Buv. geležinkelis Alytus-Varėna

[Romas]

"Lietuvos žinios" 2012.02.08 06:15
Rita KRUŠINSKAITĖ
Alytus turės naują tiltą

Praėjusio šimtmečio pradžioje sugriauto geležinkelio tilto per Nemuną vietoje rasis modernus pėsčiųjų ir dviračių tiltas.
Alytaus taryba nusprendė statyti ketvirtą mieste tiltą per Nemuną. Naujasis, ne automobiliams skirtas maždaug 5 metrų pločio ir 240 metrų ilgio tiltas sujungs Alytaus piliakalnį bei jo prieigas su Kurorto ir Miško parkais. Iš penkių sostinės bendrovės Tiltų ekspertų centro pristatytų būsimo tilto vizijų visuomenei ir Alytaus politikams labiausiai patiko buvusį tiltą primenantis projektas. Anot savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Matažinsko, pasirinktas projektas iš tiesių primena senąjį tiltą, tačiau naujasis tiltas atspindės XXI amžiaus pradžios dvasią ir harmoningai įsilies į natūralią aplinką.

Be to, renkantis projektą buvo atsižvelgta ir į mažesnes būsimo objekto eksploatacijos išlaidas. Naujasis tiltas kainuos nuo 20 iki 23 mln. litų. Daugiau kaip 92 proc. projekto vertės bus finansuojama iš Europos Sąjungos fondų, likusią dalį investuos Alytaus miesto savivaldybė.

Alytaus tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto narys, dailininkas Arvydas Švirmickas neabejojo, kad pasirinktas variantas įdomus ir šiuolaikiškas, tačiau jis pasisakė už kitą projektą. "Jei į objektą numatoma investuoti tiek lėšų, tai jis turėtų būti įspūdingas ne tik mums, bet ir ateinančioms kartoms", - teigė menininkas.
(...)
Naujojo tilto tiesimas ir jo prieigų sutvarkymas bei pritaikymas poilsiui - dalis projekto, apimančio dar du svarbius Alytui objektus - Mažosios Dailidės ežero bei Alytaus piliakalnio teritorijų sutvarkymą.
(...)

http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Gimt...es-nauja-tilta

[Al1]

Susprogdintas tiltas per Merkį prie Varėnos.



Iš LMA Vrublevskių bibliotekos atvirukų rinkinio, www.mab.lt.

[Al1]

Dėl tos mano minėtos atšakos į Ulonų g. 31. Gal ir nebuvo jos. Aš ten pirmą kartą buvau nuėjęs tik 1998 m. Bėgiai per tą bevardę gatvelę ties Ulonų g. 31 buvo, tačiau vos matėsi iš po žvyro. Tiksliau matėsi vienas bėgis. Bet ten veikė lentpjūvė. Galbūt tie bėgiai buvo naudojami lentpjūvės vežimėliams. Tuomet, 1998 m., lentpjūvė tų bėgių jau nenaudojo, išsiteko savo teritorijoje. Dėl betono mazgo, man atrodo, kad jis buvo kažkur tarp A ir B.

[railman]

1996 m. žemėlapyje nėra pavaizduota atšakos į "Astros" teritoriją, nors vėlesniame žemėlapyje ji pavaizduota. Įvažiavimo į "Astros" teritoriją vartai Alovės g.
Atvaizdas

Šilumvežis visada vagonus stumdavo į Mašinų gamyklą („Astra“). Privažiavęs prie vartų kartais ilgai signalizuodavo, kad atidarytų vartus. Pamenu vieną kartą per klaidą, o gal trūkus kantrybei vartai buvo išversti...
Dabar kur eina neasfaltuotas kelias, ėjo tik takelis. Dešinėje (nuotraukos) pusėje lygiagrečiai su bėgiais buvo tvora ir siauras praėjimas. Vienąkart kažkas tvorą išvertė, momentaliai radosi nelegali pervaža, pervažą atrado sunkiasvorio transporto vairuotojai. Alovės gatvele tapo tranzitine. To neapsikentė Alovės gatvelėje dirbę žmonės...
Einant bėgiais atgal už kokių 100 metrų (stoties pusėje) buvo smalos sandėliavimo vieta, tačiau nežinau ar ją ten iškraudinėdavo iš vagonų (pažymėjau raudonai).

