Parašė specialistas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Keleiviniai šilumvežiai Lietuvoje
Collapse
X
-
papildysiu kolega - sukeisti vietomis krumpliaracius tam kad pakeisti perdavimo skaiciu reduktoriuje, t.y. padidinti perdavimo koeficienta ir padidinti greiti, tuo sumazinus sukimo momenta.
-
Taip, tas traukinys kursavo per Tauragę, Pagėgius.Parašė Darius555 Rodyti pranešimąKiek tu vagonu mazdaug buvo. Girdejau kad CCCP laikais su TEP-60 kartais taip praktikuodavo
Vagonų skaičiaus nepamenu, bet kad derino su kažkuo Rygoje, ar galima prikabinti refrižeratorines sekcijas prie TEP'o, tai taip buvo.
Nematau nieko ypatingo. Svarbu neviršyti leistiną tempti TEP'u leistiną svorį, taip pat ir stabdžių galingumą.
Komentuoti:
-
ER20CF lokomotyvas suprojektuotas taip, kad jį paversti keleiviniu nėra sudėtinga. Jame įdiegtos visos keleiviniam traukiniui būtinos sistemos. Norint jį pritaikyti keleiviniam eismui, būtina instaliuoti keleiviniam lokomotyvui pritaikytą traukos charakteristiką ir sukeisti vietomis keletą traukos reduktoriaus krumpliaračių. Skirtingai nuo M62 šilumvežio, kur traukos reduktorių sudaro tik du krumpliaračiai, ER20CF lokomotyvo sukimo momentas nuo traukos variklio aširačiui perduodamas per penkis krumpliaračius.
Komentuoti:
-
o gi priezastis tame, kad TEPu elektros traukos varikliai yra nuolatines sroves elektros masinos, o ER20 - kintamos sroves. del to ju traukos charakteristikos skiriasi t.y. kintamos sroves - didelis sukimo momentas ir mazas greitis traukos pradzioje, o nuolatines - mazesnis sukimo momentas bet didesnis greitis. sudauginus siuos parametrus mes gauname panasu galinguma, taciau "vaziavimo" parametrai skirtingi. sie techniai dalykai isplaukia is to, kad nuolatines sroves masinos turi kolektorius, kurie prie dideles sroves (o nuo sroves tiesiogiai priklauso sukimo momentas) negali dirbti ilgai, greitai kaista ir t.t. atvirksciai su kintamosios sroves masinomis - kur sukimo momentas sukuriamas taip pat srove, bet judesi variklio inkarui suteikia elektromagnetinis laukas, del to si varikliai dirba prie mazesniu apsuku taciau labai ilga laika ir praleidziant didele srove.Parašė copper Rodyti pranešimąPrekiniai sąstatai yra daug sunkesni nei keleiviniai sąstatai.
Keleiviniams sąstatams svarbu greitis. Prekiniams ir svarbu, bet žinoma ne taip kaip keleiviniui. Keleiviui svarbu minutės. Todėl prekiniai sąstatai yra sukurti traukti sunkesniu sąstatus mažesniu greičiu, o keleiviniai lengvesnius sąstatus didesniu greičiui.
O ūkiškai kalbant taip: įsivaizduojant golf'ą ir transporter'į. Varikliai vienodi, o tai reiškia, kad ir greičių dėžes galima pritaikyti vieno kitam. Tai įdėjus į golf'ą transporter'io greičių dėžę pastarasis turės trumpas pavaras, t.y. raus iš vietos, tačiau važiuojant pastoviu didesniu greičių variklio apsukos bus žymiai didesnės, kaip suprantama ir kuro sąnaudos. O transporteri's sunkiai pajudės iš vietos, trūks traukos.
Tai va čia tas pats tik sudėtingiau.
Bet Lietuvoje visko būna. Ir keleivinius sąstatus tampo kroviniai lokomotyvai. Ir greičiu dėžes sukeičia. Bele eina
Komentuoti:
-
O is Rygos i Kaliningrada tempdavo kaip isivaizduoju per Taurage ir Pagegius?Parašė Combat Rodyti pranešimąBuvo senai. Šviečiasi, kad buvo tais laikais, kai TEP60 (ar TEP70) keleivinių vagonų sąstatą iš Rygos nutempdavo į Kaliningradą, o grįždavo tuščiom. Pasitaisysiu dėl terminų: prikabino ne „traukinį“, bet refrižeratorinių vagonų sąstatą.
Komentuoti:
-
Kiek tu vagonu mazdaug buvo. Girdejau kad CCCP laikais su TEP-60 kartais taip praktikuodavoParašė Combat Rodyti pranešimąBuvo senai. Šviečiasi, kad buvo tais laikais, kai TEP60 (ar TEP70) keleivinių vagonų sąstatą iš Rygos nutempdavo į Kaliningradą, o grįždavo tuščiom. Pasitaisysiu dėl terminų: prikabino ne „traukinį“, bet refrižeratorinių vagonų sąstatą.
Komentuoti:
-
Buvo senai. Šviečiasi, kad buvo tais laikais, kai TEP60 (ar TEP70) keleivinių vagonų sąstatą iš Rygos nutempdavo į Kaliningradą, o grįždavo tuščiom. Pasitaisysiu dėl terminų: prikabino ne „traukinį“, bet refrižeratorinių vagonų sąstatą.Parašė Darius555 Rodyti pranešimąKada cia taip buvo?
Komentuoti:
-
Kada cia taip buvo?Parašė Combat Rodyti pranešimąMano praktikoje yra pasitaikę, kad prikabino refrižeratorinį traukinį. Rezervu važiavo į Rygą; kad nebūtų tuščias važiavimas, prikabino refrižeratorinį Radviliškyje.
Komentuoti:
-
Mano praktikoje yra pasitaikę, kad prikabino refrižeratorinį traukinį. Rezervu važiavo į Rygą; kad nebūtų tuščias važiavimas, prikabino refrižeratorinį Radviliškyje.Parašė artexs Rodyti pranešimą/\ O krovininių sąstatų TEP'ai netampo?
Komentuoti:
-
Prekiniai sąstatai yra daug sunkesni nei keleiviniai sąstatai.
Keleiviniams sąstatams svarbu greitis. Prekiniams ir svarbu, bet žinoma ne taip kaip keleiviniui. Keleiviui svarbu minutės. Todėl prekiniai sąstatai yra sukurti traukti sunkesniu sąstatus mažesniu greičiu, o keleiviniai lengvesnius sąstatus didesniu greičiui.
O ūkiškai kalbant taip: įsivaizduojant golf'ą ir transporter'į. Varikliai vienodi, o tai reiškia, kad ir greičių dėžes galima pritaikyti vieno kitam. Tai įdėjus į golf'ą transporter'io greičių dėžę pastarasis turės trumpas pavaras, t.y. raus iš vietos, tačiau važiuojant pastoviu didesniu greičių variklio apsukos bus žymiai didesnės, kaip suprantama ir kuro sąnaudos. O transporteri's sunkiai pajudės iš vietos, trūks traukos.
Tai va čia tas pats tik sudėtingiau.
Bet Lietuvoje visko būna. Ir keleivinius sąstatus tampo kroviniai lokomotyvai. Ir greičiu dėžes sukeičia. Bele eina
Paskutinis taisė copper; 2010.06.17, 16:25.
Komentuoti:
-
Ar nebus del to, kad vienas lokomotyvas skirtas keleiviniam eismui, kitas - krovininiamParašė VLRD-1 Rodyti pranešimąo dar butu idomu ar kas nors zino del ko tos charakteristikos skirtingos?
Komentuoti:
-
o dar butu idomu ar kas nors zino del ko tos charakteristikos skirtingos?
Komentuoti:
-
Deja tokios charakteristikos niekas viešai neskelbia.Parašė AB13 Rodyti pranešimąBet palygink ilgalaikes traukos greicius ir suprasi, kad Siemens'o traukos jega, esant didesniems greiciams, mazesne, nei TEP'o
Kam prekiniam lokomotyvui elektropneumatiniai stabdžiai???Parašė SIMIS-S Rodyti pranešimąTaip, genijau Nr. 2, pasirodo, daugelis to nežino arba nesupranta
Komentuoti:
-
Taip, genijau Nr. 2, pasirodo, daugelis to nežino arba nesuprantaParašė Kosovo Rodyti pranešimąBingo!!! Tu genijus, šito fakto beveik niekas nežinojo...
Komentuoti:
-
Bet palygink ilgalaikes traukos greicius ir suprasi, kad Siemens'o traukos jega, esant didesniems greiciams, mazesne, nei TEP'oParašė Vytautas_LT Rodyti pranešimąSiemens ir TEP60 turi tiek pat galios (apie 3000 AG). Be to Siemens išvysto didesnę traukos jėgą dėl modernios pavaros. Kas kita yra TEP70, kuris net 1000 AG galingesnis.
Komentuoti:
-
Bingo!!! Tu genijus, šito fakto beveik niekas nežinojo...Parašė SIMIS-S Rodyti pranešimąKad ir kaip ten bebūtų, tiek ER20CF, tiek M-62 yra prekiniai lokomotyvai.
Komentuoti:
-
Kad ir kaip ten bebūtų, tiek ER20CF, tiek M-62 yra prekiniai lokomotyvai.Parašė Vytautas_LT Rodyti pranešimąSiemens ir TEP60 turi tiek pat galios (apie 3000 AG). Be to Siemens išvysto didesnę traukos jėgą dėl modernios pavaros. Kas kita yra TEP70, kuris net 1000 AG galingesnis.
Komentuoti:
-
Siemens ir TEP60 turi tiek pat galios (apie 3000 AG). Be to Siemens išvysto didesnę traukos jėgą dėl modernios pavaros. Kas kita yra TEP70, kuris net 1000 AG galingesnis.Parašė AB13 Rodyti pranešimąTai kad TEP'as ir galingesnis, ir skirtas kelieviniams traukiniams. Jo trauka, kylant greiciui, mazeja ne taip greit, kaip SIEMENS'o.Paskutinis taisė Vytautas_LT; 2010.06.13, 17:54.
Komentuoti:
Komentuoti: