Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros energetikos sistemas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • ZYKLON-B
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    Anot 17 December 2020 https://www.world-nuclear-news.org/A...oan-commitment kaip tik šį mėnesį turi pradėti krauti kurą:
    Areva-Siemens consortium jau kokius 5-6 metus nebeegzistuoja, kaip ir Areva... patapusi Framatome kad isvengti milzinisku baudu.
    Del kuro krovimo - tokius pazadus jie skelbia jau kokius 7-8 metus. Kaip sakama - zadeti nereiskia zenytis

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Parašė ZYKLON-B Rodyti pranešimą
    Reikia paskaiciuoti kiek metu tai kartojama
    Anot 17 December 2020 https://www.world-nuclear-news.org/A...oan-commitment kaip tik šį mėnesį turi pradėti krauti kurą:
    In August, TVO said fuel loading at the Olkiluoto 3 EPR will now not take place until March next year, according to a revised schedule provided by the Areva-Siemens consortium. Grid connection is now scheduled for October 2021, with regular electricity production due to start in February 2022.
    OL3 EPR Project, which once completed, will cover circa 14% of Finland's demand for electricity

    Komentuoti:


  • ZYKLON-B
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    Olkiluoto 3 bus paleista kitais metais.
    Reikia paskaiciuoti kiek metu tai kartojama

    Komentuoti:


  • bato_usai
    replied
    Seimas imasi pataisų dėl 100 mln. eurų vertės kaupiklių

    Seimui pateiktos pataisos, leisiančios Lietuvoje įrengti 200 megavatų (MW) galios energijos kaupiklių (baterijų) sistemą momentiniam rezervui. Projekto vertė, anot D.Kreivio, sieks 100 mln. eurų, jis bus finansuojamas Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Baterijos turėtų būti įrengtos kitų metų pirmoje pusėje.

    Vyriausybė prašo pakeitimus svarstyti skubos tvarka. Jie į plenarinių posėdžių salę grįš balandžio 1-ąją, o jeigu komitetai apsvarstys greičiau – anksčiau.

    D.Kreivio teigimu, baterijos yra vienas inovatyviausių sprendimų.

    „Tesla“ tokias ličio baterijas prieš keletą metų pradėjo diegti Australijoje. Projektas labai pasiteisino ir šiuo metu tokias baterijas diegia Belgija, Italija, Slovėnija ir kitos“, – kalbėjo ministras.

    Baterijos leis Lietuvai desinchronizuojantis nuo posovietinio BRELL žiedo ir norint turėti greitą avarinį momentinį rezervą – taip būtų išvengta elektros tiekimo nutrūkimo, o kaupikliai pasitarnaus trijų Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymui. Po 2025 metų, kai, kaip planuojama, Baltijos šalių elektros tinklai veiks sinchroniškai su žemynine Europa, baterijų sistema bus perleista rinkos dalyviams ir galės teikti kitas, pavyzdžiui, žaliosios energetikos balansavimo paslaugas. Jos tarnaus kaip pirminis sistemos rezervas. Šią funkciją dabar atlieka IPS/UPS sistemoje (Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos sistemas jungiančiame BRELL žiede) veikiančios elektrinės.

    Energetikos grupė „Epso-G“ sausio pabaigoje jau paskelbė baterijų projektavimo, gamybos, įrengimo bei techninio aptarnavimo konkursą. Lietuvoje planuojama per 14 mėnesių įrengti keturis įrenginius po 50 MW galios ir 50 MWh talpos keturiose 110-330 kV transformatorių pastotėse – Vilniaus, Alytaus, Šiaulių ir Utenos aikštelėse. „Epso-G“ skelbė, kad kaupiklius diegs specialiai šiam projektui steigiama „Epso-G“ bendrovė „Energy cells“. Darbus ketinama finansuoti iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility, RRF).

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    Ne.
    Olkiluoto 3 bus paleista kitais metais. Tačiau Hanhikivi galimai bus sustabdytos statybos visai. Ši buvo numatyta baigti 2028, tačiau atsinaujinančių šaltinių plėtra kelia klausimą dėl šitos būtinybės.
    Taip, bet klausimas buvo apie Astravo analogą, o VVER statomas būtent Hanhikivi (Olkiluoto statomas europinis EPR).
    ​​​​​​

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Planuoja 2028.
    Ne.
    Olkiluoto 3 bus paleista kitais metais. Tačiau Hanhikivi galimai bus sustabdytos statybos visai. Ši buvo numatyta baigti 2028, tačiau atsinaujinančių šaltinių plėtra kelia klausimą dėl šitos būtinybės.



    Komentuoti:


  • liutass
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Planuoja 2028.
    tai todel ir taps eksportuojancia elektra

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė liutass Rodyti pranešimą
    Kada jie ruosiasi paleisti i eksploatacija Astravo AE S analoga pas save?
    Planuoja 2028.

    Komentuoti:


  • liutass
    replied
    labai tolima persvektyva kolkas. Kada jie ruosiasi paleisti i eksploatacija Astravo AE S analoga pas save?

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Suomija planuoja atsisakyti elektros importo iš Rusijos nuo 2030 metų siekiant pereiti į neutralią angliavandenilių požiūriu. Vatnikams tai ~300 mln USD nuostolis į metus.
    Финляндия отключается от России https://www.kommersant.ru/doc/4663944
    Suomija planuoja tapti eksportuojančia šalimi pasinaudodama Nord Pool jungtimis su Švedija ir Estija. Kartu tai ir papildoma kliūtis Astravo elektrai patekti į ES.
    Paskutinis taisė Arunasx; 2021.01.29, 09:23.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Estonia-Latvia third interconnection starts operation on 1 January 2021 https://ec.europa.eu/inea/en/news-ev...1-january-2021
    The Estonia-Latvia third electricity interconnection, which has received €112 million from the Connecting Europe Facility, out of a total cost of approximately 170 million, has been completed and will start operations on 1 January 2021. The Estonia-Latvia third electricity interconnection, is an EU Project of Common Interest that aims to increase the security of supply by reinforcing north-south electricity connections and develop the electricity market in the Baltic region. By increasing the capacity by approximately 600 MW at the border between Estonia and Latvia, the project will allow energy transfer, facilitating the potential integration of renewable energy sources into the grid. The new lines (the interconnection comprises the Harku-Sindi and Kilingi-Nõmme-Riga lines) will also provide a reliable corridor for the electricity market and significantly improve the security of supply in the Baltic states. At the same time, the connection is an important prerequisite for connecting Estonia and the other Baltic States to the continental European Network (CEN).

    Komentuoti:


  • Jegermeister
    replied
    „Litgrid“ įgyvendino trečią iš 14 sinchronizacijos projektų – Elektrėnus ir Vilnių jungianti linija sustiprinta dvigubai

    Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ užbaigė 330 kV elektros perdavimo linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukciją. Tai jau trečias įgyvendintas strateginis projektas, būtinas Lietuvos elektros sistemos sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Rekonstruota linija reikšmingai sustiprins Vilniaus regiono elektros tinklą, užtikrins patikimą tiekimą gyventojams ir verslui.

