Dyzeliniai traukiniai ir automotrisės Lietuvoje

[K a J o t]

Turiu klausimą, tiesiog iš įdomumo. Kiek tenka važiuoti iš Varėnos(o dažnai) į Vilnių visą laiką tenka važiuoti D1 senuku arba DR1. Bet gird4jau, jog rytais važiuoja ir PESA 620 M ??? Ir kodėl nepaleidžia niekad RA2? Dėl keleivių skaičiaus ir trumpesnio kelio neverta??

Ra2 visi 4 yra atiduoti Radviliskio lokomotyvu depui

[Wycka]

Grafikų sudarymo inžinieriams kuro normos tikrai visiškai nerūpi. Jų rūpestis sudaryti traukinių eismo grafikus, laikantis tam tikrų sąlygų. Tame tarpe, apskaičiuoti kiekvienoje geležinkelio linijoje galimus maksimalius traukinių svorius, kad nebūtų pažeistos lokomotyvų traukos charakteristikos, apskaičiuoti traukinių važiavimo trukmę ir kt.

Ar yra galimybė legaliai gauti LG keleivių skaičių duomenis? Neabejoju, kad LG, pardavinėdama bilietus, šiuos skaičius turi net labai tikslius. Ar tai yra komercinė paslaptis? Yra viešai paskelbta, kad per pastaruosius metus LG iš viso pervežė ~5,2 mln. keleivių, tačiau čia (kaip supratau) visais maršrutais, tačiau domintų kiek keleivių per metus keliavo traukiniais maršrutuose Vilnius-Kaunas1, Vilnius-Klaipėda, Vilnius-Šeštokai, Šiauliai-Rokiškis ir kitais; kuris maršrutas pelningiausias ir kuris nuostolingiausias. Netgi turiu tokią gal ir utopinę idėją — kada nors suorganizuoti railfanų susitikimą ir kelionę traukiniu pačiu nuostolingiausiu maršrutu su tikslu nors simboliškai sumažinti tos linijos nuostolingumą ir tikriausiai (geriau kad taip nebūtų) vieną iš paskutiniųjų kartų pakeliauti tuo nuostolingiausiu maršrutu (kol jo dar neuždarė). Būtų idealu, jei prie tokios 'akcijos' (iš tikrųjų greičiau pramogos, railfanų hobio) prisijungtų bent vienas ne pačias žemiausias pareigas užimantis LG darbuotojas, kuris kelionės metu ne tik trumpai paaiškintų maršruto problemas, bet ir nebijotų argumentuotai padiskutuoti .

[rakolioux]

Ra2 visi 4 yra atiduoti Radviliskio lokomotyvu depui

tai kad ar ne sesi dabar yra???

[Eimantas]

tai kad ar ne sesi dabar yra???

Lietuvoje tik keturi yra. Jums dar perdavė dvi automotrises 620M (nors užfiksuota tik viena kolkas).

[statyba]

Ar yra galimybė legaliai gauti LG keleivių skaičių duomenis? Neabejoju, kad LG, pardavinėdama bilietus, šiuos skaičius turi net labai tikslius. Ar tai yra komercinė paslaptis? Yra viešai paskelbta, kad per pastaruosius metus LG iš viso pervežė ~5,2 mln. keleivių, tačiau čia (kaip supratau) visais maršrutais, tačiau domintų kiek keleivių per metus keliavo traukiniais maršrutuose Vilnius-Kaunas1, Vilnius-Klaipėda, Vilnius-Šeštokai, Šiauliai-Rokiškis ir kitais; kuris maršrutas pelningiausias ir kuris nuostolingiausias. Netgi turiu tokią gal ir utopinę idėją — kada nors suorganizuoti railfanų susitikimą ir kelionę traukiniu pačiu nuostolingiausiu maršrutu su tikslu nors simboliškai sumažinti tos linijos nuostolingumą ir tikriausiai (geriau kad taip nebūtų) vieną iš paskutiniųjų kartų pakeliauti tuo nuostolingiausiu maršrutu (kol jo dar neuždarė). Būtų idealu, jei prie tokios 'akcijos' (iš tikrųjų greičiau pramogos, railfanų hobio) prisijungtų bent vienas ne pačias žemiausias pareigas užimantis LG darbuotojas, kuris kelionės metu ne tik trumpai paaiškintų maršruto problemas, bet ir nebijotų argumentuotai padiskutuoti .

puiki ideja! man irgi kirbejo mintis kada nors su draugais (nors tokiu ir nebutu daug) "uzatakuot" Kaunas-Sestokai arba Vilnius-Marcinkonys traukini kokioje nors mazoje stoteleje

[dariuks]

mano stotelej traukiniai nestoja...

[Al1]

Važiuoti neteko, bet laiptai labai įtartini...Kaip Oro uosto stotelėje jau žinom, o kaip likusiose, kuriose nepasvirusi automotrisė?

Peronai per zemi (tiksliau laiptelis apatinis per aukstai). Penktadieni buvau Panevezyje. Maciau, kaip atvykus automotrisei i Radviliskis-Rokiskis, gelezinkelietis matavo auksti nuo perono iki apatinio laiptelio. Tindziuliuose, peronas yra irengtas kelio kreiveje. Net D1 stovi pasvires i priesinga puse nei peronas. Todel su ilipimu i automotrise turetu buti ne kas.

Automotrises neskirtos ilgiems marsrutams. Ir tarpas tarp priesais esanciu sedyniu mazokas - koju istiesti normaliai negali. O kai priekyje sedi keleivis, tai kojoms isvis mazoka vietos. Be to sedynes nelabai patogios - per staciais atlosais.

RA2 irgi "siauri", bet tokių laiptelių nėra. Konstrukcija nevykusi 620M. Nebent aukštiems peronams tik gerai.

RA2 turi apatini laipteli , kuris atverciamas ar tai islenda (nepamenu). Nors aukstis iki antrojo laiptelio ne ka didesnis nei D1 ae DR1A, taciau papildomas laiptelis irengtas del to, kad RA2 siauresnis.

LG darbuotojai net ir šiame forume siūlo steigti keleivių pervežimo traukiniais įmonę Lietuvoje; dar verkiama dėl keleivių vežimo nuostolingumo. Bandau paskaičiuoti, iš kur tie nuostoliai ir kiek reikia pervežti, kad nuostolio nebūtų. Kažkas jau yra rašęs, kad elektriniu keturvagoniu iš Vilniaus į Kauną reikia pervežti ne mažiau 33 keleivius, mokančių pilną kainą. O kiek dyzeliniu traukiniu?

Elektrinio ER9M vienas motorinis vagonas vaziuodamas nuo Vilniaus iki Kauno sunaudoja apie 1000 kWh, taigi keturvagonis - 2000 kWh. Skaitikliu parodymai viesai prieinami.

[Wycka]

Elektrinio ER9M vienas motorinis vagonas vaziuodamas nuo Vilniaus iki Kauno sunaudoja apie 1000 kWh, taigi keturvagonis - 2000 kWh. Skaitikliu parodymai viesai prieinami.

Labai labai ačiū už šiuos duomenis. Deja, bet kai kuriuos kitus duomenis galima gauti tik apytiksliai, todėl derėtų vartoti su žodžiu "Tarkime, kad...". Taigi tarkime, kad LG už 1kWh moka po 0.32 Lt (tiek, kiek buitinis vartotojas, nors beveik esu tikras, kad kaip didmenininkas moka mažiau). Vadinasi, kelionė iš Vilniaus į Kauną (arba Kauną1) kainuoja 0,32 x 2000 = 640Lt elektros energijos. Dar pridėkime darbo užmokestį mašinistui, mašinisto padėjėjui ir 2 kontrolieriams (nors ne piko reisams visiškai pakaktų ir 1 kontrolieriaus). Kažkuriame interviu premjeras A. Kubilius teigė, kad ekonomika ir atlyginimai nusirito į 2006m. lygį. OK, tuo metu vidutinė alga buvo 1453Lt "į rankas" (http://www.lrytas.lt/-11406021791138...-lietuvoje.htm). Na tarkime, kad premjeras optimistas, tad vidutinė alga Lietuvoje yra apie 1300-1400Lt. Taip pat tarkime, kad visi šie mano keturi paminėti LG darbuotojai gauna vidutinę algą, tad 1350 x 4 = 5400Lt per mėnesį. Vidutiniškai mėnsesyje yra 22,5 darbo dienos po 8h, tad per mėnesį žmogus dirba 180h, ir gauna 7,5Lt/h. Kelionė greituoju traukiniu trunka ~1h, dar pasiruošimas reisus ir darbo vietos perdavimas, tad 1 reisui reikia maximum 3h "gryno darbo". Taigi tam 1 reisui už šių pareigūnų darbą reikia sumokėti 120Lt. Žinoma, dar pridėkime darbo užmokestį kasininkėms, bėgių ir riedmenų prižiūrėtojams, remontams, atsarginėms dalims, infrastruktūros nusidėvėjimą, palūkanas bankams už kreditus, pelno maržą, tad mano spėjimu tai sudarys papildomai apie 25-30 procentų. Skaičiuojame: (640 + 120) + 30% = 988Lt. Taigi "iš akies" paskaičiavus gauname, kad 1 reiso greituojo traukinio Vilnius — Kaunas sąnaudos yra 988Lt. Gali būti, kad kažkur suklydau ar kažko nepastebėjau, tad labai dėkoju tiems, kas skaičiavimus patikslins.
Dabar pajamos. Pats pigiausias bilietas be jokių nuolaidų kainuoja ~16Lt. LG apie 1/5 bilieto kainos sumoka kaip PVM, tad lieka ~13Lt.
Taigi liko lengviausia dalis. Kiek mažiausiai mokančių visą kainą keleivių reikia pervežti reise Vilnius-Kaunas, kad šis reisas nebūtų nuostolingas? 988Lt / 13Lt = 76 (!!!). Wow... Prieš vertindami ir susidarydami nuomonę, atkreipkite dėmesį, kad stengiausi naudoti vežėjus pačius nepalankiausius duomenis, pvz.: elektros kainą. Savikaina būtų mažesnė, jei traukinyje būtų tik 1 kontrolierius, bilietai platinami internetu arba automatuose, būtų lengvatinis PVM transportui tarifas ir t.t..
Gal aš čia ir per sudėtingai parašei, bet norėjau, kad visi besidominantys žinotų kaip ir iš kur gauni konkrečius skaičius. Dar man įdomu elektros sąnaudos dviaukščiuose traukiniuose, taip pat ar priklauso (jeigu taip, tai kiek) elektros sąnaudos greituosiuose ir visose stotelėse stojančiuose traukiniuose.

[alm]

Nepyk, bet gal geriau daugiau nebeskaičiuok. Vien sąnaudos darbuotojams nė iš toli nepanašios į algą į rankas.

[Wycka]

Nepyk, bet gal geriau daugiau nebeskaičiuok. Vien sąnaudos darbuotojams nė iš toli nepanašios į algą į rankas.

Tai parašyk kokie realūs skaičiai, nes aš rėmiausi statistiniais ("popieriniais") duomenimis, galbūt darbuotojai gauna gerokai daugiau arba gerokai mažiau. Galbūt dar gauna premijas.

[zixelis]

elektros kaina cia tikrai is lempos paemei, nes ji priklauso nuo daugelio faktoriu, realiai sakyciau 1kWh turetu kainuoti ~20cnt.

[Al1]

Darbdavio mokesciu dalis darbuotojui dar turi buti iskaiciuota. Riedmenu ekslpoatacija kainuoja irgi - ne tik kuras. Infrastruktura devisi, rysiai, signalizacija, stotys eksploatuojamos, kasos dirba ir t.t.

[Wycka]

elektros kaina cia tikrai is lempos paemei, nes ji priklauso nuo daugelio faktoriu, realiai sakyciau 1kWh turetu kainuoti ~20cnt.

Ne iš lempos, o pagal buitinių vartotojų įkainį. Juk yra prierašas, kad didmenininkai paprastai elektrą perka pigiau, tik nežinau kiek pigiau. Kuo remiantis teigi, kad 1kWh turetu kainuoti ~20cnt? Kodėl ne 15 ir ne 25ct?

Darbdavio mokesciu dalis darbuotojui dar turi buti iskaiciuota. Riedmenu ekslpoatacija kainuoja irgi - ne tik kuras. Infrastruktura devisi, rysiai, signalizacija, stotys eksploatuojamos, kasos dirba ir t.t.

Geras pastebėjimas, kad darbdavio mokesciu dalis darbuotojui dar turi buti iskaiciuota, kažkaip praleidau šitą. O kas dėl riedmenų eksploatacijos, tai čia "iš lempos" paėmiau tuos 30 procentų.

[zixelis]

Ne iš lempos, o pagal buitinių vartotojų įkainį. Juk yra prierašas, kad didmenininkai paprastai elektrą perka pigiau, tik nežinau kiek pigiau. Kuo remiantis teigi, kad 1kWh turetu kainuoti ~20cnt? Kodėl ne 15 ir ne 25ct?

visu pirma LG yra ne buitinis vartotojas trumpai aiskiai - vidutiniska 1kWh kaina priklauso nuo:
kokios grupes vartotojas (auksciausios kategorijos vartotojai moka brangiausiai, bet jiems yra uztikrintas nenutrukstamas elektros energijos tiekimas nepaisant nieko);
tarifo plano;
is kokio tinklo tiekiama el. energija (zemos, aukstos itampos);
galios dedamosios;
dvinaris galios dedamosios ir diferencijuotos pagal laiko intervalus energijos dedamosios tarifas (priklausomai nuo apkrovu);

daug faktoriu, bet is patirties, kurios pasisemiau dirbdamas VST, galiu teigti, kad tokie dideli vartotojai visada moka zymiai maziau, nei buitinis vartotojas, bet ju suvartojami el. energijos kiekiai yra milziniski.
Idomumo delei - Klaipedos mieste buitiniai vartotojai suvartoja kazkur 5-7% visos el. energijos, like - komerciniai vartotojai

[Al1]

visu pirma LG yra ne buitinis vartotojas trumpai aiskiai - vidutiniska 1kWh kaina priklauso nuo:
kokios grupes vartotojas (auksciausios kategorijos vartotojai moka brangiausiai, bet jiems yra uztikrintas nenutrukstamas elektros energijos tiekimas nepaisant nieko);
tarifo plano;
is kokio tinklo tiekiama el. energija (zemos, aukstos itampos);
galios dedamosios;
dvinaris galios dedamosios ir diferencijuotos pagal laiko intervalus energijos dedamosios tarifas (priklausomai nuo apkrovu);

daug faktoriu, bet is patirties, kurios pasisemiau dirbdamas VST, galiu teigti, kad tokie dideli vartotojai visada moka zymiai maziau, nei buitinis vartotojas, bet ju suvartojami el. energijos kiekiai yra milziniski.
Idomumo delei - Klaipedos mieste buitiniai vartotojai suvartoja kazkur 5-7% visos el. energijos, like - komerciniai vartotojai

Siaip tai kai kuriais duomenimis (is oficiliu ataskaitu, nors neaisku is jur jie paeme tuos duomenis toms ataskaitoms) Lietuvoje paslaugu sektorius (i kuri, itariu, itraukti ir visa valdisku istaigu, svietimo, gatviu apsvietimo ir kt. vartotojai) , pramone ir buitiniai sunaudoja beveik po lygiai elektros energijos. Transportas, zemes ukis ir kiti neivardyti vartotojai sunaudoja vos kelis procentus elektros energijos.

[AB13]

Elektrinio ER9M vienas motorinis vagonas vaziuodamas nuo Vilniaus iki Kauno sunaudoja apie 1000 kWh, taigi keturvagonis - 2000 kWh. Skaitikliu parodymai viesai prieinami.


Idomu kiek sunaudoja dviaukstis tam paciam atstumui nuvaziuoti...

[Wycka]

Siaip tai kai kuriais duomenimis (is oficiliu ataskaitu, nors neaisku is jur jie paeme tuos duomenis toms ataskaitoms) Lietuvoje paslaugu sektorius (i kuri, itariu, itraukti ir visa valdisku istaigu, svietimo, gatviu apsvietimo ir kt. vartotojai) , pramone ir buitiniai sunaudoja beveik po lygiai elektros energijos. Transportas, zemes ukis ir kiti neivardyti vartotojai sunaudoja vos kelis procentus elektros energijos.

Kas dėl transporto, tai sunku patikėti "vos kelis procentus", nebent tie "keli procentai" yra 8-9proc.. Kita vertus, kaip skaičiuota? Ar tik elektriniai traukiniai ir troleibusai, ar ir VT parkų apšvietimas, kompiuteriai ir kiti elektriniai įrenginiai?

Idomu kiek sunaudoja dviaukstis tam paciam atstumui nuvaziuoti...

Šitą klausimą neseniai jau viešai uždaviau. Irgi laukiu atsakymo

[zixelis]

Siaip tai kai kuriais duomenimis (is oficiliu ataskaitu, nors neaisku is jur jie paeme tuos duomenis toms ataskaitoms) Lietuvoje paslaugu sektorius (i kuri, itariu, itraukti ir visa valdisku istaigu, svietimo, gatviu apsvietimo ir kt. vartotojai) , pramone ir buitiniai sunaudoja beveik po lygiai elektros energijos. Transportas, zemes ukis ir kiti neivardyti vartotojai sunaudoja vos kelis procentus elektros energijos.

tai kaip cia? paslaugu sektorius=pramone=buitiniai?
jei teigi taip, tai as kategoriskai nesutinku
mano palyginime as turejau omeny: buitiniai vartotojai - gyvenamieji namai ir tt, komerciniai vartotojai - paslaugos, pramone, transportas ir visi kiti juridiniai vienetai

[2Pack]

Savikaina būtų mažesnė, jei traukinyje būtų tik 1 kontrolierius, bilietai platinami internetu arba automatuose, būtų lengvatinis PVM transportui tarifas ir t.t..

Su kuo nesutinku ir nesutiksiu - su PVM lengvata keleiviniam transportui. Absurdas. Dabartinis lengvatinio PVM panaikinimas keleivių pervežimui parodė, kad bilietai toli gražu netapo gerokai brangesni, o keleivių srautams tai didelės įtakos taip pat neturėjo (keleivių daug labiau sumažėjo, kaip žinoma, dėl kitų priežasčių). ŠiOS PVM lengvatos nauda aš labai ir labai abejoju.

[Al1]

Kas dėl transporto, tai sunku patikėti "vos kelis procentus", nebent tie "keli procentai" yra 8-9proc.. Kita vertus, kaip skaičiuota? Ar tik elektriniai traukiniai ir troleibusai, ar ir VT parkų apšvietimas, kompiuteriai ir kiti elektriniai įrenginiai?

Kompai ir dirbtuviu apsvietimas tikrai maziau sunaudoja nei troleibusai ar traukiniai. Nors daug tu transporto imoniu Lietuvoje. Tie keli procentai yra apie 5-7.
Del salyginai didelio buitiniu vartotoju indelio i visa suvartojama energija nereikia stebetis. Kuo labiau atsilikusi valstybe, tuo didesne dali suvartojamos energijos sudaro buitiniai vartotojai. Stai kai kuriose Afrikos ar Azijos salyse per 80 proc. el. energijos suvarojama vien tik APSVIETIMUI (ne tik buitiniam, bet ir gatviu, pramones, istaigu).

Su kuo nesutinku ir nesutiksiu - su PVM lengvata keleiviniam transportui. Absurdas. Dabartinis lengvatinio PVM panaikinimas keleivių pervežimui parodė, kad bilietai toli gražu netapo gerokai brangesni, o keleivių srautams tai didelės įtakos taip pat neturėjo (keleivių daug labiau sumažėjo, kaip žinoma, dėl kitų priežasčių). ŠiOS PVM lengvatos nauda aš labai ir labai abejoju.

Bilietai pabrango tiek, kiek padidejo PVM'as. Ypac tarpmiestyje. Bilietu kainos jau dabar yra per dideles, nes keliauti automobiliu net ir vienam zmogui neretai iseina pigiau (jei lyginant vien tik kuro sanaudas), ypac uzmiestin.