Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Keleiviniai šilumvežiai Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Combat
    replied
    Parašė Darius555 Rodyti pranešimą
    Kiek tu vagonu mazdaug buvo. Girdejau kad CCCP laikais su TEP-60 kartais taip praktikuodavo
    Taip, tas traukinys kursavo per Tauragę, Pagėgius.

    Vagonų skaičiaus nepamenu, bet kad derino su kažkuo Rygoje, ar galima prikabinti refrižeratorines sekcijas prie TEP'o, tai taip buvo.

    Nematau nieko ypatingo. Svarbu neviršyti leistiną tempti TEP'u leistiną svorį, taip pat ir stabdžių galingumą.

    Komentuoti:


  • specialistas
    replied
    ER20CF lokomotyvas suprojektuotas taip, kad jį paversti keleiviniu nėra sudėtinga. Jame įdiegtos visos keleiviniam traukiniui būtinos sistemos. Norint jį pritaikyti keleiviniam eismui, būtina instaliuoti keleiviniam lokomotyvui pritaikytą traukos charakteristiką ir sukeisti vietomis keletą traukos reduktoriaus krumpliaračių. Skirtingai nuo M62 šilumvežio, kur traukos reduktorių sudaro tik du krumpliaračiai, ER20CF lokomotyvo sukimo momentas nuo traukos variklio aširačiui perduodamas per penkis krumpliaračius.

    Komentuoti:


  • VLRD-1
    replied
    Parašė copper Rodyti pranešimą
    Prekiniai sąstatai yra daug sunkesni nei keleiviniai sąstatai.
    Keleiviniams sąstatams svarbu greitis. Prekiniams ir svarbu, bet žinoma ne taip kaip keleiviniui. Keleiviui svarbu minutės. Todėl prekiniai sąstatai yra sukurti traukti sunkesniu sąstatus mažesniu greičiu, o keleiviniai lengvesnius sąstatus didesniu greičiui.
    O ūkiškai kalbant taip: įsivaizduojant golf'ą ir transporter'į. Varikliai vienodi, o tai reiškia, kad ir greičių dėžes galima pritaikyti vieno kitam. Tai įdėjus į golf'ą transporter'io greičių dėžę pastarasis turės trumpas pavaras, t.y. raus iš vietos, tačiau važiuojant pastoviu didesniu greičių variklio apsukos bus žymiai didesnės, kaip suprantama ir kuro sąnaudos. O transporteri's sunkiai pajudės iš vietos, trūks traukos.
    Tai va čia tas pats tik sudėtingiau.
    Bet Lietuvoje visko būna. Ir keleivinius sąstatus tampo kroviniai lokomotyvai. Ir greičiu dėžes sukeičia. Bele eina
    o gi priezastis tame, kad TEPu elektros traukos varikliai yra nuolatines sroves elektros masinos, o ER20 - kintamos sroves. del to ju traukos charakteristikos skiriasi t.y. kintamos sroves - didelis sukimo momentas ir mazas greitis traukos pradzioje, o nuolatines - mazesnis sukimo momentas bet didesnis greitis. sudauginus siuos parametrus mes gauname panasu galinguma, taciau "vaziavimo" parametrai skirtingi. sie techniai dalykai isplaukia is to, kad nuolatines sroves masinos turi kolektorius, kurie prie dideles sroves (o nuo sroves tiesiogiai priklauso sukimo momentas) negali dirbti ilgai, greitai kaista ir t.t. atvirksciai su kintamosios sroves masinomis - kur sukimo momentas sukuriamas taip pat srove, bet judesi variklio inkarui suteikia elektromagnetinis laukas, del to si varikliai dirba prie mazesniu apsuku taciau labai ilga laika ir praleidziant didele srove.

    Komentuoti:


  • Darius555
    replied
    Parašė Combat Rodyti pranešimą
    Buvo senai. Šviečiasi, kad buvo tais laikais, kai TEP60 (ar TEP70) keleivinių vagonų sąstatą iš Rygos nutempdavo į Kaliningradą, o grįždavo tuščiom. Pasitaisysiu dėl terminų: prikabino ne „traukinį“, bet refrižeratorinių vagonų sąstatą.
    O is Rygos i Kaliningrada tempdavo kaip isivaizduoju per Taurage ir Pagegius?

    Komentuoti:


  • Darius555
    replied
    Parašė Combat Rodyti pranešimą
    Buvo senai. Šviečiasi, kad buvo tais laikais, kai TEP60 (ar TEP70) keleivinių vagonų sąstatą iš Rygos nutempdavo į Kaliningradą, o grįždavo tuščiom. Pasitaisysiu dėl terminų: prikabino ne „traukinį“, bet refrižeratorinių vagonų sąstatą.
    Kiek tu vagonu mazdaug buvo. Girdejau kad CCCP laikais su TEP-60 kartais taip praktikuodavo

    Komentuoti:


  • Combat
    replied
    Parašė Darius555 Rodyti pranešimą
    Kada cia taip buvo?
    Buvo senai. Šviečiasi, kad buvo tais laikais, kai TEP60 (ar TEP70) keleivinių vagonų sąstatą iš Rygos nutempdavo į Kaliningradą, o grįždavo tuščiom. Pasitaisysiu dėl terminų: prikabino ne „traukinį“, bet refrižeratorinių vagonų sąstatą.

    Komentuoti:


  • Darius555
    replied
    Parašė Combat Rodyti pranešimą
    Mano praktikoje yra pasitaikę, kad prikabino refrižeratorinį traukinį. Rezervu važiavo į Rygą; kad nebūtų tuščias važiavimas, prikabino refrižeratorinį Radviliškyje.
    Kada cia taip buvo?

    Komentuoti:


  • Combat
    replied
    Parašė artexs Rodyti pranešimą
    /\ O krovininių sąstatų TEP'ai netampo?
    Mano praktikoje yra pasitaikę, kad prikabino refrižeratorinį traukinį. Rezervu važiavo į Rygą; kad nebūtų tuščias važiavimas, prikabino refrižeratorinį Radviliškyje.

    Komentuoti:


  • osnas
    replied
    Parašė artexs Rodyti pranešimą
    /\ O krovininių sąstatų TEP'ai netampo?
    ne

    Komentuoti:


  • artexs
    replied
    /\ O krovininių sąstatų TEP'ai netampo?

    Komentuoti:


  • copper
    replied
    Prekiniai sąstatai yra daug sunkesni nei keleiviniai sąstatai.
    Keleiviniams sąstatams svarbu greitis. Prekiniams ir svarbu, bet žinoma ne taip kaip keleiviniui. Keleiviui svarbu minutės. Todėl prekiniai sąstatai yra sukurti traukti sunkesniu sąstatus mažesniu greičiu, o keleiviniai lengvesnius sąstatus didesniu greičiui.
    O ūkiškai kalbant taip: įsivaizduojant golf'ą ir transporter'į. Varikliai vienodi, o tai reiškia, kad ir greičių dėžes galima pritaikyti vieno kitam. Tai įdėjus į golf'ą transporter'io greičių dėžę pastarasis turės trumpas pavaras, t.y. raus iš vietos, tačiau važiuojant pastoviu didesniu greičių variklio apsukos bus žymiai didesnės, kaip suprantama ir kuro sąnaudos. O transporteri's sunkiai pajudės iš vietos, trūks traukos.
    Tai va čia tas pats tik sudėtingiau.
    Bet Lietuvoje visko būna. Ir keleivinius sąstatus tampo kroviniai lokomotyvai. Ir greičiu dėžes sukeičia. Bele eina
    Paskutinis taisė copper; 2010.06.17, 15:25.

    Komentuoti:


  • AB13
    replied
    Parašė VLRD-1 Rodyti pranešimą
    o dar butu idomu ar kas nors zino del ko tos charakteristikos skirtingos?
    Ar nebus del to, kad vienas lokomotyvas skirtas keleiviniam eismui, kitas - krovininiam

    Komentuoti:


  • VLRD-1
    replied
    o dar butu idomu ar kas nors zino del ko tos charakteristikos skirtingos?

    Komentuoti:


  • Vytautas_LT
    replied
    Parašė AB13 Rodyti pranešimą
    Bet palygink ilgalaikes traukos greicius ir suprasi, kad Siemens'o traukos jega, esant didesniems greiciams, mazesne, nei TEP'o
    Deja tokios charakteristikos niekas viešai neskelbia.

    Parašė SIMIS-S Rodyti pranešimą
    Taip, genijau Nr. 2, pasirodo, daugelis to nežino arba nesupranta
    Kam prekiniam lokomotyvui elektropneumatiniai stabdžiai???

    Komentuoti:


  • SIMIS-S
    replied
    Parašė Kosovo Rodyti pranešimą
    Bingo!!! Tu genijus, šito fakto beveik niekas nežinojo...
    Taip, genijau Nr. 2, pasirodo, daugelis to nežino arba nesupranta

    Komentuoti:


  • AB13
    replied
    Parašė Vytautas_LT Rodyti pranešimą
    Siemens ir TEP60 turi tiek pat galios (apie 3000 AG). Be to Siemens išvysto didesnę traukos jėgą dėl modernios pavaros. Kas kita yra TEP70, kuris net 1000 AG galingesnis.
    Bet palygink ilgalaikes traukos greicius ir suprasi, kad Siemens'o traukos jega, esant didesniems greiciams, mazesne, nei TEP'o

    Komentuoti:


  • Kosovo
    replied
    Parašė SIMIS-S Rodyti pranešimą
    Kad ir kaip ten bebūtų, tiek ER20CF, tiek M-62 yra prekiniai lokomotyvai.
    Bingo!!! Tu genijus, šito fakto beveik niekas nežinojo...

    Komentuoti:


  • SIMIS-S
    replied
    Parašė Vytautas_LT Rodyti pranešimą
    Siemens ir TEP60 turi tiek pat galios (apie 3000 AG). Be to Siemens išvysto didesnę traukos jėgą dėl modernios pavaros. Kas kita yra TEP70, kuris net 1000 AG galingesnis.
    Kad ir kaip ten bebūtų, tiek ER20CF, tiek M-62 yra prekiniai lokomotyvai.

    Komentuoti:


  • Vytautas_LT
    replied
    Parašė AB13 Rodyti pranešimą
    Tai kad TEP'as ir galingesnis, ir skirtas kelieviniams traukiniams. Jo trauka, kylant greiciui, mazeja ne taip greit, kaip SIEMENS'o.
    Siemens ir TEP60 turi tiek pat galios (apie 3000 AG). Be to Siemens išvysto didesnę traukos jėgą dėl modernios pavaros. Kas kita yra TEP70, kuris net 1000 AG galingesnis.
    Paskutinis taisė Vytautas_LT; 2010.06.13, 16:54.

    Komentuoti:


  • AB13
    replied
    Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
    Visgi su ilgu sąstatu TEP'ai greičiau bėgėjasi.
    Tai kad TEP'as ir galingesnis, ir skirtas kelieviniams traukiniams. Jo trauka, kylant greiciui, mazeja ne taip greit, kaip SIEMENS'o.

    Komentuoti:

Working...
X