    https://www.litgrid.eu/index.php/nau...dvigubai/31349

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    IMHO bus įdomu pamatyti situacijos pasikeitimą 2021 metais po atominio reaktoriaus starto Suomijoje ir EE<>LV trečios jungties, kas pašalins pralaidumo apribojimus tarp LT,LV<>EE. Tada ir NordBalt 2 poreikis bus aiškesnis. Nors sakyčiau būtų įdomus variantas Ventspils<>Stockholm, nes SE3 zonoje paprastai būna kiek pigesnė elektra nei piečiau SE4. Ir atstumas 335km vs 450km.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Ž. Vaičiūnas: EK parama sinchronizavimui – beprecedentė https://www.vz.lt/pramone/energetika...--beprecedente
    Europos Komisijai (EK) Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projekto antrajam etapui skyrus 720 mln. Eur, o vien Lietuvai – 301 mln. Eur Baltijos šalių paraiška Komisijoje buvo įvertinta aukščiausiais balais, dėl to skirtas maksimalus finansavimo intensyvumas – 75%. Iš Europos infrastruktūros tinklų (angl. Connecting Europe Facility, CEF) Koordinacinio komiteto, kuriame dalyvauja visų Europos Sąjungos (ES) šalių atstovai, sprendimu skirtos 720 mln. Eur paramos jūrinės Lietuvos ir Lenkijos jungties „Harmony Link“ statybai skirta 493 mln. Eur, sinchroninių kompensatorių įrengimui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – 166,5 mln. Eur. Likusi dalis bus naudojama „Harmony Link“ būtinų tinklų modernizavimui bei plėtrai.
    „Baltijos šalių ir Lenkijos paraiška buvo 915 mln. Eur, šiuo atveju šiam projektui buvo skirta daugiau negu 70% viso šio CEF finansavimo etapo, tai turbūt reikia dėkoti ne tik Baltijos šalims, bet pirmiausia visai Europos Sąjungai už solidarumą (...) Likusi dalis bus teikiama kitiems CEF finansavimo etapams, tai yra kitais ir dar kitais metais“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
    Iš viso Europos Komisija gavo 28 paraiškas. Baltijos šalių paraiška buvo įvertinta aukščiausiu balu iš visų pateiktų.
    „Pačioje pradžioje visas „LitPol Link“ (jungtis su Lenkija – BNS) dabartinis pralaidumas bus naudojamas patikimumui užtikrinti, rezervams ir kitoms sisteminėms paslaugoms teikti, tačiau „Harmony Link“ ne tik išlaikys esamą pralaidumą su Lenkija, bet jį net padidins“, – spaudos konferencijoje sakė jis. D. Virbickas nesiėmė prognozuoti, kokia bus naujos jungties įtaka elektros rinkos kainai, bet konkurencija, anot jo, padidės. „Konkurencija tikrai padidės, nes rinkos galimybės su Lenkija padidės 200 MW iš karto, o ateityje žiūrėsime, gal dar surasime galimybių. Tai atsakymas: teigiamai paveiks (ateities rinkos kainą – BNS). Ar po to dar bus prasminga tiesti „NordBalt 2“, pagyvensime – pamatysime“, – sakė D. Virbickas.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Karaliaučiaus elektros sistemos bandymas praėjo sklandžiai https://www.vz.lt/pramone/energetika...ejo-sklandziai
    Bandymas, kaip ir numatyta, prasidėjo šeštadienį 10 val. ir baigėsi 18 val. Jo metu nevyko prekyba iš Karaliaučiaus importuojama elektra.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Sprendimas bus įgyvendinamas nuo kitų metų – Lietuva nebeteiks 100 megavatų galios rezervo BRELL šalims, bet tuo pačiu negaus 400 megavatų rezervo iš Latvijos, Estijos, Rusijos ir Baltarusijos.
    Tai Nagevičiaus pateikti skaičiai iš esmės teisingi. Bet tas 100 Lietuvos megavatų Baltarusijai bet kokiu atveju yra lašas jūroje.
    Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/energetika...#ixzz6WInoH1w7

    Komentuoti:


  • dts
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Dar vienas paaiškinimas

    Martynas Nagevičius, FB
    https://www.vz.lt/pramone/energetika...-ju-astravo-ae

    Nebebus jokio rezervo, carui aiškiai parodė špygą.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Dar vienas paaiškinimas

    Martynas Nagevičius, FB

    Pastaruoju metu lenda labai daug spekuliacijų apie tai kaip Lietuva nori nenori privalės užtikrinti Astravo AE rezervą. Aš tai siečiau ne su Astravo AE statybos pabaiga, o su artėjančiais Seimo rinkimais. Bei bandymais padaužyti Prezidentūrą ir dabartinį Energetikos ministrą.

    Tiek daug kalbama ar Kruonis teiks rezervo paslaugą Astravui, bet neužduodamas paprasčiausias klausimas - kokį AB Litgrid nustatys Antrinį avarinį aktyviosios galios rezervą, kurį pirks iš Kruonio HAE operatoriaus 2021 metais?

    2019iems ir 2020iems metams šis rezervas buvo 400 MW ir jis buvo suskaičiuotas taip: Iš "NordBalt" jungties galios (700 MW), kurios galimą staigų praradimą turėtų momentaliai kompensuoti Kruonio HAE, buvo atimti 300 MW, kuriuos, kaip normatyvinį avarinį rezervą Lietuvos energetikos sistema gauna iš kitų BRELL energetikos sistemų pagal BRELL susitarimą.

    Pati Lietuva kitoms BRELL susitarimo šalims teikia 100 MW normatyvinio avarinio rezervo kiekį. Ne daugiau. (Astravo AE vieno bloko galia yra 1200 MW)

    Jei Litgrid kitais metais iš Kruonio pirks tuos pačius 400 MW antrinio rezervo, kaip pirko ir 2019-ais bei 2020-ais, palikdami likusius 500 MW (visa Kruonio generavimo galia yra 900 MW) Igničiui naudoti laisvai rinkoje, pavyzdžiui užsidirbti iš rinkos kainos svyravimų, balansavimo elektros pirkimo ir pardavimo, tai reikš, kad jokia rezervinė paslauga Astravui nėra teikiama. Neskaičiuojant tų 100 MW, kurias kitoms BRELL susitarimo šalims Lietuva teikė ir iki šiol, atgal gaudama 300 MW rezervą.

    Ar papildomai Astravui paslaugą galėtų teigti Kruonio HAE eksploatuojanti ir likusius 500 MW galios savo dispozicijoje turinti AB Ignitis Gamyba grynai per rinkos mechanizmus? Drįsčiau teigti, kad nėra jokių šansų. Nes ilgalaikės komercinės sutarties, suvaržančios gamybą tam, kad būtų užtikrintas papildomas rezervas, Ignitis gamyba tikrai nepasirašinės, o visa kita - rinkos jėgos čia labiau veiks per vėjo stiprumą regione, tai yra - kai vėjas pūs stipriai ir vėjo parkai gamins daugiau elektros, didindamos pasiūlą bei mažindamos kainą, Kruonis užsikraudinės, o kai vėjas pūs mažiau ir rinkos kaina augs - išsikraudinės. Tikrai nesaugodamas vandens viršutiniame Kruonio baseine tam, kad kas "gal papildomai prireiks Astravo išsijungimui kompensuoti". Manote, kad Baltarusiai savo atominės elektrinės rezervą padarys priklausomą nuo vėjo greičio? Tikrai ne.

    Ar AB Litgrid teiktų komandą panaudoti 400 MW antrinio rezervo pajėgumus Kruoniui, jei staiga sustotų Astravas? Gal būt. Bet tai būtų neeilinė, sutartimi neapibrėžta force majeure situacija veikiant neapibrėžtomis sąlygomis, siekiant tiesiog išlaikyti stabilų tinklą. Bet kuriuo atveju - Astravo operatoriai turėtų suprasti, kad tai būtų daroma tik tokiu atveju, jei tuo pačiu metu antrinio rezervo neprireiktų, kompensuojant NordBalt praradimo. Ir už tokią neeilinę paslaugą iš tiesų vėliau reikėtų tartis kaip tokį sistemos gelbėjimą, nenumatytą jokiose sutartyse, Baltarusija turėtų Lietuvai apmokėti. Čia gautųsi panaši situacija, kaip apmokėjimas už išgelbėjimo paslaugą.
    ir net šiuo atveju - atkreipiu dėmesiui - pagalba būtų tik sąlygota aplinkybių (ar neprireikė NordBalt'ui) ir ne didesnė, nei tie 400 MW, t.y. tik 1/3 Astravo vieno bloko galios. Ir gaunama, kaip force majeure atveju teikiama paslauga už neapibrėžtą kainą. Tos kainos ribos galėtų siekti maždaug 400 MW elektros vartojimo Baltarusijoje staigaus prievartinio išjungimo kaštai (alternatyvūs kaštai). Daug.

    Jei kas nors galvoja, kad Baltarusija taip planuoja nuolat užtikrinti Astravo rezervą, tai aš tikrai taip nemanau. Energetikoje taip niekas nedaro. Net kai kalbama apie gana priešiškai tarpusavyje nusiteikusių šalių santykius. Jau grečiau baltarusiai prievarta tokiu atveju atjunginės nuo elektros savo didžiuosius fabrikus.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą
    Latviai paskelbė, kad nepirks Astravo elektros iš Baltarusijos t.y. tiesiogiai per elektros laidus iš Baltarusių. Bet ar gali kas paaiškinti, kaip techniškai įmanoma, jei įmanoma, išvengti tokios elektros pirkimo iš Rusijos? Elektra nėra materialus dalykas ir elgiasi panašiai, kaip piniginės perlaidos (išskyrus elektros linijų capacity ir panašius dalykus). Jeigu kokia nors Rusijos sritis perka elektrą iš Baltarusijos, o kokia nors kita Rusijos sritis parduoda daugiau elektros Latvijai, kaip tada? Kokie būtent techniniai dalykai įgalina tokių "mainų" galimybės užkirtimą? Vienintelis realus užkirtimas būtų elektros pirkimo apribojimas arba uždraudimas iš Rusijos, ar ne? Ir visa tai tik su sąlyga, kad Rusijos/Baltarusijos elektros neperka Lenkija ir Estija.
    Nepasimaukite ant populistų skiedalų, ypač dabar Lietuvoje prieš rinkimus jų suvešės "stabdančių" Astravą. Nėra techninių galimybių nepirkti, nebent nukirpti visus laidus pasienyje ir patiems 100% gaminti visą elektrą. Net per Suomiją Astravo elektra galės ateiti:

