Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkeliai kitose Europos šalyse

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Arunasx
    replied
    Europa siekia iki 2040 m. išvystyti greitųjų traukinių tinklą https://www.vz.lt
    Europos Komisija planuoja pasiekti, kad per artimiausią dešimtmetį greitaisiais traukiniais iš Berlyno į Kopenhagą būtų galima nuvykti ne per 7, o per 4 valandas. Tai leistų, pavyzdžiui, pietus pavalgyti Sofijoje, o prieš vakarienę dar spėti atvykti į Atėnus. „Tikrai europietiškas“ greitųjų traukinių tinklas žemyne galėtų būti išplėtotas iki 2040 m., portalui „The Guardian“ sakė Europos Komisijos atstovas.
    Planuojama, kad traukiniai, ten, kur įmanoma, išvystytų iki 250 km/h greitį.
    Sutrumpinti kelionę iš Berlyno į Kopenhagą planuojama jau iki 2030 m. Iš Sofijos Bulgarijoje iki Atėnų Graikijoje būtų galima nuvykti vos per 6 valandas, kai šiuo metu kelionė trunka apie 14 valandų.
    Nebūtų pamirštos ir Šiaurės Europos šalys – planuojama, kad iš Rygos į Taliną traukinys nuvyktų greičiau nei per 2 val.
    Apostolosas Tzitzikostas, Europos transporto komisaras, save vadinantis „traukinių vyruku“, teigia, jog visas greitųjų traukinių tinklas bus išvystytas iki 2040-ųjų ir šios plėtros tikslas yra padaryti traukinius patrauklesniu kelionės būdu, kad europiečiai į juos persėstų iš palyginti trumpais atstumais skraidančių lėktuvų.
    Vis tik „The Guardian“ pastebi, jog tarptautiniai greitieji traukiniai Europoje vis dar yra retenybė – traukinių operatoriai didesnį dėmesį skiria maršrutų plėtojimui šalies viduje. Nepakanka infrastruktūros, pernelyg skiriasi skirtingų šalių keleivių vežimo taisyklės, o kur dar komplikuota bilietų pardavimo ir tikrinimo sistema.
    Europa jau turi 12.000 km greitųjų traukinių bėgių ir jie sukoncentruoti Vakarų Europos valstybėse: Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje. Likusios, ypač Rytų šalys, yra „prastai susisiekiančios“. Tam, kad šis tinklas išsiplėstų trigubai, reikėtų 546 mlrd. Eur.

    Komentuoti:


  • eigh
    replied
    Neseniai teko išbandyti naują tarpvalstybinį maršrutą tarp Prancūzijos ir Belgijos, kuris, manau, galėtų būti pavyzdys maršrutui Vilnius- Ryga. Dalinuosi keliais įspūdžiais ir nuotraukomis.

    Naujas lėtasis traukinys Paryžius (Gare du Nord) - Briuselis (Bruxelles-Midi / Brussel Zuid)

    Iki šiol tarp Paryžiaus ir Briuselio kursavo tik Eurostar (prieš rebrandingą Thalys) greitieji traukiniai, kurie 260 km (tiesia linija) atstumą įveikia per maždaug 1 val. 20 min. Tai yra labai populiarus maršrutas, kuriuo traukiniai kursuoja praktiškai kas valandą nuo ankstaus ryto iki vakaro (kai kada ir po kelis reisus per valandą). Tačiau jie dažniausiai sausakimši, o kelionės į vieną pusę kaina gali viršyti ir 100 eurų. Akivaizdu, kad reikia daugiau pajėgumų, bet trukdo perkrauta linija, kadangi ja kursuoja ir Eurostar traukiniai į Londoną, vietiniai Prancūzijos vežėjo SNCF traukiniai iš Lilio ir Briuselio.

    Todėl per Paryžiaus vasaros olimpines žaidynes vykdytas eksperimentas - laikinai keliskart per dieną paleistas lėtasis traukinys Paryžius-Briuselis alternatyvia linija per Belgijos miestą Mons. Po kelių mėnesių paskelbta, kad eksperimentinis traukinys išliks ir nuo 2024-ųjų gruodžio pradėjo kursuoti reguliariai.

    Kelionė prasideda pagrindinėje Prancūzijos geležinkelio stotyje Gare du Nord, iš kurios išvyksta ir greitieji traukiniai į Briuselį/Amsterdamą bei Londoną.

