Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Gator Rodyti pranešimą

    Neužsiciklint tiek lėktuvu, čia labiau esmė kad 20 val sostinė privalo turėti susisiekimą tarpmiestinį. Ar jūs nelabai suprantat kas yra 20val ir irgi galvojat, kad 20 valanda tai 23 valanda?

    Ir šiaip nesuprantu kuo čia tie lėktuvo keleiviai tokie išskirtiniai tau, kad būtent jei keliauji lėktuvu tai lėk boltu 20 val į kitą miestą namo, o jei ne lėktuvu, o šiaip reikalais Vilniuje, tada gal jau ir turi teisę prašyti to paties 20val autobuso iš Vilniaus. Dėl ko čia nubausti nori žmogų jei ji lėktuvu keliavo?
    Žmonės yra žmonės ir nesvarbu ar jis iš lėktuvo, ar Vichy vandens parko, ar draugų lankymo nori namo 20val važiuoti. Kas čia per skirtymas boltas ar autobusas tau 20 val pagal tai ką jis iki 19 val Vilniuje veikė?
    OK, sutariam, kad 20 val. į visus apskričių centrus iš Vilniaus ir Kauno išvažiuotų dar po autobusą, aš už. Valstybė gali pirkti paslaugą iš privatininkų tokių maršrutų palaikymui.
    Paskutinis taisė ifl; 2023.12.30, 22:16.

    Comment


      Parašė ifl Rodyti pranešimą

      OK, sutariam, kad 20 val. į visus apskričių centrus iš Vilniaus ir Kauno išvažiuotų dar po autobusą, aš už. Valstybė gali pirkti paslaugą iš privatininkų tokių maršrutų palaikymui.
      Aš manyčiau jog kiekvieną savivaldybės centrą VT iš sostinės turėtų pasiekti iki ~23:30, išvažiuodamas ne anksčiau kaip 20:00. Ir kiekviena savivaldybė sostinę turi pasiekti ne vėliau kaip 10:00, išvažiuojant ne anksčiau kaip 06:30. Šiaurinę pusę sakyčiau gan neblogai dengia geležinkelis, betrūksta suderintų autobusų maršrutų ten, kur jis nesiekia. Dėl ko abejočiau - Kryžkalnis-Tauragė-Pagėgiai-Šilutė ir Panvėžys-Kupiškis-Rokiškis dalių.

      Jeigu VT planavimas būtų labiau integruotas, nereiktų tris kartus per dieną siųsti autobuso Skuodas - Vilnius. Schema paprasta: kiekviena savivaldybė kažkokiu būdu atveža keleivius sutartam laikui į transporto hub'ą, kur juos perima reguliarus greitasis transportas, "dideli privežamieji maršrutai". Ir tam ji gauna tikslinę dotaciją. Jei savivaldybė nori asmeninio reiso į Maljor.. atsiprašau, Sostinę, ji už tai sumoka pati.
      Paskutinis taisė ejs-ejs; 2024.01.01, 13:58.

      Comment


        Parašė ifl Rodyti pranešimą

        Tai kieno kaltė: ar tai, kad yra n privačių vežėjų, ar egzistuojanti sistema yra nenormali su krūva red tape (kas yra valdžios atsakomybė)?

        Privatininkai tiesiog optimizuosis link mažesnių transporto priemonių kraštiniais laikais, kurie vis dar būtų jiems pelningi. Jei valstybė galvoja, kad verta turėti autobusus 23h nakties, tai tegu samdo tuos privatininkus kad vežiotų orą ir vieną kitą atsitiktinį keleivį.

        Čia kaip Vilniaus naktiniai autobusai. Labai smagu, kad jie vežė už eurą, bet iš tikro tai VMS subsidijavo "tūsovčikų" keliones savaitgaliais. Ar tai yra geriausiai panaudoti savivaldybės pinigai kiekvienas galime nuspręsti asmeniškai.
        Problema abiejuose dalykuose, ir valstybės reguliavime, ir pačiame fakte, kad privatininkas gali lengviausiai kažką nuspręsti ir valstybė neturi teisės nieko daryti, nes privatininko sprendimas šventas. Nuspręs Zbignevo autobusų parkas, kad reikia nukirpti paskutinį reisą, tai tie žmonės, net su varganomis pajamomis ir darbais sandėliuose pvz. iki 20 valandos, staiga pataps „ponais“, kurie tegul taksi naudojasi.

