Geležinkeliai Lietuvoje

[Salvijus]

Čia info apie regioninių geležinkelių būklę paskelbtame konkurse dėl šių geležinkelių ruožų rekonstrukcijos galimybių studijos (žr. Udriaus panešimą aukščiau). Tik čia rasit visokių netikslumų - Mažeikiai-Rengė jau nebeegzistuoja ir ten pabėgiai berods buvo tik betoniniai, kaip Venta-Vainiuodė - mačiau tik betoninius pabėgius...

1.3.Regionines reikšmės geležinkelių linijų infrastruktūros būklė
Lentvario-Marcinkonių-v.s. su Baltarusija, Švenčionėlių-Utenos, Mažeikių-v.s. su Latvija, Jonavos-Rizgonių, Šestokų-Alytaus, Kretingos-Skuodo-v.s. su Latvija ir Bugenių-v.s. su Latvija kaip regioninės reikšmės geležinkelių linijos yra patvirtintos 2004 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Reipublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-453. Šios geležinkelių linijos dėl lėšų stygiaus nebuvo kapitališkai remontuojamos ar rekonstruojamos, o jų techninis lygis buvo palaikomas
atsižvelgiant į jomis pervežamų krovinių apimtis bei užtikrinant saugaus eismo reikalavimus. Todėl šių linijų infrastruktūros buklė tapo prasta.
Lentvario-Marcinkonių-v.s. su Baltarusija vienkelis (dvikelis geležinkelio ruožas tik nuo Lentvario iki Senųjų Trakų) geležinkelio ruožas (98,7 km) sujungia Lietuvą su kaimynine Baltarusija. Kasmet šia linija perežama vidutiniškai apie 1,1 mln. tonų krovinių. Kelio ruože tarp Marcinkonių ir v.s. su Baltarusija traukinių eismas nutrauktas. Geležinkelio linijos techninė būklė:83 proc. (81,5 km) kelio yra uždelstas kapitalinis remontas; 34 proc. pabėgių yra visiškai supuvę; ruožo pusiau automatinė kelio blokuotės įrenginiai bei ryšių linijos ir įrenginiai yra pasenę.
Švenčionelių-Utenos vienkeliu geležinkelio ruožu (48,1 km) kasmet pervežama vidutiniškai apie 0,2 mln. tonų krovinių. Geležinkelio linijos techninė būklė: 100 proc. (48,1 km) kelio yra uždelstas kapitalinis remontas; 29 proc. pabegių yra visiškai supuvę; ruožo pusiau automatinė kelio blokuotės įrenginiai bei ryšių linijos ir įrenginiai yra pasenę.
Mažeikių-v.s. su Latvija (Rengės kryptis) vienkeliu geležinkelio ruožu (19,5 km) kasmet perežama vidutiniškai apie 1,4 mln. tonų krovinių. Geležinkelių linijos būklė: 27 proc. pabėgių yra visiškai supuvę; linijos 13,36 km atkarpoje yra nustatyti sankasos viršaus pločio normų pažeidimai; linijos 15 km atkarpoje balasto užterštumas didesnis kaip 20 proc.; bloga sąvaržų būlklė, todėl neužtikrinamas nustatų nomų bėgių temperaturinis režimas; ruožo pusiau automatinės kelio
blokuotės įrenginiai bei ryšių linijos ir įrenginiai yra pasenę.
Jonavos-Rizgonių vienkeliu geležinkelio ruožu (22,8 km) kasmet pervežama vidutiniškai apie 0,6 mln. tonų krovinių. Geležinkelio linijos techninė būklė: 98 proc. (22,4 km) kelio yra uždelstas kapitalinis remontas; 46 proc. pabėgių yra visiškai supuvę; ruožo pusiau automatinė kelio blokuotės įrenginiai bei ryšių linijos ir įrenginiai yra pasenę. Visoje linijoje balasto užterštumas
didesnis kaip 20 proc.
Šeštokų-Alytaus vienkeliu geležinkelio ruožu (38,1 km) kasmet pervežama vidutiniškai apie 0,5 mln. tonų krovinių. Geležinkelio linijos techninė būklė: 100 proc. (38,1 km) kelio yra uždelstas kapitalinis remontas; 48 proc. pabėgių yra visiškai supuvę; ruožo pusiau automatinės kelio blokuotės įrenginiai bei ryšių linijos ir įrenginiai yra pasenę. Visoje linijoje balasto užterštumas didesnis kaip 20 proc.
Kretingos-Skuodo-v.s. su Latvija vienkeliu geležinkelio riožu (51,6 km) kasmet pervežama apie vidutiniškai 0,1 mln. tonų krovinių. Geležinkelio linijos techninė būklė: 46 proc. (23,1 km) kelio yra uždelstas kapitalinis remontas; 76 proc. pabėgių yra visiškai supuvę; linijos 2 km atkarpoje yra nustatyti sankasos viršaus pločio normų pažeidimai; ruožo ruožo pusiau automatinė kelio blokuotės įrenginiai bei ryšių linijos ir įrenginiai yra pasenę. Visoje linijoje balasto užterštumas
didesnis kaip 20 proc.
Bugenių-v.s. su Latvija (Vainiuodės kryptis) vienkeliu geležinkelio ruožu (12,6 km) nuo 1999 m. traukinių eismas nutrauktas. Geležinkelio llinijos techninė būklė: 77 proc. (9,7 km) kelio yra uždelstas kapitalinis remontas; 26,3 proc. pabėgių yra visiškai supuvę; linijos 1,55 km atkarpoje yra nustatyti sankasos viršaus pločio normų pažeidimai; ruožo pusiau automatinės kelio blokuotės įrenginiai bei ryšių linijos ir įrenginiai yra pasenę. Visoje linijoje balasto užterštumas didesnis kaip 20 proc.

