Geležinkelių elektrifikacija Lietuvoje

[Arelis]

Gal žinoma apie kokius ir kiek čia eina kalba? Berods planavo 2 naujus dviaukščius pirkti - tai čia gal tie?

Kolkas nespėliokime kiek jų ten bus . Bet galiu patvirtinti, kad pirks dviaukščius. Su elektrifikacija - atnajinamos atramos ir KT nuo Elektrodepo teritorijos iki pat Vilniaus GS.

[Eidvis]

Jos taip pat bus naudojamos naujiems keleiviniams traukiniams įsigyti, rašoma bendrovės pranešime.

Gal žinoma apie kokius ir kiek čia eina kalba? Berods planavo 2 naujus dviaukščius pirkti - tai čia gal tie?

[Zorro]

„Lietuvos geležinkeliai“ skolinasi 68 mln. Eur

Paskolos lėšomis bus finansuojami ruožo nuo Kenos iki Naujosios Vilnios bei Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimo projektai, Pauosčio kelyno rekonstrukcija Klaipėdoje, antrųjų kelių rangos darbai ruože Telšiai-Lieplaukė, kiti geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektai.
Jos taip pat bus naudojamos naujiems keleiviniams traukiniams įsigyti, rašoma bendrovės pranešime.
Imama 68 mln. Eur paskola bus jau penktoji nuo 1996-ųjų. Bendra visų pasirašytų paskolų vertė – 244,3 mln. Eur. Iš jų bendrovė jau grąžino 77,8 mln. Eur.

[Eimantas]

Betoninių pamatas irgi atskiras, nors metalinės ir lengviau tvirtinamos.

[LAZAS_]

Prie to, kad įmanomos ir gelžbetoninės atramos, kokios yra tarp Vilniaus ir Kauno. Tad galima naudoti savo išteklius, bet galima viską lengva ranka importuoti ir dejuoti kaip neturim darbo ir kokios mažos pensijos.

Galimas atvejis, kad metalinės atramos naudojamos todėl, kad jas paprasčiau pakeisti/atnaujinti?
Metalinės atramos su varžtais pritvirtinamos prie gelžbetoninio pamato ir esant reikalui jas galima keisti neliečiant pamato (Atsuki varžtus, nukeli seną atramą ir ant seno pamato pritvirtini naują metalinę atramą).
Tuo tarpu gelžbetoninės yra integruotos t.y. jos kartu su pamatu suleidžiamos į žemę ir norint jas keisti turi išrausti visą aplink esančią žemę - papildomos sąnaudos, ilgiau trunka ir t.t. ir pan.

[Fulgur]

Sunkiai tikėtina.

Sutinku, kad sunkiai. Ir be prisiminimų, dokumentų ar nuotraukų su pradėtomis statyti atramomis galima laikyti, kad nėra tiesioginių įrodymų, o tik tam tikros prielaidos. Visgi tos prielaidos ne tokios ir mažos:
-visoje Lietuvos teritorijoje ~1985-88 vyrauja vienkelis geležinkelis išskyrus:
a)Nesterovas-Kybartai-Kaunas-Vilnius-Gudagojis (tolimiausia Pabaltijo gel. st.) su atšaka Kaišiadorys-Kėdainiai.
b) Vilnius-Dūkštas.
-taigi dvikelio vystymas atkarpoje Marcinkonys - Valkininkai tampa reikšminga detale. Kad buvo pasirinkta ši, o ne kuri kita vieta. Žemėlapiuose 1982 dar žymimas vienkelis, o 1985 kai kuriuose, 1988 visuose kuriuos radau - dvikelis. Pabaltijo tolimiausia stotis Poreče arba Druskininkai (kaip skaičiuosi).
-el. traukiniai jau buvo įsisavinti, buvo visa infrastruktūra jiems aptarnauti.
-buvo gana intensyvus eismas Vilnius-Varėna ruože.
-Gardinas, Daugpilis, Gudagojis tuo metu neturėjo el. linijų, todėl krovininei traukai tuo metu jos nebuvo svarbios.
-Daupilis buvo dvigubai mažesnis už Gardiną, o Gardinas tik trečdaliu už Kauną. Todėl dėl keleivių skaičiaus ir nedidelio atstumo buvo perspektyva Vilnius-Gardinas.

[Aleksio]

Matome, kad vienkelį keitė dvikelis, o kartu "atsilikdama" ėjo elektrifikaciją. Taigi mano argumentuotas spėjimas: ruožas Valkininkai-S. Trakai turėjo būti elektrifikuotas priemiestinių traukinių eismui kokiems 1992 m.

Sunkiai tikėtina.

[Fulgur]

Tos krypties elektrifikavimas būtų buvęs nelogiškas, ten nebuvo tokių didelių krovinių ir keleivių srautų, kad dyzelinė trauka nesusitvarkytų (Daugpilio kryptis buvo labiau apkrauta).

Pažiūrėjus skirtingų metų topografinius žemėlapius matome sekančiai:
Marcinkonys<-x(Varėna)x(Pamerkiai)x(Valkininkai)x->S.Trakai
1976 m. 1V1P1V2
1981 m. 1V1P1V2
1985 m. 1V1P1-2*V2 (*skirtingi žemėlapiai skirtingai paišo)
1988 m. 2V2P2ELV2EL

Matome, kad vienkelį keitė dvikelis, o kartu "atsilikdama" ėjo elektrifikaciją. Taigi mano argumentuotas spėjimas: ruožas Valkininkai-S. Trakai turėjo būti elektrifikuotas priemiestinių traukinių eismui kokiems 1992 m. Elektrinio traukinio elementai - stulpai, laidai turėjo pradėti atsirasti anksčiau, nes žemėlapis skirtas orientavimuisi. T.y. svarbiau kaip atrodo, o ne kaip veikia iš tikrųjų.

