Elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros energetikos sistemas

[Arunasx]

IMHO bus įdomu pamatyti situacijos pasikeitimą 2021 metais po atominio reaktoriaus starto Suomijoje ir EE<>LV trečios jungties, kas pašalins pralaidumo apribojimus tarp LT,LV<>EE. Tada ir NordBalt 2 poreikis bus aiškesnis. Nors sakyčiau būtų įdomus variantas Ventspils<>Stockholm, nes SE3 zonoje paprastai būna kiek pigesnė elektra nei piečiau SE4. Ir atstumas 335km vs 450km.

[Arunasx]

Ž. Vaičiūnas: EK parama sinchronizavimui – beprecedentė https://www.vz.lt/pramone/energetika...--beprecedente

Europos Komisijai (EK) Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projekto antrajam etapui skyrus 720 mln. Eur, o vien Lietuvai – 301 mln. Eur Baltijos šalių paraiška Komisijoje buvo įvertinta aukščiausiais balais, dėl to skirtas maksimalus finansavimo intensyvumas – 75%. Iš Europos infrastruktūros tinklų (angl. Connecting Europe Facility, CEF) Koordinacinio komiteto, kuriame dalyvauja visų Europos Sąjungos (ES) šalių atstovai, sprendimu skirtos 720 mln. Eur paramos jūrinės Lietuvos ir Lenkijos jungties „Harmony Link“ statybai skirta 493 mln. Eur, sinchroninių kompensatorių įrengimui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – 166,5 mln. Eur. Likusi dalis bus naudojama „Harmony Link“ būtinų tinklų modernizavimui bei plėtrai.
„Baltijos šalių ir Lenkijos paraiška buvo 915 mln. Eur, šiuo atveju šiam projektui buvo skirta daugiau negu 70% viso šio CEF finansavimo etapo, tai turbūt reikia dėkoti ne tik Baltijos šalims, bet pirmiausia visai Europos Sąjungai už solidarumą (...) Likusi dalis bus teikiama kitiems CEF finansavimo etapams, tai yra kitais ir dar kitais metais“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Iš viso Europos Komisija gavo 28 paraiškas. Baltijos šalių paraiška buvo įvertinta aukščiausiu balu iš visų pateiktų.
„Pačioje pradžioje visas „LitPol Link“ (jungtis su Lenkija – BNS) dabartinis pralaidumas bus naudojamas patikimumui užtikrinti, rezervams ir kitoms sisteminėms paslaugoms teikti, tačiau „Harmony Link“ ne tik išlaikys esamą pralaidumą su Lenkija, bet jį net padidins“, – spaudos konferencijoje sakė jis. D. Virbickas nesiėmė prognozuoti, kokia bus naujos jungties įtaka elektros rinkos kainai, bet konkurencija, anot jo, padidės. „Konkurencija tikrai padidės, nes rinkos galimybės su Lenkija padidės 200 MW iš karto, o ateityje žiūrėsime, gal dar surasime galimybių. Tai atsakymas: teigiamai paveiks (ateities rinkos kainą – BNS). Ar po to dar bus prasminga tiesti „NordBalt 2“, pagyvensime – pamatysime“, – sakė D. Virbickas.

[Arunasx]

Karaliaučiaus elektros sistemos bandymas praėjo sklandžiai https://www.vz.lt/pramone/energetika...ejo-sklandziai

Bandymas, kaip ir numatyta, prasidėjo šeštadienį 10 val. ir baigėsi 18 val. Jo metu nevyko prekyba iš Karaliaučiaus importuojama elektra.

[senasnamas]

Sprendimas bus įgyvendinamas nuo kitų metų – Lietuva nebeteiks 100 megavatų galios rezervo BRELL šalims, bet tuo pačiu negaus 400 megavatų rezervo iš Latvijos, Estijos, Rusijos ir Baltarusijos.

Tai Nagevičiaus pateikti skaičiai iš esmės teisingi. Bet tas 100 Lietuvos megavatų Baltarusijai bet kokiu atveju yra lašas jūroje.
Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/energetika...#ixzz6WInoH1w7

[dts]

Dar vienas paaiškinimas

Martynas Nagevičius, FB

https://www.vz.lt/pramone/energetika...-ju-astravo-ae

Nebebus jokio rezervo, carui aiškiai parodė špygą.

[senasnamas]

Dar vienas paaiškinimas

Martynas Nagevičius, FB

Pastaruoju metu lenda labai daug spekuliacijų apie tai kaip Lietuva nori nenori privalės užtikrinti Astravo AE rezervą. Aš tai siečiau ne su Astravo AE statybos pabaiga, o su artėjančiais Seimo rinkimais. Bei bandymais padaužyti Prezidentūrą ir dabartinį Energetikos ministrą.

Tiek daug kalbama ar Kruonis teiks rezervo paslaugą Astravui, bet neužduodamas paprasčiausias klausimas - kokį AB Litgrid nustatys Antrinį avarinį aktyviosios galios rezervą, kurį pirks iš Kruonio HAE operatoriaus 2021 metais?

2019iems ir 2020iems metams šis rezervas buvo 400 MW ir jis buvo suskaičiuotas taip: Iš "NordBalt" jungties galios (700 MW), kurios galimą staigų praradimą turėtų momentaliai kompensuoti Kruonio HAE, buvo atimti 300 MW, kuriuos, kaip normatyvinį avarinį rezervą Lietuvos energetikos sistema gauna iš kitų BRELL energetikos sistemų pagal BRELL susitarimą.

Pati Lietuva kitoms BRELL susitarimo šalims teikia 100 MW normatyvinio avarinio rezervo kiekį. Ne daugiau. (Astravo AE vieno bloko galia yra 1200 MW)

Jei Litgrid kitais metais iš Kruonio pirks tuos pačius 400 MW antrinio rezervo, kaip pirko ir 2019-ais bei 2020-ais, palikdami likusius 500 MW (visa Kruonio generavimo galia yra 900 MW) Igničiui naudoti laisvai rinkoje, pavyzdžiui užsidirbti iš rinkos kainos svyravimų, balansavimo elektros pirkimo ir pardavimo, tai reikš, kad jokia rezervinė paslauga Astravui nėra teikiama. Neskaičiuojant tų 100 MW, kurias kitoms BRELL susitarimo šalims Lietuva teikė ir iki šiol, atgal gaudama 300 MW rezervą.

Ar papildomai Astravui paslaugą galėtų teigti Kruonio HAE eksploatuojanti ir likusius 500 MW galios savo dispozicijoje turinti AB Ignitis Gamyba grynai per rinkos mechanizmus? Drįsčiau teigti, kad nėra jokių šansų. Nes ilgalaikės komercinės sutarties, suvaržančios gamybą tam, kad būtų užtikrintas papildomas rezervas, Ignitis gamyba tikrai nepasirašinės, o visa kita - rinkos jėgos čia labiau veiks per vėjo stiprumą regione, tai yra - kai vėjas pūs stipriai ir vėjo parkai gamins daugiau elektros, didindamos pasiūlą bei mažindamos kainą, Kruonis užsikraudinės, o kai vėjas pūs mažiau ir rinkos kaina augs - išsikraudinės. Tikrai nesaugodamas vandens viršutiniame Kruonio baseine tam, kad kas "gal papildomai prireiks Astravo išsijungimui kompensuoti". Manote, kad Baltarusiai savo atominės elektrinės rezervą padarys priklausomą nuo vėjo greičio? Tikrai ne.

Ar AB Litgrid teiktų komandą panaudoti 400 MW antrinio rezervo pajėgumus Kruoniui, jei staiga sustotų Astravas? Gal būt. Bet tai būtų neeilinė, sutartimi neapibrėžta force majeure situacija veikiant neapibrėžtomis sąlygomis, siekiant tiesiog išlaikyti stabilų tinklą. Bet kuriuo atveju - Astravo operatoriai turėtų suprasti, kad tai būtų daroma tik tokiu atveju, jei tuo pačiu metu antrinio rezervo neprireiktų, kompensuojant NordBalt praradimo. Ir už tokią neeilinę paslaugą iš tiesų vėliau reikėtų tartis kaip tokį sistemos gelbėjimą, nenumatytą jokiose sutartyse, Baltarusija turėtų Lietuvai apmokėti. Čia gautųsi panaši situacija, kaip apmokėjimas už išgelbėjimo paslaugą.
ir net šiuo atveju - atkreipiu dėmesiui - pagalba būtų tik sąlygota aplinkybių (ar neprireikė NordBalt'ui) ir ne didesnė, nei tie 400 MW, t.y. tik 1/3 Astravo vieno bloko galios. Ir gaunama, kaip force majeure atveju teikiama paslauga už neapibrėžtą kainą. Tos kainos ribos galėtų siekti maždaug 400 MW elektros vartojimo Baltarusijoje staigaus prievartinio išjungimo kaštai (alternatyvūs kaštai). Daug.

Jei kas nors galvoja, kad Baltarusija taip planuoja nuolat užtikrinti Astravo rezervą, tai aš tikrai taip nemanau. Energetikoje taip niekas nedaro. Net kai kalbama apie gana priešiškai tarpusavyje nusiteikusių šalių santykius. Jau grečiau baltarusiai prievarta tokiu atveju atjunginės nuo elektros savo didžiuosius fabrikus.

[Lettered]

Latviai paskelbė, kad nepirks Astravo elektros iš Baltarusijos t.y. tiesiogiai per elektros laidus iš Baltarusių. Bet ar gali kas paaiškinti, kaip techniškai įmanoma, jei įmanoma, išvengti tokios elektros pirkimo iš Rusijos? Elektra nėra materialus dalykas ir elgiasi panašiai, kaip piniginės perlaidos (išskyrus elektros linijų capacity ir panašius dalykus). Jeigu kokia nors Rusijos sritis perka elektrą iš Baltarusijos, o kokia nors kita Rusijos sritis parduoda daugiau elektros Latvijai, kaip tada? Kokie būtent techniniai dalykai įgalina tokių "mainų" galimybės užkirtimą? Vienintelis realus užkirtimas būtų elektros pirkimo apribojimas arba uždraudimas iš Rusijos, ar ne? Ir visa tai tik su sąlyga, kad Rusijos/Baltarusijos elektros neperka Lenkija ir Estija.

Nepasimaukite ant populistų skiedalų, ypač dabar Lietuvoje prieš rinkimus jų suvešės "stabdančių" Astravą. Nėra techninių galimybių nepirkti, nebent nukirpti visus laidus pasienyje ir patiems 100% gaminti visą elektrą. Net per Suomiją Astravo elektra galės ateiti:

Finland's largest electricity import countries in 2017 were Sweden and Russia. Most electricity was imported from Sweden, 15.3 TWh. Electricity imports from Russia were 5.8 TWh. Almost all exports of electricity from Finland were directed to Estonia, amounting to 1.7 TWh.

D. Misiūnas (buvęs IGNITIS vadovas) neblogai paaiškina, kodėl ne tik elektra bus importuojama, bet ir Kruonis bus naudojamas Astravo rezervui, panašiai kai buvo Ignalinos AE.

Pavyzdys, kaip politikai ir biurokratai, nenorėdami sakyti, kaip yra iš tiesų arba labai norėdami pasakyti "kad taip nėra", įjungia aukščiausio lygio išvedžiojimus.

Žemiau citatos iš to paties renginio:

Nr.1: „Man buvo labai svarbu išsiaiškinti, ar Astravo atominės elektrinės atveju Kruonio hidroakumuliacinė galėtų būti naudojama kaip rezervas. Tai gavau visus patikinimus, kad tiek technine, tiek teisine to žodžio prasme šis objektas nebus naudojamas kaip rezervas Astravo atominės elektrinės. Tai reiškia, kad Astravo statytojai turės rūpintis rezervo paieškomis kitur ir tai bus jų rūpestis“, – žurnalistams Kaišiadorių rajone kalbėjo Prezidentas.