[adju]

Įdomu, kaip su ruožu Pagėgiai - Tilžė.

[Ametistas]

Turbut valdininku dirbi?

O tu turbūt būrėju iš kavos tirščių dirbi?

Man atrodo, kad tai galėtų būti vienas iš tų būdų, kur galėtų pritraukt keleivių.

Žinoma taip, ir labai gaila, kad Lietuvoj nėra geležinkelių transporte konkurencijos... LG visai nerūpi keleiviai ir jų mąstymas būtent toks, kokį išreiškiau ankstesniame komentare (beje, kai kurie pamanė, kad tame komentare mano išsakyta mintis yra 100 proc. atitinkanti mano mąstymą, net ėmė sieti su mano užimama pareigybine vieta ).
Na, gerai, kad manęs neužsipultų, išsireikšiu šiek tiek kitaip: LG keleiviais rūpinasi šiek tiek mažiau, negu jiems leidžia kišenė

Jie niekuo nieko nemąsto. Ta direkcija tik laiką švaisto ir pinigus. Progresas neįdomu. Juk visiem tokiem projektam belekiek pinigų Europa duoda.

Tavo mintys tokios genialios, tu toks įžvalgus ir protingas...

[2Pack]

Gal geležinkelininkai galėtų paaiškinti tiksliau, ką reiškia sąvoka "uždelstas kelio remontas"? Iš anksto dėkoju.

[praetor]

Tavo mintys tokios genialios, tu toks įžvalgus ir protingas...

Ačiū už komplimentus.

O kaip daugiau galima interpretuot "neinvesticijas" į tokius reikalingus dalykus kaip bilietų pirkimas internetu? Jei kažkokie "smurfai" (LG mastu) Kautra sugeba, tai kodėl LG negali? Kur traukiniai Latvijon ir geri laikai Lenkijon? Kur Interrail?
Banalu jau net kalbėt tą patį.

[surskis18]

O tu turbūt būrėju iš kavos tirščių dirbi?

Net jeigu burčiau iš kavo tirščių, jie turbūt parodytų, kad tu kokio nereikalingo departamento, susireikšmines vadovas, prie nereikšmingos ministerijos. Tiesa?

[Ametistas]

Ačiū už komplimentus.

O kaip daugiau galima interpretuot "neinvesticijas" į tokius reikalingus dalykus kaip bilietų pirkimas internetu? Jei kažkokie "smurfai" (LG mastu) Kautra sugeba, tai kodėl LG negali? Kur traukiniai Latvijon ir geri laikai Lenkijon? Kur Interrail?
Banalu jau net kalbėt tą patį.

Tai kam tada kalbėt, jei taip banalu? Patinka kalbėt vieną per tą patį? Besikartojantis kalbėjimas nieko nepakeis, tik iš naujo iškels esamas problemas.
LG nėra visiškai privati įmonė, kaip "Kautra". "Kautra" gyvena tik iš savo pajamų, o LG yra gana dosniai šelpiamas valstybės, va tau ir atsakymas, kodėl LG nesistengia pralenkti ar bent jau vytis autobusų vežėjų.
Interrail ir tos kitos svajonės yra mūsų visų sapnuose, o LG - užmarštyje (garantuoju, kad neatsirastų, kas prisimena tuos savo svajones, deklaruotas visuomenei).

Net jeigu burčiau iš kavo tirščių, jie turbūt parodytų, kad tu kokio nereikalingo departamento, susireikšmines vadovas, prie nereikšmingos ministerijos. Tiesa?

Tu nuostabus. Kokį postą man esi sugalvojęs? Ir kokiame departamente? O gal galėčiau pats pageidauti?

[surskis18]

Tu nuostabus. Kokį postą man esi sugalvojęs? Ir kokiame departamente?

Ačiū, malonu Jokio posto tau negalvosiu, ir departamento nespėliosiu.
Bet tavo pasakymas apie Kautrą ir LG, tik padidino mano įtarimus, kad dirbi valstybės tarnyboje. Normalus verslas galvotų kaip tuos keleivius pritraukti, bet kai LG nelabai kas spaudžia dėl rezultatų, akcininkai nieko nereikalauja, tai apie kokią motyvaciją galima kalbėti.

[Ametistas]

Ačiū, malonu Jokio posto tau negalvosiu, ir departamento nespėliosiu.
Bet tavo pasakymas apie Kautrą ir LG, tik padidino mano įtarimus, kad dirbi valstybės tarnyboje. Normalus verslas galvotų kaip tuos keleivius pritraukti, bet kai LG nelabai kas spaudžia dėl rezultatų, akcininkai nieko nereikalauja, tai apie kokią motyvaciją galima kalbėti.

Tai pasakiau apie LG beveik tą patį, kaip ir tu... Tik tau šviečiasi, kad esu valdininkas. O kokiame poste tu dirbi?

[surskis18]

Tai pasakiau apie LG beveik tą patį, kaip ir tu... Tik tau šviečiasi, kad esu valdininkas. O kokiame poste tu dirbi?

Neturiu jokio posto ir džiagiuosi dėl to Pagal tavo postą galima susidaryti nuomonę, kad LG nereikia siekti pelno, nes jis puikiai gyvena iš valstybės pinigų. Nu atsiprašau, bet įmonė nesiekianti pelno yra daugiau nei nesusipratimas. O kai tokios įmonės vadovai nemato toliau savo darbo stalo, o įmonė turi strateginę reikšmę visai šaliai tai darosi baisu.

[Ametistas]

Neturiu jokio posto ir džiagiuosi dėl to Pagal tavo postą galima susidaryti nuomonę, kad LG nereikia siekti pelno, nes jis puikiai gyvena iš valstybės pinigų. Nu atsiprašau, bet įmonė nesiekianti pelno yra daugiau nei nesusipratimas. O kai tokios įmonės vadovai nemato toliau savo darbo stalo, o įmonė turi strateginę reikšmę visai šaliai tai darosi baisu.

Na tai visai neteisingai mane supratai. Aš gana aiškiai rašiau, kad LG nesiekia pelno, nes jie gana gausiai šelpiami valstybės. Nerašiau, kad jam nereikia stengtis. Nors šiaip tai sakyčiau, kad jie siekia pelno, bet lengviausiu būdu. Netgi šiame komentare išreiškiau mintį, kad "Žinoma taip [keleivių padaugėtų ir pagerėtų keleivių aptarnavimo kokybė, jei būtų įdiegta galimybė įsigyti e. bilietus], ir labai gaila, kad Lietuvoj nėra geležinkelių transporte konkurencijos...". Taigi išreiškiau savo nepasitenkinimą ganėtinai neutraliai, tiesiog labiau pasakiau tik esamą faktą.
Bet turbūt visai susipainiojai, kai parašiau: "Na, gerai, kad manęs neužsipultų, išsireikšiu šiek tiek kitaip: LG keleiviais rūpinasi šiek tiek mažiau, negu jiems leidžia kišenė".
Taigi mano nuomonė ta, kad LG nesirūpina keleivių pervežimu ir negalvoja apie ateitį, neturi jokios naujovių diegimo vizijos... Kita vertus, jie juk UAB - siekianti pelno įmonė, todėl iš valstybės stengiasi nugręžti kuo daugiau (nes turi tam galimybę), o investuoja, rūpinasi ir plėtoja į pelningą sritį - krovinių pervežimą. Tai jei būčiau verslininkas, aš taip pat elgčiausi - investuočiau ir rūpinčiausi tuo, kas man labiau pelninga (tiesa, gal "gręžčiau valstybės biudžetą" mažiau ir tuos "nugręžtus" pinigus investuočiau į keleivių aptarnavimą).
O matom, kad pagrindinė problema - ne verslo vadyba, bet didelis apsileidimas keleivių pervežimo srityje (ir potencialo ten reikštis jie nerodo, nes jiems tai neapsimoka).

[surskis18]

Na tai visai neteisingai mane supratai. Aš gana aiškiai rašiau, kad LG nesiekia pelno, nes jie gana gausiai šelpiami valstybės. Nerašiau, kad jam nereikia stengtis. Nors šiaip tai sakyčiau, kad jie siekia pelno, bet lengviausiu būdu. Netgi šiame komentare išreiškiau mintį, kad "Žinoma taip [keleivių padaugėtų ir pagerėtų keleivių aptarnavimo kokybė, jei būtų įdiegta galimybė įsigyti e. bilietus], ir labai gaila, kad Lietuvoj nėra geležinkelių transporte konkurencijos...". Taigi išreiškiau savo nepasitenkinimą ganėtinai neutraliai, tiesiog labiau pasakiau tik esamą faktą.
Bet turbūt visai susipainiojai, kai parašiau: "Na, gerai, kad manęs neužsipultų, išsireikšiu šiek tiek kitaip: LG keleiviais rūpinasi šiek tiek mažiau, negu jiems leidžia kišenė".
Taigi mano nuomonė ta, kad LG nesirūpina keleivių pervežimu ir negalvoja apie ateitį, neturi jokios naujovių diegimo vizijos... Kita vertus, jie juk UAB - siekianti pelno įmonė, todėl iš valstybės stengiasi nugręžti kuo daugiau (nes turi tam galimybę), o investuoja, rūpinasi ir plėtoja į pelningą sritį - krovinių pervežimą. Tai jei būčiau verslininkas, aš tai pat elgčiausi - investuočiau ir rūpinčiausi tuo, kas man labiau pelninga.
O matom, kad pagrindinė problema - ne verslo vadyba, bet didelis apsileidimas keleivių pervežimo srityje (ir potencialo ten reikštis jie nerodo, nes jiems tai neapsimoka).

OK paskutinis mano postas šįvakar. Nesuprantu aš tavęs jau. Tai gini juos tai staiga pradedi švelniai kritikuoji. Kalbi, kad LG neapsimoka vežti keleivių, todėl jie ir nesistengia. Tai ko tada norėt, kai į tą sritį investicijos yra vos ne minimalios. Tipinis valstybinis mastymas, kad galvojama apie šiandien, o minčių apie ateitį 0. Norima grąžos neįdėjus pinigų ir pastangų. Kalbant vaizdžiai: "Net jei pinigai augtų ant medžių, reikėtų tuos medžius laistyti..."

[Ametistas]

OK paskutinis mano postas šįvakar. Nesuprantu aš tavęs jau. Tai gini juos tai staiga pradedi švelniai kritikuoji. Kalbi, kad LG neapsimoka vežti keleivių, todėl jie ir nesistengia. Tai ko tada norėt, kai į tą sritį investicijos yra vos ne minimalios. Tipinis valstybinis mastymas, kad galvojama apie šiandien, o minčių apie ateitį 0. Norima grąžos neįdėjus pinigų ir pastangų. Kalbant vaizdžiai: "Net jei pinigai augtų ant medžių, reikėtų tuos medžius laistyti..."

Šiaip, tai komentuok tu iki valiai, kad tik į šonus nenukomentuotume Atsakau į šio tavo komentaro pabrauktas mintis. Mąstau tipiškai, realiai, iškeldamas problemą ir ją paaiškindamas, o ne bandydamas įteigti savo nuomonę: LG vadovai nusprendžia investuoti mažai, nes nenori jie tos keleivių grąžos - kam tai? Juk investavus mažiau į krovinių pervežimą, grąža didesnė. Tada galima girtis, kad va, LG šįmet pasiekė didesnį pelną ir visiems bus po premiją
Kartoju, tai nereiškia, kad žaviuosi ir dangstau LG mąstyseną bei veiksmus - nusakau situaciją realiai, iškeldamas esamas problemas.

[Eimantas]

Kaistos kalbos apie valstybės gręžimą, kai keleivių pervežimai nėra dotuojami, ir dar dividentai iš nuosmukį patyrusios įmonės išmelžiami.

[Ametistas]

Kaistos kalbos apie valstybės gręžimą, kai keleivių pervežimai nėra dotuojami, ir dar dividentai iš nuosmukį patyrusios įmonės išmelžiami.

Dabar gal ir taip, bet prieš metus dvejus ir anksčiau to nebuvo - šelpė valstybė.

[Eimantas]

Konkrečiau apie šalpą galima?

[Ametistas]

Konkrečiau apie šalpą galima?

„Lietuvos geležinkeliai“ iš keleivių vežimo kasmet patiria apie 130 mln. litų nuostolių. Šiemet šiems nuostoliams kompensuoti iš valstybės biudžeto skirta 2,85 mln. litų. (http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/39770)

Pirmąjį pusmetį buvo baigtas pirmasis ES ISPA programos lėšomis finansuojamas projektas - telekomunikacijų modernizavimas linijoje Vilnius-Klaipėda. Be to, buvo panaudota ir 3,8 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, kurios skirtos Pauosčio geležinkelio bei Kybartų pasienio-perdavimo stotims rekonstruoti. <...>Valstybei priklauso 100 proc. "Lietuvos geležinkelių" akcijų. (http://www.verslobanga.lt/lt/spaudai.full/41226fdd3a458)

Priklausomai nuo valstybės finansinių galimybių skiriamos lėšos keleivių vežimo kompensavimui. Pažymėtina, kad pastaraisiais metais iš biudžeto kompensacijai skirta suma padidėjo.
Veždama keleivius geležinkelių transportu, AB „Lietuvos geležinkeliai“ kasmet patiria nuostolių (2005 m. – apie 123,9 mln. Lt; 2006 m. I pusmetyje – apie 53,3 mln. Lt). (http://www.transp.lt/Default.aspx?El...ArticleID=2735)

Deja, neradau platesnės informacijos, nes ir man pačiam įdomu, kokie skaičiai ir kokioms sritims valstybė remia. Žinome, kad skiriami pinigai kompensuoti nuostolius, patiriamus dėl keleivių pervežimo, taip pat gaunami pinigai (ne reguliariai) infrastruktūros projektams iš dalies kompensuoti.

[Eimantas]

Centai.

[sleader]

Centai.

Centai ne centai, bet nebūtų teisinga dengti neaiškiai atsirandančius nuostolius iš valstybės biudžeto. Tada tai būtų neįtikėtinas pasipelnymo biudžeto sąskaita planas, kai visaip varijuojant būtų sukuriami netikri nuostoliai ir prašoma valstybės juos padengti (pinigai aišku sukristu kažkam į kišenę), kaip beje tikriausiai yra ir dabar. Nes neįsivaizduoju kaip jie apskaičiuoja nuostolius/pelną ar maršruto rentabilumą, jei net patys nežino kiek kelevių perveža. (http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=288)

[aesde]

Gal geležinkelininkai galėtų paaiškinti tiksliau, ką reiškia sąvoka "uždelstas kelio remontas"? Iš anksto dėkoju.

kaip ir riedmenims taip ir keliui yra nustatytas tam tikras tarpremotinis periodas (praleistas tonažas), kuriam praėjus reiktų atlikti kapitalinį remontą. tai va keliui su didesniu praleistu tonažu nei norminis ir taikoma sąvoka "uždelstas kelio remontas".

iš akies toks kelias gali atrodyti kaip normalus, tačiau.... na čia kaip sena žieminė padanga... ji gali turėti, netgi tinkamą protektorių (4mm gylio), tačiau pasikeitusi gumos charkateristika (kietumas) lemiamu momentu gali pavesti.