Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros energetikos sistemas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • linkvai
    replied
    Vyriausybė leido tiesti elektros jungties „NordBalt“ kabelį pajūrio juostoje

    Strateginis elektros energetikos projektas – elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ – juda be kliūčių. Lietuvos vyriausybės posėdyje pritarta „NordBalt“ kabelio tiesimui šalies pajūrio juostoje bei išskirtinėje ekonominėje zonoje. Šis sprendimas yra būtinas elektros jungties statybos leidimui gauti.
    Lietuvos energetiniam savarankiškumui būtina elektros jungtis su Skandinavija bus tiesiama per pajūrio juostos dalį Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje bei Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. Linijai pasirinktas techninis sprendimas – 300 kV nuolatinės srovės elektros kabelis – leis išvengti neigiamo poveikio gamtai, nebus pakeistas kraštovaizdis.
    „Vyriausybės pritarimas – labai svarbus projekto parengiamųjų darbų žingsnis. Gavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos statybos leidimą, 2013 m. rudenį vyks kabelio tiesimo parengiamieji darbai, o kabelio tiesimo po jūra darbai prasidės 2014 metų pavasarį“, – sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys.

    Rengiantis „NordBalt“ jungties įgyvendinimui, projektas buvo derinamas su Saugomų teritorijų tarnyba, Kuršių Nerijos Nacionalinio parko administracija ir visuomene.
    „NordBalt“ bus trečia pagal ilgį pasaulyje jūrinės elektros jungtis. Ji sieks apie 450 kilometrų. Jungtį sudarys du greta pakloti kabeliai, tad iš viso jo bus pagaminta 900 kilometrų. Tam skirtą kabelį Švedijoje gamina pasaulinė energetikos ir automatikos bendrovė ABB. Jau pagaminta daugiau kaip 100 km aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelio.
    Projekto darbai vyksta pagal numatytą grafiką. Sausį gautas Klaipėdos rajono administracijos leidimas statyti vieną pagrindinių jungties elementų – nuolatinės srovės keitiklį. Nuo 2014 m. Klaipėdos transformatorių pastotėje bus pradėtos jo statybos. Nuolatinės srovės keitiklio paskirtis – per Baltijos jūrą nutiestu kabeliu perduodamą nuolatinę srovę keisti į kintamąją ir atvirkščiai.
    Tarpsisteminė elektros jungtis „NordBalt” leis techniškai integruoti Lietuvos elektros rinką į bendrą Baltijos jūros regiono valstybių rinką. 2015 m. pabaigoje pradėjus jungties eksploataciją, Lietuvai bus užtikrinta galimybė prekiauti elektra su Šiaurės Europa.
    DELFI: http://verslas.delfi.lt/energetika/v...#ixzz2MmAErJLl

    Komentuoti:


  • inga.
    replied
    „Litgrid“ ir ABB pasirašė istorinę sutartį dėl pagrindinio elektros jungties „LitPol Link“ įrenginio statybos
    vz.lt 15.02.2013, 15:11
    Litgrid
    Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir pasaulinė technologijų įmonė ABB pasirašė sutartį dėl nuolatinės srovės intarpo su 400 kV skirstykla projektavimo ir statybos Alytuje rangos darbų.
    Sutarties vertė – 288 mln. litų. Preliminari Lietuvos ir Lenkijos įgyvendinamo „LitPol Link“ projekto vertė – 1 281 mln. litų.

    Nuolatinės srovės intarpas yra svarbiausias elektros jungties „LitPol Link“ įrenginys. Jis bus statomas šalia Alytaus transformatorių pastotės. Statybos darbai prasidės 2014 m. pavasarį ir bus užbaigti 2015 m. gruodį. Pradėjus šiuos darbus tuo pat metu bus statoma ir „LitPol Link“ jungties aukštos įtampos elektros perdavimo linija bei rekonstruojama Alytaus pastotės 330 kV skirstykla. Elektros jungtis bus pradėta eksploatuoti 2015 m. pabaigoje.

    Pasak Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinio direktoriaus Virgilijaus Poderio, nuolatinės srovės intarpo statybos – labai svarbus žingsnis įgyvendinant „LitPol Link“ elektros jungties projektą.