    Finland's largest electricity import countries in 2017 were Sweden and Russia. Most electricity was imported from Sweden, 15.3 TWh. Electricity imports from Russia were 5.8 TWh. Almost all exports of electricity from Finland were directed to Estonia, amounting to 1.7 TWh.
    D. Misiūnas (buvęs IGNITIS vadovas) neblogai paaiškina, kodėl ne tik elektra bus importuojama, bet ir Kruonis bus naudojamas Astravo rezervui, panašiai kai buvo Ignalinos AE.

    Pavyzdys, kaip politikai ir biurokratai, nenorėdami sakyti, kaip yra iš tiesų arba labai norėdami pasakyti "kad taip nėra", įjungia aukščiausio lygio išvedžiojimus.

    Žemiau citatos iš to paties renginio:

    Nr.1: „Man buvo labai svarbu išsiaiškinti, ar Astravo atominės elektrinės atveju Kruonio hidroakumuliacinė galėtų būti naudojama kaip rezervas. Tai gavau visus patikinimus, kad tiek technine, tiek teisine to žodžio prasme šis objektas nebus naudojamas kaip rezervas Astravo atominės elektrinės. Tai reiškia, kad Astravo statytojai turės rūpintis rezervo paieškomis kitur ir tai bus jų rūpestis“, – žurnalistams Kaišiadorių rajone kalbėjo Prezidentas.

    Čia kalba politikas kuris nori pasakyti kažką labai svarbaus, tačiau nėra įsigilinęs į reikalą ir pasikliauna tuo, ką jam sako patarėjai (irgi politikai).

    Nr.2: „Kadangi turime bendrą Baltijos šalių sistemą, jeigu būtų sistemos trikdis dėl neidentifikuotų priežasčių, kurios būtų siejamos būtent su Astravo atomine elektrine – tokiais atvejais galima būtų galbūt galvoti arba manyti apie tą teorinę galimybę pasinaudoti vieną kartą“, – aiškino ministras.

    Čia kalba biurokratas, kuris yra gerai įsigilinęs į reikalą, tačiau nenori atskleisti nepatogios tiesos, ir, tuo pačiu, atsargiai dėlioja žodžius taip, kad ateityje nebūtų apkaltintas melu. Beje, galima dar šiek tiek patikslinti Nr.2, papildant tuo, ko ministras akivaizdžiai nenorėjo sakyti: turime ne Baltijos šalių bendrą sistemą, o BRELL, kuri jungia Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Rusijos elektros sistemas.

    Klausimas: Nr.2 patvirtina ar prieštarauja Nr.1?

    Dar yra ir Nr.3: Tiek jis, tiek Kruonio HAE valdančios „Ignitis gamybos“ vadovas Rimgaudas Kalvaitis teigė, kad techniniu lygiu sprendimus neužtikrinti Astravo rezervo turi komentuoti elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Būtų turbūt nelabai etiška mums pasakoti tai, kas yra operatoriaus atsakomybėje. Mes vykdome visus įstatymus. Iš savo pusės jokių planų, jokių galimybių nagrinėti pagelbėjimą Astravui mes tikrai neturime“, – sakė R. Kalvaitis.

    Čia kalba vadovas, tiesiogiai atsakingas už Kruonio HAE, reiktų tikėtis, įsigilinęs, bet nenorintis prisidaryti bėdų su politikais. Todėl, pagal geriausią biurokratinę praktiką, pasirinkęs patikinti, kad "vsio zakonno" ir klausimą perduoti tiems, kurie nedalyvauja

    Jeigu visų trijų paklaustumėm kas tiksliai yra "rezervas", kažin, ar vienodi būtų atsakymai...

