaikymui neuzteks pajegumu. Jei, nesuderinus veiksmu atjungtu, ivyktu kolapsas

[Lettered]

Rusija mums gali atjungti elektrą greičiau, nei susijungsime su Europa




Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/energet....d?id=76922019

Lietuva jau turi jungtis su Švedija ir Lenkija, tad tas atjungimas tik teorinis, pačiai Rusijai būtų daugiau žalos, jei nebeeksportuotų elektros kaip dabar. Panašiai tas pats būtų ir "atjungus" dujų vamzdį, netektų eksporto partnerio, o Lietuva dujomis apsirūpintų per terminalą.

[lukass]

Rusija mums gali atjungti elektrą greičiau, nei susijungsime su Europa

Elektros tinklo įžiedinimo darbai, techniškai leisiantys Rusijai Baltijos šalis atjungti nuo BRELL sistemos, Rusijos ir Baltarusijos bus baigti greičiau nei numatoma Baltijos šalių tinklų sinchronizacija su Europos. Tai pastebi Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Pasak jo, toks smūgis atneštų šimtus milijonų eurų nuostolio. Savo ruožtu nepriklausomas apžvalgininkas Rytas Staselis sako, kad tokio akibrokšto teorinė galimybė tikrai egzistuoja, tačiau praktiškai ji nėra didelė...

...„Rusija atjungs Baltijos šalis nuo energetikos sistemos jau 2018 metais“, – praėjusių metų pabaigoje skelbė Kremliaus ruporo sputniknews.lt antraštė.

Nors, panašu, tinklo įžiedinimo Rusijoje ir Baltarusijoje darbai gali trukti ilgiau, nei skelbia rusų žiniasklaida, ir būti baigti 2020-ųjų pradžioje, teorinė galimybė atjungti Baltijos šalis nuo BRELL (Maskvoje valdomas Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros žiedas – LRT.lt) gali atsirasti greičiau, nei Baltijos šalys bus pasirengusios sinchronizacijai su kontinentine Europa (2025 metais)...

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/energet....d?id=76922019

[J.U.]

Nesugeba Baltijos šalys susitarti nė vienu rimtesniu klausimu. Estija nepalaiko Lenkijos ir Lietuvos susitarimo - sako, kad toks sinchronizavimas bus brangus ir abejotinas techniškai. Latvija lyg ir palankiau žiūri.

Laikas būtų pamiršti tą Estiją. Ji save priskiria Skandinavijos šalims, na ir tegul. Net sovietmečiu laikėsi nuošaliai.

[senasnamas]

Nesugeba Baltijos šalys susitarti nė vienu rimtesniu klausimu. Estija nepalaiko Lenkijos ir Lietuvos susitarimo - sako, kad toks sinchronizavimas bus brangus ir abejotinas techniškai. Latvija lyg ir palankiau žiūri.

[J.U.]

Tai yra bendroji mūsų problema. Jeigu Latvija liks sinchronizuota su Rusija, o Lietuva sinchronizuosis su Lenkija, tai teks arba išjungti kirtiklius linijose iš Lietuvos į Latviją, arba sienoje statyti sinchronizatorius. Yra dar variantas, jeigu Briuselis arba Vašingtonas lieps Rygai eiti Lietuvos keliu.
P.S. O kaip Estija? - kurį kelią jie linkę pasirinkti?

Žinoma kad reiktų tokiu atveju išjungti kirtiklius, o latviai tokios perspektyvos nė už ką nenorės. Tūzai mūsų rankose šiuo atveju.

[Aleksio]

Čia jau "braliukų" problema, o ne mūsų. Mes turime sinchro jungtį su Lenkija, o ne jie.

Tai yra bendroji mūsų problema. Jeigu Latvija liks sinchronizuota su Rusija, o Lietuva sinchronizuosis su Lenkija, tai teks arba išjungti kirtiklius linijose iš Lietuvos į Latviją, arba sienoje statyti sinchronizatorius. Yra dar variantas, jeigu Briuselis arba Vašingtonas lieps Rygai eiti Lietuvos keliu.
P.S. O kaip Estija? - kurį kelią jie linkę pasirinkti?

[liutass]

labai idomu, kaip spres Kaliningrado klausima.

[Arunasx]

Bus padidintas ES energijos tiekimo į Lietuvą saugumas

irmadienį buvo susitarta kaip iki 2018 m. birželio mėnesio atrasti geriausią būdą desinchronizuoti Baltijos valstybių elektros energijos tinklus nuo Rusijos tinklų ir sinchronizuoti juos su žemyninės Europos tinklais.Susitikime dalyvavo už energetikos sąjungą atsakingas Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius, už klimato politiką ir energetiką atsakingas EK narys Miguelis Ariasas Canete ir Lietuvos, Estijos, Latvijos bei Lenkijos energetikos ministrai Žygimantas Vaičiūnas, Kadri Simson, Arvilas Ašeradenas bei Krzysztofas Tchorzewskis.
Visi dalyviai teigiamai įvertino pažangą, padarytą nuo jų susitikimo 2017 m. rugsėjo mėn., ypač tai, kad būtinus galutinius tyrimus pradėjo Estijos, Latvijos, Lietuvos bei Lenkijos perdavimo sistemų operatoriai ir Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E). Jie pabrėžė, kad reikiamus techninius tyrimus būtina pabaigti ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 31 d.

http://www.lrt.lt/naujienos/ekonomik...etuva-saugumas
https://www.vz.lt/energetika/2017/12/18/sinchronizavimo-planas-zadamas-ateinanti-pusmeti

[Arunasx]

Sinchronizacijai – techninių galimybių studija

Tam, kad trys Baltijos šalys apsispręstų, kokiu būdu derėtų sinchronizuotis su Vakarų Europos elektros tinklais, prireiks dar vienos studijos.
enktadienį susitikimo, vykusio Konstancine-Jeziornoje (Lenkija) metu, keturi elektros perdavimo sistemų operatoriai (Lietuvos „Litgrid“, Lenkijos „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ (PSE), Latvijos „Augstsprieguma tīkls“ (APT) ir Estijos „Elering“) sutarė pradėti dinaminę Baltijos šalių sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais studiją. Susitikime dalyvavo ir ENTSO-E atstovai, kurie prisidės prie studijos įgyvendinimo.
Iki šiol buvo kalbama, kad tam, jog šalys galėtų judėti į priekį sinchronizacijos projekte, pirma turi būti pasiektas politinis sutarimas. Jo dar nėra – balandžio viduryje skelbta apie pradėtą derinti sutarimo memorandumą, tačiau jis užtruko.

http://www.vz.lt/energetika/2017/09/...-viena-studija

[luknas]

Latviai ir estai gamina energetinį ginklą Maskvai

Publikuota: 2017-09-12

Baltijos šalys gali vėl tapti Rusijos energetinio ginklo įkaitėmis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Naglis Navakas „Verslo žinios“

Įsivaizduokite, kad gyvenate Salvadoro Dali fantazijos vertame bendrabutyje, kuriame visi šviesos jungikliai – taip pat ir jūsų buto – yra viename kambaryje. Tas kambarys nėra viešas ir jis nėra jūsų. Viskas veikia, kaimynas pavyzdingai įjungia šviesą, kai reikia, ir išjungia, kai nereikia. Tačiau, regis, pastaruoju metu jis pradėjo smarkiai gerti ir darosi neprognozuojamas.
Viskas prasidėjo dar tais laikais, kai šiame hipotetiniame pasaulyje kaimynai (su dideliu triukšmu) privatizavo savo atskirus butus. Anksčiau jūsų įtakingojo kaimyno namuose buvo ir visų gyventojų dujų įvadai, tačiau jūs įsivedėte savo, kai kitas kaimynas porą kartų pasiskundė žiemą atjungtomis dujomis.
Atjungta elektra dar niekas nesiskundė, bet Vania (toks tebūnie to kaimyno vardas) pastaruoju metu prasilenkdamas vis išvadina jus fašistu. Ir jums dėl to neramu. Taip, Vania negali išjungti jums šviesos šiaip sau, nes elektros kartu neliks ir jo sandėliuke, kuris jam priklauso velniai žino kokia teise nuo velniai žino kurių laikų. Bet, kaip minėjome, jis darosi neprognozuojamas, ypač per olimpines žaidynes – jos Vaniai yra gausingo gėrimo šventė. Besiruošdamas žaidynių maratonui jis dienų dienas žiūri „Russia Today“, o anksčiau, nutaikęs progą, visai nevaikiškai jau sumušė bent porą kaimynų.
Tad neramu. Su trimis kaimynais, su kuriais jau diskutavote naujo dujų įvado klausimais, nusprendėte įsirengti ir atskirą elektros įvadą, susimontuoti visus jungiklius savo butuose ir nebesijaudinti dėl rusiškos šansonos, besisunkiančios pro gretimo buto duris. Pranešėte apie tai Vaniai, atsivedėte laidą per sieną iš Vanios valioje nesančių kaimynų, belieka pasistatyti elektros skydinę.
Tačiau tolimiausiasis iš trijų kaimynų staiga tapo šventai įsitikinęs, kad per sieną atvestas laidas netinka, todėl reikia tiesti kelis laidus pro jį, oru, pasitelkiant burtus, apie kuriuos jis skaitė Hario Poterio knygoje, pas kaimynus už aikštės, kurioje kas dvi dienas šaudomi fejerverkai ir vyksta prastų trapecijos akrobatų pasirodymai. Ir štai čia prasideda mūsų pasakojimas. Sinchronizacija

Viena svarbiausių politikų neišmoktų pamokų, kurias į Lietuvą atnešė „Hitachi“, buvo tokia: be visuomenės pritarimo nebus energetikos projektų. Viena vertus, mūsiškiai įrodė priešingai – suskystintų gamtinių dujų terminalas stovi, nors visuomenė, kiek man teko girdėti atgarsių, apie tai žino palyginti nedaug. Kita vertus, branduolinė elektrinė statoma Astrave, ne Visagine.
Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su Vakarų Europa – taip vadinasi šiuo metu vykstantis vienas svarbiausių energetikos projektų Lietuvoje. Didžioji bėda šiuo atveju yra ta, kad pavadinimas nusibosta ties trečiu žodžiu, o kol kas pateikiami paaiškinimai apie sinchroniškai veikiančias elektros sistemas yra, bent jau man, tokie pat iliustratyvūs kaip tuščias popieriaus lapas iš nuobodulio pakeverzotais kampais.
Iš čia ir analogija apie komunalinį būstą. Sinchronizacija – tai kartu ir susijungimas su Vakarais, ir atsijungimas nuo iš Maskvos valdomos visai Sovietų Sąjungai kurtos elektros tinklų sistemos, vadinamojo BRELL žiedo.
Sovietų Sąjungos elektros sistema buvo pradėta kurti 1956 m. aplinkines teritorijas prijungiant prie Volgos baseine esančių elektros įrenginių. Užduotis inžinieriams buvo palyginti nesudėtinga. Karo nuniokotos ir menkai industrializuotos nuosavos ir okupuotos teritorijos jiems buvo kaip tuščias popieriaus lapas, ant kurio buvo galima išdėlioti branduolines, hidro- ir hidroakumuliacines jėgaines ir sujungti jas reikalingomis elektros linijomis. 1978-aisiais sistema apėmė visą Sovietų Sąjungą, o aplink Baltijos šalis susiformavo branduolinių jėgainių tinklas – Leningrado ir Černobylio atominės elektrinės (AE). Po kelerių metų atsirado Ignalinos AE Lietuvoje, Rivnės ir Chmelnickio branduolinės jėgainės Ukrainoje.
Elektros jungčių su Varšuvos pakto šalimis Baltijos kaimynės neturėjo – šis regionas veikė kitaip nei rusiškoji IPS/UPS sistema, su kuria Baltijos šalys buvo sujungtos ir su kuria veikė ir tebeveikia sinchroniškai. Centralizuotai kurta sistema Sovietų Sąjungoje buvo valdoma, savaime suprantama, iš Maskvos. Sąjungai subyrėjus, elektros sistema niekur nedingo.
Ilgainiui laisva Lietuva, kuri iš Ignalinos AE elektra apsirūpino beveik autonomiškai (likutį importavo iš kaimynių Baltarusijos ir Latvijos), pasiekusi politinę nepriklausomybę ir nepriklausomybę nuo iš Rusijos tiekiamų dujų, nusprendė siekti nepriklausomybės elektros energetikos srityje. Tai galima padaryti tiesiant naujus elektros tiltus ir per juos prisijungiant prie Vakarų Europos elektros tinklų.
Dalis šių darbų jau padaryta. Turime elektros jungtį su Lenkija, per kurią trys Baltijos šalys gali sinchronizuotis su Vakarų Europa. Tačiau tolesnės derybos su Latvija ir Estija užstrigo lygioje vietoje dėl niekam, ko gero, net ir patiems latviams ir estams, neaiškių priežasčių. O desinchronizacija – Rusijos elektros tinklų pasiruošimas Baltijos šalių atsijungimui – vyksta palyginti sklandžiai, ir dėl to mūsų Baltijos kaimynėms derėtų susirūpinti. Tačiau iki šiol nė krislo rūpesčio politinė šalių vadovybė neišreiškė. Politiniai signalai

Vasaros pradžioje Europos Komisijos viceprezidentas energetikos sąjungai Marošas Šefčovičius lankėsi Sankt Peterburgo ekonomikos forume, kur susitiko su Rusijos energetikos ministru Aleksandru Novaku. Daugiausia žurnalistų susidomėjimo, žinoma, sulaukė dujotiekis „Nord Stream 2“, tačiau oficialūs komentarai buvo kaip niekada šykštūs.
Tai, kas liko už uždarų durų, yra išreikštas Rusijos susirūpinimas Baltijos šalių sinchronizacijos projektu. Žinia, trys šalys nori derybas su Maskva šiuo klausimu patikėti politiškai sunkesnei partnerei – Europos Komisijai. Kiek teko girdėti čiulbant paukštelius, Maskvai tai – vienas iš trijų svarbiausių energetikos klausimų Europoje šiuo metu. Tai nenuostabu – vienas pagrindinių klausimų Baltijos šalims pasitraukus iš BRELL žiedo yra Kaliningrado srities likimas.
Nors žinios apie šių pokalbių turinį ir nepasiekia visuomenės ausų, diplomatinės tarnybos turėjo tai pranešti susijusių šalių vyriausybėms. Visgi vargu ar tai ką nors pakeis. Ankstesni politiniai pranešimai iš pačios šalies galvos, išsakyti tiesiai į kameras, taip pat, regis, nepasiekė priekurčių Latvijos ir Estijos vyriausybių.
„Nuoširdžiai sakau, kad nesuprantu, kodėl tai vyksta, turint omenyje, kad nėra jokių problemų dėl Baltijos šalių energijos sistemos. Mūsų partneriai iš Europos visuomet sako, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti. O dabar be jokių aiškių priežasčių bendradarbiavimą ardo, ypač jautrioje ir svarbioje energetikos sferoje“, – pastarojoje metinėje parodomojoje propagandinėje spaudos konferencijoje, renginyje, kurį stebi viso pasaulio žiniasklaida, galva lingavo Vladimiras Putinas.
„Tai kelia mums problemų dėl Kaliningrado aprūpinimo elektra. Tai iš mūsų pareikalaus papildomų finansinių išteklių tam, kad pastatytume naują energetikos žiedą ir prie jo prijungtume Kaliningradą“, – tuokart tikino Rusijos vadovas.
Šie papildomi ištekliai, kiek tenka apsižvalgyti, jau yra investuojami. Aplink Astravą stiprinamos elektros linijos, padėsiančios tiek statomai branduolinei elektrinei, tiek ir be Baltijos šalių veikti besiruošiančiai elektros sistemai. Kaliningrade dėliojami planai statyti rezervines elektrines, padėsiančias sričiai avarijos atveju gyventi be elektros tranzito per Baltijos šalis. Estijos pasienyje taip pat stiprinamos elektros linijos tam, kad problemų nekiltų Sankt Peterburgui.
„Turime suspėti apsispręsti, kad galėtume gauti ES paramos lėšas“, – neseniai leptelėjo Latvijos ekonomikos ministras. Jei jis ir žiūri į laikrodį, tai ne į tą.
Jei Rusijos elektros sistema taps pajėgi dirbti be mūsų anksčiau, nei mes tapsime pajėgūs dirbti be jos, visos Baltijos šalys taps Rusijos energetinio ginklo įkaitėmis. Vėl. Turėdama galimybę atjungti elektros linijas Baltijos šalims „dėl techninių kliūčių“ Maskva galėtų šokdinti Vilnių, Rygą ir Taliną taip, kaip anksčiau tai darė pasitelkdama dujas.
Jei tikite, kad derybose, kuriose Kremlius turi tiek finansinių, tiek techninių, tiek politinių reikalavimų, toks koziris nebūtų panaudojamas, ko gero, dirbate Latvijos arba Estijos vyriausybėje. Jei šis pavojus, kurį ką tik apibūdinau, jums naujiena – taip pat tikėtina, kad dirbate Latvijos arba Estijos vyriausybėje. Nes įprastai šitoks scenarijus priverstų tris Baltijos šalis susiimti ir užkirsti tam kelią. Bet nepriverčia. Kam spręsti

Toks techninis klausimas kaip elektros tinklų sinchronizuotas darbas pagrįstai krenta ant elektros sistemų operatorių pečių. O santykis tarp elektros sistemų operatorių ir politinių šalių vadovybių yra savotiškas. Operatoriai visose trijose šalyse yra valdomi valstybės, todėl negali prieštarauti savo pagrindiniam akcininkui be rimto pagrindo.
Tačiau kai jie paprieštarauja, jų žodžio klausoma itin atidžiai, nes jie paprastai priešinasi tiems sprendimams, kurie sumažintų elektros sistemos patikimumą. O to nenori joks politikas, nes nepatikimas elektros tiekimas gali reikšti elektros pertrūkius, t. y. „blackoutus“, o tai bet kurios šalies ekonomikai kainuoja milžiniškus pinigus ir kelia pavojų gyventojų sveikatai ir gyvybei.
Visgi, kad kas nors keistųsi, pirmiausia reikia politinių sprendimų. Tikėdamasis, kad šiam straipsniui nereikės Latvijos ir Estijos politinių pozicijų konstruoti iš padrikų šių šalių pareigūnų pasisakymų žiniasklaidoje, prieš kelias savaites išsiunčiau užklausas šalių vyriausybėms, prašydamas paaiškinti dabartines jų pozicijas šiuo klausimu. Sulaukiau, žinoma, spengiančios tylos.
Tad konstruokime šias pozicijas iš antrinių šaltinių. Estijos pozicija, regis, aiški. Neracionali ir nelogiška, bet aiški. Jie tikisi, kad, net ir egzistuojant techninėms sinchronizacijos su Vakarais jau šiandien galimybėms, jiems pavyks prastumti sinchronizacijos su Šiaurės šalimis idėją. Tai yra tiesti elektros linijas per Baltijos jūrą. Toks apčiuopiamo dydžio elektros sistemų bendro darbo metodas neegzistuoja, jį reikėtų sukurti, tai pripažįsta patys estai. Jie pareikalavo studijos (dar vienos po daugelio studijų), kuri parodė, kad jų siūlomas variantas yra vargiai patikimas ir brangiausias iš visų siūlytų.
O sinchronizacija per jau egzistuojančią jungtį su Lenkija – tai, ką siūlo Lietuva, ir tai, ką galima pradėti jau rytoj, – yra greičiausias ir pigiausias variantas. Patikimiau būtų nutiesti dar vieną liniją į Lenkiją, ko reikalauja tiek latviai, tiek estai, bet ir viena linija yra patikimesnė nei devyni (tiek jų reikėtų) jūriniai kabeliai į Suomiją.
Estai tai žino. Logiško jų pozicijos paaiškinimo, neapeliuojant į „E-stonia“ ambicijas ir užgautą ego dėl „vadovaujančių lietuvių“, man nesugebėjo pateikti niekas iš daugybės energetikos sektoriaus specialistų ir diplomatų, kuriems šį klausimą vis užduodu jau kone metus.
O latviai, sprendžiant iš viešų pasisakymų, patys nežino, ko nori.
„Mes tikimės, kad bet kuris sinchronizacijos sprendimas bus priimtas kartu visų trijų Baltijos šalių operatorių ir visos alternatyvos turėtų būti apsvarstytos nuo finansinių iki techninių ir patikimumo. Dar per anksti kalbėti apie vieną teisingą sprendimą“, – naujienų agentūrai BNS teigė Latvijos elektros sistemos operatoriaus atstovas Andris Sprogis.
Svarbu neturėti pozicijos ir sakyti, kad „visos pozicijos turi būti apsvarstytos“. Tada ne taip aiškiai matyti, kad neturi pozicijos.
Bet ši situacija nėra normali. Kelios Estijos ir Latvijos vyriausybės iš eilės sėkmingai demonstruoja esančios nepajėgios spręsti svarbių energetinės nepriklausomybės klausimų arba elementariai nesuprantančios jų svarbos, o rizika atsidurti Rusijos energetinio ginklo taikiklyje vis auga. Sprendimas imtis sinchronizacijos jau priimtas. Kas nors turėtų estams priminti, kad elektroninė pilietybė be elektros neveikia.
Estijos vyriausybė mūsiškę kadaise leido sau išvadinti idiotais, su kuriais neįmanoma susikalbėti, nes jie nieko nesupranta. Kalba tąkart sukosi apie „Rail Balticą“ ir praėjusią vyriausybę, kuriai kaip visumai didelių simpatijų nejaučiau. Tačiau atrodo, kad padėtis buvo ir tebėra priešinga, kai kalbame apie energetiką.
Aš nepulsiu taip žemai, kaip sau leido estų diplomatai, bet pasiūlysiu tiek jiems, tiek latviams įsisteigti energetikos ministerijas. Mes galime paskolinti du ministrus. Siūlyčiau siųsti nuolankius prašymo padėti laiškus su piniginiais pasiūlymais Arvydui Sekmokui ir Jaroslavui Neverovičiui.

[luknas]

Rusijai gali atsiverti nauja erdvė energetiniam lietuvių šantažui

[Arunasx]

Ruošiasi atsijungti nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklo: ką parodė studija

http://www.lrt.lt/naujienos/ekonomik...parode_studija

[Arunasx]

Galanda žirkles vienai elektros linijai su Baltarusija

Trečiadienį Vyriausybėje bus svarstoma, ar suteikti Ignalinos AE pastotės remonto darbams valstybinės svarbos projekto statusą. Viena iš sudedamųjų visos pastotės rekonstrukcijos dalių – galingiausios iš penkių elektros linijų su Baltarusija demontavimas.

Ruošiantis Baltijos šalių sinchronizacijai su Vakarų Europos elektros tinklais neišvengiamai turės būti pertvarkytas Lietuvos elektros perdavimo tinklas šiaurės rytų Lietuvoje, aplink nebeveikiančią Ignalinos atominę elektrinę (AE). Tai – svarbiausias elektros perdavimo linijų su Baltarusija susikirtimo taškas, kurį reikia „atmazgyti“ ruošiantis atsiskirti nuo BRELL žiedo (iš jo traukiasi tik Baltijos šalys, bet ne Baltarusija). Be to, elektros sistemų susijungimo frontas su Baltarusija yra aktualus ir kovos prieš Astravo AE statybas kontekste.
Pertvarkant elektros tinklą bus atnaujintos didžiausios regione transformatorių pastotės šalia Ignalinos AE ir Utenos. Prie pirmosios yra prijungtos trys iš penkių Lietuvos aukštos įtampos elektros linijų su Baltarusija. Pastotės rekonstrukcijos metu viena jų bus demontuota – galingiausia 750 kV galios elektros linija, jungianti Ignaliną su Minsku.

http://www.vz.lt/energetika/2017/05/...su-baltarusija

[Arunasx]

Saulius Skvernelis: Baltijos šalys sutarė dėl elektros sistemų sinchronizacijos per Lenkiją

pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, antra elektros jungtis lieka „atviru klausimu“

http://www.15min.lt/verslas/naujiena...ija-664-794580

[Arunasx]

Elektros tinklų suderinamumas – tetrūksta politinės valios

Lietuva, Latvijos ir Estija artimiausiais mėnesiais ketina priimti politinį sprendimą dėl Baltijos valstybių sinchronizacijos su Vakarų Europos elektros tinklais, sako Premjeras Saulius Skvernelis. REKLAMA Tai S. Skvernelis pranešė, pristatydamas Vyriausybės veiklos 2016 metais ataskaitą. „Su Estijos ir Latvijos atstovais sutarta jau artimiausiais mėnesiais priimti principinį politinį sprendimą dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su Europos tinklais scenarijaus“, – teigė S. Skvernelis.
Praėjusią savaitę Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) grupė sutarė, kad sinchronizacija turėtų vykti per Lenkiją su Vakarų Europos elektros tinklu, o ne per Suomiją su Skandinavijos sistema. Sinchronizaciją tikimasi įgyvendinti iki 2025 m.

http://verslas.lrytas.lt/energetika/...nes-valios.htm

[Arunasx]

Sutarta dėl sinchronizacijos krypties per Lenkiją

http://vz.lt/energetika/2017/04/13/s...es-per-lenkija

[Arunasx]

„Litgrid“ vadovas: Europai laikas matyti regioninę energetikos perspektyvą

http://verslas.lrytas.lt/energetika/...erspektyva.htm