    „Prieš ketverius metus prasidėję tarpsisteminės jungties projektavimo darbai įgauna realų pavidalą. „LitPol Link“ jungties nuolatinės srovės intarpas bus pirmasis tokio tipo įrenginys Baltijos valstybėse. Elektros jungtis „LitPol Link“ pirmą kartą sujungs Baltijos valstybių ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras bei Lietuvai, Latvijai ir Estijai atidarys vartus į Vakarų Europos elektros rinką“, – po sutarties pasirašymo sakė V. Poderys.

    500 megavatų (MW) nuolatinės srovės intarpas yra 100 metrų pločio ir 350 metrų ilgio unikalus, pagal specialų užsakymą kuriamas įrenginys. Pagal šiandien pasirašytą sutartį ABB parengs nuolatinio srovės intarpo su skirstykla techninį projektą, atliks visus reikalingus tyrimus, atveš ir sumontuos įrenginius, išbandys ir paleis juos eksploatacijai. Nuolatinės srovės intarpas bus sudedamoji tarpsisteminės elektros jungties „LitPol Link“ dalis.

    „ABB patirtis plėtojant aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) technologijas, pripažįstamas vienomis pažangiausių pasaulyje, leido pateikti geriausią pasiūlymą „LitPol Link“ jungties nuolatinės srovės intarpo sprendimui“, – sako Brice Koch, ABB Energetikos sistemų padalinio vadovas. Beveik prieš 60 metų HVDC technologijas pradėjusi vystyti ABB yra pasaulinis lyderis šioje srityje. Įmonė įgyvendino apie 90 HVDC projektų, kurių elektros perdavimo pajėgumai viršijo 95 tūkst. MW.

    Elektros energiją nuolatinės srovės intarpu bus galima perduoti iš Lietuvos į Lenkiją arba iš Lenkijos į Lietuvą. Įrenginyje elektros srovei pakitus iš kintamos į nuolatinę ir iš nuolatinės vėl atgal į kintamą įtampa bus keičiama iš 400 kV į 330 kV ir atvirkščiai. Tai reikalinga todėl, kad Lietuvoje ir Lenkijoje yra skirtingos elektros perdavimo sistemos. Keičiant įtampą nuolatinės srovės intarpas suderins elektros perdavimą tarp dviejų nesinchronizuotų – kontinentinės Europos, kurioje yra Lenkija, ir IPS/UPS, kurioje yra Baltijos šalys – elektros sistemų. Naudojantis elektros jungtimi „LitPol Link“ per Lenkiją bus galima prekiauti su Europa: importuoti ir eksportuoti elektros energiją.

    „Litgrid“ įgyvendina strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus. Tarpsisteminė Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link” fiziškai sujungs trijų Baltijos valstybių ir Vakarų Europos elektros perdavimo infrastruktūras bei sudarys sąlygas elektros rinkų integracijai. „LitPol Link” jungtis iki 2015 metų pabaigos pradės veikti 500 MW galia, o iki 2020 m. – 1000 MW galia.

    DĖMESIO! Tai yra bendrovės pranešimas spaudai. Pranešimų spaudai turinio VZ.LT neredaguoja. Už pranešimo turinį atsako jį paskelbusi bendrovė.

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Elektros tilto į Lenkiją projektas juda į priekį

    http://klaipeda.diena.lt/naujienos/e...#axzz24yXOO9I2

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Du pastarieji pranešimai kelia nerimą. Kad tik nesusilauktųme black out'o patį viduržiemį. Štai jums ir "bambagyslė"...

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Dėl rusų akibrokšto teko įjungti elektrines
    Marius JOKŪBAITIS
    LR korespondentas
    2012-08-28
    Nemaloni staigmena iš Rusijos pusės privertė Lietuvą prisiminti gamtines dujas: Elektrėnų elektrinėje visu pajėgumu nuo šiol dirba visi trys veikiantys blokai. Lietuviškos elektros energijos gamyba šoktelėjo iki rekordinių aukštumų šiais metais.