Čia kalba politikas kuris nori pasakyti kažką labai svarbaus, tačiau nėra įsigilinęs į reikalą ir pasikliauna tuo, ką jam sako patarėjai (irgi politikai).

Nr.2: „Kadangi turime bendrą Baltijos šalių sistemą, jeigu būtų sistemos trikdis dėl neidentifikuotų priežasčių, kurios būtų siejamos būtent su Astravo atomine elektrine – tokiais atvejais galima būtų galbūt galvoti arba manyti apie tą teorinę galimybę pasinaudoti vieną kartą“, – aiškino ministras.

Čia kalba biurokratas, kuris yra gerai įsigilinęs į reikalą, tačiau nenori atskleisti nepatogios tiesos, ir, tuo pačiu, atsargiai dėlioja žodžius taip, kad ateityje nebūtų apkaltintas melu. Beje, galima dar šiek tiek patikslinti Nr.2, papildant tuo, ko ministras akivaizdžiai nenorėjo sakyti: turime ne Baltijos šalių bendrą sistemą, o BRELL, kuri jungia Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Rusijos elektros sistemas.

Klausimas: Nr.2 patvirtina ar prieštarauja Nr.1?

Dar yra ir Nr.3: Tiek jis, tiek Kruonio HAE valdančios „Ignitis gamybos“ vadovas Rimgaudas Kalvaitis teigė, kad techniniu lygiu sprendimus neužtikrinti Astravo rezervo turi komentuoti elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Būtų turbūt nelabai etiška mums pasakoti tai, kas yra operatoriaus atsakomybėje. Mes vykdome visus įstatymus. Iš savo pusės jokių planų, jokių galimybių nagrinėti pagelbėjimą Astravui mes tikrai neturime“, – sakė R. Kalvaitis.

Čia kalba vadovas, tiesiogiai atsakingas už Kruonio HAE, reiktų tikėtis, įsigilinęs, bet nenorintis prisidaryti bėdų su politikais. Todėl, pagal geriausią biurokratinę praktiką, pasirinkęs patikinti, kad "vsio zakonno" ir klausimą perduoti tiems, kurie nedalyvauja

Jeigu visų trijų paklaustumėm kas tiksliai yra "rezervas", kažin, ar vienodi būtų atsakymai...

Man atrodo, kad maišomos dvi "rezervo" sąvokos: (a) avarinis rezervas, kurį užtikrina sistemos operatorius, (b) komercinis AE pagamintos elektros pasaugojimas akumuliaciniame įrenginyje. Taip veikė Ignalinos AE-Kruonio HAE pora, todėl mūsų politikams tai yra žinoma.

Taigi, dėl avarinio rezervo: visų BRELL šalių energetikai dalijasi avariniais rezervais tarpusavyje, nes toks ir yra kertinis bendros sistemos veikimo principas: visa sistema (BRELL) bendrai užtikrina rezervą bet kurio prie jos prijungto įrenginio (tame tarpe ir Astravo AE) avarijos atveju. Kiekvienas operatorius užsitikrina/nusiperka tam tikrą avarinio rezervo kiekį savo šalyje (pvz. Litgrid perka Kruonio rezervą) ir jis gali būti panaudotas sistemos poreikiams pagal susitartas taisykles.

Tai nereiškia, kad Kruonis bus naudojamas išimtinai Astavo AE rezervui. Visgi, atsijungus vienam Astravo blokui, rezervas bus užtikrintas iš BRELL sistemos, tame tarpe dalimi ir iš Lietuvos. Ir ne teoriškai, ir ne vieną kartą... o tiek kartų, kiek bus avarinių atsijungimų Astrave. Norisi tikėtis, kad tų kartų nebus daug, bet žinia, kad darbo pradžioje visi įrenginiai turi techninių iššūkių (prisiminkime NordBalt bėdas).

Taip bus tol, kol Lietuva bus BRELL dalimi.

Dabar galima dar kartą užduoti klausimą apie citatas

Beje, dėl komercinio pasaugojimo - tiesioginis susitarimas tarp Astravo ir Kruonio nėra būtinas, tai gali būti daroma naudojantis veikiančiais rinkos mechanizmais. Baltarusijos energetikai ir jų tarpininkai Estijoje, Latvijoje ir pačioje Lietuvoje tai žino.

https://www.facebook.com/dalius.misi...58024963358884

[Arunasx]

Lietuvos elektros gamintojai galės dalyvauti Lenkijos galios aukcionuose https://www.vz.lt/pramone/2020/08/21...os-aukcionuose

Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir PSE pasirašė susitarimą, kuris leis Lietuvos elektros gamintojams ir kitiems pajėgumų tiekėjams dalyvauti Lenkijos rengiamuose galios aukcionuose. „Lietuvos elektros gamintojams atidarome dar vienus vartus Lenkijos rinkoje. Bendrovės galės dalyvauti sistemos operatoriaus PSE rengiamuose pajėgumų aukcionuose ir ten parduoti savo elektros tiekimo paslaugas ilguoju laikotarpiu. Dalyvavimas Lenkijos rinkoje taip pat svarbus dėl to, kad Lietuva irgi vysto savo pajėgumų mechanizmą, todėl patirtis bus naudinga tiek tiekėjams, tiek mums, kaip operatoriui“, – pranešime spaudai cituojamas Daivis Virbickas, „Litgrid“ generalinis direktorius. Pirmadienį, rugpjūčio 24 d., vyks išankstinis aukcionas dalyviams iš Lietuvos, kuriame priimtus pasiūlymus pateikę pajėgumų tiekėjai galės dalyvauti pagrindiniame aukcione dėl pajėgumų teikimo 2025 metais. Lenkijos pajėgumų mechanizmas pradėjo veiki 2018 m., pirmasis aukcionas surengtas elektros tiekimui 2021 m.
Lietuva taip pat vertina, ar esami elektros pajėgumai yra pakankami patikimam sistemos veikimui, ir planuoja veiksmus. „Litgrid“ užsakymu Kauno technologijos universiteto atlikta naujausia studija rodo, kad patikimam šalies energetikos sistemos darbui reikės mažiausiai 340 MW naujų, lanksčių ir rinkai prieinamų elektros energijos gamybos galios pajėgumų.

[Arunasx]

„Litgrid“: elektros energetikos sistemos dalinis izoliuoto darbo bandymas užbaigtas
https://www.vz.lt/pramone/energetika...ymas-uzbaigtas

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ savaitgalį atliko dalinį technologinį Lietuvos izoliuoto darbo bandymą.Operatorė „Litgrid“ sekmadienį pranešė, kad jis įvyko sklandžiai ir jau yra užbaigtas. Pirminiai bandymo rezultatai rodo, kad šalies elektros energijos gamintojai rimtai ruošiasi ir yra tinkamai pasirengę avariniu režimu dirbti izoliuotai ir valdyti dažnį bei reaguoti į jo pokyčius, jei to prireiktų. Elektros tinklo dalyje atskirtoje nuo UPS/IPS sistemos, kurioje veikė visos didžiosios Lietuvos elektrinės ir vyko bandymas, „Litgrid“ dispečeriai dažnį valdė savarankiškai. Bandyme dalyvavo visi didieji šalies elektros gamintojai – „Orlen Lietuva“ elektrinė, Lietuvos elektrinės septintasis ir devintasis blokai, Kauno termofikacinė elektrinė bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir „NordBal“ jungtis. Taip pat buvo išbandyta jungtis su Lenkija „LitPol Link“ ir ištestuota, kaip ji gali padėti valdyti dažnį esant jo pokyčiams, pasitelkiant jos technologinį funkcionalumą. „Litgrid“ teigimu, bandymo metu elektrinės pradėjo gaminti energiją esant įprastinei tinklo būklei, tuomet jos buvo izoliuotos ir veikė salos režimu valdydamos dažnį nepriklausomai nuo UPS/IPS sistemos. Pernai tokio pobūdžio bandymo metu elektrinių veikla buvo testuojama jas įjungiant dirbti iš karto salos režimu.
Baltijos šalims ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, šių metų rugsėjo mėnesį yra planuojamas Kaliningrado izoliuoto darbo bandymas.

[Arunasx]

Lietuvai reikia bent 340 MW naujų elektros gamybos pajėgumų https://www.vz.lt/pramone/energetika...mybos-pajegumu

Patikimam Lietuvos energetikos sistemos darbui reikės mažiausiai 340 megavatų naujų elektros gamybos pajėgumų, šalyje augant elektros poreikiui ir plečiantis žaliosios energetikos sektoriui. Tai parodė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų atnaujinta studija – ji patikslino anksčiau numatytą 450 MW papildomų pajėgumų poreikį, pranešė „Litgrid“. Naujausiais duomenimis, dar 200 MW elektros poreikį užtikrintų specialūs energijos kaupikliai – baterijos, jos numatytos Vyriausybės patvirtintame „Ateities ekonomikos DNR“ plane. Be jų reikėtų iki 610 MW papildomų pajėgumų, o juos užtikrintų technologiškai neutralių aukcionų laimėtojai – rinkos dalyviai. Po viešų konsultacijų su rinkos dalyviais studija bus teikiama Europos Komisijai (EK), kuri turi pritari pajėgumų mechanizmo taikymui Lietuvoje.Gegužę skelbta, kad gaivinant krizės sukrėstą ekonomiką, investicijos į 200 MW galios elektros kaupimo įrenginius siektų 100 mln. eurų, o į vėjo jėgainių Baltijos jūroje prijungimą prie perdavimo tinklo sausumoje – 90 mln. eurų. Šie projektai įrašyti „Ateities ekonomikos DNR“ plane. Energetikos ministerija nurodė, kad baterijos reikalingos atsinaujinančių energijos išteklių integravimui bei didėjančiam gamybos poreikiui iki ir po sinchronizavimo, sisteminių paslaugų užtikrinimui.

[ZYKLON-B]

Tai jis ir yra Maskovoje kaip tavo nuorodoje

Jis Piteryje...

[Sula]

Tai jis ir yra Maskvoje kaip tavo nuorodoje

[ZYKLON-B]

BRELL valdomas iš Maskvos.

2008 год. Функции по координации работы ЕЭС России с энергосистемами Латвии, Литвы и Эстонии переданы филиалу Системного оператора – Объединенному диспетчерскому управлению Северо-Запада.

Передача ОДУ Северо-Запада функций координации работы ЕЭС России с энергосистемами стран Балтии осуществлена в рамках перехода на новые принципы организации оперативно-диспетчерского управления энергосистемами Электрического кольца Белоруссии, России, Эстонии, Латвии и Литвы (ЭК БРЭЛЛ).

Переходу на новые принципы организации оперативно-диспетчерского управления энергосистемами ЭК БРЭЛЛ предшествовал большой объем работ, включавший изучение деловых процессов, действующих в ЭК БРЭЛЛ, разработку технологической документации, подготовку персонала, организацию каналов связи для передачи в ОДУ Северо-Запада телеметрической информации из энергосистем ЭК БРЭЛЛ и другие работы.

[digital]

BRELL valdomas iš Maskvos.

[ZYKLON-B]

Turėjau omenyje bet kokį netiesioginį sujungimą, kažkur skaičiau tokį išsireiškimą. Nesu specas, nežinau kokie galimi realūs variantai. Žr. aukščiau: kaip pirksime Rusijos el. energiją, bet nepirksim Astravo elektros? Gal jūs galite paaiškinti, kaip tai techniškai įmanoma? (Kaliningrado neskaičiuokim)

