2016 m. vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ Lietuvos prekybos zonoje buvo mažiausia per visą biržos istoriją ir siekė 36,5 EUR/MWh. Pernai metų elektros kaina rinkoje buvo 13% žemesnė nei 2015 m. ir ketvirtadaliu žemesnė nei 2014 ir 2013 metais.
„Naujųjų jungčių „NordBalt“ ir „LitPol Link“ poveikis rinkai viršijo mūsų lūkesčius. Kartu su latviais esame vieninteliai Baltijos ir Šiaurės šalyse, kur vidutinė elektros rinkos kaina pernai krito. Naujosios jungtys leido diversifikuoti elektros importo šaltinius ir to naudą pajutome nuo pirmųjų jungčių veikimo dienų. Jos ne tik atvėrė kelią į Europą, bet ir smarkiai pakeitė elektros rinkos žaidėjų elgseną. 2016 m. parodė, kad nuo šiol esame priklausomi nuo įvykių ir tendencijų daug didesnėse Lenkijoje ir Švedijoje, ir vietos gamintojai turi išmokti konkuruoti naujomis sąlygomis“, – pranešime spaudai cituojamas Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius.
„Litgrid“ skaičiuoja, kad 2016 metais „LitPol Link“ buvo prieinama rinkai 96%, o „NordBalt“ – 78% laiko per metus. Tarptautinės elektros jungtys tarp Latvijos ir Estijos, kurių nepakankamas pralaidumas iki naujųjų jungčių turėjo didžiausią įtaką kainų skirtumams tarp Estijos ir Latvijos bei Lietuvos prekybos zonų, buvo apkrautas ketvirtadaliu mažiau nei 2015 metais.
Visgi, „LitPol Link“ lieka daugiausia uždarytas prekybai kryptimi Lietuva – Lenkija. Keletą kartų per praėjusius metus „LitPol Link“ jungtimi Lietuva ir Lenkija naudojosi sistemos patikimumui užtikrinti. „Litgrid“ naudojosi jungtimi kaip avariniu rezervu 141 valandą, Lenkijos sistemos operatoriui PSE „LitPol Link“ kaip rezervo prireikė iš viso 18 valandų.
„Nord Pool“ biržos sistemos vidutinė metinė kaina kilo 28% iki 26,9 EUR/MWh, o Estijos, Suomijos, Danijos ir Švedijos prekybos zonose kainos augo nuo 5 iki 25%. Lenkijoje kaina išliko pastovi ir siekė 37,3 EUR/MWh.
nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės Vakarų Europoje ir Skandinavijoje lems, kad pirmasis 2017 m. ketvirtis Lietuvoje elektros rinkoje bus rizikingesnis ir dėl to brangesnis. Tokią pat prognozę išsako ir „Litgrid“ vadovas.
„2017 m. kainą elektros rinkoje diktuos Šiaurės šalių hidroelektrinių ir vėjo elektrinių gamybos apimtis. Kadangi pernai rudenį Šiaurės šalių hidroelektrinių gamyba mažėjo, galima prognozuoti, kad ir pirmąjį šių metų ketvirtį elektros kainos nebus žemos. Išankstiniai sandoriai rodo, kad šiais metais Lietuvos prekybos zonoje vidutinė kaina gali būti panaši kaip ir pernai, svyruoti nuo 33,9 iki 37,7 EUR/MWh“, - sako p. Virbickas.
„Naujųjų jungčių „NordBalt“ ir „LitPol Link“ poveikis rinkai viršijo mūsų lūkesčius. Kartu su latviais esame vieninteliai Baltijos ir Šiaurės šalyse, kur vidutinė elektros rinkos kaina pernai krito. Naujosios jungtys leido diversifikuoti elektros importo šaltinius ir to naudą pajutome nuo pirmųjų jungčių veikimo dienų. Jos ne tik atvėrė kelią į Europą, bet ir smarkiai pakeitė elektros rinkos žaidėjų elgseną. 2016 m. parodė, kad nuo šiol esame priklausomi nuo įvykių ir tendencijų daug didesnėse Lenkijoje ir Švedijoje, ir vietos gamintojai turi išmokti konkuruoti naujomis sąlygomis“, – pranešime spaudai cituojamas Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius.
„Litgrid“ skaičiuoja, kad 2016 metais „LitPol Link“ buvo prieinama rinkai 96%, o „NordBalt“ – 78% laiko per metus. Tarptautinės elektros jungtys tarp Latvijos ir Estijos, kurių nepakankamas pralaidumas iki naujųjų jungčių turėjo didžiausią įtaką kainų skirtumams tarp Estijos ir Latvijos bei Lietuvos prekybos zonų, buvo apkrautas ketvirtadaliu mažiau nei 2015 metais.
Visgi, „LitPol Link“ lieka daugiausia uždarytas prekybai kryptimi Lietuva – Lenkija. Keletą kartų per praėjusius metus „LitPol Link“ jungtimi Lietuva ir Lenkija naudojosi sistemos patikimumui užtikrinti. „Litgrid“ naudojosi jungtimi kaip avariniu rezervu 141 valandą, Lenkijos sistemos operatoriui PSE „LitPol Link“ kaip rezervo prireikė iš viso 18 valandų.
„Nord Pool“ biržos sistemos vidutinė metinė kaina kilo 28% iki 26,9 EUR/MWh, o Estijos, Suomijos, Danijos ir Švedijos prekybos zonose kainos augo nuo 5 iki 25%. Lenkijoje kaina išliko pastovi ir siekė 37,3 EUR/MWh.
nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės Vakarų Europoje ir Skandinavijoje lems, kad pirmasis 2017 m. ketvirtis Lietuvoje elektros rinkoje bus rizikingesnis ir dėl to brangesnis. Tokią pat prognozę išsako ir „Litgrid“ vadovas.
„2017 m. kainą elektros rinkoje diktuos Šiaurės šalių hidroelektrinių ir vėjo elektrinių gamybos apimtis. Kadangi pernai rudenį Šiaurės šalių hidroelektrinių gamyba mažėjo, galima prognozuoti, kad ir pirmąjį šių metų ketvirtį elektros kainos nebus žemos. Išankstiniai sandoriai rodo, kad šiais metais Lietuvos prekybos zonoje vidutinė kaina gali būti panaši kaip ir pernai, svyruoti nuo 33,9 iki 37,7 EUR/MWh“, - sako p. Virbickas.
Komentuoti: