Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Geležinkelių elektrifikacija Lietuvoje
Collapse
X
-
Kolkas nespėliokime kiek jų ten busParašė Eidvis Rodyti pranešimąGal žinoma apie kokius ir kiek čia eina kalba? Berods planavo 2 naujus dviaukščius pirkti - tai čia gal tie?
. Bet galiu patvirtinti, kad pirks dviaukščius.
Su elektrifikacija - atnajinamos atramos ir KT nuo Elektrodepo teritorijos iki pat Vilniaus GS.
Komentuoti:
-
Gal žinoma apie kokius ir kiek čia eina kalba? Berods planavo 2 naujus dviaukščius pirkti - tai čia gal tie?Parašė Zorro Rodyti pranešimąJos taip pat bus naudojamos naujiems keleiviniams traukiniams įsigyti, rašoma bendrovės pranešime.
Komentuoti:
-
„Lietuvos geležinkeliai“ skolinasi 68 mln. Eur
Paskolos lėšomis bus finansuojami ruožo nuo Kenos iki Naujosios Vilnios bei Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimo projektai, Pauosčio kelyno rekonstrukcija Klaipėdoje, antrųjų kelių rangos darbai ruože Telšiai-Lieplaukė, kiti geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektai.
Jos taip pat bus naudojamos naujiems keleiviniams traukiniams įsigyti, rašoma bendrovės pranešime.
Imama 68 mln. Eur paskola bus jau penktoji nuo 1996-ųjų. Bendra visų pasirašytų paskolų vertė – 244,3 mln. Eur. Iš jų bendrovė jau grąžino 77,8 mln. Eur.
Komentuoti:
-
Betoninių pamatas irgi atskiras, nors metalinės ir lengviau tvirtinamos.
Komentuoti:
-
Galimas atvejis, kad metalinės atramos naudojamos todėl, kad jas paprasčiau pakeisti/atnaujinti?Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimąPrie to, kad įmanomos ir gelžbetoninės atramos, kokios yra tarp Vilniaus ir Kauno. Tad galima naudoti savo išteklius, bet galima viską lengva ranka importuoti ir dejuoti kaip neturim darbo ir kokios mažos pensijos.
Metalinės atramos su varžtais pritvirtinamos prie gelžbetoninio pamato ir esant reikalui jas galima keisti neliečiant pamato (Atsuki varžtus, nukeli seną atramą ir ant seno pamato pritvirtini naują metalinę atramą).
Tuo tarpu gelžbetoninės yra integruotos t.y. jos kartu su pamatu suleidžiamos į žemę ir norint jas keisti turi išrausti visą aplink esančią žemę - papildomos sąnaudos, ilgiau trunka ir t.t. ir pan.
Komentuoti:
-
Sutinku, kad sunkiai. Ir be prisiminimų, dokumentų ar nuotraukų su pradėtomis statyti atramomis galima laikyti, kad nėra tiesioginių įrodymų, o tik tam tikros prielaidos. Visgi tos prielaidos ne tokios ir mažos:Parašė Aleksio Rodyti pranešimąSunkiai tikėtina.
-visoje Lietuvos teritorijoje ~1985-88 vyrauja vienkelis geležinkelis išskyrus:
a)Nesterovas-Kybartai-Kaunas-Vilnius-Gudagojis (tolimiausia Pabaltijo gel. st.) su atšaka Kaišiadorys-Kėdainiai.
b) Vilnius-Dūkštas.
-taigi dvikelio vystymas atkarpoje Marcinkonys - Valkininkai tampa reikšminga detale. Kad buvo pasirinkta ši, o ne kuri kita vieta. Žemėlapiuose 1982 dar žymimas vienkelis, o 1985 kai kuriuose, 1988 visuose kuriuos radau - dvikelis. Pabaltijo tolimiausia stotis Poreče arba Druskininkai (kaip skaičiuosi).
-el. traukiniai jau buvo įsisavinti, buvo visa infrastruktūra jiems aptarnauti.
-buvo gana intensyvus eismas Vilnius-Varėna ruože.
-Gardinas, Daugpilis, Gudagojis tuo metu neturėjo el. linijų, todėl krovininei traukai tuo metu jos nebuvo svarbios.
-Daupilis buvo dvigubai mažesnis už Gardiną, o Gardinas tik trečdaliu už Kauną. Todėl dėl keleivių skaičiaus ir nedidelio atstumo buvo perspektyva Vilnius-Gardinas.
Komentuoti:
-
Sunkiai tikėtina.Parašė Fulgur Rodyti pranešimąMatome, kad vienkelį keitė dvikelis, o kartu "atsilikdama" ėjo elektrifikaciją. Taigi mano argumentuotas spėjimas: ruožas Valkininkai-S. Trakai turėjo būti elektrifikuotas priemiestinių traukinių eismui kokiems 1992 m.
