Traukos riedmenys. Bendro pobūdžio diskusijos

[AB13]

kiek daugiau informacijos http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...9/56991/?fid=2

Gal kas zino kuris silumvezis dege?

[adju]

Degė traukinys „Kaliningradas-Maskva“
http://www.lrytas.lt/-12535149481253...das-maskva.htm

kiek daugiau informacijos http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...9/56991/?fid=2

[_Bead_]

Degė traukinys „Kaliningradas-Maskva“
http://www.lrytas.lt/-12535149481253...das-maskva.htm

[Al1]

Ne tik Lietuvos gelezinkeliuose taip vyksta. Perkami ir parduodami "moksliniai tyrimai" daug kur. Pavyzdys - naujos AE ivairios analizes ir kt. Deja, tai vyksta ne tik Lietuvoje.

[2Pack]

Kadangi LG turėjo didelį norą atnaujinti lokomotyvų parką vakarietiškais lokomotyvais, o tam reikėjo milžiniškų investicijų, reikėjo viešo pagrindimo. Tam, kad visoms leidimus išduodančioms valstybinėms institucijoms ir bankams "nedrebėtų rankos" dėl galimos rizikos - pasinaudojome "profesorių" pavardėmis.

Sakyčiau, kad daugiau negu nesolidu taip dangstytis... Bet išsakytos mintys parodo, kaip "pasitikima" LG.

[specialistas]

Ale Jūs melagis, sakyčiau, šimtaprocentinis

Kieviename Jūsų parašytame sakinyje – grynas melas.

Tas Jūsų „atsirašymas“ tik dar sykį patvirtino mano spėliones, kad, manipuliuodamas frazėmis ir terminais, puikiai mokate susidaryti itin kompetetingo specialisto, tiesiog „guru“, įvaizdį, ir žmonių , geležinkelių veikla ir mokslu besidominčių mėgėjišku lygiu, diskusijas, mąstymą ir iniciatyvas, kai jos darosi nepalankios LG ir tos bendrovės pijarui, savo „faktų“ pateikimais ir interpretacijomis, prieš tai pasikonsultavęs ir kntrafaktus bendrovėje psitikrinęs, bandote nuvesti į „dirvas“ ir juos suklaidinti.

Nematau prasmės diskutuoti su melagiu „specialistu“, kuris čia „suka plokštelę“ todėl, kad jam už tai moka, bet nesu įsitikinęs, kad negausit kontraveiksmo, jei Jūsų melas pasidarys pernelyg įžūlus. „Sepcialistui“ – atia.

Jūs norėjote tiesos, tiesą aš Jums ir pateikiau, kuri kartais būna nelabai graži ar patogi. Toks gyvenimas. Šiaip aš stengiuosi būti objektyvus ir savo pateiktą nuomonę galiu pagrįsti.
Tiesa, ir man neitin patinka Jūsų blaškymasis, populistiniai svaičiojimai ir nesietinų dalykų sumaišymas.

[Combat]

Greitai tamsta suradai.

Apie tai galiu tik tiek pasakyti, kad šį kūrinį parengė LG darbuotojai, o Jūsų minėti "profesoriai" už tam tikrą sumą tik pasirašė. Prie šio kūrinio ir man teko prisidėti. Kadangi LG turėjo didelį norą atnaujinti lokomotyvų parką vakarietiškais lokomotyvais, o tam reikėjo milžiniškų investicijų, reikėjo viešo pagrindimo. Tam, kad visoms leidimus išduodančioms valstybinėms institucijoms ir bankams "nedrebėtų rankos" dėl galimos rizikos - pasinaudojome "profesorių" pavardėmis.

Kadangi su ponais "profesoriais" gan dažnai tenka bendrauti, mokslininkais aš jų tikrai negalėčiau pavadinti. Jie daugiau verslininkai, kurie už tam tikrą sumą pardavinėja savo ir universiteto vardą.
Ką jie geriausiai sugeba padaryti - tai iš rusų kalbos išversti kažkokį techninį norminį dokumentą (tiksliau už įskaitą ar egzaminą numesti studentui) ir ant šio kūrinio prilipdyti savo vardą.
Kaip bebūtų gaila, bet Lietuvoje šiuo metu žmogaus, kuris tikrai tyrinėtų geležinkelio transporto problemas, siūlytų moksliškai pagrįstus sprendimus ir būtų vertas mokslininko vardo - nėra.

Ale Jūs melagis, sakyčiau, šimtaprocentinis

Kieviename Jūsų parašytame sakinyje – grynas melas.

Tas Jūsų „atsirašymas“ tik dar sykį patvirtino mano spėliones, kad, manipuliuodamas frazėmis ir terminais, puikiai mokate susidaryti itin kompetetingo specialisto, tiesiog „guru“, įvaizdį, ir žmonių , geležinkelių veikla ir mokslu besidominčių mėgėjišku lygiu, diskusijas, mąstymą ir iniciatyvas, kai jos darosi nepalankios LG ir tos bendrovės pijarui, savo „faktų“ pateikimais ir interpretacijomis, prieš tai pasikonsultavęs ir kntrafaktus bendrovėje psitikrinęs, bandote nuvesti į „dirvas“ ir juos suklaidinti.

Nematau prasmės diskutuoti su melagiu „specialistu“, kuris čia „suka plokštelę“ todėl, kad jam už tai moka, bet nesu įsitikinęs, kad negausit kontraveiksmo, jei Jūsų melas pasidarys pernelyg įžūlus. „Sepcialistui“ – atia.

[specialistas]

Aš taip pat kiekvieną savo teiginį galiu pagrįsti. Reikia pavardžių? Prašom!

Riedmenų patikimumas, riedmenų senėjimo kontrolė (2003). Užsakovas: AB „Lietuvos geležinkeliai“. Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis. Vykdytojai: Gintautas Bureika, Vidmantas Juršėnas, Gediminas Vaičiūnas.
Sudarytas apibendrintas traukos riedmenų kokybės įvertinimo rodiklis, įvertinantis eksploatacines sąnaudas (degalai, alyvos, prastovos). Nustatyti šio rodiklio priklausomumai nuo riedmenų ridos ir amžiaus. Nustatytas kritinis riedmenų (pagal serijas) amžius, nuo kurio jų eksploatuoti netikslinga.

Reikia dar? Prašom va čia!

http://kauno.diena.lt/dienrastis/eko...lo-kulnas-6942

Arba va čia. http://archyvas.vz.lt/news.php?strid=1002&id=140503

Apskritai, tos informacijos pilnas internetas.

Greitai tamsta suradai.

Apie tai galiu tik tiek pasakyti, kad šį kūrinį parengė LG darbuotojai, o Jūsų minėti "profesoriai" už tam tikrą sumą tik pasirašė. Prie šio kūrinio ir man teko prisidėti. Kadangi LG turėjo didelį norą atnaujinti lokomotyvų parką vakarietiškais lokomotyvais, o tam reikėjo milžiniškų investicijų, reikėjo viešo pagrindimo. Tam, kad visoms leidimus išduodančioms valstybinėms institucijoms ir bankams "nedrebėtų rankos" dėl galimos rizikos - pasinaudojome "profesorių" pavardėmis.

Kadangi su ponais "profesoriais" gan dažnai tenka bendrauti, mokslininkais aš jų tikrai negalėčiau pavadinti. Jie daugiau verslininkai, kurie už tam tikrą sumą pardavinėja savo ir universiteto vardą.
Ką jie geriausiai sugeba padaryti - tai iš rusų kalbos išversti kažkokį techninį norminį dokumentą (tiksliau už įskaitą ar egzaminą numesti studentui) ir ant šio kūrinio prilipdyti savo vardą.
Kaip bebūtų gaila, bet Lietuvoje šiuo metu žmogaus, kuris tikrai tyrinėtų geležinkelio transporto problemas, siūlytų moksliškai pagrįstus sprendimus ir būtų vertas mokslininko vardo - nėra.

[JlL]

Tikuosi, neprailgo laukti?

o tu tam paciam pranesime matei sita:

Atnaujinti LG traukos priemonių parką buvo tiesiog būtina.

Juokinga, kai mašinistas atleidžiamas iš darbo už keliasdešimt litrų dyzelino, bet kai nurenkamas geros būklės Mažeikių – Rengės geležinkelio tarpstotis – sankcijų jokių.

Jei kuo ir abejojama tai ne modernizacijos nauda apskritai, o tuom kaip modernizacija atliekama - i ka investuojama.

Vagys ne teisinami, juokiamasi kad gaudant smulkius vagis didieji blogieciai lieka nenubausti.

[statyba]

kaip supratau čia buvo adresuotas atsakymas man Kur jau čia prailgs, rail fanai jau įpratę prie nekomentuojamos LG pozicijos ir nulinės reakcijos į užduodamus klausimus arba siunčiamus paklausimus...deja, bet tokia realybė, jog įmonė tai visų mūsų, o net į paprastus klausimus atsakyti LG sėdintys darbuotojai nemato reikalo. Matyt "pelnytai" gauna uždirbtus pinigus...

[dr.]

Neabejoju tamstos praktinės LG darbo pusės žiniomis, bet su geležinkelių mokslu ir teorija esi susipykęs.

...įdomu, koks bus remontinės priežiūros kaštų santykis 2M62 ir ER20CF, kai tam lokomotyvui pribęs toks metas, nes remontuoti juos galima bus tik Estijoje? Koks bus to lokomotyvo ekslploatacinių išlaidų ir duodamos naudos santykis?




Juokinga, kai mašinistas atleidžiamas iš darbo už keliasdešimt litrų dyzelino...

Tikuosi, neprailgo laukti?

[statyba]

Wycka, bus kaip anakart, kai į užduotus klausimus dėl Reņģe taip ir nesulaukėm atsakymų, neva diskutuot ir taip nėra apie ką su nieko nenusimanačiais rail fanais

[Wycka]

Visu 100% palaikau Specialisto mintis, kurios kaip visada pasvertos, be to, matyti, kad nuomonė dėstoma stengiantis kažkaip neužgauti kolegų forumo dalyvių. Gaila ir keista, kad žmogus, mums pateikiantis tiek įdomių faktų ir techninių detalių yra taip puolamas...

Liežuvis neapsiverstų mėginti ginčytis dėl vagių atleidimo reikalingumo, dėl modernizacijos programos naudos ir panašiai. Matyt skirtinga vertybių skalė

Va Tamstą yra už ką pulti, nes rašai negalvodamas. Pirmiausia, puolamas ne pats specialistas, o jo darbovietė, tiksliau — LG vadyba. Antra, prašom pacituoti, kur kas nors mėgina ginčytis dėl vagių atleidimo reikalingumo, dėl modernizacijos programos naudos ir panašiai??? Tikiuosi atsakymo nereikės ilgai laukti?

[Combat]

Aš komentuodamas stengiuosi būti objektyvus. Kiekvieną teiginį galiu pagrįsti.
Ar galėtumei tamsta pateikti mokslininkų pavardes, mokslinių tyrimų pavadinimus ir datas, kuriais buvo nagrinėjamas LG lokomotyvų parko būklė?.

Aš taip pat kiekvieną savo teiginį galiu pagrįsti. Reikia pavardžių? Prašom!

Riedmenų patikimumas, riedmenų senėjimo kontrolė (2003). Užsakovas: AB „Lietuvos geležinkeliai“. Vadovas: Leonas Povilas Lingaitis. Vykdytojai: Gintautas Bureika, Vidmantas Juršėnas, Gediminas Vaičiūnas.
Sudarytas apibendrintas traukos riedmenų kokybės įvertinimo rodiklis, įvertinantis eksploatacines sąnaudas (degalai, alyvos, prastovos). Nustatyti šio rodiklio priklausomumai nuo riedmenų ridos ir amžiaus. Nustatytas kritinis riedmenų (pagal serijas) amžius, nuo kurio jų eksploatuoti netikslinga.

Reikia dar? Prašom va čia!

http://kauno.diena.lt/dienrastis/eko...lo-kulnas-6942

Arba va čia. http://archyvas.vz.lt/news.php?strid=1002&id=140503

Apskritai, tos informacijos pilnas internetas.

[dr.]

Visu 100% palaikau Specialisto mintis, kurios kaip visada pasvertos, be to, matyti, kad nuomonė dėstoma stengiantis kažkaip neužgauti kolegų forumo dalyvių. Gaila ir keista, kad žmogus, mums pateikiantis tiek įdomių faktų ir techninių detalių yra taip puolamas...

Liežuvis neapsiverstų mėginti ginčytis dėl vagių atleidimo reikalingumo, dėl modernizacijos programos naudos ir panašiai. Matyt skirtinga vertybių skalė

[specialistas]

Neabejoju tamstos praktinės LG darbo pusės žiniomis, bet su geležinkelių mokslu ir teorija esi susipykęs.

Lokomotyvų parkas „Lietuvos geležinkeliuose“ buvo mirtinai susidėvėjęs – visi LG lokomotyvų parko moksliniai tyrimai rodė, kad jei nieko nesiimti (M62 lokomotyvai jau buvo išnaudoję visus savi einamųjų, techninių ir kapitalinių remontų resusrsus), tai apie 2010 metus LG būtų turėjusi rimtų problemų dėl traukos priemonių. Atnaujinti LG traukos priemonių parką buvo tiesiog būtina. Kas lėmė, kad pasirinkti „Siems“'ai (liaudyje taip jie žinomi) nežinau, nes niekada tuo nesidomėjau, bet ar nebus čia tas pats variantas kaip ir su „estiškais gelžbetoniniais pabėgiais“. Todėl tie „rasčiotai“ čia niekuo dėti.

2M62, iš esmės, nebuvo bloga mašina įvertinant tai, kad pradėti gaminti 1973 (?) metais, tik labai trūko „kultūros“ ją eksploatuojant ir remontuojant – mazutinais batais stumdomas kontrolierius („gazas“), būtinai reikėjo nulaužti ir išsinešti iš lokomtyvo kokią nors detalę, jei jos prisireikia asmeniniame garaže ar ūkyje, remonto metu tarpinės į lokomotyvą buvo kišamos nepritaikytos esamiems slėgiams ir temperatūroms, ir t.t., todėl ekploatacijoje ta mašina tapo itin nepatikima, o dar lokomotyvininkų užgaidos vežti kuo mažiau (nes už gerą paimtą svorį LG, skirtingai nuo buvusių Pabaltijo geležinkelių, niekas nepremijavo). Tik įdomu, koks bus remontinės priežiūros kaštų santykis 2M62 ir ER20CF, kai tam lokomotyvui pribęs toks metas, nes remontuoti juos galima bus tik Estijoje? Koks bus to lokomotyvo ekslploatacinių išlaidų ir duodamos naudos santykis?



Aišku, kad krenta – neišnaudojami esamų lokomotyvų galingumo resursai, dėl ko pervažama mažiau vagonų, viršijamas eigos laikas tarpstočiuose. Ar ta „ekonomija“ atsvėrė padidėjusias vagono ir lokomotyvo valandas? Ar nebūtų galima, išnaudojant visą lokomotyvų galingumą, sumažinti lokomotyvų parką 2vnt per dieną, tuo pačiu padidinant ir vagonų apyvartą?



Nesidomiu visiškai, nes tai tiesiog žinau, ir tiek.
Juokinga, kai mašinistas atleidžiamas iš darbo už keliasdešimt litrų dyzelino, bet kai nurenkamas geros būklės Mažeikių – Rengės geležinkelio tarpstotis – sankcijų jokių. Ir kas per „Dievo avinėlis“ yra tas LG generalinis direktorius?

Aš komentuodamas stengiuosi būti objektyvus. Kiekvieną teiginį galiu pagrįsti.
Ar galėtumei tamsta pateikti mokslininkų pavardes, mokslinių tyrimų pavadinimus ir datas, kuriais buvo nagrinėjamas LG lokomotyvų parko būklė? Taip pat ar galėtum skaičiais pagrįsti savo teiginius dėl lokomotyvų panaudojimo našumo? Aš labai abejoju.
Siūlyčiau su savo populistiniais svaičiojimais susilaikyti ir kažką konkretaus teigdamas, tai pagrįsti.
Taip pat, manau, kad būtų žymiau įdomiau diskutuoti, jeigu nesietumėte nesusijusius dalykus (kuro normavimą ir geležinkelio atkarpos uždarymą).

Tiesa, kaip bebūtų skaudu ir nuostolinga LG, tačiau nors ir smulkus vagiliavimas yra netoliaruotinas bei tokių darbuotojų paslaugų, pastaruoju metu vienareikšmiškai atsisakoma.
Dėl LG vado galiu pasakyti tik tiek, kad jis turi daugiau teigiamų, nei neigiamų savybių ir šiuo metu deda visas pastangas, kad LG išgyventų sunkokus laikus.

[Combat]

Jeigu LG vadovautųsi visokiais pasenusiais "rasčiotais", tai tikrai iki šiol neturėtume ER20CF lokomotyvų, nebūtų ČME3ir 2M62 modernizacijos.

Neabejoju tamstos praktinės LG darbo pusės žiniomis, bet su geležinkelių mokslu ir teorija esi susipykęs.

Lokomotyvų parkas „Lietuvos geležinkeliuose“ buvo mirtinai susidėvėjęs – visi LG lokomotyvų parko moksliniai tyrimai rodė, kad jei nieko nesiimti (M62 lokomotyvai jau buvo išnaudoję visus savi einamųjų, techninių ir kapitalinių remontų resusrsus), tai apie 2010 metus LG būtų turėjusi rimtų problemų dėl traukos priemonių. Atnaujinti LG traukos priemonių parką buvo tiesiog būtina. Kas lėmė, kad pasirinkti „Siems“'ai (liaudyje taip jie žinomi) nežinau, nes niekada tuo nesidomėjau, bet ar nebus čia tas pats variantas kaip ir su „estiškais gelžbetoniniais pabėgiais“. Todėl tie „rasčiotai“ čia niekuo dėti.

2M62, iš esmės, nebuvo bloga mašina įvertinant tai, kad pradėti gaminti 1973 (?) metais, tik labai trūko „kultūros“ ją eksploatuojant ir remontuojant – mazutinais batais stumdomas kontrolierius („gazas“), būtinai reikėjo nulaužti ir išsinešti iš lokomtyvo kokią nors detalę, jei jos prisireikia asmeniniame garaže ar ūkyje, remonto metu tarpinės į lokomotyvą buvo kišamos nepritaikytos esamiems slėgiams ir temperatūroms, ir t.t., todėl ekploatacijoje ta mašina tapo itin nepatikima, o dar lokomotyvininkų užgaidos vežti kuo mažiau (nes už gerą paimtą svorį LG, skirtingai nuo buvusių Pabaltijo geležinkelių, niekas nepremijavo). Tik įdomu, koks bus remontinės priežiūros kaštų santykis 2M62 ir ER20CF, kai tam lokomotyvui pribęs toks metas, nes remontuoti juos galima bus tik Estijoje? Koks bus to lokomotyvo ekslploatacinių išlaidų ir duodamos naudos santykis?