Nesu dispecerizavymo specialistas, bet manau dauguma zmoniu zino kad BRELL valdomas is Rygos del to imanoma kontroliuoti srautus bei pirkti energija is pasirinktu tiekeju. Kai Baltijos salys iseis is sinchronizmo bei bus pajungti per B2B - IPS/UPS faktiskai pasidarys "juoda deze" ir kontroliuoti kas pagamino tam tikra "MW" is Baltijos saliu bus manau neimanoma. Teoriskai yra sansas "prastumti" Astravo AE energija kai Baltijos salys iseis is sinchronizmo ir bus pajungtos per b2b, nes nutruks valdymo bei kontroliavymo galimybes is Baltijos saliu. Galima nesinaudoti Astravos AE energija jai jus galite kontroliuoti dispeceri - kas aisku imanoma Rygoje. Bet jai isliks tik rysis tarp dispeceriniu, rusu ar gudu dispeceris vietoje kokios Lukomles TES gali isakyti Astravos AE dispeceriui pagaminti daugiau MW, nes jam bus svarbiau sistemos stabilumas , o Lukomles TES su Astravos AE po to gali atsiskaityti tarpusavyje - bet cia teorija.

Gal jūs galite paaiškinti

Nesu "big cheese", del to man patinka kai zmones kreipiasi i mane - tu

[ZYKLON-B]

Na tai jau nebus visai laisvai.
Klausimas būvo dėl Astravo AE. Laikantis dabartinių Baltijos šalių pozicijų, jokių jungčių Lietuva su Baltarusija negalėtų turėti? O Latvija, ko gero turės?
Dar turėjau omenyje, kad veiks nauja Europoje Baltijos šalių kontroliuojama energetinė "sala"?

Latvija neturi tiesioginiu liniju i Baltarusija. Bet gudams visai nesunku butu nukreipti keleta liniju ejusiu i IAE i Daugpili kokiu 25-30km - ten maziausiai 3x330kV linijos viena is kuriu 750kV matmenyse.

[Sula]

Jungtys liks, tik bus pastatyti dažnio keitikliai, o elektra kaip tekėjo, kaip toliau laisvai tekės, panašiai kaip ir tarp Danijos ir Švedijos.

Na tai jau nebus visai laisvai.
Klausimas būvo dėl Astravo AE. Laikantis dabartinių Baltijos šalių pozicijų, jokių jungčių Lietuva su Baltarusija negalėtų turėti? O Latvija, ko gero turės?
Dar turėjau omenyje, kad veiks nauja Europoje Baltijos šalių kontroliuojama energetinė "sala"?

Ka reiskia "kompensacine jungtis"? As pirma kart girdziu tokia savoka.

Turėjau omenyje bet kokį netiesioginį sujungimą, kažkur skaičiau tokį išsireiškimą. Nesu specas, nežinau kokie galimi realūs variantai. Žr. aukščiau: kaip pirksime Rusijos el. energiją, bet nepirksim Astravo elektros? Gal jūs galite paaiškinti, kaip tai techniškai įmanoma? (Kaliningrado neskaičiuokim)

[ZYKLON-B]

Jungtys liks, tik bus pastatyti dažnio keitikliai, o elektra kaip tekėjo, kaip toliau laisvai tekės, panašiai kaip ir tarp Danijos ir Švedijos.

"laisvai" teka kintamoji srove priklausomai nuo reaktanso bei kampo tarp itampu. Naudojant keityklius galima pilnai valdyti galios srautus.
Mane cia daznai kaltina kad as "supportinu" rytus ir t.t. As atvirksciai esu suinteresuotas kad statytu daugiau keitykliu Baltijos salyse, nes tai yra mano specializacija

[Lettered]

Ne visai apie tai šneka. Kiek suprantu nuo 2025 m. BRELL nustos egzistuoti ir tiesioginių jungčių turėtų nelikti. Bet tai nepanaikins galimybės tiekti elektros energiją iš Baltarusijos ir Rusijos per kompensacines jungtis. Kokia dalis ten "Astravo", bus sunku pasakyti.

Jungtys liks, tik bus pastatyti dažnio keitikliai, o elektra kaip tekėjo, kaip toliau laisvai tekės, panašiai kaip ir tarp Danijos ir Švedijos.

[digital]

Tai niekas ir nesakė, kad užsiima.