    Budėjimo režimu paprastai dirbanti Elektrėnų elektrinė pastaruoju metu sukasi lyg geriausiais laikais.

    Vakar visu pajėgumu veikė trys elektros gamybos blokai, nors čia viena kilovatvalandė kainuoja apie 40 centų.

    Dar du blokai remontuojami, senieji – jau išjungti, o naujausias dar nepradėjo veikti.

    Pabrango tris kartus

    „Nuo rugpjūčio 20 dienos Lietuvos elektrinė gamina daugiau nei įprastai”, – pripažino „Lietuvos energijos” Didmeninės elektros prekybos departamento direktorius Vidmantas Salietis.

    Suplanuota, kad piko valandomis Elektrėnai per valandą pagamins 850 megavatų (MW), o vartojimas Lietuvoje tuo metu siekia 1300 MW.

    Gaminti elektrą Elektrėnuose beprotiškai brangu.

    Dėl pabrangusių gamtinių dujų Lietuvos elektrinės gaminamos elektros kaina yra 40–43 centai už kilovatvalandę – tris kartus daugiau nei vidutinė kaina rinkoje.

    Kauno hidroelektrinė kol kas gali patiekti mažiau elektros energijos dėl sumenkusio vandens lygio Nemune, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė irgi veikia visu pajėgumu.

    Vakar 14 val. mūsų šalies elektrinės pagamino pusantro karto daugiau elektros, negu galbūt kada nors gausime iš planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės. Popietę elektrinės pagamino 863 MW.

    Numatytoje statyti atominėje elektrinėje pagal turimą akcijų skaičių Lietuvai priklausys 513 MW. Maža to, rugpjūčio 23 dienos popietę Lietuva sugebėjo per valandą pasigaminti daugiau negu tūkstantį megavatų.

    Rusai išjungė liniją

    Kas privertė bent trumpam prisiminti Elektrėnus, nors lietuviška elektra gerokai brangesnė nei importuojama?

    Elektros energijos supirkimo kaina, kurią nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, yra 37,07 cento. Lietuvos elektrinės savikaina – 10–15 proc. didesnė.

    Staigiai įjungti elektrines teko dėl kelių priežasčių. Pirmiausia – dėl rusų akibrokšto.

    Šios šalies elektros perdavimo sistemos operatorius išjungė vieną perdavimo liniją į Latviją, todėl staigiai sumažėjo linijų pralaidumo galia.

    Rusijos energetikos sistemos operatorius tai padarė be jokio įspėjimo, nors taip elgtis buvo privaloma.

    Perduoti daugiau elektros iš Estijos nėra galimybių dėl menko linijų pralaidumo, tad kaimynai negalėjo patenkinti staigiai išaugusio energijos poreikio Latvijoje ir Estijoje.

    Dėl to staigiai pašoko elektros kaina biržoje – net iki 42,5 cento už kilovatvalandę, nors anksčiau nesiekdavo nė 16 centų.

    Be to, Rygoje buvo išjungta elektrinė, kurioje energija gaminama deginant dujas. Dėl to susidarė nemenkas deficitas.

    Vartotojai dar nekentės

    Tiesa, tris kartus pabrangusi elektra biržoje šalies gyventojams vargu ar ką nors lems, nes kainos buitiniams vartotojams reguliuojamos.

    „Kainų šuolis biržoje daugumai vartotojų mažmeninėje rinkoje įtakos neturėjo, nes beveik visi tiekėjai perka fiksuotomis kainomis”, – „Lietuvos rytui” teigė bendrovės „Energijos tiekimas” generalinis direktorius Algirdas Juozaponis.

    Dėl išaugusių kainų nuostolių galėjo patirti tik tie tiekėjai, kurie elektros energiją savo vartotojams perka biržoje.

    Bet jei tokia padėtis užsitęstų ilgiau, neabejojama, kad tai pajustų ir eiliniai vartotojai.

    Estijos elektros tinklų įmonės „Elering” vadovas Taavi Veskimägi įsitikinęs, kad staiga uždaryta linija turėjo didelį neigiamą poveikį Baltijos šalių energijos tinklui.

    Tai – įrodymas, jog Baltijos šalių elektros sistemos turi būti prijungtos prie žemyninės Europos zonos.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Kaliningradas bando gyventi be Lietuvos
    Rugpjūčio 1 dienos naktį Kaliningrado srities elektros energetikos sistema vykdė izoliuoto darbo bandymus. Kaip nurodo Energetikos ministerija, tokie bandymai atliekami siekiant įvertinti sistemos pasirengimą dirbti atsijungus nuo kaimyninių sistemų arba „salos režimu“.

    Bandymų metu Kaliningrado energetikos sistema veikė savarankiškai du kartus po 10 minučių. Po antrojo bandymo grąžinant Kaliningrado energetikos sistemą iš izoliuoto režimo darbui į ankstesnį režimą automatiškai įsijungė elektros linija Tilžė – Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.

    „Iš esmės toks bandymas gali reikšti, kad Rusija, suprasdama Baltijos šalių strateginį tikslą dirbti sinchroniškai kontinentinės Europos tinkle, pradeda rengtis Baltijos šalių elektros energetikos sistemų desinchronizacijai nuo rusiškosios IPS/UPS sistemos. Sėkmingi bandymai rodo, kad yra įmanomas ir izoliuotas Karaliaučiaus srities elektros energetikos sistemos veikimas“, – teigia Energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

    Komentuoti:


  • Mørtã
    replied

    Komentuoti:


  • Kosovo
    replied
    Jeigu šioje temoje jau kas tai parašė, nepykit, neturėjau kantrybės visą skaityt: nuo Telšių iki Klaipėdos linija ne planuojama, o jau statoma, aną savaitę mačiau stulpus sustatytus, tik dar be laidų

    Komentuoti:


  • Perfect
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Naujas Visagino reaktorius tik nedidelę dalį Lietuvos elektros energijos poreikių patenkins, o elektros poreiktis turbūt dar labiau išaugs, tad reiks arba importuoti arba ieškoti kitų gamybos šaltinių vietoje. Todėl manau turėtų būti visos rinkos atviros, tiek, Vakarų, tiek Rytų, tiek Šiaurės, jeigu Baltarusija pasiūlys pigiau, kodėl iš jos nepirkti?
    Tai ir pirksim per Alytaus-Gardino jungtį. Tai yra numatyta ir Lietuvos energetikos sistemos tinklų plane. Tik Lietuva nebus priklausoma tik nuo tiekėjų iš Rytų.

    Manau, kad sutiksite, jog negalima pasikliauti tiekėju, kurio verslo ir politiniai interesai yra persipyne: šiandien pardavinės dempingo kainomis, o rytoj didesnėmis nei rinkos arba iš viso nepardavinės.

    Lietuvoje bus nevienas elektro energijos gamintojas. Modernizavosi Elektrėnai, statosi vėjo jėgainių parkai, modernizuojasi šiluminės elektrinės, Kruonis, Kauno HES ir t.t. Gamyba decentralizuojasi.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Perfect Rodyti pranešimą
    Lygiai taip pat su gamtinėmis dujomis. Jos ten pigesnės, bet mes perkame brangiai. Pigiai gautume tik tada jeigu sutiktume tapti Rusijos satelitais, kaip Baltarusija.

    O MN parodė, kad gali dirbti ir be vamzdžio, nors ir ne taip efektyviai, bet užtat gyvenam be "broliškos globos", t.y. prezidentūros ir vyriausybės durų niekas kojom neatidarinėja.

    O dėl elektros pirkimo iš Vakarų, tai nereikėtų taip vienareikšmiškai apibendrinti. Bus statoma atominė elektrinė, tad dar neaišku ar mes pirksime ar Vakarai iš mūsų pirks. O apriboti konkurentui galimybes prieiti prie rinkos, į kurią patys bandysime prasibrauti yra labai normalus žingsnis.

    Juo labiau tai ženklas Baltarusijai, kad Vilniaus pašonėje statomos elektrinės elektros energiją galės patys sau pardavinėti arba Rusijai, kuri gal ir sutiks už savikainą ar dar pigiau pirkti.
    Naujas Visagino reaktorius tik nedidelę dalį Lietuvos elektros energijos poreikių patenkins, o elektros poreiktis turbūt dar labiau išaugs, tad reiks arba importuoti arba ieškoti kitų gamybos šaltinių vietoje. Todėl manau turėtų būti visos rinkos atviros, tiek, Vakarų, tiek Rytų, tiek Šiaurės, jeigu Baltarusija pasiūlys pigiau, kodėl iš jos nepirkti?

    Komentuoti:


  • Perfect
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Čia bus taip kaip su MN - Ivano prie vamzdžio neprileisime, bet patys liksime prie suskilusios geldos ir mokėsime už elektrą brangiai. Elektra Rytuose bus VISADA pigesnė, o mes nutrauksime jungtis ir pirksime brangiai iš Vakarų. Tai daroma specialiai kad ir Visagino AE galėtų parduoti vietoje elektrą maksimaliai brangiai, o Rytai nenumušinėtų kainos. Galiausiai Kaliningradas jungsis su Rusija per Latviją???
    Lygiai taip pat su gamtinėmis dujomis. Jos ten pigesnės, bet mes perkame brangiai. Pigiai gautume tik tada jeigu sutiktume tapti Rusijos satelitais, kaip Baltarusija.

    O MN parodė, kad gali dirbti ir be vamzdžio, nors ir ne taip efektyviai, bet užtat gyvenam be "broliškos globos", t.y. prezidentūros ir vyriausybės durų niekas kojom neatidarinėja.

    O dėl elektros pirkimo iš Vakarų, tai nereikėtų taip vienareikšmiškai apibendrinti. Bus statoma atominė elektrinė, tad dar neaišku ar mes pirksime ar Vakarai iš mūsų pirks. O apriboti konkurentui galimybes prieiti prie rinkos, į kurią patys bandysime prasibrauti yra labai normalus žingsnis.

    Juo labiau tai ženklas Baltarusijai, kad Vilniaus pašonėje statomos elektrinės elektros energiją galės patys sau pardavinėti arba Rusijai, kuri gal ir sutiks už savikainą ar dar pigiau pirkti.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Čia bus taip kaip su MN - Ivano prie vamzdžio neprileisime, bet patys liksime prie suskilusios geldos ir mokėsime už elektrą brangiai. Elektra Rytuose bus VISADA pigesnė, o mes nutrauksime jungtis ir pirksime brangiai iš Vakarų. Tai daroma specialiai kad ir Visagino AE galėtų parduoti vietoje elektrą maksimaliai brangiai, o Rytai nenumušinėtų kainos. Galiausiai Kaliningradas jungsis su Rusija per Latviją???

    Komentuoti:


  • Perfect
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Ką reiškia raudoni kryžiukai? Naikinama?
    Panašu, kad taip. Nes Alytaus-Gardino linijoje planuojamas nuolatinės srovės intarpas.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Ką reiškia raudoni kryžiukai? Naikinama?

    Komentuoti:


  • Perfect
    replied
    "Litgrid" į elektros perdavimo tinklo plėtrą per 10 metų ketina investuoti 2,8 mlrd. Lt
    vz.lt
    Bendrovė pranešė, kad didžiąją dalį investicijų - 1,972 mlrd. Lt - įmonė numato skirti perdavimo tinklo strateginių projektų įgyvendinimui. 799 mln. Lt planuojama investuoti į perdavimo tinklo patikimumo didinimo projektus.

    Plačiau: http://vz.lt/article/2012/7/19/litgr...#ixzz214tAUN8E
    LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS
    330–110 KV TINKLŲ PLĖTROS PLANAS
    2012–2021 M.


    Paskutinis taisė digital; 2020.12.24, 11:44. Priežastis: atkurtas pav.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Seimas pritarė elektros tinklų sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektui
    ELTA ir lrytas.lt inf. 2012-06-12 11:31
    Seimas pritarė elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo projektui, kuriuo nustatomi jos svarbiausi etapai, būtinosios sąlygos ir bendrieji įgyvendinimo principai.