        Parašė ifl Rodyti pranešimą
        Nes tuoj prasidės argumentai, kad jei yra 19, tai kodėl ne 21? Kad jau 21, tai kodėl ne 23? Ir taip be galo. Valstybė turi vežti visur ir visada, kai tik aš užsimanau.
        Tas argumentas „jei apsimokėtų, tai būtų autobusas“ visiškai netinka, nes jis visoje Lietuvos VT sistemoje kartojasi jau 30 metų (tuo pagrįstos visos „optimizacijos“). Iš pradžių „nėra poreikio/nepelninga“ buvo 23 valanda, paskui 21, paskui 19, paskui telieka trys reisai per dieną... Niekas neteigia, kad VT turi vežti neribotai, tačiau turėkime sveiko proto ir turėkime aiškius kokybės standartus.


        Dėl Vilniaus naktinių autobusų nevykęs argumentas. Naktiniai autobusai turi turėti antkainį (kaip pvz. Šveicarijoje), nes tai yra papildoma premium paslauga.


        Parašė ifl Rodyti pranešimą
        Tokių kaip kad nėra tokių autobusų?

        Click image for larger version Name:	Screenshot 2023-12-30 194139.png Views:	0 Size:	20,4 kB ID:	2100477
        Paskutiniai reisai:
        Vilnius–Panevėžys 19:40
        Vilnius–Šiauliai 19:40
        Vilnius–Marijampolė 19:45
        Vilnius–Alytus 18:00
        Vilnius–Utena 17:15

        Imant konkrečiai iš oro uosto, paskutinis tinkamas autobusas iš stotelės pajuda 19:18, bet stotyje būtum tik 19:36, tai abejoju, kad kas nors taip kamikadziškai bandys rizikuoti dėl paskutinio dienos reiso.
        Ankstesnis variantas yra 19:09, stotyje būtum 19:26.

        Tai jei lėktuvas nusileistų 18:50 ar vėliau, jau yra rizikos, kad gali nespėti, nes koks nors 10-15 min. užsilaikymas (išlaipinimas, bagažas, avarija gatvėje, kamščiai) jau gali sugadinti visą kelionę. Čia galioja tik Panevėžiui, Šiauliams ir Marijampolei, o Alytui ir Utenai turėtum leistis vėliausiai 17:25 ir atitinkamai 16:25.

        Puikiai suprantu, kad VT ne vien dėl skrydžių keleivių turi kursuoti, bet juk panašūs išvykimo laikai galioja absoliučiai visiems žmonėms, kažką veikiantiems Vilniuje ir norintiems nuvažiuoti į minėtus miestus. Oro uostas gana arti, tačiau važiuojant iš NMC, Antakalnio važiavimas užtruks ilgiau, ir, kas svarbiausia – reikia užsimesti didesnę laiko atsargą dėl galimų kamščių ir pan. Todėl realiai Panevėžio, Šiaulių ir Marijampolės keleiviams reikia pajudėti į stotį gana anksti, pvz. Europos aikštėje jau 19:08 reikia lipti į autobusą. Ką jau kalbėti apie tolimesnius rajonus.


        Parašė KEdas Rodyti pranešimą

        Gal vis tik grįžkime prie to, kad VT yra socialinė paslauga. Lėktuvai tikrai neturėtų būti dotuojami, bet yra, o kai kas nori, kad dar ir iki jų būtų patogiai privežama.
        Man atrodo, kad jei kas nors nutarė paskraidyti, tai nėra jokios bėdos, jei susimokės dar ir lietuviškam viešbučiui.

        į ligoninę 20:00 turbūt nelabai reikia su VT važiuoti, galima ir greitąją išsikviesti.
        Tai aiškiai apibrėžkim, kokie tos soc. paslaugos kokybės standartai, o ne leiskim privatininkui pačiam spręsti, kurie gyventojai lieka už borto.

        Kaip jau rašiau aukštesnėje pastraipoje, skrydis yra tik iliustracija, nes tie patys išvykimo laikai galioja ir visiems kitiems žmonėms, kurie dirba, mokosi, eina į kultūros įstaigas, renginius ir t. t.
        Parašė PredatorGTR Rodyti pranešimą

        Autobusubilietai.lt duomenys

        Kaunas-Panevėžys paskutinis 20.00 realiai ant ribos jei lėktuvas nevėluoja...
        Kaunas Utenos kryptis... tik pasvajot paskutinis tiesioginis 13.00.
        Kaunas Šiauliai 19.10
        Kaunas Klaipėda 18.10
        Kaunas Alytus 19.45

        Daugiau didesnių miestų kaip ir nėra... rajonų centrai, jau už laiko ribos apskritai.
        Dar galima pridėti Kaunas–Marijampolė 19:25.

        Atsižvelgiant į nereguliariu tvarkaraščiu kursuojančius autobusus nuo oro uosto/Karmėlavos, tai kelionei iki stoties reikia užmesti apie valandą. Nes pvz. aš kartą nusileidau Kaune 18:30, Karmėlavoje įsėdau į artimiausią autobusą 19:07, stotyje buvau 19:44 ir per 1 minutę įlipau į paskutinį Alytaus autobusą 19:45. Jei autobusas Jonava-Kaunas nebūtų pravažiavęs pro mirksinčią žalią prie autobusų stoties, greičiausiai būčiau nespėjęs. Bet paprastas žmogus pamatęs tokį kelionės variantą net nebandytų taip rizikuoti, o tiesiog iš karto rinktųsi automobilį.

        Bet vėl pasikartosiu, šita diskusija yra ne dėl skraidančių „turtuolių“, o apskritai dėl susisiekimo galimybės, kuri praverstų visiems ir mažintų automobilių kelionių skaičių.

        --
        P. S. Gator pranešimą pamačiau tik parašęs savąjį, bet palieku kaip yra.
        Paskutinis taisė taccido; 2023.12.30, 23:20.
        100 minčių – miestai, transportas ir idėjos

        Comment


          Parašė taccido Rodyti pranešimą

          Problema abiejuose dalykuose, ir valstybės reguliavime, ir pačiame fakte, kad privatininkas gali lengviausiai kažką nuspręsti ir valstybė neturi teisės nieko daryti, nes privatininko sprendimas šventas. Nuspręs Zbignevo autobusų parkas, kad reikia nukirpti paskutinį reisą, tai tie žmonės, net su varganomis pajamomis ir darbais sandėliuose pvz. iki 20 valandos, staiga pataps „ponais“, kurie tegul taksi naudojasi.
          Nieks nieko negali savarankiškai nuspręsti, jei su juo pasirašytas kontraktas. Ir valstybė turi puikiausias teises kažką daryti, jeigu kontraktas nevykdomas. Diskusija nuklydo nuo privačių žaidėjų įleidimo į rinką ale jie neužtikrins žmonių vežimo iki to, kad, pasirodo, jau dabar tas vežimas nėra pakankamai užtikrintas į kai kuriuos miestus. Puiku, reikia pridėti naujų vėlesnių reisų.
          Paskutinis taisė ifl; 2023.12.30, 23:51.

          Comment


            Parašė ifl Rodyti pranešimą

            Apie GMP neteko girdėti?
            Varguoliui nelabai teko, neįperkama paslauga.
            Parašė ifl Rodyti pranešimą
            Nes tuoj prasidės argumentai, kad jei yra 19, tai kodėl ne 21? Kad jau 21, tai kodėl ne 23? Ir taip be galo. Valstybė turi vežti visur ir visada, kai tik aš užsimanau.
            Taip. Autobusai turi važiuoti kiaurą parą.
            Parašė rmss Rodyti pranešimą
            Nepatikėsit, bet šiandien iš Klaipėdos Vilniaus link turėjusi pajudėti Pesa 730ML (viena iš dviejų sąstato)... sugedo. Į reisą išvažiavo tik viena, vietoj dvigubos, nors kaip suprantu buvo soldoutas.
            Ten visada soldoutas ir apgailėtina kad iš vis tik dvi pesos buvo planuojamos.
            Parašė KEdas Rodyti pranešimą
            į ligoninę 20:00 turbūt nelabai reikia su VT važiuoti, galima ir greitąją išsikviesti.
            Kad bolt dvidešimt kartų pigiau bus nei greitoji.
            Parašė ifl Rodyti pranešimą

            OK, sutariam, kad 20 val. į visus apskričių centrus iš Vilniaus ir Kauno išvažiuotų dar po autobusą, aš už. Valstybė gali pirkti paslaugą iš privatininkų tokių maršrutų palaikymui.
            O kam tas privatininkas reikalingas? Jeigu vasltybė dengia kaštus, tai pigiau bus valstybinis vežėjas.