    Click image for larger version  Name:	IMG_4413.jpg Views:	0 Size:	1,28 MB ID:	2182547

    Išvykimų lenta. Į Briuselį vien per artimiausią valandą trys traukiniai (12.22 ir 12.55 - greitieji, vienas iš jų, atkabinęs vieną sąstatą, tęsia kelionę į Amsterdamą). Maniškis (lėtasis) išvyksta 12.28.

    Click image for larger version  Name:	IMG_4412.jpg Views:	0 Size:	668,9 kB ID:	2182543

    Click image for larger version  Name:	image_151002.jpg Views:	14 Size:	1,04 MB ID:	2182545

    Iš viso tarp Paryžiaus ir Briuselio kursuoja trys lėtųjų traukinių poros kasdien (iš abiejų pusių išvyksta 7-8 val., 12-13 val. ir 18-19 val.) Nuotraukoje kairėje - vietinis prancūzų SNCF traukinys. Dešinėje - Belgijos geležinkelių kompanijos SNCB/NMBS iš Briuselio rytiniu reisu atvykęs lokomotyvas.

    Click image for larger version  Name:	IMG_4416.jpg Views:	0 Size:	1,47 MB ID:	2182550

    Traukinio vagonai taip pat belgiški, bet papuošti Prancūzijos vežėjo Ouigo spalvomis. Tai yra Prancūzijos geležinkelių kompanijai SNCF priklausantis mažų kainų brand'as, kuris įkurtas ruošiantis rinkos liberalizavimui. Pagrindinis skirtumas nuo tradicinio SNCF band'o InOui - kiek griežtesnė bagažo politika, restorano nebuvimas ir, žinoma, kaina (jos mažesnės). Teko skaityti, kad Paryžius-Briuselis traukinys Ouigo spalvomis papuoštas dėl marketingo - šis mažų kainų brand'as yra puikiai žinomas Prancūzijoje.

    Click image for larger version  Name:	IMG_4417.jpg Views:	0 Size:	1,37 MB ID:	2182548

    Naujasis traukinys važiuoja gerokai lėčiau nei greitasis (~1.20 val. vs. ~3 val.), tačiau jo kaina taip pat pastebimai mažesnė. Galima rasti bilietų už 10 eurų į vieną pusę, įprasta kaina - 20-40 eurų. Nustatytos lubos yra 59 eurai, bet tai gerokai pigiau nei greitieji Eurostar, kurie, kaip ir minėjau, gali kainuoti ir per 100 eurų. Tad nenuostabu, kad lėtasis traukinys yra sausakimšas (nuotrauka padaryta dar prieš traukiniui užsipildant).

    Click image for larger version  Name:	IMG_4421.jpg Views:	0 Size:	1,45 MB ID:	2182549

    Sėdynės nė kiek neprimena pigių skrydžių oro linijų, jos - gana erdvios, daug vietos kojoms, kiekvienai porai yra elektros lizdas (tiesa, kiek keistoje vietoje - viršuje). Kaip ir rašiau anksčiau, Ouigo traukiniuose restorano nebūna, tad ne išimtis ir šis maršrutas. Vietomis traukinys išvysto 150 km/h greitį.

    Click image for larger version  Name:	IMG_4420.jpg Views:	0 Size:	1,10 MB ID:	2182546

    Lėtasis traukinys (raudona) stoja tris kartus (du Prancūzijoje, vieną Belgijoje). Mėlyna spalva nubrėžiau greitąjį Eurostar traukinį, kuris tarp Paryžiaus ir Briuselio lekia niekur nestodamas.

    Click image for larger version  Name:	image_150999.png Views:	5 Size:	1,11 MB ID:	2182542
    Paskutinis taisė eigh; 2025.02.10, 16:32.

    Komentuoti:


  • bato_usai
    replied

    Nori parodysiu kaip esi maustomas. Nesupaprastinta penkių metų senumo versija čia:
    Click image for larger version  Name:	hpoNXGn.jpg Views:	1 Size:	435.1 KB ID:	2176380

    Komentuoti:


  • bato_usai
    replied
    Parašė Sklansky Rodyti pranešimą
    Click image for larger version  Name:	IMG_1910.jpeg Views:	0 Size:	227.1 KB ID:	2176245
    Ypatingai neįtikėtinai atrodo – koks duomenų šaltinis?

    Komentuoti:


  • jan
    replied
    Parašė ignaloidas Rodyti pranešimą
    Idiotiškas palyginimas. Latvijoje greitis trečdaliu mažesnis nei Lietuvoje, nors manau savaime aišku kad ten greitis mažesnis tik dėl to kad praktiškai kiekvienas maršrutas stoja Rygos priemiestinėse stotelėse. Lietuvoje tiesiog nėra tiek priemiestinių stotelių kur galėtų traukiniai stoti. Ar čia Latvijoje būtent dėl to traukiniai prastesni?

    Nustokime lyginti bananus su kumpiu, nesuprantu kodėl žmonėms atrodo kad tokie žemėlapiai yra geri.
    Čia manai dėl poros priemiestinių stotelių Rygoje taip ilgai traukiniai važiuoja tarp miestų?
    Ryga - Valmiera 2.5h
    Ryga - Daugpilis 3.5h
    Ryga - Liepoja 3h

    Reiktų palyginti su Vilnius-Kaunas, Šiauliai, Klaipėda vidurkiais.
    Jei tikrai trečdaliu mažesni Latvijoje tai gal jiems reiktų nestoti tose poroje priemiestinių stotelių ir patobulinus priemiestinius traukinius turėti greitesnį tarpmiestinį susisiekimą?
    O gal visgi problema ne tame o visiškai nudėvėtoje tarpmiestinių traukinių infrastruktūroje?

    Komentuoti:


  • ignaloidas
    replied
    Idiotiškas palyginimas. Latvijoje greitis trečdaliu mažesnis nei Lietuvoje, nors manau savaime aišku kad ten greitis mažesnis tik dėl to kad praktiškai kiekvienas maršrutas stoja Rygos priemiestinėse stotelėse. Lietuvoje tiesiog nėra tiek priemiestinių stotelių kur galėtų traukiniai stoti. Ar čia Latvijoje būtent dėl to traukiniai prastesni?

    Nustokime lyginti bananus su kumpiu, nesuprantu kodėl žmonėms atrodo kad tokie žemėlapiai yra geri.

    Komentuoti:


  • jan
    replied
    Parašė Sklansky Rodyti pranešimą
    Speciau keleiviniu, nes nebutu tokie auksti.
    Čia turbūt tik greičiausio serviso keleivinių traukinių vidutinis greitis, nes Prancūzijoje ir Ispanijoje rodo vidutinį HSR traukinių greitį.
    Jei įtrauktų ir regioninius traukinius vidurkis būtų daug žemesnis.

    Komentuoti:


  • Sklansky
    replied
    Speciau keleiviniu, nes nebutu tokie auksti.

    Komentuoti:


  • Visdarlietus
    replied
    Čia keleivinių traukinių greičių vidurkiai? Ar visų linijų maksimalių greičių vidurkiai?

    Komentuoti:


  • Sklansky
    replied
    Click image for larger version

Name:	IMG_1910.jpeg
Views:	933
Size:	227,1 kB
ID:	2176245

    Komentuoti:


  • Silber418
    replied
    Kadangi projektas apima kelias Europos valstybes, publikuoju šioje temoje. Geležinkelių koridoriaus Videržemio regionas - Skandinavija projektas lyg ir didesnis už Rail Baltica.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Siemens ieško admino kuris supranta Windows 3.11 nes yra dar naudojama traukinių srityje
    https://t.me/uniannet/124729
    https://www.theregister.com/2024/01/...1_trundles_on/

    Komentuoti:


  • ifl
    replied
    Polish Pesa increases footprint in Romania with new 62-train contract | Romania Insider (romania-insider.com)

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Įdomu, kad net neužsimena apie RB, nors tai kaip ir didžiausias geležinkelių projektas Europoje šiuo metu.

    Komentuoti:


  • ifl
    replied
    Tender for high-speed TGV between Lisbon and Porto launched - Portugal Resident

    Komentuoti:


  • ifl
    replied
    In Europe, a Rail Renaissance is Underway - The New York Times (nytimes.com)

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Toks naktinis reisas iki kokio Berlyno būtų nerealu, pakeistų avia ir autobusus. Ekologija.

    Komentuoti:


  • taccido
    replied
    Parašė dondc Rodyti pranešimą
    Parašiau Ievrapeicams, kad nesigavo iki Ispanijos nuvažiuot, pasiūliau sukurt ES įmonę, išsinuomuot nacionalinius šalių geležinkelius ir paleist traukinį nuo Suomijos iki Ispanijos, nuo Vokietijos / Lenkijos iki Graikijos. Be persėdimų, kad įgulos persėstų pasibaigus pamainai. Paminėjau, jog nėra interneto svetainės susikurt kelionę. Dar pasiskundžiau neadekvačia kaina lyginant su lėktuvais. Atrašė:
    Aktyvistas Jon Worth kelia šitas problemas į viešumą. Jo nuomone, realistiškiau pirmiausia sukurti naktinių maršrutų tinklą.
    https://jonworth.eu/

    Kaip ten bebūtų, Lietuva pati gali pasidaryti savo naktinį traukinį Varšuva–Kaunas–(Vilnius) vos per porą metų, nelaukdama Rail Balticos naktinių traukinių. Tai jau būtų didžiulis palengvinimas keliaujantiems, turistų ir keleivių pritraukimas. Užbaigus Rail Balticą jau iškart pratęsti turimus naktinius maršrutus iki Berlyno, Prahos, Vienos.
    Idėja: naktiniai traukiniai į Lietuvą

    Komentuoti:


  • dondc
    replied
    Parašiau Ievrapeicams, kad nesigavo iki Ispanijos nuvažiuot, pasiūliau sukurt ES įmonę, išsinuomuot nacionalinius šalių geležinkelius ir paleist traukinį nuo Suomijos iki Ispanijos, nuo Vokietijos / Lenkijos iki Graikijos. Be persėdimų, kad įgulos persėstų pasibaigus pamainai. Paminėjau, jog nėra interneto svetainės susikurt kelionę. Dar pasiskundžiau neadekvačia kaina lyginant su lėktuvais. Atrašė:

    Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) politika skirta visos Europos geležinkelio linijų, kelių, vidaus vandenų kelių, jūrų laivybos maršrutų, uostų, oro uostų ir geležinkelio terminalų tinklo įgyvendinimui ir plėtrai. Galutinis tikslas - užpildyti spragas, pašalinti kliūtis ir technines kliūtis, taip pat stiprinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą ES. Dabartinė TEN-T politika grindžiama Reglamentu (ES) Nr. 1315/2013 (https://eur-lex.europa.eu/legal-cont...LEX:32013R1315).

    Be naujos fizinės infrastruktūros kūrimo, TEN-T politika remiamas inovacijų, naujų technologijų ir skaitmeninių sprendimų taikymas visų rūšių transportui. Siekiama pagerinti infrastruktūros naudojimą, sumažinti transporto poveikį aplinkai, padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir saugą.

    TEN-T sudaro du tinklo "sluoksniai":

    - Pagrindinį tinklą sudaro svarbiausios jungtys, jungiančios svarbiausius mazgus, ir jis turi būti baigtas iki 2030 m.

    - Visapusiškas tinklas apima visus Europos regionus ir turi būti baigtas iki 2050 m.

    Pagrindinio tinklo pagrindą sudaro devyni pagrindinio tinklo koridoriai, kurie buvo nustatyti siekiant racionalizuoti ir palengvinti koordinuotą pagrindinio tinklo plėtrą. Juos papildo du horizontalieji prioritetai - Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS) (transport.ec.europa.eu/transport-modes/rail/ertms_en (anglų kalba)) ir jūrų greitkeliai (transport.ec.europa.eu/transport-modes/maritime/motorways-sea_en (anglų kalba)). Koridorių ir dviejų horizontaliųjų prioritetų priežiūrą vykdo Europos Komisijos paskirti Europos koordinatoriai.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė felar Rodyti pranešimą
    Manau Rail Baltica yra visų pirma susisiekimui tarp LT, LV, EE. Susisiekimui su Lenkija ir toliau tikiuosi kažkada atsiras naktinių traukinių variantai - eini miegot Vilniuj atsibunti kur nors Vienoj arba Berlyne. Pvz.: nuo žiemos naktinis maršrutas iš Varšuvos į Vieną pratęsiamas iki Miuncheno. Tai 14-15h kelionė, bet tvarkaraštis super patogus - įlipi ~19:00, pamiegi ir išlipi 9:00, kursuoja kievieną dieną pirmyn ir atgal.
    Į Varšuvą naktiniai traukiniai per arti. Varšuva yra labai geru geležinkelių susisiekimui atstumu nuo Vilniaus/Kauno paprastais dienos maršrutais ir tai bus svarbiausia keleivių kryptis, o ne Ryga, nekalbant apie Taliną. Berlynas, Viena, Praha ir t.t., žinoma, būtų idealūs maršrutai naktiniams traukiniams.

    Komentuoti:

Working...
X