Komentuoti:
-
Pažiūrėjus skirtingų metų topografinius žemėlapius matome sekančiai:Parašė Aleksio Rodyti pranešimąTos krypties elektrifikavimas būtų buvęs nelogiškas, ten nebuvo tokių didelių krovinių ir keleivių srautų, kad dyzelinė trauka nesusitvarkytų (Daugpilio kryptis buvo labiau apkrauta).
Marcinkonys<-x(Varėna)x(Pamerkiai)x(Valkininkai)x->S.Trakai
1976 m. 1V1P1V2
1981 m. 1V1P1V2
1985 m. 1V1P1-2*V2 (*skirtingi žemėlapiai skirtingai paišo)
1988 m. 2V2P2ELV2EL
Matome, kad vienkelį keitė dvikelis, o kartu "atsilikdama" ėjo elektrifikaciją. Taigi mano argumentuotas spėjimas: ruožas Valkininkai-S. Trakai turėjo būti elektrifikuotas priemiestinių traukinių eismui kokiems 1992 m. Elektrinio traukinio elementai - stulpai, laidai turėjo pradėti atsirasti anksčiau, nes žemėlapis skirtas orientavimuisi. T.y. svarbiau kaip atrodo, o ne kaip veikia iš tikrųjų.
P.S. Turime žemėlapius:
1
2
Komentuoti:
-
Kiek žinau, tai nuovaža dar tarybiniais metais buvo panaikinta.Parašė Eimantas Rodyti pranešimąO Daugpilio ruože iki Vilniaus srautas buvo, ar tiesiai per nuovažą link Kenos į Baltarusiją?
Komentuoti:
-
O Daugpilio ruože iki Vilniaus srautas buvo, ar tiesiai per nuovažą link Kenos į Baltarusiją?
Komentuoti:
-
Tos krypties elektrifikavimas būtų buvęs nelogiškas, ten nebuvo tokių didelių krovinių ir keleivių srautų, kad dyzelinė trauka nesusitvarkytų (Daugpilio kryptis buvo labiau apkrauta).
Komentuoti:
-
Tai, ko gero, yra klaida, nes tame žemėlapyje geležinkelis nuo Valkininkų link Marcinkonių parodytas kaip elektrifikuotas ir dvikelis. Priežastimi gali būti tai, kad 1989 elektrifikavo atkarpą (1435mm) nuo Lenkijos sienos iki Gardino ir kartografai paprasčiausiai nesustojo reikiamoje vietoje.
Komentuoti:
-
Paskutiniuose, devintame praeito amžiaus dešimtmetyje, išleistuose kariniuose topografiniuose sovietų žemėlapiuose, ruožas nuo Senųjų Trakų iki Gardino žymimas kaip elektrifikuotas, matyt po 90-tųjų buvo rimti planai tai realizuoti.
Komentuoti:
-
Pries Kaledas teko i Minska ir atgal nuvykti traukiniu, tai kazko nepastebejau jokiu darbu. Nors specialiai ziurejau.Parašė Salvijus Rodyti pranešimąKlausimas ar prasidėjo darbai Baltarusijos pusėje?
Rudenį nieko nepastebėjau...
Komentuoti:
-
Atkarpa Baloži - Jelgava buvo elektrifikuota 1972, po to Latvijoje jokių darbų nebuvo apie dešimtmetį, kai pradėjo elektrifikuoti liniją iki Siguldos (liko nebaigta). Per tą laiką elektrifikavo Vilniaus ir Kaliningrado mazgus ir beveik 100km apilnk Taliną.Parašė Salvijus Rodyti pranešimąTodėl, kad Pabaltijo geležinkelių valdyba buvo Rygoje, o ne Vilniuje, ir apie Rygą imtasi elektrifikuoti visas linijas.
Komentuoti:
-
http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=113Parašė Salvijus Rodyti pranešimąKlausimas ar prasidėjo darbai Baltarusijos pusėje?
Rudenį nieko nepastebėjau...
Komentuoti:
-
Todėl, kad Pabaltijo geležinkelių valdyba buvo Rygoje, o ne Vilniuje, ir apie Rygą imtasi elektrifikuoti visas linijas.Parašė Fulgur Rodyti pranešimąŠia gražia proga norėčiau pasiteirauti, gal kas žino, kodėl po 1975 nebuvo elektrifikuoti:
a) Vilniaus-Daugpilio ruožas keleiviams vežti.
b) bent svarbiausi krovininiai ruožai.
Elektrifikacija yra sudėtingas dalykas pradedant nuo mokymo institucijų, kurios ruošia specialistus, ir baigiant priežiūros ir remonto pajėgumais, kurie užtikrina sėkmingą eksploataciją. Įvaldžius technologiją trumpame ruože akivaizdu, kad efektyvumas yra mažas (reikia išlaikyti panašius remonto-priežiūros pajėgumus ar tai 130 km ar tai 600 km).
Komentuoti:
-
Klausimas ar prasidėjo darbai Baltarusijos pusėje?
Rudenį nieko nepastebėjau...
Komentuoti:
Komentuoti: