Geležinkeliai Lietuvoje

[darijusk]

Paviesintas LG 2014m viesuju pirkimu planas. http://fw.litrail.lt/pirkimai/lt/

Is idomesniu numatoma:
Silumveziu pirkimas (itariu VLRD remotorizuotas Latviu TEP70)
TEM-LTH pirkimas
Keleiviniai vagonai - 10 (kiekis cia ir toliau apytikslis, mano apskaiciuotas pagal bendra pirkimo biudzeta)
Dyzeliniai traukiniai - 7 (turbut kazkas panasaus I paskutini Baltarusiu pirkini is Pesos)
Elektriniai traukiniai 3-7 (priklausomai nuo komplektacijos ir nuo to ar ir toliau bus perkami dviauksciai, ar buspereita prie vienauksciu pirkimo)

[Al1]

Taip pat rangos darbai antrųjų kelių statyvai Gaižiūnai - Jonava, Pušynas - Paneriai ir keliuose tarpstočiuose tarp Pavenčių - Kretingos. Taip pat likusiuose vienkeliuose ruožuose tarp Jonavos ir Linkaičių antrųjų kelių statyba. RailBalticos Rokai - Palemonas - Kaunas projektavimas.

[Eimantas]

Ar įvyks \„Zubr\“ ir \„Vikingo\“ tuoktuvės?

http://www.jura24.lt/lt/naujienos/ju...oktuves-505980

[Al1]

Ar kas Lietuvoje atsako valstybė lygiu už interesų suderinimą, kad jie būtų maksimaliai naudingi Lietuvai, o ne atskiroms įmonėms? Lengviausia dėl visko kaltinti po to būna Rusiją...
Aišku, sankcijos tik didės ir LG bei uostui šiemet bus labai ne kas. Taigi, nors ir numatyta daug investicijų į antrųjų kelių statybas ir t.t., vargu ar šiemet bus pradėtos visomis apimtimis. Nebent tik tos, kurios už ES pinigus ar iš RailBalticos lėšų (neskaitant ruožo nuo sienos su Lenkija iki Kauno).

[Pilaitis]

Sveiki, kiek LG turi RA-2 ir AR-2? Kur dažniausiai jie važiuoja?

[Brutalas]

Turi RA-2. Vaziuoja i Panevezio puse is Radviliskio, arba i Klaipeda is Radviliskio. AR-2 jeigu neklystu yra viena.

[Aleksio]

Sveiki, kiek LG turi RA-2 ir AR-2? Kur dažniausiai jie važiuoja?

RA2 yra keturios: dvi trivagonės ir dvi dvivagonės. Dirba Radviliškio zonoje. AR2 (viena) važinėja dažniausiai Vilniuje.

[Mantukas05]

„Vikingas“ pajudės Turkijos link

http://www.litrail.lt/wps/portal/!ut...KU05CTzFKRTE!/

[Mantukas05]

Šįryt , apie6 h ryto nuo Kauno link Kazlų Rudos važiavo prekinis sastatas. Man keisčiausia pasirodė , kad vedantysis buvo Siemens ER20 044. Už jo iškart sukabintas 2M62M tik nr, nespėjau pamatyti. Pasirodė , kad 2M62M net nedirbo , tačiau ar vienas ER20 gali tempt tokį svorį.

[Vitas]

Šįryt , apie 6 h ryto nuo Kauno link Kazlų Rudos važiavo prekinis sastatas. Man keisčiausia pasirodė , kad vedantysis buvo Siemens ER20 044. Už jo iškart sukabintas 2M62M tik nr, nespėjau pamatyti. Pasirodė , kad 2M62M net nedirbo , tačiau ar vienas ER20 gali tempt tokį svorį.

Kaune ir Kazlų Rūdoje dažnai pamatau, kaip sąstato priekyje būna du 2M62. Taigi, keturios sekcijos. Antras 2M62 dažniausiai neveikia, netgi mašiništo jame nepamatau. Matyt, dėl intensyvaus eismo, vienų bėgių tarp Kauno ir Kazlų Rūdos ir ribotų galimybių prasilenkti vengiama bereikalingai užimti kelią, ir šilumvežiai be vagonų (rezervu) neleidžiami, jie įjungiami į prekinį sąstatą. Išimtis -"kaliningradinių" keleivinių traukinių šilumvežiai TEP70 arba TEP70BS - jie vis važinėja be vagonų.
Kiek pastebėjau, prieš 6 h. ryto iš Kauno link Kazlų Rūdos prekinis traukinys važiuoja nuolat. Užtai vietoje 5:55h anksčiau išvykdavusio keleivinio Nr 683 važiuoja autobusas.
"Siemensų tarp Kauno ir Kybartų anksčiau matęs, dabar kažkaip nepasitaikė...

[Mantukas05]

Kaune ir Kazlų Rūdoje dažnai pamatau, kaip sąstato priekyje būna du 2M62. Taigi, keturios sekcijos. Antras 2M62 dažniausiai neveikia, netgi mašiništo jame nepamatau. Matyt, dėl intensyvaus eismo, vienų bėgių tarp Kauno ir Kazlų Rūdos ir ribotų galimybių prasilenkti vengiama bereikalingai užimti kelią, ir šilumvežiai be vagonų (rezervu) neleidžiami, jie įjungiami į prekinį sąstatą. Išimtis -"kaliningradinių" keleivinių traukinių šilumvežiai TEP70 arba TEP70BS - jie vis važinėja be vagonų.
Kiek pastebėjau, prieš 6 h. ryto iš Kauno link Kazlų Rūdos prekinis traukinys važiuoja nuolat. Užtai vietoje 5:55h anksčiau išvykdavusio keleivinio Nr 683 važiuoja autobusas.
"Siemensų tarp Kauno ir Kybartų anksčiau matęs, dabar kažkaip nepasitaikė...

Tas ER20 buvo tik vienas , ne tas 2ER20 , iš viso 3 šilumvežiai jeigu galima taip pasakyti. O dėl TEP'ų , tai teko ir matyt kaip minėjai , tik buvo taip , kad su vagonais į Kaliningradą ir vienas buvo TEP70 , o kitas prikabintas BS.

[Eimantas]

Tai nevisi sąstatai yra po 70 vagonų ir sveria 6000 tonų. Pvz. iš Klaipėdos didesnė dalis traukinių su tuščiais vagonais, arba ir tokių ir pilnų yra, tai su kaupu užtenka ir vieno ER20. Jis juk galingesnis už M62 ar 2M62 sekciją.

[Mantukas05]

Tai nevisi sąstatai yra po 70 vagonų ir sveria 6000 tonų. Pvz. iš Klaipėdos didesnė dalis traukinių su tuščiais vagonais, arba ir tokių ir pilnų yra, tai su kaupu užtenka ir vieno ER20. Jis juk galingesnis už M62 ar 2M62 sekciją.

Nežinojau šito. Tačiau šiuo matytu mano atveju sąstatas buvo pilnai krautas.

[Eimantas]

Yra jiems nustatytos maksimalios normos atskiruose ruožuose. Link Kybartų gal ir 5000 tonų jam vienam gali būti, ar pan. Tai ir būtų standartinis krautas sąstatas.

[Eimantas]

LG gyvens iš to pačio iš ko ir dabar (iš esmės), nebent turėjai galvoje RB II savarankišką išsilaikymą.

[Al1]

Išeinant iš to, kad santykiai su Rusija jau nebebus geresni nei buvo, ir iš realios alternatyvos atsiradimo - Ust Lugos ir kitų išplėstų Baltijos jūros uostų Rusijoje - krovinių srautai iš Rusijos ir netgi visos Muitų sąjungos (Rusija turi poveikio priemonių) per visus Baltijos šalių uostus mažės. Kadangi tik tranzito dėka LG išsilaiko ir turi pelno, tai srautams mažėjant, mažės pajamos ir pelnas. Rusija negabens RB2 jokių krovinių vien dėl politinių motyvų. O ir iš ekonominių žiūrint tai nebus nei artimesnis, nei pigesnis kelias. Taigi, RB lieka tik kaip tranzitas į Latviją ir Estiją iš (į) Europos. Kiek jo bus? Jis juk praktiškai bus tik Latvijos ir Estijos vidaus rinkoms skirtas. Eksporto iš šių šalių bus dar mažiau nei importo, nes ne kažin ką gamina.
Taigi, iš kokių lėšų bus išlaikoma RB2 infrastruktūra? Kaip minėjau, RB niekada nebus gabenama tiek krovinių, kiek tranzitu 1520 vėže, atitinkamai, ir savarankiško išlaikymo nebus. Be to dar iš viso neaišku, kaip ten su idiotiškomis ES direktyvomis dėl kryžminio finansavimo ir panašiai. Ar nepareikalaus ES RB2 atskirti į atskirą įmonę? Tada jos nuostolius turės dengti tik valstybė. LG nuo to gerai, bet žiūrėti reikia išeinant ne iš vienos įmonės, bet valstybės pozicijų.

[Salvijus]

Išeinant iš to, kad santykiai su Rusija jau nebebus geresni nei buvo, ir iš realios alternatyvos atsiradimo - Ust Lugos ir kitų išplėstų Baltijos jūros uostų Rusijoje - krovinių srautai iš Rusijos ir netgi visos Muitų sąjungos (Rusija turi poveikio priemonių) per visus Baltijos šalių uostus mažės. Kadangi tik tranzito dėka LG išsilaiko ir turi pelno, tai srautams mažėjant, mažės pajamos ir pelnas. Rusija negabens RB2 jokių krovinių vien dėl politinių motyvų. O ir iš ekonominių žiūrint tai nebus nei artimesnis, nei pigesnis kelias. Taigi, RB lieka tik kaip tranzitas į Latviją ir Estiją iš (į) Europos. Kiek jo bus? Jis juk praktiškai bus tik Latvijos ir Estijos vidaus rinkoms skirtas. Eksporto iš šių šalių bus dar mažiau nei importo, nes ne kažin ką gamina.
Taigi, iš kokių lėšų bus išlaikoma RB2 infrastruktūra? Kaip minėjau, RB niekada nebus gabenama tiek krovinių, kiek tranzitu 1520 vėže, atitinkamai, ir savarankiško išlaikymo nebus. Be to dar iš viso neaišku, kaip ten su idiotiškomis ES direktyvomis dėl kryžminio finansavimo ir panašiai. Ar nepareikalaus ES RB2 atskirti į atskirą įmonę? Tada jos nuostolius turės dengti tik valstybė. LG nuo to gerai, bet žiūrėti reikia išeinant ne iš vienos įmonės, bet valstybės pozicijų.

Pamiršot, kad didžioji dalis tranzito tenka ne Rusijai, o Baltarusijai. Tai gal per daug nesureikšminkim tos Rusijos ir taip jai tenka per didelis dėmesys.

[Al1]

Baltarusija yra muitų sąjungoje, o ten diriguoja Rusija. Bet kokiu atveju, sumažėjus Rusijos tranzitui per Baltijos šalių uostus, Baltarusija įgaus didesnę galimybę reikalauti nuolaidų savo tranzitui. Be to Gardine (ar už jo link Lenkijos) bus pradėtas statyti didžiulis perkrovimo terminalas iš vienos vėžės į kitą. Taip kad Baltarusija nesirengia atiduoti krovinių RailBalticai ir dargi gali dalį savo krovinių, kurie dabar gabenami jūra, galės nukreipti geležinkeliu.

Ir kaip tuomet reikėtų vertinti Mažeikių - Rengės ruožo išardymą? Kiek ten tų krovinių nuo bendro srauto sudarė tuo ruožu gabenama MN produkcija, kad buvo ryžtasi neleisti jų vežti per Latvijos uostus? Taip kad nereikia numoti ranka į Rusijos krovinius, nes jie maitina tiek LG, tiek uostą, tiek ir visą Lietuvą.

[John]

Baltarusija yra muitų sąjungoje, o ten diriguoja Rusija. Bet kokiu atveju, sumažėjus Rusijos tranzitui per Baltijos šalių uostus, Baltarusija įgaus didesnę galimybę reikalauti nuolaidų savo tranzitui. Be to Gardine (ar už jo link Lenkijos) bus pradėtas statyti didžiulis perkrovimo terminalas iš vienos vėžės į kitą. Taip kad Baltarusija nesirengia atiduoti krovinių RailBalticai ir dargi gali dalį savo krovinių, kurie dabar gabenami jūra, galės nukreipti geležinkeliu.

Ir kaip tuomet reikėtų vertinti Mažeikių - Rengės ruožo išardymą? Kiek ten tų krovinių nuo bendro srauto sudarė tuo ruožu gabenama MN produkcija, kad buvo ryžtasi neleisti jų vežti per Latvijos uostus? Taip kad nereikia numoti ranka į Rusijos krovinius, nes jie maitina tiek LG, tiek uostą, tiek ir visą Lietuvą.

Kroviniai bus gabenami pro ten, pro kur jiems labiau apsimokės. Tiek Rusija, tiek Baltarusija gyvos ne oru, o doleriais, kurių protingi verslininkai nešvaisto.

Klaipėduos uosto ir LG reikalas teikti aukšto lygio paslaugas, kurios būtų konkurencingos šito regiono rinkoje.

[Al1]

Politinis faktorius yra ir Rusijoje jis stiprus. Todėl nereikia visko vertinti pagal vakarietiškus verslo standartus. Santykiai su Vakarais blogėja ir blogės. Beje, Estija jau paskaičiavo, kad bronzinio kario iškėlimas jos ekonomikai kainuoja apie 8 milijardus eurų kasmet.
http://rus.delfi.ee/forum/read.php?3,1795098
Ir nemažą dalį tame sudaro tranzito sumažėjimas.