Nuo 2005 m. kuro sąnaudų kreivė krenta, todėl LG priimtas normavimo būdas nors ir labai paprastas, tačiau efektyvus. Viskas yra pagrįsta analize ir kontrole.

Aišku, kad krenta – neišnaudojami esamų lokomotyvų galingumo resursai, dėl ko pervažama mažiau vagonų, viršijamas eigos laikas tarpstočiuose. Ar ta „ekonomija“ atsvėrė padidėjusias vagono ir lokomotyvo valandas? Ar nebūtų galima, išnaudojant visą lokomotyvų galingumą, sumažinti lokomotyvų parką 2vnt per dieną, tuo pačiu padidinant ir vagonų apyvartą?

Tamsta esi ne tik labai susidomėjęs kuro normavimu bet ir mašinistų asmeninių automobilių vidaus degimo variklių rūšimis. Tavo užuomina suprantama. Noriu pažymėti, kad mašinistai taip pat yra mūsų visuomenės nariai ir negatyvūs polinkiai jiems taip pat nesvetimi. Nors jų nedaug, tačiau visi šiais metais grobstantys kurą sulaiktyti mašinistai jau nebedirba LG.

Nesidomiu visiškai, nes tai tiesiog žinau, ir tiek.
Juokinga, kai mašinistas atleidžiamas iš darbo už keliasdešimt litrų dyzelino, bet kai nurenkamas geros būklės Mažeikių – Rengės geležinkelio tarpstotis – sankcijų jokių. Ir kas per „Dievo avinėlis“ yra tas LG generalinis direktorius?

[specialistas]

Taip ir maniau. Reikėjo dar pridurti, kad mokslas, nagrinėjantis traukinių trauką, buvo TSKP ideologija tarybiniams specialistams durninti.

Jeigu LG vadovautųsi visokiais pasenusiais "rasčiotais", tai tikrai iki šiol neturėtume ER20CF lokomotyvų, nebūtų ČME3ir 2M62 modernizacijos.

Nuo 2005 m. kuro sąnaudų kreivė krenta, todėl LG priimtas normavimo būdas nors ir labai paprastas, tačiau efektyvus. Viskas yra pagrįsta analize ir kontrole.

Šiuolaikiškų lokomotyvų galimybių dinamometriniu vagonu (labaratorija) jau nėra prasmės tikrinti, kadangi visi nauji ir modernizuoti lokomotyvai turi mikroprocesorines diagnostikos ir valdymo sistemas, kurių laikmenose išlieka dešimtys lokomotyvo darbo parametrų, kuriuos belieka tik analizuoti ir įvertinti.

Tamsta esi ne tik labai susidomėjęs kuro normavimu bet ir mašinistų asmeninių automobilių vidaus degimo variklių rūšimis. Tavo užuomina suprantama. Noriu pažymėti, kad mašinistai taip pat yra mūsų visuomenės nariai ir negatyvūs polinkiai jiems taip pat nesvetimi. Nors jų nedaug, tačiau visi šiais metais grobstantys kurą sulaiktyti mašinistai jau nebedirba LG.

[Combat]

Tai yra tik pasenusi teorija, kuri vėl gi sudaryta remiantis eile praktinių bandymų ir paversta matematinėmis išraiškomis. Esmė tame, kad šių "rasščiotų" pas mus jau praktiškai neįmanoma pritaikyti, kadangi pas mus liko nedaug traukos riedmenų, kurie paminėti juose. Kita vertus, jeigu ir vadovautumėmis šiais "rasščiotais", faktinės kuro sąnaudos nuo teorinių visada skirtųsi vos ne dvigubai.

Taip ir maniau. Reikėjo dar pridurti, kad mokslas, nagrinėjantis traukinių trauką, buvo TSKP ideologija tarybiniams specialistams durninti.