            Comment


              Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
              Varguoliui nelabai teko, neįperkama paslauga.
              Nuo kada GMP mokama paslauga?

              O kam tas privatininkas reikalingas? Jeigu vasltybė dengia kaštus, tai pigiau bus valstybinis vežėjas.
              Nebūtinai bus ir dažnai taip nebūna.

              Taip. Autobusai turi važiuoti kiaurą parą.
              Čia jau visiška nesąmonė.
              Paskutinis taisė ifl; 2024.01.02, 09:32.

              Comment


                Parašė KEdas Rodyti pranešimą
                Daug puslapių prapliurpėte, tai atvėsinsiu kai kuriuos traukinių entuziastus: keleivių vežimas traukiniais yra nuostolingas visoje Europoje. 2010-ųjų lietuviška studija teigė, kad pilną kainą mokantis traukinio keleivis padengdavo vos 18% jo pervežimo savikainos, o tarpmiestiniame autobuse jo bilietas atpirkdavo kelionę ir dotuoti nereikėjo.
                Taip, traukiniu važiuoti yra patogiau, bet ką pasakytų entuziastai, jei jų paprašytų susimokėti bent 5 kartus daugiau, nei keliaujant autobusu? Numanau, kad arba važiuotų nuosavu automobiliu, arba rinktųsi autobusą.
                Entuziastams nereikėtų pamiršti, kad neretai keliones apmoka darbdaviai, kuriems nėra taip svarbu sutaupyti kelis eurus ir kankinti savus darbuotojus bei partnerius. Jie yra linkę mokėti dagiau, kad išlaikyti prestižą, todėl neretai kelionėms tarp ES didmiesčių renkasi traukinius.

                Čia įdedu lentelę kiek Europoje 2016-ais kainavo vien infrastruktūros palaikymas be riedmenų kainų.Lentelė paimta iš šios studijos.
                Click image for larger version Name:	415252148_3706505609584149_3558210398493536682_n.jpg?_nc_cat=101&ccb=1-7&_nc_sid=524774&_nc_ohc=IWcAkVRvh7MAX8S3KoV&_nc_ht=scontent.fvno2-1.fna&oh=00_AfAV09cA6f-BcHE__aQSqJlZCcgBshxgl6CBSLOEycaNxw&oe=659260AA.jpg Views:	129 Size:	97,9 kB ID:	2099606
                High-speed train vienas iš pigiausių galimų variantų?
                (Total infrastructure cost)
                Explain please.

                Comment


                  Parašė DJ+ Rodyti pranešimą
                  High-speed train vienas iš pigiausių galimų variantų?
                  (Total infrastructure cost)
                  Explain please.
                  Skaičių magija, kai skaičiojama bet kas.
                  Vienu krovininiu traukiniu važiuoja ~3000 tkm krovinių (tuščias ir gerai pakrautas Lietuvoje skiriasi apie 5000-5500 t, bet pvz Vokietijoje gali tempti ir desėtką vagonų magistraliniu keliu, kas yra tarkim 50×10=500 t). Vienu keleiviniu, net ir HSR - apie 300 pkm. Jau turim 10x skirtumą ir tam, kad išlyginti skaičius, vieną krovininį traukinį atstoja 10 gerai užpildytų keleivinių traukinių. Tik krovinininius galima leisti į blokruožą kokius 10 per valandą, o keleivinius ko gero tik 6 - 8 (jei jų greitis vienodas). Ir rezultate gaunam jog tas pats kelias, kurio krovininiai važiuoja 80-120 km/h kainuoja 30 €/1000 tkm, o keleivinis (su 160 km/h greičio riba) - 145 €/1000 pkm. Dyzeliniai lokomotyvai seni, važiuoja mažo keleivių stauto linijomis tad ir jų kaina dar didesnė. Leidžiant HSR kažkodėl kaina mažėja, gal dėl geresnio traukinių talpos išnaudojimo ir potencialiai brangesnių bilietų (ligoninės vidurkis).

                  Su krovininiais išvis įdomu, kažkodėl kalbama apie kelią, bet tylima apie lydinčią infrastriktūrą, kaip terminalai ir skirstymo stotys. kurių kaina net nesilygina su keleivių terminalo kaina.

                  Comment


                    Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą

                    Su krovininiais išvis įdomu, kažkodėl kalbama apie kelią, bet tylima apie lydinčią infrastriktūrą, kaip terminalai ir skirstymo stotys. kurių kaina net nesilygina su keleivių terminalo kaina.
                    Būtų gerai, kad skaitytumėte tą studiją, o ne trauktumėte „faktus“ iš kepurės. Keleivių vežime stotys kainuoja labai daug, nes jos dažnai yra paveldinės, tačiau studijoje į infros kainą tai neįtraukta. Dyzelinių lokomotyvų masė yra didesnė už elektrinių, tad ir bėgius gadina greičiau. Be to, elektrifikuojamos yra labiau išnaudojamos trasos, tad taip jau nutinka, kad dyzeliais dažniau vežioja orą, o ne keleivius. Studijoje vertintas ne trasų, o bėgių ilgis, todėl LT jų rado 2322 km.
                    Dėl HST nepasakysiu, bet numanau, kad studijoje irgi atsakyta.
                    Click image for larger version

Name:	2024-01-09_01-05.png
Views:	387
Size:	111,1 kB
ID:	2102810

                    Comment


                      @KEdas

                      Total infrastructure costs (billion euros)
                      • High speed train = 12
                      • Conventional electric passenger train = 39
                      • Passenger car = 98
                      Skaičiai, neturint konteksto, tai maksimaliai įtartini.


                      Comment


                        Parašė DJ+ Rodyti pranešimą
                        @KEdas

                        Total infrastructure costs (billion euros)
                        • High speed train = 12
                        • Conventional electric passenger train = 39
                        • Passenger car = 98
                        Skaičiai, neturint konteksto, tai maksimaliai įtartini.

                        Kontekstą turite, tačiau jo piktybiškai neskaitote. Nemaniau, kad šioje grupėje yra tiek pliurpų, tikėjausi konstruktyvesnių diskusijų, nei FB.

                        Comment


                          Parašė KEdas Rodyti pranešimą
                          Kontekstą turite, tačiau jo piktybiškai neskaitote. Nemaniau, kad šioje grupėje yra tiek pliurpų, tikėjausi konstruktyvesnių diskusijų, nei FB.
                          Kodėl turėčiau praleisti daugiau nei valandą laiko gilindamasis į kažkokią (neesant papildomo konteksto) ryškiai klaidinančią lentelę?
                          Aš nieko prieš, bet kodėl? Ką tai pakeis?

                          Comment


                            Parašė DJ+ Rodyti pranešimą

                            Kodėl turėčiau praleisti daugiau nei valandą laiko gilindamasis į kažkokią (neesant papildomo konteksto) ryškiai klaidinančią lentelę?
                            Aš nieko prieš, bet kodėl? Ką tai pakeis?
                            Jei jau ES užsakytos studijos laikomos klaidinančiomis, tai kokia gi informacija ponui atrodo patikima ir kiek laiko jis SUTIKTŲ ką nors skaityti prieš parašydamas eilinį komentarą?

                            Comment


                              Parašė KEdas Rodyti pranešimą
                              Jei jau ES užsakytos studijos laikomos klaidinančiomis, tai kokia gi informacija ponui atrodo patikima ir kiek laiko jis SUTIKTŲ ką nors skaityti prieš parašydamas eilinį komentarą?
                              Nuo konteksto priklauso. Kartais pilnai įsigilinu, o kartais nenoriu leisti valandų valandas ar net minutes.

                              Šiame forume taip pat tikėčiausi aukštesnio lygio diskusijų. Kas įdeda informaciją tai pateikia ir reikiamą kontekstą bei savo interpretaciją. O ne įmeta belekokius skaičius ir paskui aiškina kitiem kad jie turi aiškintis kas ten per skaičiai.