    Už įstatymo projektą balsavo 121 Seimo narys, prieš - 1, susilaikė 2 parlamentarai.

    Seimas šį įstatymą priėmė atsižvelgdamas į Europos Sąjungos energetikos strategiją, kuri numato 2014 m. sukurti Europos Sąjungos energetikos vidaus rinką, integruotą ES, įskaitant Baltijos valstybes, energetikos infrastruktūrą ir 2015 m. panaikinti Baltijos valstybių energetinę izoliaciją.

    Siekiant sistemingo ir koordinuoto visų elektros energetikos projektų, užtikrinančių integraciją į Europos elektros energetikos sistemas, įgyvendinimo, priimtame dokumente yra įtvirtinami Lietuvos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas etapai ir planuotini jų įgyvendinimo terminai: Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link 1“ eksploatacijos pradžia 2015 m. ir jungties išplėtimas 2020 m., papildomos Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link 2“ nutiesimas 2018-2020 m., Lietuvos ir Švedijos elektros jungties „NordBalt“ eksploatacijos pradžia 2015 m., regioninės Baltijos valstybių elektros rinkos sukūrimas iki 2013 m., įgyvendinant Baltijos energijos rinkos sujungimo plane (BEMIP) numatytus veiksmus, ir dalyvavimas Šiaurės šalių ir Europos elektros rinkose, konkurencingų vietinių elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra, užtikrinanti nepertraukiamą elektros energetikos sistemos adekvatumą, Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimas su žemyninės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu 2020 m. Kaip teigiama įstatyme, tik įgyvendinus visus šiuos etapus bus užtikrinta Lietuvos elektros energetikos sistemos visavertė integracija į Europos elektros energetikos sistemas.

    Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros energetikos sistemas įgyvendins Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė turės nustatyti šio tikslo įgyvendinimo politines, ekonomines ir technologines kryptis, veiksmų planą, koordinuoti ir prižiūrėti jo įgyvendinimą.

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Na va, specialistų nuomonė dėl AE. Patvirtinama, kad tokia elektrinė yra per galinga ir Lietuvai jokios energetinės nepriklausomybės neatneša. Matau, kad mano abejonės dėl pernelyg galingo reaktoriaus turi pagrindą.
    http://www.lzinios.lt/Ekonomika/Visa...bes-pardavimas

    Komentuoti:


  • Rimas_OK
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Privers Lietuvą pastatyti atskirą Kaliningrad jungtį su Baltarusija.
    Jei Kaliningrado AE žada pardavinėti elektrą į Lenkiją, tai turės sinchronizuotis su Europa.
    Ką reiškia "privers"?

    Beje įdomu kaip jie užtikrintų stabilų savo AE darbą su vienintele išorine jungtimi.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė J.U. Rodyti pranešimą
    Man aišku tik viena. Jei nepastatysim AE, tai turėsime dvi palei sienas. Karaliaučiuje ir Baltarusijoje. Karaliaučiaus ko gero bus statoma per pusę rusų ir lenkų, todėl jie ir įjungė atbulinį bėgį dėl Visagino AE. Todėl nepasirašinėsiu jokiuose referendumuose, nors esu AE priešininkas. Tiesiog nėra kitos išeities, kaip statyti kuo greičiau.
    Bent vieną AE pašonėje tikrai turėsime, ar statysime, ar nestatysime Visagino AE.

    Parašė digital Rodyti pranešimą
    Jei mes prisijungsim prie Europos energetikos sistemos, o Karaliaučius ne, tai per kur jie sinchronizuosis? Statys/nuomosis liniją per LT į BY?
    Privers Lietuvą pastatyti atskirą Kaliningrad jungtį su Baltarusija.
    Jei Kaliningrado AE žada pardavinėti elektrą į Lenkiją, tai turės sinchronizuotis su Europa.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė digital Rodyti pranešimą
    Jei mes prisijungsim prie Europos energetikos sistemos, o Karaliaučius ne, tai per kur jie sinchronizuosis?
    Dirbs autonomiškai. Virtuliai gali sinchronizuotis su RAO JES.

    Komentuoti:

Working...
X