Ar vagonų konstrukcija pasikeitė nuo 1985 metų, ar nebėra M62, TEM ir ČME lokomotyvų, D1 ir DR dyzelinių traukinių, TEP60 ir TEP70 keleivinių lokomotyvų? Naujos konstrukcijos lokomotyvai taip pat turi turėti analogišką aprašymą, charakterizuojantį jų trauką. Apart to, jie taip pat turi būti patikrinti dinamometriniais vagonais (specialus vagonas, kabinamas tarp lokomotyvo ir traukinio sąstato traukos charakteristikoms registruoti) eksploatuojamuose geležinkelio ruožuose.

Nežinau nei vieno mašinisto, važinėjančio benzininiu –dujiniu automobiliu, be to, dyzelinu „Lietuvos geležinkelių“ riedmenis ekipiruoja privati kompanija įranga, kažkada priklausiusia LG (LG perka degalus iš perekūpų vietoj to, kad pati jais apsirūpintų degalų pirkimo kainą siedama su Brendt!). Todėl faktinis sunaudojimas visada ir skiriasi nuo apskaičiuotojo. Manau, būtų galima sulaukti labai įdomių rezultatų, jei LG būtų atliktas esminis auditas patikrinti, kokia normatyvine baze grindžiant normuojami degalai lokomotyvams, ir faktiniai rezultatai.

Aišku, kilogramas į kilogramą nesueitų, bet jei yra tvarkingas lokomotyvas ir traukinys važiuotų pagal tvarkaraštį, bendras vidurkis turėtų būti apie 95 – 98proc.

Pavyzdėlis:
Iš Klaipėdos iki Vilniaus prekiniui traukiniui suformuotam iš automobilvežių (1500 t. 200 ašių) sunaudosi tiek pat kuro, jeigu tuo pačiu maršrutu vežtum sąstatą suformuotą iš cisternų (svoris apie 5000 t., 200 ašių).

Per mažai ašių ir per daug svorio, bet to, kryptys sumaišytos. Iš Vilniaus į Klaipėdą – sutinku. 5000 t – geras riedulys į pakalnę (mVkv/2 – kinetinės (suprantamiau – judėjimo) energijos dėsnis) – įginei traukinį, ir jį reikės tik prilaikyti, bet jei jo neįvarei – lokomotyvas visą laiką bus „ant kablio“, kaip su lengvu 1500t.

[specialistas]

Normuojant kuro normas traukiniame darbe, turi būti vadovaujamasi „Pravila tiagovyh rasčetov dlja poezdnoj raboty“. Apie manevrinių lokomotyvų kuro normas rašoma punkte 3.4.3. Prisegiau paveikslėlius.

Tai yra tik pasenusi teorija, kuri vėl gi sudaryta remiantis eile praktinių bandymų ir paversta matematinėmis išraiškomis. Esmė tame, kad šių "rasščiotų" pas mus jau praktiškai neįmanoma pritaikyti, kadangi pas mus liko nedaug traukos riedmenų, kurie paminėti juose. Kita vertus, jeigu ir vadovautumėmis šiais "rasščiotais", faktinės kuro sąnaudos nuo teorinių visada skirtųsi vos ne dvigubai.

Kiekvieną važiuojantį traukinį veikia šimtai įvairių pasipriešinimo jėgų. Kiekvienu traukinio važiavimo momentu šių jegų suma (dėl atmosferinių sąlygų, sąstato sudėties) nuolat kinta. Ir kiekvienam traukiniui sunormuoti kuro sąnaudas remiantis teoriniais paskaičiavimais ar programomis, praktiškai neįmanoma.

Pavyzdėlis:
Iš Klaipėdos iki Vilniaus prekiniui traukiniui suformuotam iš automobilvežių (1500 t. 200 ašių) sunaudosi tiek pat kuro, jeigu tuo pačiu maršrutu vežtum sąstatą suformuotą iš cisternų (svoris apie 5000 t., 200 ašių).