                              Tavo indėlis šiame forume labai geras, ačiū tau už tai. Neskaitant šitos EU studijos

                              Comment


                                Parašė KEdas Rodyti pranešimą

                                Jei jau ES užsakytos studijos laikomos klaidinančiomis, tai kokia gi informacija ponui atrodo patikima ir kiek laiko jis SUTIKTŲ ką nors skaityti prieš parašydamas eilinį komentarą?
                                Ne klaidinančios, bet jos vertina ne grynuosius kaštus, o efektyvumą. Studijoje kaina skaičiuojama atsižvelgiant į statistinius vidutinius pervežamų krovinių/keleivių duomenis.
                                Pagal šią studiją neelektrifikuotos geležinkelio linijos išlaikymas yra brangesnis už elektrifikuotos, nes neelektrifikuota vežama statistiškai mažiau keleivių/krovinių, todėl pervežimo neelektrifikuota linija savikaina yra didesnė!

                                Bet kaip atrodytų infrastruktūros kainos statistika jeigu skirtingų transporto rūšių infrastruktūros savikaina būtų vertinama pagal vienodą pervežamų krovinių/keleivių kiekį?

                                Comment


                                  Parašė DJ+ Rodyti pranešimą

                                  Kas įdeda informaciją tai pateikia ir reikiamą kontekstą bei savo interpretaciją. O ne įmeta belekokius skaičius ir paskui aiškina kitiem kad jie turi aiškintis kas ten per skaičiai.
                                  Padorių žmonių kompanijoje yra įprasta prieš ką nors kaltinant klaidinimu bent išsiaiškinti apie ką kalbama, o jei as nors neaišku – klausti. Bet ir klausti reiktų bent šiek tiek pasidomėjus tema, ypač, kai yra duotas ir info šaltinis, ir lentelės numeris.
                                  O gal tikimasi, kad kas nors padarys 175 puslapių santrauką ir džiaugsis, kad jos niekas neskaito arba apkaltins, kad ji padaryta netinkamai? Man labiau patinka skaityti originalą, nei interpretacijas, nes tai finale trunka trumpiau ir daroma mažiau klaidų.

                                  Comment


                                    Naują keleivinių traukinių depo pastatą statysis https://ltg.lt/naujienos/2024/ltg-li...avimo-sutarti/

                                    Comment


                                      Parašė Perfect Rodyti pranešimą
                                      Bet kaip atrodytų infrastruktūros kainos statistika jeigu skirtingų transporto rūšių infrastruktūros savikaina būtų vertinama pagal vienodą pervežamų krovinių/keleivių kiekį?
                                      Tam nereikalinga net studija, nes infros kaštai pateikti, LTG infrastruktūros kainodara matoma viešai, tad belieka susigalvoti kiek maksimaliai galima apkrauti esamas linijas ir džiūgauti, kad TEORIŠKAI galima vežti ir pigiau. Bet ką tokie skaičiai duos, jei realybėje tiek keleivių niekada nepririnksite?

                                      Comment


                                        Parašė Perfect Rodyti pranešimą

                                        Ne klaidinančios, bet jos vertina ne grynuosius kaštus, o efektyvumą. Studijoje kaina skaičiuojama atsižvelgiant į statistinius vidutinius pervežamų krovinių/keleivių duomenis.
                                        Pagal šią studiją neelektrifikuotos geležinkelio linijos išlaikymas yra brangesnis už elektrifikuotos, nes neelektrifikuota vežama statistiškai mažiau keleivių/krovinių, todėl pervežimo neelektrifikuota linija savikaina yra didesnė!

                                        Bet kaip atrodytų infrastruktūros kainos statistika jeigu skirtingų transporto rūšių infrastruktūros savikaina būtų vertinama pagal vienodą pervežamų krovinių/keleivių kiekį?
                                        Nėra taip, kad elektrifikuota linija yra pigesnė. Su sąlyga, kad yra pakankama apkrova dėl kurios atsipirktų pradinės investicijos elektrifikacijai. Bet jei srauto mažai - elektrifikacija neatsipirktų suvokiamą laiko tarpą.

                                        Comment


                                          Parašė ignaloidas Rodyti pranešimą
                                          Naują keleivinių traukinių depo pastatą statysis https://ltg.lt/naujienos/2024/ltg-li...avimo-sutarti/
                                          Kaip suprantu, nei po elektrifikacijos užbaigimo, nei po Stadlerių užsipirkimo, nei po naujo depo pastatymo, LTG net neplanuoja didinti maksimalaus greičio virš esamų 120km/h, kuris ir taip dar ne visur pasiekiamas

                                          Comment

                                          Working...
                                          X