Žemėlapiuose nepavaizduota atšaka į buvusios statybos organizacijos Ulonų g. 31. Taip pat buvusį betono mazgą. Aš nubrėžiau liniją iš akies pažymėjau raide B. Maždaug ten, kur yra pati raidė B, buvo betono mazgas. Dar viena aikštelė, kuria naudojosi miesto įmonės, taip pat ir berods Alytaus kalėjimas, pažymėta raide A. Ten yra išlikusi betoninė danga ir apšvietimo stulpai. Jų nuotraukos po ortofotonuotrauka. K raide pažymėta akmens anglies iškrovimo rampa. Dabar toje vietoje darbo rinkos mokymo centras.

Ulonų g. 31 – (buvusi) Alytaus I-oji statybos valdyba, jie atšakos neturėjo. Už jos buvo kitos statybinės organizacijos valdos, adresas tikriausiai 31A (o gal ir toks pat). Bet, kaip sakoma, ne tame esmė... Šios atšakos niekada savos akimis nesu matęs. Nors ta bevarde gatvele esu ne kartą važiavęs neprisimenu, kad gatvelę kirstų geležinkelis (pažymėjau oranžine spalva). Gal net ir lažintis galėčiau
Kur buvo „kalinių rampa“ aš nežinau, bet betono mazgas manau buvo ten kur A, o ne B raidė žemėlapyje, maždaug ties ta vieta, kur bėgiai nuo stoties ateina (pažymėjau geltonai). Žinau, kad nuo mazgo lygiagrečiai (beros vieni šalia kitų) su „Astros“ atšaka ėjo dar vieni bėgiai, (lyg tai rampa buvo ir visada daug smulkių akmenukų būdavo) ir baigdavosi likus šimtui metrų iki „Astros “ tvoros (pažymėjau žaliai). Prie mazgo buvo vietinės reikšmės pervaža, bėgiai vos matėsi per kalkes, cementą ar kitas statybines birias medžiagas. Man – buvo labai gražu

Taip pat šalia kepyklos, ten, kur dabar "Maxima", buvo vyno pusfabrikačio perpylimo iš cisternų į autocisternas rampa. Ji veikė iki pat galo.

Ech, cisterna prie prie autobusų stotelės ties kepykla. Dar ir dabar akyse matau tą vaizdą. Gerai pamenu kai jos turinį stora šlanga perpildavo į autocisterną. Bet niekada nežinojau ir net nebūčiau įtaręs, kad joje vyno pusfabrikatis Beje ir čia mašinistas buvo “persisrengęs”, aklikelio užtvaras kartą buvo išverstas...

Taigi, Kepyklos g. pervaža. Važiuojant nuo Santaikos gatvės buvo berods trijų kelių pervaža. Pirmieji du (jei neklystu, galbūt iešmas buvo iškart už gatvės asfalto???) keliai vedė į naftos bazę ir berods į "Metalisto" susivienijimo teritoriją.

Iešmas - iškart už gatvės asfalto, tikriausiai. Mano atminty pervaža su dviem keliais.

Pataisymai:


Iš 1985 topografinio žemėlapio:

[Al1]

1996 m. žemėlapyje nėra pavaizduota atšakos į "Astros" teritoriją, nors vėlesniame žemėlapyje ji pavaizduota. Įvažiavimo į "Astros" teritoriją vartai Alovės g.



Žemėlapiuose nepavaizduota atšaka į buvusios statybos organizacijos Ulonų g. 31. Taip pat buvusį betono mazgą. Aš nubrėžiau liniją iš akies pažymėjau raide B. Maždaug ten, kur yra pati raidė B, buvo betono mazgas. Dar viena aikštelė, kuria naudojosi miesto įmonės, taip pat ir berods Alytaus kalėjimas, pažymėta raide A. Ten yra išlikusi betoninė danga ir apšvietimo stulpai. Jų nuotraukos po ortofotonuotrauka. K raide pažymėta akmens anglies iškrovimo rampa. Dabar toje vietoje darbo rinkos mokymo centras.







Aklikelis, ėjęs beveik iki pat Pulko g. (ortofotonuotraukoje ir žemėlapiuose pažymėtas). Nuotrauka nuo šaligatvio. Bėgiai buvo ne ten, kur dabar pravažiavimas, o dešiniau jo.



Beje, caro laikais bėgiai ėjo lygiagrečiai Santaikos g. iki dabartinės Kepyklos g. Ir dar vienas privažiavimo kelias buvo ten, kur senasis kepyklos pastatas.
Pulko gatvės nėra, o į dabartinę Santaikos ir Ulonų g. sankryžą ateina dabartinė Suvalkų g., tuomet ėjusi per teritoriją, kurioje dabar kepykla.
Taigi, tas buvęs aklikelis ties Pulko g. kažkada baigėsi ties Kepyklos g.


Žemėlapis iš šio forumo.

[Al1]

Kelios nuotraukos iš vietų, kur seniau buvo geležinkelio atšakos.

1996 m. žemėlapis iš "Geltonųjų puslapių".



"Geltonieji puslapiai, 1997/98 m.



Abu žemėlapiai vienas kitą papildo. Jei atmintis neklysta, geležinkelio atšaka į pramoninę zoną nuo jos iki Kepyklos g. pervažos buvo išardyta dar iki 1997 m., kuomet išardytas geležinkelis per miestą. Todėl tos atšakos ir nėra 97/98 m. žemėlapyje, o 96 m. žemėlapyje ji dar yra, nors tuo metu tikrai jau nebenaudota. Naftos bazė uždaryta (pietinė atšaka kairiau Kepyklos g.) berods apie 1994 m., o į buvusius agrotiekimo sandėlius (šiaurinė atšaka kairiau Kepyklos g.) geležinkelis buvo apleistas dar apie 1993 m. Tiesa, naftos bazės atšaka dar kurį laiką galėjo būti naudojama sutrumpinta iki statybinių medžiagų parduotuvės Kepyklos g. Taip pat šalia kepyklos, ten, kur dabar "Maxima", buvo vyno pusfabrikačio perpylimo iš cisternų į autocisternas rampa. Ji veikė iki pat galo.

Taigi, Kepyklos g. pervaža. Važiuojant nuo Santaikos gatvės buvo berods trijų kelių pervaža. Pirmieji du (jei neklystu, galbūt iešmas buvo iškart už gatvės asfalto???) keliai vedė į naftos bazę ir berods į "Metalisto" susivienijimo teritoriją. Nuotraukoje apačioje, keliai į naftos bazę buvo toje vietoje, kur tie du geltoni reklaminiai stendai prie gatvės. Už maždaug 10 metrų buvo trečiasis kelias, vedęs į agrotiekimą. Ten, kur buvo bėgiai į agrotiekimą, dabar yra to skarda apdailinto pastato šoninė (be reklamos) siena.



Pažvelgus į ten, kur buvo keliai į naftos bazę - žolės, krūmai. Toliau teritorija visa pertvarkyta.



Taigi, bėgiai į agrotiekimą ėjo praktiškai ten, kur pastato šoninė (kairė) siena, ir toliau tvora. Tas namelis virš kurio užrašas "Metalo gaminiai" buvo kairėje bėgių pusėje.



Palei tvorą dešinėje ėjo bėgiai į agrotiekimą. Fotografuota ties įvažiavimu į buvusią agrotiekimo teritoriją. Čia buvo iešmas ir išsišakojimas į du kelius.



Ten pat. Žvilgsnis į priešingą pusę. Iš abiejų pusių buvo rampos. Dabar viskas užpilta, o ant rampų pristatyta tvorų ir atitverta skarda. Dešinė rampa buvo dengta.



Dar paėjus toliau. "Lankavos" parduotuvių teritorija. Bėgiai čia taip pat buvo. Jie baigėsi tikriausiai sulig sandėlių dešinėje galu.

[Al1]

Apie 1990 m. jos jau nebuvo.

[railman]

Kiek pamenu aklikelyje stovėjo cisterna, o maždaug pusiaukelėje tarp aklikelio ir tilto (griuvėsių) "mėtėsi" vagono ratai....

[Al1]

Stovint prie paminklo, žvilgsnis atgal. Kairėje, pylimo papėdėje Dainų slėnis.



Žvilgnis į kitą Nemuno pusę per lapiją, stovint aikštelėje prie paminklo. Jis pastatytas ant tilto atramos.



Leidžiuosi žemyn.











Tai tiek apie išardytą liniją. Dar bus kelios nuotraukos iš buvusios pramoninės zonos prie stoties ir Kepyklos g.

[Al1]

Einant tolyn, geležinkelio pylimas suka į kairę.



Žvilgsnis atgal.



Vėl pirmyn.



Ir pagaliau tiesė. Tolumoje matosi paminklas.



Dar paėjus į priekį, žvilgsnis atgal.

[Al1]

Tęsiu toliau.
Einu link Nemuno. Žvilgsnis stoties link nepriėjus Daugų g.



Perėjus gatvę. Čia seniau buvo pervaža.



Vaizdas į priešingą pusę, link Nemuno.



Šiek tiek paėjus į priekį. Žvilgsnis nuo pylimo į kairę.



Į dešinę.



Dar paėjus kokį 100 m. Žvilgnis stoties link. Ties šia aikštele pylimas susiaurėja iki vienam keliui pakankančio pločio.



Einu pirmyn.



Kalniukas pėsčiųjų take. Iki čia buvo aklikelis.



Dar paėjus, kalniukas iš kitos pusės.

[railman]

Pastatai kairėje stoties pastato pusėje.

Tiesiog prie pat perono esančiame šiame pastate tarybiniais laikais veikė kažkokia užkandinė ar aludė. Dabar gyvena žmonės.

Atvaizdas

Čia buvo alaus baras "Topolis" Išlikusi tik mūrinė dalis, nes kita dalis - lankytojų salė - berods buvo kaip "šiltnamis" - metaliniai rėmai ir stiklas...

[Al1]

Rampos liekanos.





Pabėgių liekanos.



Pasirodo, visa buvusios stoties žemė tarp Seinų g ir pėsčiųjų tako skirta individualiai statybai ir jau išparduota. Jau liejami kelių namų pamatai. Buvusi akmens anglies iškrovimo estakada jau griaunama.



Kitas jos galas (nuo Daugų g. pusės).



Buvusi betonuota aikštelė.



Buvusi statybinių medžiagų parduotuvė Gardino g. Prie jos sandėlio buvo atšaka. Fotografuota stovint ant pėsčiųjų tako.



Tęsinys bus.

[Al1]

Pastatai kairėje stoties pastato pusėje.

Tiesiog prie pat perono esančiame šiame pastate tarybiniais laikais veikė kažkokia užkandinė ar aludė. Dabar gyvena žmonės.



Už to maitinimo taško link Gardino g. yra gyvenamasis namas.



Sandėliukas jo kieme.



Kaip matyti nuotraukoje, vandens bokštas buvo už stoties pastato, aikštėje priešais stotį netoli Gardino gatvės.


Iš http://www.olitaorany.puslapiai.lt/olitos_gel_st.htm

Jei neklystu, tai atrodo, kad šis prie Gardino gatvės esantis sandėliukas-rūsys buvo pastatytas vandens bokšto vietoje ir tikriausiai panaudojant dalį bokšto akmenų. Pats vandens bokštas buvo, atrodo, šešiakampis.



Toliau einu kairiau stoties pastato.

[Al1]

Toliau grįžtustoties pastato link. Kelyno vietoje (ne vienoje vietoje) gruntas užterštas naftos produktais, išlašėjusiais iš lokomotyvų ar vagonų.



Geležinkeliečių namai.



Namelis prie pirmojo perono.



Arčiausiai stoties pastato, dešinėje, esantis namas.

[Al1]

Dešinėje (žiūrint atsistojus buvusio kelyno vietoje) depo pusėje yra vandens bokštas. Jis pastatytas po Antrojo pasaulinio. Mūrinis vandens bokštas buvo prie stoties pastato ir buvo sugriautas kartu su stotimi.

Fotografuota iš priešingos kelynui pusės. Ten, už medžio buvo bėgiai.




Ties vandens bokštu - išlikęs geležinkeliečių namas.



Ties bokštu, žvelgiant link Nemuno.



Ties depu. priešingoje kelyno pusėje buvo iškrovimo aikštelė. Išlikęs betoninių blokų "grindinys".

[Al1]

Taigi, tęsiu reportažą apie Alytaus stotį Gardino g. ir pylimą iki buvusio tilto per Nemuną.

Buvęs depas. Dabar čia įsikūrusios Šv. Elzbietos kongregacijos seserys.









Žvelgiant stoties pastato link, t.y. į vakarus.



2007 lapkritį atrodė taip.

[Stingray]

Al1> Paslaptis man, nes ten vaikščiodavom į miška grybaut ir įėjus į mišką nesimatė nieko, kas primintų buvusi geležinkelį...

[Al1]

Tai kad nėra čia jokios paslapties.

[Stingray]

Čia buvo Alytus - Varėna geležinkelis? Įdomu tada. Prie tos maps.lt nuorodos yra mano prosenelių sodyba. Kiek -inau ten vadinasi Druckūnų kaimas.

Al1 - Ačiū labai labai užpaslapties atskleidimą, nes tos kalbos labai intrigavo