Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė evil Rodyti pranešimą
    Lietuvoje, beje, irgi kaip susisiekimo priemone nepavyko naudotis traukiniais (kad ir kaip norėjau). Norint pasiekti Vilniaus oro uostą iš Kauno yra kelios valandos per diena kada gali pasisekt ir rasi maršrutą, nes jei skrydis anksti ryte, per pietus arba vakare - rukyk ir niekas nevažiuoja.
    Iki visų darnaus judumo planų susidaro įspūdis, kad JAV modelį norėta kopijuoti kuo labiau (tik kaip sovietinis palikimas prisidėjo visokie perkūnkiemiai). Net geležinkeliuose, kadangi VT "nesvarbus", pirmumą atiduodam kroviniams. Dabar jau tikrai norėtųsi čia pokyčių, bent jau šnekėdami, kad senasis modelis bandytas vystyti Lietuvoje yra nesąmonė darnaus judumo atžvilgiu.

    Kalbant apie Kauno-Vilniaus oro uosto susisiekimą, nors praeities neatsuksi, bet tikrai laikas peržiūrėti tarpmiestinio geležinkelio galimybes vs. tarpmiestinis Kautros ar TOKS autobusas.

    Comment


      MINISTRAI ŽADA: TRAUKINYS IŠ VILNIAUS Į VARŠUVĄ – GRUODĮ

      https://kauno.diena.lt/naujienos/vil...gruodi-1095543

      Comment


        bet tai cia jokia RB

        Comment


          Parašė liutass Rodyti pranešimą
          bet tai cia jokia RB
          Na, šitam forume "RB 1" reiškia tą 2015 metais baigtą standartinės vėžės liniją nuo sienos iki Kauno.

          Truputį juokinga, kad iki 2026 metais jau kalba ne apie greituosius traukinius, o apie automatinį signalizavimą senojoje linijoje.

          Comment


            Kai myniau į Suvalkus, kokius 5 kirtau RB1 Lietuvoje ir dar porą kartų Lenkijoj. Štai pasidalinsiu foto. Čia viskas fotografuota 2022 rugpjūčio 15, per Žolinę.
            Paskutinis taisė alga; 2022.09.16, 20:30.

            Comment


              Parašė alga Rodyti pranešimą

              Na, šitam forume "RB 1" reiškia tą 2015 metais baigtą standartinės vėžės liniją nuo sienos iki Kauno.

              Truputį juokinga, kad iki 2026 metais jau kalba ne apie greituosius traukinius, o apie automatinį signalizavimą senojoje linijoje.
              Bet cia is tikruju jokia ne RB1, nes tas traukinys kur zadamas is Vilniaus i Varsuva gi vaziuos 1520 iki Mockavos ir ten reikes persesti kaip senais laikais Sestokuose

              Comment


                Parašė alga Rodyti pranešimą
                Kai myniau į Suvalkus, kokius 5 kirtau RB1 Lietuvoje ir dar porą kartų Lenkijoj. Štai pasidalinsiu foto. Čia viskas fotografuota 2022 rugpjūčio 15, per Žolinę.
                Mažai nusimanantis apie bėginį transportą: ar blogai pamenu, kad buvo šnekama, jog RB neturės vieno lygio sankryžų su keliais? Nuotraukose aukščiau aiškiai matomos pervažos. Ar šitas reikalavimas galioja tik RB2?

                Comment


                  Parašė 4iUX&ap7B@qh2*HZCTKo Rodyti pranešimą

                  Mažai nusimanantis apie bėginį transportą: ar blogai pamenu, kad buvo šnekama, jog RB neturės vieno lygio sankryžų su keliais? Nuotraukose aukščiau aiškiai matomos pervažos. Ar šitas reikalavimas galioja tik RB2?
                  Na, čia matome 2015 metais baigtą standartinės vėžės liniją nuo sienos iki Kauno, kuria keleiviniai traukiniai važiuoja jau dabar (bet tik dukart per savaitę). Greitojo geležinkelio linija tarp LT/PL sienos ir Jiesios dabar yra specialiojo planavimo fazėje. Pasirinkta trasa, prasidėjo žemės išpirkimai. Jis atskiros temos neturi, taigi irgi aptariamas čia... https://www.miestai.net/forumas/foru...48#post1968048
                  Paskutinis taisė alga; 2022.10.05, 20:14.