    Man atrodo, kad maišomos dvi "rezervo" sąvokos: (a) avarinis rezervas, kurį užtikrina sistemos operatorius, (b) komercinis AE pagamintos elektros pasaugojimas akumuliaciniame įrenginyje. Taip veikė Ignalinos AE-Kruonio HAE pora, todėl mūsų politikams tai yra žinoma.

    Taigi, dėl avarinio rezervo: visų BRELL šalių energetikai dalijasi avariniais rezervais tarpusavyje, nes toks ir yra kertinis bendros sistemos veikimo principas: visa sistema (BRELL) bendrai užtikrina rezervą bet kurio prie jos prijungto įrenginio (tame tarpe ir Astravo AE) avarijos atveju. Kiekvienas operatorius užsitikrina/nusiperka tam tikrą avarinio rezervo kiekį savo šalyje (pvz. Litgrid perka Kruonio rezervą) ir jis gali būti panaudotas sistemos poreikiams pagal susitartas taisykles.

    Tai nereiškia, kad Kruonis bus naudojamas išimtinai Astavo AE rezervui. Visgi, atsijungus vienam Astravo blokui, rezervas bus užtikrintas iš BRELL sistemos, tame tarpe dalimi ir iš Lietuvos. Ir ne teoriškai, ir ne vieną kartą... o tiek kartų, kiek bus avarinių atsijungimų Astrave. Norisi tikėtis, kad tų kartų nebus daug, bet žinia, kad darbo pradžioje visi įrenginiai turi techninių iššūkių (prisiminkime NordBalt bėdas).

    Taip bus tol, kol Lietuva bus BRELL dalimi.

    Dabar galima dar kartą užduoti klausimą apie citatas

    Beje, dėl komercinio pasaugojimo - tiesioginis susitarimas tarp Astravo ir Kruonio nėra būtinas, tai gali būti daroma naudojantis veikiančiais rinkos mechanizmais. Baltarusijos energetikai ir jų tarpininkai Estijoje, Latvijoje ir pačioje Lietuvoje tai žino.
    https://www.facebook.com/dalius.misi...58024963358884

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Lietuvos elektros gamintojai galės dalyvauti Lenkijos galios aukcionuose https://www.vz.lt/pramone/2020/08/21...os-aukcionuose
    Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir PSE pasirašė susitarimą, kuris leis Lietuvos elektros gamintojams ir kitiems pajėgumų tiekėjams dalyvauti Lenkijos rengiamuose galios aukcionuose. „Lietuvos elektros gamintojams atidarome dar vienus vartus Lenkijos rinkoje. Bendrovės galės dalyvauti sistemos operatoriaus PSE rengiamuose pajėgumų aukcionuose ir ten parduoti savo elektros tiekimo paslaugas ilguoju laikotarpiu. Dalyvavimas Lenkijos rinkoje taip pat svarbus dėl to, kad Lietuva irgi vysto savo pajėgumų mechanizmą, todėl patirtis bus naudinga tiek tiekėjams, tiek mums, kaip operatoriui“, – pranešime spaudai cituojamas Daivis Virbickas, „Litgrid“ generalinis direktorius. Pirmadienį, rugpjūčio 24 d., vyks išankstinis aukcionas dalyviams iš Lietuvos, kuriame priimtus pasiūlymus pateikę pajėgumų tiekėjai galės dalyvauti pagrindiniame aukcione dėl pajėgumų teikimo 2025 metais. Lenkijos pajėgumų mechanizmas pradėjo veiki 2018 m., pirmasis aukcionas surengtas elektros tiekimui 2021 m.
    Lietuva taip pat vertina, ar esami elektros pajėgumai yra pakankami patikimam sistemos veikimui, ir planuoja veiksmus. „Litgrid“ užsakymu Kauno technologijos universiteto atlikta naujausia studija rodo, kad patikimam šalies energetikos sistemos darbui reikės mažiausiai 340 MW naujų, lanksčių ir rinkai prieinamų elektros energijos gamybos galios pajėgumų.

    Komentuoti:

Working...
X