P.S. Turime žemėlapius:
1

2

[kotofeich1]

O Daugpilio ruože iki Vilniaus srautas buvo, ar tiesiai per nuovažą link Kenos į Baltarusiją?

Kiek žinau, tai nuovaža dar tarybiniais metais buvo panaikinta.

[Eimantas]

O Daugpilio ruože iki Vilniaus srautas buvo, ar tiesiai per nuovažą link Kenos į Baltarusiją?

[Aleksio]

Tos krypties elektrifikavimas būtų buvęs nelogiškas, ten nebuvo tokių didelių krovinių ir keleivių srautų, kad dyzelinė trauka nesusitvarkytų (Daugpilio kryptis buvo labiau apkrauta).

[Fulgur]

Štai tas (arba kitas) žemėlapis. Nomenklatūros nėra. Elektrifikacija baigiasi ties Pamerkiais. Man klaidai nurašyti atrodo per paprastas kelias. Aišku, jei nėra jokio kito paaiškinimo, tuomet lieka klaida.

Nuoroda

[Aleksio]

Tai, ko gero, yra klaida, nes tame žemėlapyje geležinkelis nuo Valkininkų link Marcinkonių parodytas kaip elektrifikuotas ir dvikelis. Priežastimi gali būti tai, kad 1989 elektrifikavo atkarpą (1435mm) nuo Lenkijos sienos iki Gardino ir kartografai paprasčiausiai nesustojo reikiamoje vietoje.

[lietus]

Paskutiniuose, devintame praeito amžiaus dešimtmetyje, išleistuose kariniuose topografiniuose sovietų žemėlapiuose, ruožas nuo Senųjų Trakų iki Gardino žymimas kaip elektrifikuotas, matyt po 90-tųjų buvo rimti planai tai realizuoti.

[uH1978]

Klausimas ar prasidėjo darbai Baltarusijos pusėje?
Rudenį nieko nepastebėjau...

Pries Kaledas teko i Minska ir atgal nuvykti traukiniu, tai kazko nepastebejau jokiu darbu. Nors specialiai ziurejau.

[Aleksio]

Todėl, kad Pabaltijo geležinkelių valdyba buvo Rygoje, o ne Vilniuje, ir apie Rygą imtasi elektrifikuoti visas linijas.

Atkarpa Baloži - Jelgava buvo elektrifikuota 1972, po to Latvijoje jokių darbų nebuvo apie dešimtmetį, kai pradėjo elektrifikuoti liniją iki Siguldos (liko nebaigta). Per tą laiką elektrifikavo Vilniaus ir Kaliningrado mazgus ir beveik 100km apilnk Taliną.

[Zorro]

Klausimas ar prasidėjo darbai Baltarusijos pusėje?
Rudenį nieko nepastebėjau...

http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=113

[Salvijus]

Šia gražia proga norėčiau pasiteirauti, gal kas žino, kodėl po 1975 nebuvo elektrifikuoti:
a) Vilniaus-Daugpilio ruožas keleiviams vežti.
b) bent svarbiausi krovininiai ruožai.

Elektrifikacija yra sudėtingas dalykas pradedant nuo mokymo institucijų, kurios ruošia specialistus, ir baigiant priežiūros ir remonto pajėgumais, kurie užtikrina sėkmingą eksploataciją. Įvaldžius technologiją trumpame ruože akivaizdu, kad efektyvumas yra mažas (reikia išlaikyti panašius remonto-priežiūros pajėgumus ar tai 130 km ar tai 600 km).

Todėl, kad Pabaltijo geležinkelių valdyba buvo Rygoje, o ne Vilniuje, ir apie Rygą imtasi elektrifikuoti visas linijas.

[Salvijus]

Klausimas ar prasidėjo darbai Baltarusijos pusėje?
Rudenį nieko nepastebėjau...

[Mindzius-LT]

Iš Vilniaus Minską traukinys pasieks per porą valandų

<...>

Šiuo metu vykdomi geležinkelio ruožo nuo Naujosios Vilnios iki sienos su Baltarusija elektrifikacijos darbai. Juos pabaigus, kitąmet elektrinis traukinys pradės kursuoti iš Vilniaus į Minską, informuoja AB „Lietuvos geležinkeliai“. Šiuo metu dyzeliniu traukiniu Minską galima pasiekti per pustrečios valandos.

<...>

Antradienį minint geležinkelio elektrifikacijos Lietuvoje keturiasdešimtmetį, skelbiama, jog mūsų šalyje iš 1.767 km geležinkelio bėgių elektrifikuoti yra 122 km – nuo Naujosios Vilnios iki Kauno ir nuo Vilniaus iki Trakų.
Planuojama, kad iki 2020 m. kontaktinis elektros tinklas geležinkelio ruožu bus nutiestas iki Radviliškio, o iki 2030-ųjų – iki Klaipėdos. Elektrifikuota linija iki Klaipėdos leistų pigiau per Lietuvos teritoriją vežti krovinius iš Baltarusijos.

Pirmasis elektrinis traukinys prieš keturis dešimtmečius pajudėjo iš Vilniaus į Kauną. Iki šių dienų jis išliko populiariausiu maršrutu, juo kasmet pervežama apie 1,2 mln. keleivių. Nuo 2008 m. pabaigos keleiviai šiuo maršrutu taip pat vežami ir dviaukščiais traukiniais, „Lietuvos geležinkeliai“ turi įsigiję 10 tokių traukinių. Elektriniai traukiniai ir elektrovežiai neteršia aplinkos, yra greitesni ir galingesni, jų mažesnės veiklos sąnaudos nei dyzelinių.