                  Comment


                    Parašė suduvietis Rodyti pranešimą

                    Bet cia is tikruju jokia ne RB1, nes tas traukinys kur zadamas is Vilniaus i Varsuva gi vaziuos 1520 iki Mockavos ir ten reikes persesti kaip senais laikais Sestokuose
                    Teoriškai galimi trys variantai iš to, ką galima potencialiai panaudoti, bet praktiškai ne visi priimtini:

                    1. Persėdimas Mockavoje. Nes Šeštokuose 1520 mm peronas yra už kokių 200 m. nuo stoties ir užkištas už pakhauzo bei gali priimti tik dvivagonę Pesą. Mockavoje persėdimas būtų tame pačiame perone, iš kurio vienos pusės yra 1520, iš kitos - 1435 mm keliai. LTG leistų tikriausiai kokią Pesą 630M, nes 740M per daug gerai, o jų trūksta Klaipėdos maršrutui. DR1A būtų pravalas. Bet iš mūsų geležinkelių visko galima tikėtis...
                    Blogiausias variantas būtų du persėdimai, t.y. dar ir Kaune į elektrinį, kaip buvo iki geležinkelio rekonstrukcijos... Bet čia iškyla pagunda LTG tarp Kauno ir Mockavos leisti paprastą Pesą 620M ir jis gali nusverti...

                    2. PKP IC traukinys važiuoja iki Kauno ir čia persėdimas į elektrinį traukinį į Vilnių. Bene geriausias variantas, bet problemos yra su lenkiškų vagonų šildymu ir kondicionavimu. LTG neturi lokomotyvų, galinčių tiekti elektrinį šildymą 1435 mm vagonams. Galimybė leisti PKP IC šilumvežiui su lietuvių mašinistais atvažiuoti iki Kauno. Bet tam būtų reikalingas papildomas šilumvežis, nes mažai tikėtina, kad į Kauną važiuotų atskiras traukinys iš Varšuvos, o ne būtų pratęsta Hancza (tik į vieną kažkurią pusę, nes ji nelauktų Suvalkuose, kol iš Kauno grįš keli vagonai).

                    3. PKP IC traukinys važiuoja iki Mockavos ir keičia vėžę. Tačiau yra kelios problemos. Dar prieš kokius 3 metus skaičiau, kad visiems turimiems PKP vagonams su SUW2000 vežimėliais reikia kapitalinio remonto. Ar jis atliktas, didelis klausimas. Iki tol šitie vagonai važinėjo į Kijevą. Kitas svarbus momentas - dabar vėžės keitimo įranga panaudojama tokiam know-how kaip technikos perkrovimui nuo 1435 ant 1520 vagonų ar atvirkščiai. Tiesiog ant SUW2000 stovi dvi rusiškos vėžės senos platformos, per kurias pervažiuoja technika, perkraunama iš vienos vėžės vagonų į kitus. Bet kokiu atveju vėžės keitimas užtruktų gerokai ilgiau nei suderintas persėdimas. Reikėtų įrangos ir įrengtos aikštelės sraigtinės sankabos keitimui į autosankabą ir atvirkščiai. Reikėtų Mockavoje tam išlaikyti papildomus darbuotojus. Vėl iškiltų problema su vagonų šildymu, nes, nors ir TEP70BS turi tokią galimybę, kažin ar 1520 mm vėžės signalizacija ir blokuotė iki pat Vilniaus leistų naudoti elektrinį šildymą...

                    Todėl realiausias ir greičiausias variantas nuo gruodžio būtų persėdimas Mockavoje. Svarbu, kad nebūtų persėdimo Kaune, t.y. Pesa važiuotų iš Vilniaus į Mockavą. Vėliau, kaip ir rašė (bet tai nereiškia, kad bus), galbūt pavyktų išspręsti lenkiškų vagonų atvažiavimo iki pat Kauno klausimą.

                    Comment


                      Praleidai viešą informaciją, kad važiuos pro Kauną.

                      Reguliarias keleivių vežimo paslaugas numatoma plėtoti trimis etapais: 2022–2023 metais traukiniai važiuotų maršrutu Varšuva–Mockava–Kaunas–Vilnius, 2023–2024 metais – Varšuva–Kaunas–Vilnius, o nutiesus europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ šalių sostinės būtų pasiekiamos tiesioginiu greituoju traukiniu.
                      Kaubodiena.lt

                      Toks susireikšminimas tamstos, kad tik vilniečiams reikia į Varšuvą, o kiti tegu ant ledo lieka.

                      Comment


                        Pro Kauną bet kuriuo atveju važiuos, tik klausimas ar su persėdimu ar ne.

                        Comment


                          Parašė 4iUX&ap7B@qh2*HZCTKo Rodyti pranešimą

                          Mažai nusimanantis apie bėginį transportą: ar blogai pamenu, kad buvo šnekama, jog RB neturės vieno lygio sankryžų su keliais? Nuotraukose aukščiau aiškiai matomos pervažos. Ar šitas reikalavimas galioja tik RB2?
                          kaip ir Suduvietis užsiminė, pritariu kad forumiečiai klaidingai skirsto ir vadina Railbalticos ruožus. Oficialiai nėra tokio dalyko kaip RB I ir RB II.
                          yra Rail Baltica vėžė nuo Kauno iki LT-LV sienos, (suprojektuota, ruošiamasi statyti), ir yra Rail Baltica vėžė nuo PL-LT sienos iki Kauno (jiesios), kuri dabar planuojama.

                          siūlau patikslinti temų pavadinimus, nurodant ruožą.

                          taigi 2015 metais rekonstruota plačioji vežė nėra RailBaltica, ir žinoma dėl to nebuvo reikalavimų dviejų lygių sankryžoms.

                          Comment


                            Nutiesta 1435 mm vėžė iki Kauno lygiagrečiai esančiai (rekonstruojant ir ją). Aišku, kad geležinkeliui su greičiu iki 120 km/h nėra būtino reikalavimo skirtingų lygių susikirtimams su automobilių keliais. Visgi Marijampolėje vietoj 3 pervažų įrengti viadukai. Kas nedadaryta, tai pėsčiųjų tunelis Marijampolėje turėjo būti padarytas ne tik iki 1435 mm perono, bet ir į kitą geležinkelio pusę. Nes dabar žmonės vaikšto per bėgius stoties rajone. Bet jei LTG sugalvos aptverti geležinkelį, tada žmonės, gyvenantys kitoje geležinkelio pusėje, turės daryti didžiulius lankus, eidami arba per pervaža Sporto g., arba per viaduką Gedimino g.
                            Paskutinis taisė Al1; 2022.10.09, 16:28.

                            Comment


                              Parašė Premier Rodyti pranešimą

                              kaip ir Suduvietis užsiminė, pritariu kad forumiečiai klaidingai skirsto ir vadina Railbalticos ruožus. Oficialiai nėra tokio dalyko kaip RB I ir RB II.
                              yra Rail Baltica vėžė nuo Kauno iki LT-LV sienos, (suprojektuota, ruošiamasi statyti), ir yra Rail Baltica vėžė nuo PL-LT sienos iki Kauno (jiesios), kuri dabar planuojama.

                              siūlau patikslinti temų pavadinimus, nurodant ruožą.

                              taigi 2015 metais rekonstruota plačioji vežė nėra RailBaltica, ir žinoma dėl to nebuvo reikalavimų dviejų lygių sankryžoms.
                              Jei mūsų vadinama RB1 nėra rail baltica, tai labai įdomu, nes visada politikai ir žurnalistai tą ruožą kai statė, jį vadino rail baltica.

                              Comment


                                Parašė Gator Rodyti pranešimą

                                Jei mūsų vadinama RB1 nėra rail baltica, tai labai įdomu, nes visada politikai ir žurnalistai tą ruožą kai statė, jį vadino rail baltica.
                                Projekto „Rail Baltica“ pirmąjį etapą Lietuva įgyvendino 2015 metais – europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno. Šio etapo metu įrengta 123 km ilgio europinio standarto tarpvalstybinis geležinkelis, kuriuo tarp Kauno ir Balstogės kursuoja keleiviniai traukiniai. Ateityje šis ruožas bus modernizuotas, kad keleiviniai traukiniai, kaip visoje „Rail Baltica“, galėtų važiuoti maksimaliu 249 km/h greičiu.
                                https://www.rail-baltica.lt/lenkijos...-siena-kaunas/

                                Comment


                                  Parašė Premier Rodyti pranešimą

                                  kaip ir Suduvietis užsiminė, pritariu kad forumiečiai klaidingai skirsto ir vadina Railbalticos ruožus. Oficialiai nėra tokio dalyko kaip RB I ir RB II.
                                  yra Rail Baltica vėžė nuo Kauno iki LT-LV sienos, (suprojektuota, ruošiamasi statyti), ir yra Rail Baltica vėžė nuo PL-LT sienos iki Kauno (jiesios), kuri dabar planuojama.

                                  siūlau patikslinti temų pavadinimus, nurodant ruožą.

                                  taigi 2015 metais rekonstruota plačioji vežė nėra RailBaltica, ir žinoma dėl to nebuvo reikalavimų dviejų lygių sankryžoms.
                                  Nesipainiojat terminuose? Plačioji vėžė tai yra rusiška, 1520 mm. 2015 metais buvo nutiesta standartinės (europinės, tarptautinės, 1435 mm) vėžės linija iki Kauno. Ji nuo pat pradžių buvo laikoma Rail Baltica projekto pradžia, užtat ir šitam forume buvo aptarinėjama "Rail Baltica" temoj. Kai atsirado greitojo geležinkelio iki Talino tarptautinis projektas, jam reikėjo atskiros temos, tapo "Rail Baltica 2".

                                  Rail Baltica svetainėj rašoma: https://www.rail-baltica.lt/lenkijos...-siena-kaunas/
                                  Projekto „Rail Baltica“ pirmąjį etapą Lietuva įgyvendino 2015 metais – europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno. Šio etapo metu įrengta 123 km ilgio europinio standarto tarpvalstybinis geležinkelis, kuriuo tarp Kauno ir Balstogės kursuoja keleiviniai traukiniai.
                                  Taigi, RB1, RB2 yra šio forumo žargonas, bet lėta standartinė vėžė iki Kauno laikoma Rail Balticos dalimi nuo pat pradžių.

                                  Comment


                                    Parašė alga Rodyti pranešimą

                                    Nesipainiojat terminuose? Plačioji vėžė tai yra rusiška, 1520 mm. 2015 metais buvo nutiesta standartinės (europinės, tarptautinės, 1435 mm) vėžės linija iki Kauno. Ji nuo pat pradžių buvo laikoma Rail Baltica projekto pradžia, užtat ir šitam forume buvo aptarinėjama "Rail Baltica" temoj. Kai atsirado greitojo geležinkelio iki Talino tarptautinis projektas, jam reikėjo atskiros temos, tapo "Rail Baltica 2".

                                    Rail Baltica svetainėj rašoma: https://www.rail-baltica.lt/lenkijos...-siena-kaunas/


                                    Taigi, RB1, RB2 yra šio forumo žargonas, bet lėta standartinė vėžė iki Kauno laikoma Rail Balticos dalimi nuo pat pradžių.
                                    tai jei 2015 metų trasa yra Railbaltica I, tai kas yra dabar projektuojama nauja vežė nuo Lenkijos sienos iki KAUNO? Railbatica III? ji visiškai atskira nuo tos.

                                    Comment


                                      Rail Baltica II.

                                      Comment


                                        RBII tai tik šiame forume naudojamas terminas. O oficialiai tai tiesiog ta pati RailBalticos tik nauja trasa.

                                        Comment


                                          DELFI yra gan ilgas interviu su LTG Infra generaliniu direktoriumi. Pora vietų įstrigo dėl RB1:

                                          Anksčiau didesnė pralaidumo problema buvo 1520 tinkle, Klaipėdos kryptimi, o dabar, kai matome dvigubai nukritusias apimtis, aktualesnis klausimas – europinės vėžės.
                                          Pažiūrėkime į europinį mūsų ruožą nuo Kauno iki Mockavos – čia jau artimiausiais metais galime susidurti su pralaidumo pakankamumo problema, nes nėra įdiegtos modernios eismo valdymo sistemos. Būtina investuoti, kad pralaidumas būtų užtikrintas. Tiek keleiviniam traukiniui, kuris pradėjo važiuoti nuo šios savaitės į Varšuvą, tiek ir prekiniams sąstatams, kurie važiuoja į Kauno intermodalinį terminalą, tai puspriekabės ir konteineriai. Taip pat – kroviniai į Lenkiją ir Ukrainą, degalai, grūdai, mediena, kiti segmentai, kurie keliautų iki Kauno europine vėže.
                                          Visas straipsnis: https://m.delfi.lt/verslas/transport...hp?id=92042287

                                          Ar jie galvoja greitu metu diegti RB1 naują eismo valdymo sistemą ir leisti ja traukinius į Lenkiją iš Kauno (ne Mockavos)? Turint omeny, kad šio ruožo nebereikės nutiesus RB2, būtų gana drąsus sprendimas. Kita vertus, RB2 neturėsime dar kokius dešimt metų, tai, priklausomai nuo kainos, sprendimas gali būti geras pirmas žingsnis paklausos kelionėms į Lenkiją skatinimui. Jei naujos eismo valdymo sistemos diegti neplanuojama, tai apie kokias tiksliai pralaidumo problemas čia yra kalbama, turint omeny, kad keleiviniai traukiniai tuo ruožu nevažinėja, o krovininių srautai vis dar yra simboliniai?

                                          Comment

                                          Working...
                                          X